Kas aktualu pradinio ugdymo pedagogams?
Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas straipsnis „Kas aktualu pradinio ugdymo pedagogams“.
Profesinė praktika – svarbi studijų dalis, galimybė pritaikyti turimas žinias ir įgyti darbui reikalingų kompetencijų. Metų pradžioje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vyko renginys „Pasirinkę pradinio ugdymo pedagogo profesiją“, per kurį Pradinio ugdymo pedagogikos nuolatinių studijų III kurso ir ištęstinių studijų V kurso studentai pristatė pedagoginių praktikų patirtį stendiniuose pranešimuose, atsakinėjo į klausimus. Būsimieji pradinio ugdymo pedagogai mokytojo profesiją išbandė įvairiose valstybinėse ir privačiose Vilniaus, Kauno miestų ir kitose Lietuvos mokyklose. Po trumpo pristatymo buvo surengta apskritojo stalo diskusija, kurioje kalbėta apie tai, ko iš mokyklos tikisi būsimieji pradinių klasių mokytojai, su kokiais iššūkiais jie susiduria, kas gali padėti šiuos iššūkius įveikti ir pan.
Pirmiausia klausimų apie savo mokytoją, ištęstinių studijų programos studentę Margaritą Pičuginaitę, sulaukė jauniausi diskusijos dalyviai, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos 4 klasės mokiniai Rapolas ir Emilija, kuriems patinka tai, kad mokytoja pajuokauja, paaiškina nesuprantamus dalykus, su ja mokiniai dirba interaktyviai ir pan.
Tėvų ir mokytojų lūkesčiai
Vilniaus „Ryto“ progimnazijos mokytoja Kristina Mišeikienė, vadovavusi studentės Urtės Vylimaitytės praktikai, pasakojo, kad ir tėvų, ir mokytojų lūkesčiai panašūs: norima, kad į mokyklas ateitų žmonės, norintys dirbti, pareigingi, atsakingi, prisiimantys atsakomybę, mokantys bendrauti, suburti. Svarbu keisti visuomenės požiūrį – mokytojas žino, kaip mokyti vaikus, to mokosi ne vienerius metus. Reikia jam nedrausti to daryti, mažiau kontroliuoti. Pasitikintis savimi, turintis žinių ir gebėjimų mokytojas padarys tai, ko nori. Pradinio ugdymo programos studentė Urtė Vylimaitytė teigė pastebėjusi, kad mokinių tėvai nori jauno, komunikabilus mokytojo, kuris domėtųsi, bendrautų ir bendradarbiautų. Studentė teigiamai vertina tokį rūpestį, nes tik tuo bendradarbiavimu galima pasiekti aukščiausių rezultatų. K. Mišeikienė papildė: „Visur yra gera, kur yra gera atmosfera. Pedagogai negali mokyti, kol neturi vidinės ramybės. Tai svarbu ir mokytojų kolektyve, ir vaikų būryje. Kol gerai nesijaučiama (juntama įtampa, didelė konkurencija), negalima užsiimti mokslais. Reikia jaustis ne linksmai, bet gerai.“
Pradinio ugdymo programos studentas Darius Savickas sakė, kad privačioje mokykloje jaučiasi laisvas, nėra suvaržomas, bet ateityje norėtų dirbti valstybinėje mokykloje – norisi keisti ten dirbančių mokytojų požiūrį.
VDU Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programų grupės Studijų programų vykdymo grupės vadovė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė pasakojo apie naujausius Kanados, Šveicarijos, Prancūzijos mokslininkų tyrimus, kuriuose rašoma, kad jei bendruomenė ne itin palankiai nusiteikusi priimti veržlų, norintį veikti pedagogą, per penkerius metus veržlumas dingsta. Turi būti motyvavimo sistema – visos bendruomenės viduje, kad visi jaustųsi gerai – nuo ikimokyklinio ugdymo iki mokymosi visą gyvenimą. Taigi reikia įgalinimo ir pagalbos.
Šiaurės licėjaus pradinio ugdymo vadovė Nomeda Kasperavičienė teigė atėjusi į privatų sektorių, nes čia dirba jauni žmonės, kurie be kontrolės, išorinio audito, įvairių baimių, stereotipų, dokumentų pildymo gali kurti – nėra vidinės kontrolės, pasiruošimo standartizuotiems, diagnostiniams testams. „Valstybinėje mokykloje vaiką ruošiame ne gyvenimui, o kontroliniam darbui, egzaminui. Džiaugiuosi sutikusi praktikantes, joms buvo nauja, kad kai kuriose privačiose mokyklose, kaip ir mūsų, nėra skambučio į pamoką, paskelbto pamokos uždavinio. Studentės mokėsi pagal tam tikrą šabloną ir buvo nusiteikusios taip atlikti praktiką, bet teko dirbti pagal kitokį modelį.“ Jei mokytojas nuo atėjimo į mokyklą pradeda kurti save, jis ir atranda save. Vadovė tikisi, kad mažėja mokyklų, turinčių griežtas taisykles ir reikalavimus. Geras mokytojas, pasak jos, yra tas, kuris randa ryšį su vaiku, tėvais. Vėliau yra akademinės žinios, psichologija ir kiti dalykai. Jaunas pedagogas, kuriam kyla daug klausimų, turi matyti, kad mokykloje yra laukiamas.
Skaitykite daugiau: čia.
