Dr. Vilmos Žydžiūnaitės vieša paskaita apie mokytojo lyderystę ir lyderystės modelius švietime
2019 m. gruodžio 9 d. (pirmadienį) Kaune, Jonavos g. 66-323 aud., 14 val. vyks VDU Švietimo akademijos profesorės dr. Vilmos Žydžiūnaitės vieša paskaita „Tyrimo metodų (at)radimas švietimo lyderystei: ką tyrimai atskleidžia apie mokytojo lyderystę ir lyderystės modelius švietime?“
Švietimo lyderystės tyrimai apima kontekstus nuo ankstyvos vaikystės iki aukštojo mokslo ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi. Nuo XX amžiaus vidurio, platus taikomų tyrimų metodų spektras, taikomas kaip švietimo sistemų organizavimo įrankis, atspindi besikeičiantį dėmesį švietimui. Dabartinis kiekybinių ir kokybinių tyrimų derinys rodo skirtingas epistemologines pozicijas ir tikslus, pradedant nuo instrumentinių atsakymų į vyriausybės politikos iniciatyvas, tiriant socialinio teisingumo klausimus, baigiant asmeninio lygmens tyrimais, kuriais siekiama atsakyti į klausimą, ar lyderiai daro įtaką mokymosi aplinkai?
Dvidešimt pirmojo amžiaus iššūkiai lyderystės tyrimuose apima išplėstinę teoriją, kuri nėra orientuota į vien tik Vakarietišką mintį – šiandien lyderystės tyrimai neaktualizuoja inovacijų pagal geografinį skirstymą, nes didesnis rūpestis yra intelektiniai sprendimai, kurie yra sąlygojami patikimų lyderystės tyrimų radinių. Lyderystės tyrimai prisideda prie šiuolaikinių lyderystės teorijų plėtros, kuriose svarbus ne tik lyderių balsas, ir siekia užtikrinti, kad švietimo politika būtų grindžiama mokslo tyrimų įrodymais, o ne atvirkščiai. Lyderystės tyrimai švietime apima vertybes ir dilemas, lyderių švietime vaidmenis, mokytojų ir besimokančiųjų lyderystės principus, įgūdžius ir kompetencijas, lyderystės scenarijus įvairiuose kontekstuose, kurie yra neatsiejami nuo lyderystės fenomeno raiškos. Švietimo lyderystė aktuali bet kurio tipo ir lygmens švietimo institucijai, švietimo politikai ir švietimo praktikai.
Švietimo lyderystės tyrimai be tyrimų metodologijos sprendimų yra nepatikimi. Mokslininkų keliamos filosofinės prielaidos pagrindžia pozityvistinę ar interpretatyvistinę pasirinktos metodologijos poziciją ir su tuo susijusį kiekybinės ar kokybinės metodologijos pasirinkimą. Išoriniai tyrimų veiksniai, kartu su tyrimo tikslu ir apimtimi, turi įtakos tyrimo metodų pasirinkimams. Konkrečios empirinės metodologijos inkorporuoja konkrečius duomenų rinkimo ir analizės metodus bei technikas, o tuo pačiu yra tampriai susiję su radinių pateikimu ir jų interpretavimu. Taigi, pasirinktos metodologijos reikalauja iš mokslininkų ir tyrėjų įvairių duomenų rinkimo ir analizės metodų išmanymo, pradedant statistiniu modeliavimu, sistemine kokybine duomenų analize ir diskurso analize, baigiant auto-etnografine kritine refleksija ar reflektyviu pasakojimu.
Daugelis mokslininkų atkreipė dėmesį į teigiamą lyderystės poveikį mokykloms, todėl per pastaruosius kelis dešimtmečius mokytojų lyderystė, kaip svarbus mokyklos veiklos aspektas, sulaukė daugiau dėmesio. Kodėl? Mokytojai turi unikalias galimybes skatinti pokyčius mokyklose, nes jie gerai išmano mokymo(-si) sudėtingumą. Pasaulio mastu atlikti tyrimai leidžia teigti, kad mokytojo lyderystė yra tampiai susijusi su mokytojų bendradarbiavimu skleidžiant gerąją patirtį, skatinant mokytojų profesinį tobulėjimą, siūlant pagalbą ir sutelkiant dėmesį į specifines ugdymo turinio problemas. Tačiau koncepcijos, ką tiksliai reiškia terminas mokytojas lyderis, yra labai įvairios. Iki šiolei mažai sutariama dėl to, kas yra mokytojo lyderystė: paprastai tai yra skėtinis terminas, nurodantis daugybę veiklų. Be to, mokytojų lyderystės sampratą dar labiau apsunkina tai, kad mokytojų lyderystės veiklos neturi vieningų pavadinimų mokyklose pasaulio mastu, todėl vartojamos įvairios sąvokos – koordinatorius, treneris, specialistas, konsultantas, ir mokytojas-mentorius ir kt. Todėl nėra geriausios metodologijos mokytojo lyderystei tirti, o tai yra ir iššūkis, ir galimybė. Tačiau orientavimasis į perspektyvą sukurti „standartizuotą“ metodologiją mokytojo lyderystei tirti yra moksliškai pavojinga, nes griežtas empirinis tyrimas neparemia mokytojo lyderystės kaip pedagoginės praktikos ir mokyklos mokymosi kultūros tobulinimo instrumento.
