VDU Rektoriaus sveikinimas Tarptautinės mokytojų dienos proga

Brangūs mokytojai,

Nuo to laiko, kai tik pradėjo keliauti, žmogus piešia žemėlapius. Jei pradžioje nežinomos vietos juose buvo užpildomos mitiniais vaizdiniais arba praleidžiamos, tai maždaug XVI a., pasikeitus mąstymui, kartografai pradėjo žymėti tik žinomus žemynų plotus. Žemėlapiuose atsirado daug tuščių erdvių. Jos skatino smalsumą bei pažinimo poreikį. Sokrato mintis „aš žinau, kad nieko nežinau“ tapo mokslinio perversmo priežastimi. Ir ne tik.

Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Istorija mums primena, jog siekis tirti ir noras užkariauti naujas teritorijas dažnai ėjo greta. Imperialistinio mąstymo paskatintų veiksmų neišvengiama ir šiandien.

Žinios yra svarbios, kad nebūtų kartojamos tragiškos praeities klaidos ir kuo mažiau liktų tuščių vietų, kuriose tarptų mitai. Vis dėlto, pasaulyje, kuriame informacija yra pasiekiama vieno klavišo paspaudimu, vien tik žinių nepakanka. Išsilavinimas yra neatsiejamas nuo etinių vertybių ugdymo. Kuo daugiau pasaulio žmonių siekia išsilavinimo, tuo daugiau mus supa tų, kurie suvokia, kad sąmoningumas bei tolerancija yra neatsiejama mūsų bendrabūvio sąlyga.

Šiandien mus vis dar domina ir intriguoja nauji dalykai, pasaulis su visais jo tobulumais ir netobulumais, kultūrų, kalbų, religijų ir pažiūrų įvairove. Kiekvienas vaikas, kuris pirmą kartą praveria mokyklos duris, yra visiškai atviras priimti tai, ką išgirs iš mokytojų, perskaitys knygose, patirs bendraudamas su bendramoksliais – čia jam atsiveria nauji pažinimo sluoksniai. Čia, lydimas mokytojų, jis kuria savo individualų patirčių žemėlapį.

Mūsų gyvenimo vertybinis ir žinių pamatas yra sutvirtinamas šeimoje ir mokykloje. Tačiau jei šeima yra kuriama jos narių susitarimo pagrindu, tai mokykla yra bendras visų reikalas ir atsakomybė. Kaip jaučiasi mokytojas, turėtų būti svarbu kiekvienam iš mūsų. Prestižas, pirmiausiai, prasideda nuo požiūrio, pagarbos ir pasitikėjimo. Ir jie negali būti tik deklaracijos, o grįsti realiais veiksmais.

Žemėlapių alegorija man svarbi dėl dviejų priežasčių: jų istorija primena ne tik kaip keitėsi žmonijos mąstysena, bet ir tai, kaip svarbu, kokie žmonės mus supa. Ačiū Jums, Mokytojai, kad esate daugiau nei žinių pernešėjai. Jūs ugdote mūsų vaikuose asmenybes: drąsinate, kai jiems būna sunku, kantriai ir su meile akyse leidžiate klysti, vystyti nutrūktgalviškiausias idėjas, skatinate augti. Dėka Jūsų, mūsų vaikams atrodo, kad ateities pasaulis tikrai gali būti įdomus ir jie nori tai sužinoti.

VDU rektorius Juozas Augutis