Konferencija „Ateities mokykla kiekvienam vaikui“

prioritetus ir viziją.

Apie „Ateities mokyklos idėją“:

XXI amžiuje vyksta technologijų ir globalizacijos nulemtos transformacijos.  Mokyklos neišvengiamai dalyvauja šiuose pokyčiuose. Tradicinė mokykla su kreida ir rašymo lenta pasikeitė dramatiškai, atidarytos durys į inovatyvias ir dinamiškai lanksčias ir interaktyvias edukacines aplinkas, paruoštas ateities piliečių ugdymui. Nacionalinės programos skatina naują požiūrį į švietimo prioritetus.

Poreikis tobulinti švietimą

Tradicinis ugdymas yra susijęs su tautos identitetu ir siūlo tradicinę struktūrą bei discipliną, sparčiai besikeičiantis pasaulis reikalauja prisitaikančio ir į priekį mąstančio ugdymo požiūrio. Skaitmeninio amžiaus vaikai („Z karta“) auga kitame pasaulyje, palyginti su jų pirmtakais. Jiems technologijos yra ne prabanga, o norma. Kultūriniai mainai tampa realiu įvykiu dėl globalizacijos. Ar tokiame kontekste galime pasikliauti amžiaus mokymo metodais? Besivystančios švietimo tendencijos rodo ką kita. Inovacijos, lankstumas ir mokymo programos turi apimti ne tik vadovėlius, būtina parengti mokinius naudotis visais galimais ištekliais, kad susidorotume su realaus pasaulio iššūkiais.

Mokyklų pastatai

Mokyklų pastatai, klasių sienos saugo vietinių bendruomenių istorijas. Tai turime branginti.  Tačiau tradicinės klasės keičiasi  ir  virsta interaktyviomis erdvėmis, skatinančiomis savaveiksmiškumą skatinantį mokymąsi. Inovatyvios mokyklos supranta, kaip svarbu sukurti holistinio ugdymo aplinką. Šios erdvės suprojektuotos taip, kad būtų lanksčios, kad būtų galima diskutuoti grupėse, atlikti individualius tyrimus ir praktinę veiklą. Jie pabrėžia apšvietimą, atviras zonas ir technologijų integravimą kaip naują standartą. Tai atspindi įsitikinimą, kad mokymosi aplinka vaidina svarbų vaidmenį vaiko edukacinėje kelionėje.

Atviro mokymosi samprata. Ribų išplėtimas

Atviras mokymasis iš esmės keičia švietimą, naikindamas kliūtis. Mokiniai nebeprisiriša prie vadovėlių ar klasės sienų, ar net konkretaus mokytojo; vietoj to jie skatinami tyrinėti aplinką ir bendradarbiauti su plačiausia socioekologine aplinka. Inovatyvios mokyklos į savo mokymo programas įtraukia problemas, įvairias kultūras ir realaus pasaulio iššūkius. Bendradarbiavimą skatinantys projektai, mainų programos ir skaitmeninės platformos leidžia moksleiviams tiesiogiai susisiekti su bendraamžiais. Tai ugdo perspektyvą ir smalsumą.

Technologijos ir virtuali realybė

Interneto, išmaniųjų telefonų ir dirbtinio intelekto pažangos eroje švietimas sparčiai keičiasi. Inovatyvių mokyklų klasėse šurmuliuoja tarpusavio sąveika. Šios švietimo įstaigos ne tik įtraukia technologijas į naujų metodų paieškas, bet verčia mus permąstyti  visą mokymosi procesą. Virtuali realybė, kuri kadaise apsiribojo mokslinės fantastikos filmais, dabar naudojama kaip pagalbinė priemonė klasėse. Virtualiose istorijos pamokose mokiniai gali virtualiai keliauja Romos gatvėmis arba gamtos mokslų pamokose sudėtingus biologinius procesus pažįsta per 3D vizualizaciją. Šie įtraukiantys potyriai motyvuoja. Išmanusis ugdymas sukels didelius pokyčius, kuriuos šiandien galime tik numatyti.  Gausėjantys e-ištekliai turėtų skatinti mokytojo pasitikėjimą ir smalsių studentų ugdymą, padėti išsivaduoti iš laiko ir erdvės apribojimų.

Tvarumas; Esminis reikalavimas Švietimui

XXI amžius mokyklai iškelia iššūkius, kurie apima ne tik technologijų atsinaujinimą, bet ir didesnę atjautą, susirūpinimą savimi ir savo aplinka. Pranešimai apie klimato kaitą, miškų naikinimą ir biologinės įvairovės nykimą turi tapti ne tik informacine sklaida, bet ir būtina ekologinio sąmoningumo kartos ugdymo priemone.

Džiaugiamės inovatyvių mokyklų ir idėjų sklaida. Vietoj to jie integruoja jį priekyje ir centre, sutelkdami dėmesį į realaus pasaulio programas. Mokiniai ne tik mokosi apie aplinką, jie aktyviai dalyvauja tvarumo projektuose. Nesvarbu, ar tai būtų medžių sodinimas, ar atliekų tvarkymas, jie purvina rankas ir tikrai įsitraukia. Mokyklos vis dažniau organizuoja ne tradicines išvykas, o projektines paieškas, ieškant ekologinių sprendimų, atsinaujinančių energijos šaltinių ir kitų inovacinių atradimų.

Renginio tikslas – paskatinti švietimo lauko specialistų diskusijas apie ateities mokyklos prioritetus ir viziją.

Konferencijos mokslinis komitetas: prof. dr. Giedrė Kvieskienė (pirmininkė); nariai: Vaidas Bacys, Vitalija Bujanauskienė, Aldis Fledžinskas. prof. dr. Lina Kaminskienė,  Vilma Leonavičienė, prof. dr. Gintautas Mažeikis, dr. Mindaugas Nefas, doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė.

Konferencijos organizacinis komitetas: Rūta Krasauskienė (pirmininkė); nariai: Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė, Eglė Celiešienė, Agnė Liucilė Grickevičė, Remigija Noreikaitė – Siadura, Alicija Romeiko, Antanas Stančius, dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.

Dalyviai: švietimo strategai, mokyklų vadovai, mokytojai, nacionalinių programų vadovai ir absolventai, švietimo centrų atstovai.

Organizatorius: Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas
Renginio partneriai:  Nacionalinis muziejus  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai,  Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija,  Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Europos tėvų asociacija (European Parents‘ Association).

Renginio metu bus fotografuojama, filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, organizatorių internetinėse svetainėse bei spaudoje.