Mokslas

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslo tyrimų klasteriai, t. y. įvairių sričių aktyvios mokslininkų grupės, kurios atlieka bendrus tyrimus, integruoja studijas ir mokslą, sujungiant kelių padalinių mokslo potencialą, kaip mokslo programos buvo pradėtos formuoti 2014 m. Atsižvelgiant į Lietuvos ir Europos mokslinių tyrimų plėtros programas ir siekiant paskatinti tarpkryptinius mokslo tyrimus, 2019 m. apjungus 23 mokslo programas Švietimo akademijoje buvo suformuoti 8 mokslo tyrimų klasteriai, kurie veikia humanitarinių, socialinių, gamtos ir technologijos mokslų srityse.

Socialiniai mokslai

• Transformuojantys edukaciniai tyrimai (vadovė prof. dr. A. Galkienė);
• Sumanioji edukacija: pasitikėjimu grįsta klasterystė (vadovė prof. dr. G. Kvieskienė);
• Didaktikos tyrimai (vadovė prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė).

Humanitariniai mokslai

• Antikos ir Viduramžių tyrimai (vadovė prof. habil. dr. T. Aleknienė);
• Lietuvos tautinių mažumų kalbiniai ir kultūriniai kontaktai (vadovas doc. dr. Irena Maisot).

Gamtos ir technologijos mokslai

• Išmaniosios technologijos ir medžiagos taikomojoje fizikoje (vadovas doc. dr. R. Bareikis).

Ugdymo krypties mokslai

• Mokymosi visą gyvenimą tyrimai (vadovė prof. dr. Aušra Rutkienė).

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje leidžiamos monografijos, mokslo žurnalai, straipsnių rinkiniai, mokomosios priemonės bei vadovėliai, disertacijos ir kt.

Mokslo žurnalai

  „Pedagogika“ – atviros prieigos tarptautinis periodinis recenzuojamas mokslo darbų žurnalas. Leidinys priskiriamas socialinių mokslų srities edukologijos, švietimo sociologijos, švietimo vadybos krypčių mokslo darbams. Žurnalas pradėtas leisti 1962 m.,  leidžiamas lietuvių ir anglų kalbomis. Per metus išeina 4 numeriai.

Žurnalas referuojamas šiose duomenų bazėse:

• SCOPUS
• Central and Eastern European Online Library (C.E.E.O.L.)
• Directory of Open Access Journals (DOAJ)
• Education Research Complete (EBSCO Publishing)
• Index Copernicus
• Modern Language Association International Bibliography (MLA)
• Cabell Publishing
• Lituanistika

Žurnalas „Istorija” priskiriamas humanitarinių mokslų sričiai, istorijos krypčiai. Per metus išleidžiami 4 žurnalo tomai. Straipsniai yra spausdinami lietuvių ir anglų kalbomis.

Žurnalas referuojamas šiose duomenų bazėse:

Clarivate Analytics Master Journal,Historical abstracts,
C.E.E.O.L. (Central and Eastern European Online Library),
CSA: Sociological Abstracts,
CSA Worlwide Political Science Abstracts,
MLA: Modern Language Association International Bibliography,
EBSCO Publishing: Academic Search Complete,
EBSCO Publishing: TOC Premier,
EBSCO Publishing: Current Abstracts.

„Socialinis ugdymas“ yra periodinis, recenzuojamas socialinių mokslų žurnalas, leidžiamas nuo 1999 m. Žurnalas leidžiamas lietuvių ir / ar anglų kalbomis, 2–3 numeriai per metus. Leidinio tikslas – skelbti socialinių mokslų sričių socialinės pedagogikos, vadybos, ekonomikos, sociologijos, komunikacijos, filosofijos, edukologijos krypčių tarpdisciplininius  mokslinius tyrimus, atliekamus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Žurnalas referuojamas šiose duomenų bazėse:

• Index Copernicus
• SocINDEX with Full Text (EBSCO)
• SocINDEX (EBSCO)

Nebeleidžiami mokslo žurnalai

„Žmogus ir žodis“ – periodinis mokslo darbų žurnalas, buvo leidžiamas 1999–2018 metais.

Žurnalą „Žmogus ir žodis“ sudarė keturi sąsiuviniai:
• Didaktinė lingvistika;
• Literatūrologija;
• Svetimosios kalbos;
• Filosofija.

Leidinio tikslas – skelbti humanitarinių ir socialinių mokslų sričių filologijos, filosofijos, edukologijos krypčių tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, atliekamus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Straipsniai skelbiami lietuvių, anglų, rusų, vokiečių, prancūzų, italų, lenkų ir kt. kalbomis.

Moksliniame žurnale „Ugdymo psichologija“ buvo publikuojami originalūs empiriniai tyrimai, teorinės ir metodologinės studijos, skirtos ugdymo(si) konteksto psichologinėms ir tarpdisciplininėms problemoms analizuoti, anonsuojamos ir recenzuojamos monografijos, publikuojamos refleksijos apie psichologijos mokslą ir jo raidą.

Informacija apie išleistus leidinius, prieiga prie el. leidinių ar el. leidinių versijų

• Informaciją apie Universitete išleistus leidinius rasite leidybos tinklapyje.
• Universiteto el. knygos, žurnalai ir jų straipsniai, kiti el. dokumentai atvirai ir nemokamai prieinami Vytauto Didžiojo universiteto e. publikacijų talpykloje (VDU ePub)
• Universiteto darbuotojų mokslo (meno) publikacijas rasite Universiteto mokslo / meno publikacijų kataloge.

VDU aktualūs mokslo dokumentai

Mokslo krypčių klasifikatorius

Tarptautinių leidyklų sąrašas

Projektai

Aplinkos oro taršos mažinimo galimybės paukštininkystėje

Aplinkos oro tarša yra viena iš reikšmingiausių sveikatos ir aplinkos problemų, todėl aplinkos oro taršos mažinimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Europos Sąjungos ilgalaikis oro politikos tikslas, nustatytas 7-oje aplinkosaugos veiksmų programoje – pasiekti tokį oro kokybės lygį, kad dėl jo nesusidarytų didelis neigiamas poveikis ir pavojus žmonių  ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai.

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinamas projektas ,,Paukštininkystės produktyvumo efektyvinimas ir amoniako kiekio mažinimas panaudojant du sinergiškus poliprobiotikus, girdomą ir paskleidžiamą ant kraiko inovatyvia įranga“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Pagal patvirtintą parodomojo bandymo atlikimo metodiką projekto vykdytojai Lietuvos Respublikos apskrityse atlieka parodomojo bandymo įrengimą, vykdymą ir priežiūrą.

Įvairūs taršos šaltiniai išmeta į aplinkos orą chemines medžiagas, galinčias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir sukelti jai pavojų ir neigiamai veikti aplinką. Tarp didžiausią grėsmę sveikatai keliančių teršalų – sieros dioksidas, azoto oksidai ir kietosios dalelės, nemetaniniai lakieji junginiai ir amoniakas. Amoniakas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai – sukelti eutrofikaciją; nitratų dalelės, susiformavusios ore dėl cheminių reakcijų su išmestu į orą amoniaku, turi žalingą poveikį žmogaus ir gyvūnų sveikatai. Jau 25 ppm amoniako koncentracija paukštidžių ore yra pavojinga paukščių sveikatai, turi didelį poveikį paukščių plunksnoms. Tokios koncentracijos amoniako išlakos yra pavojingos ir žmonių sveikatai. Jis yra vadinamų „antrinių“ kietųjų dalelių pirmtakas (prekursorius), todėl mažinant išmetamą NH₃ kiekį bus prisidedama prie aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis mažinimo. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros prognoze, išmestas amoniako kiekis iki 2030 m. pasižymės didėjimo tendencija, todėl jau šiandien reikia imtis papildomų inovatyvių priemonių jo emisijai mažinti.

Sprendimai, kaip sumažinti aplinkos taršą, gali būti keli. Paukštininkystėje ir toliau turėtų būti tęsiamas gerosios mėšlo tvarkymo praktikos įgyvendinimas. Dar vienas aplinkos oro taršos mažinimo būdų – valyti išmetamą orą, siekiant pašalinti kietąsias daleles, fosforą, amoniaką, kitus teršalus, naudojant technologines priemones (skruberiai, biofiltrai, ozonavimas, švitinimas). Šios priemonės yra efektyvios, bet gana brangios. Kita alternatyva – inovacijų diegimas. Inovacijos gali padėti padidinti tvarumą ir išspręsti problemas ten, kur jos atsiranda. Tai turėtų būti aktualu ne tik stambiems, bet ir nedideliems paukštininkystės ūkiams. Reikia rasti kuo natūralesnius būdus sumažinti kenksmingą dujų sklidimą į aplinką. Sumažinti kenksmingą dujų sklidimą į aplinką galima pasitelkiant poliprobiotikus. Naujos kartos poliprobiotikų naudojimas paukštininkystėje yra ypač aktualus, nes leidžia sumažinti įvairių antibiotikų, cheminių preparatų naudojimą paukščių auginime, sumažina amoniako emisiją paukštidės atmosferoje, o tuo pačiu ir ligų grėsmę, skatina paukščių augimą, didina produktyvumą, svorio prieaugį bei pašarų įsisavinimą. Dėl to, vartotojas gauna sveikesnę ir kokybiškesnę produkciją.

Siekiant įdiegti inovatyvias paukščių auginimo technologijas gamyboje, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų vykdomame projekte ,,Paukštininkystės produktyvumo efektyvinimas ir amoniako kiekio mažinimas panaudojant du sinergiškus poliprobiotikus, girdomą ir paskleidžiamą ant kraiko inovatyvia įranga“ išbandomas naujos kartos poliprobiotikų paskleidimas ant kraiko ir kitų paviršių paukštidėje panaudojant inovatyvų įrenginį. Projekto parodomuosiuose bandymuose yra naudojamas UVL šalto rūko generatorius, kuris pasižymi ypač tyliu darbo režimu ir tiksliai dozuoja reikiamą išpurkšti medžiagos kiekį, todėl išvengiama medžiagų pereikvojimo. Galingas, kompaktiškas, lengvas ir tyliai veikiantis šalto rūko generatorius skleidžia ultra mažo tūrio lašelius (ULV technologija). Mažesni lašeliai nulemia didesnį rūko tankį, geresnį pasiskirstymą ir pasiekiamą didesnį efektyvumą. Naudojant šį įrenginį, išvengiama triukšmo, kurį  sukelia įprasti įrenginiai, ir gyvūnų streso. Parodomieji bandymai ir pasidalinimo patirtimi grupės narių susitikimai vykdomi keturiose Lietuvos Respublikos apskrityse. Kauno, Alytaus, Panevėžio ir Vilniaus apskrityse jau pravesta didžioji dalis pasidalinimo patirtimi grupės narių susitikimų, lauko dienų ir seminarų. Šiuose susitikimuose dalyvaujantys ūkininkai, jų partneriai, ūkių darbuotojai dalinasi paukštininkystės ūkiams aktualiais paukščių auginimo, laikymo, biosaugos bei higienos klausimais ir problemomis.

Projekto vykdytojai

Rasa Bobinienė,

Diana Gudavičiūtė,

Danius Vencius