VDU šimtukininkai – ateitį sprendžiame savo valios pastangomis

Šiemet tiek vidurinio, tiek aukštojo mokslo proceso organizavimą pakoregavusi koronaviruso pandemija nesutrukdė aukščiausių rezultatų siekiantiems moksleiviams įstoti į savo svajonių specialybę. Savo akademinį kelią susieti su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) pasirinkę bent po kelis aukščiausius įvertinimus iš brandos egzaminų gavę studentai įsitikinę, jog įdėtos pastangos mokantis savarankiškai nuotoliniu būdu nenuėjo veltui.

Nors rugsėjį prasidėję nauji mokslo metai leido studentams trumpam sugrįžti į auditorijas ir mokytis išlaikant gyvą kontaktą, ne visi pirmakursiai spėjo pasinaudoti šią galimybe. Dauguma jų studijas, kaip ir paskutiniaisiais mėnesiais mokykloje pavasarį, yra priversti tęsti mokydamiesi nuotoliniu būdu. Tai išlieka nemenku iššūkiu tiek dėstytojams, tiek ir patiems studentams. „Reiškiu didžiulę pagarbą dėstytojams, kurie iš paskutiniųjų stengiasi kaip įmanoma geriau dėstyti dalyką ir perteikti kuo daugiau žinių mums“, – teigia psichologijos pirmakursis Laurynas Nacevičius.

Ką daryti gavus kelis šimtukus?

Kalbintų pirmakursių, iš valstybinių brandos egzaminų gavusių bent po du šimto balų įvertinimus, studijų krypčių pasirinkimą, kaip atskleidžia jie patys, lėmė įvairūs aspektai. Vieniems tai buvo iš anksto žinomas kelias, kuria profesine kryptimi jie ketina žengti, kiti tikina ilgai svarstę, kokias studijas pasirinkti.

Pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo studijas pasirinkusi Eimantė Jodenytė tikina – būti mokytoja svajojusi nuo vaikystės. „Galimybė mokyti vaikus mokytis, ugdyti juos kaip asmenybes ir padėti jiems formuoti savo pasaulėžiūrą  mane visuomet žavėjo – savanoriaudavau vaikų vasaros stovyklose, jaunesniems mokiniams vesdavau pamokas mokytojų dienos proga, tad visos šios patirtys leido suprasti, ką reiškia darbas su vaikais.  Nuo pat pradinės mokyklos mane supo puikūs mokytojų pavyzdžiai, kurie tik dar labiau paskatino pasirinkti šią profesiją,“ – tikina E. Jodenytė. Studijuoti VDU merginą paskatino galimybė įgyti ne vieno, o kelių dalykų pedagoginę kvalifikaciją ir rinktis iš daugybės užsienio kalbų. „Tai ne tik suteikia didesnes darbo galimybes, bet ir platesnį išsilavinimą, pasaulėžiūrą, ko tikrai reikia šiuolaikiniam mokytojui“, – įsitikinusi būsima pedagogė.

Eimantė Jodenytė

E. Jodenytei pritaria ir Rytų Azijos šalių kultūrą ir kalbas VDU studijuojanti Viktorija Dudinska, kuri akcentuoja universiteto teikiamą plačios aprėpties išsilavinimą.. „Pasirinkau būtent Vytauto Didžiojo universitetą, nes nė vienas kitas Lietuvos universitetas nesiūlė tokių studijų bei galimybių,“ – pabrėžia V. Dudinska, šimtukus gavusi iš anglų ir rusų kalbų.

Karina Korsakova šimtukus gavo taip pat iš anglų ir rusų kalbų, tačiau pasirinko studijuoti istoriją. Mergina atvirauja – ilgą laiką svarsčiusi, kokios srities studijos jai būtų patraukliausios. „Besimokydama 11 klasėje pradėjau daugiau domėtis istorija, skaityti įvairius šaltinius ir pamažu suvokiau, jog norėdama suprasti kaip susiformavo šiandieninis pasaulis, kultūra, ar kaip išvengti praeities klaidų, turiu atsigręžti į praeitį,“ – sako pašnekovė. Studijų pasirinkimą VDU lėmė ir dalyvavimas iki tol universitete organizuojamuose įvairiuose konkursuose. „Jau tuomet man patiko šio universiteto aplinka, siūlomos galimybės bei sutikti dėstytojai,“ – prisipažįsta K. Korsakova.

Į psichologijos mokslus besigilinantis pirmakursis Laurynas Nacevičius tikina būsimą studijų kryptį žinojęs iš anksto. „Jau gimnazijoje pradėjau domėtis žmonėmis ir jų elgsena, tad nusprendžiau, kad man būtų įdomu juos analizuoti. Tam studijavimo sąlygos VDU pasirodė palankiausios ir patogiausios,“ – sako L. Nacevičius, kuris šimtukus gavo iš anglų ir vokiečių kalbos.

Svarbiausia – mokytis tikslingai

Skirtingose studijų kryptyse besimokantys VDU studentai neslepia, jog iš brandos egzaminų gauti bent po du šimto balų įvertinimus – nesitikėję. Dalis jų linkę tokius aukštus rezultatus sieti su intensyviu ruošimusi egzaminams, gebėjimu mokytis tikslingai ir vertinti mokslą

Pradinio ugdymo pedagogiką ir ankstyvąjį užsienio kalbos mokymą studijuojanti E. Jodenytė samprotauja, jog sulaukti aukšto įvertinimo iš egzaminų buvo ir tyli siekiamybė, ir sėkmė. „Nekėliau sau tokių aukštų reikalavimų ir nesitaikiau į pati aukščiausią įvertinimą, tačiau tai buvo visų dvylikos metų darbo rezultatas, prie kurio ypač prisidėjo intensyvus ruošimasis lietuvių kalbos egzaminui paskutiniaisiais mėnesiais. Vis dėlto, aukščiausi įvertinimai niekada nebuvo mano siekiamybė, visada žinojau, kad svarbiausia įdėti visas pastangas ir padaryti tai, ką galiu, o rezultatai, kokie jie bebūtų, tik atspindi tavo pasiruošimą,“ – samprotauja E. Jodenytė, šimtukus gavusi iš lietuvių ir anglų kalbos.

Istorijos pirmakursė K. Korsakova tvirtina – visuomet labai vertinusi mokslus, nuolatos siekusi įgyti papildomų žinių, dalyvaudavusi įvairiuose konkursuose. „Tokiu būdu išmokdavau daug naujų dalykų, laiką praleisdavau turiningai. Egzaminų sesijai ruošiausi intensyviai, nemažai padėjo ir papildomai įgytos žinios, tad tikėjausi gerų rezultatų, tačiau du „šimtukai“ vis vien atrodė kaip atsitiktinumas“, – prisipažįsta K. Korsakova.

Karina Korsakova

Vis dėl to, ne visi kalbinti studentai aukštus egzaminų įvertinimus yra linkę vertinti teigiamai. Rytų Azijos šalių kultūrą ir kalbas studijuojanti V. Dudinska iš egzaminų gautus aukščiausius balus apibūdina kaip nepakankamą rezultatą. „Tai tikslas, kurio link judėjau nuo pat gimnazinių klasių pradžios. Tiesą sakant, nesu patenkinta savo rezultatais. Taip, du šimtukai yra gerai, bet tai tik dviejų iš penkių laikytų egzaminų rezultatai“, – nusivylimo neslepia mergina.

Savo ruožtu psichologijos pirmakursis L. Nacevičius tikina, jog gerus egzaminų rezultatus lėmė gabumai ir gebėjimais mokytis tikslingai. „Buvo įdėta ir nemažai darbo, bet galiausiai prie gero rezultato prisidėjo ir sėkmė, kuri dažnai suvaidiną lemiamą faktorių“, – įsitikinęs vaikinas.

Didžiausias iššūkis – nuotolinis mokymasis

Bene svarbiausias pokytis, pastaraisiais metais į švietimo procesą įnešęs daugiausia neaiškumo – nuotolinis mokymasis. Kalbinti pirmakursiai prisipažįsta – prisitaikyti prie pakitusios kasdienybės buvo nemenkas iššūkis, neabejotinai turėjęs įtakos brandos egzaminų rezultatams.

Studentės E. Jodenytės įsitikinimu, gyvas kontaktas ir konsultacijos klasėje buvo daug produktyvesnės ir naudingesnės, tačiau nuotolinis mokymas leido labiau planuoti savo laiką ir daugiau dirbti savarankiškai. „Turėjome daugiau konsultacijų su mokytojais, nei jų būtų buvę ruošiantis egzaminams įprastomis sąlygomis. Pavyzdžiui, paskutinę savaitę prieš istorijos egzaminą mokytoja kiekvieną vakarą organizuodavo nuotolines pamokas, per kurias kartodavome medžiagą egzaminui. Tai buvo labai naudinga. Vis dėlto, nuotolinių pamokų kokybė tikrai neatitiko klasėje vykstančių pamokų kokybės ir jų produktyvumo, o tai tikrai turėjo įtakos egzaminų rezultatams“, – savo pastebėjimais dalijasi mergina. Tačiau čia pat pabrėžia ir kitų įstaigų įsitraukimą į mokymosi proceso gerinimą. „Turėjome nemokamą prieigą prie mokymuisi skirtų interneto svetainių, universitetai suskubo padėti dvyliktokams pasiruošti egzaminams: pati dalyvavau VDU organizuojamose paskaitose, kurios padėjo ruošiantis lietuvių kalbos egzaminui – be karantino tikrai nebūtume turėję tokių galimybių“, – džiaugiasi E. Jodenytė.

Tuo metu istoriją studijuojanti K. Korsakova nuotolinį mokymąsi išskiria kaip turėjusį daug teigiamos įtakos egzaminų rezultatams. „Atsirado daugiau laisvo laiko, kurį buvo galima skirti mokslams, pamokos vyko daug sklandžiau, mokytojai visuomet buvo pasiryžę paaukoti didelę dalį savo laisvo laiko papildomoms konsultacijoms ir padėti su iškilusiais neaiškumais. Nusikėlusi egzaminų sesija suteikė dar daugiau papildomo laiko pasiruošti“, – nuotolinio mokymosi privalumus vardija mergina.

Į Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbų studijas besigilinanti V. Dudinska teigia negalinti savo nuotolinio mokymosi patirties pavadinti absoliučiai gera ar bloga. „Buvo pozityvių aspektų, kaip, pavyzdžiui, daugiau laiko savarankiškam pasiruošimui, kas pagelbėjo laikant anglų kalbos bei dailės egzaminus, bet buvo ir negatyvių, nes tokia laisvė leido vengti pasiruošimo mano nemėgstamų dalykų egzaminams, pavyzdžiui, matematikos“, – tikina V. Dudinska.

Kiek skeptiškai nuotolinio mokymosi atžvilgiu nusiteikęs psichologiją studijuojantis L. Nacevičius. Vaikinas pasakoja,  jog toks mokymosi būdas jam turėjo daugiau neigiamos įtakos. „Nepaisant, jog nereikia gaišti laiko kelionei į mokyklą ir mažiau teršti gamtą automobilio išmetamomis dujomis, nematau jokios naudos iš tokio mokymosi. Mokykla yra tam pritaikyta aplinka, o namuose daugybė pašalinių dirgiklių, kurie nukreipia dėmesį. Tačiau kiekvienas esame pats savo likimo kalvis ir patys, savo valios pastangomis, nusprendžiame, kiek laiko ir pastangų įdėsime siekdami mus tenkinančių rezultatų“, – prisipažįsta L. Nacevičius.

Ateities perspektyvos – plėsti akiratį ir tobulėti

Pirmuosius žingsnius akademiniame gyvenime žengiantys studentai apie ateitį kol kas linkę kalbėti nedrąsiai. Dauguma jų  prisipažįsta dar nesuspėję išbandyti visų universiteto teikiamų galimybių ar geriau pažinti savo bendramokslių. Tačiau nepaisant kiek neįprastai prasidėjusių naujų mokslo metų pasaulyje tebevyraujant viruso sukeltai pandemijai VDU studentai tikina sieksią per ateinančius ketverius studijų metus visokeriopai plėsti akiratį ir tapti geriausiais savo srities žinovais.

„Kol kas neturiu konkrečių planų ateičiai, svarbiausia, kad galėčiau dirbti darbą pagal savo profesiją, ten parodyti visas sukauptas žinias ir tobulėti. Ateityje galbūt norėčiau magistro studijas tęsti užsienyje ir labiau gilintis į pati ugdymą ar vaikų psichologiją“, – teigia pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo studijas pasirinkusi E. Jodenytė.

Istoriją studijuojanti K. Korsakova galvoja ir apie galimybę mokytis magistrantūroje, tačiau per ateinančius ketverius studijų metus norėtų sužinoti, kokias galimybes turi būsimi istorikai. „Sieksiu įgyti žinių, kurios labiau praplėstų mano akiratį“, – teigia mergina.

Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbų studijų pirmakursė V. Dudinska neslepia, jog ateityje norėtų iš arčiau pažinti šio regiono kultūrą. „Labai tikiuosi, kad pavyks išvykti mainams ir įgyti patirties gyvai bendraujant su Rytų Azijos gyventojais. Baigusi šias bakalauro studijas planuoju įgyti dar vieną bakalaurą menuose, bet konkretaus plano neturiu ir viskas gali pasikeisti“, – svarsto V. Dudinska.

Viktorija Dudinska

Žmonių elgsenos ypatumais besidomintis psichologijos studentas L. Nacevičius teigia studijų metu stengsiantis pažinti žmogų, kaip įmanoma giliau. „Noriu pažinti save ir pasaulį, kad galėčiau jį suprasti kaip įmanoma pilniau. Stengsiuosi plačiai paimti viską, ką tik universitetas gali pasiūlyti: nuo Minded programos iki meno kolektyvų. Nežinau savo tikslaus profesinio kelio, tačiau žinau, kad pabaigęs bakalaurą tikrai planuoju studijuoti magistrantūroje“, – ateities planais dalinasi L. Nacevičius.