VDU Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas organizavo Tiflopedagogikos kursus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas sėkmingai tęsia Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centru pradėtas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklas, organizuojant ir vykdant Tiflopedagogikos kursus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre.

Programos tikslas – formuoti pozityvų mokytojų požiūrį į mokinių ugdymą, specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų regos sutrikimų turinčių mokinių gebėjimus, kalbos ir komunikacijos ypatumus, ugdymosi poreikius ir jų įvairovę, tobulinti mokytojų kompetenciją ugdyti mokinius, kuriant palankią ugdymosi aplinką, individualizuojant ugdymosi procesą, parenkant specialiąsias mokymo ir techninės pagalbos priemones, bendradarbiaujant, vertinant individualią kiekvieno mokinio pažangą ir pasiekimus

 2019 m. spalio 28-30 dienomis šiltoje ir draugiškoje Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro darbuotojų aplinkoje vyko teoriniai ir praktiniai Tiflopedagogikos kursų užsiėmimai. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro pedagogai – Dalia Taurienė, Dana Nemunytė, Gintaras Norkus, Jūratė Jakštienė, Nijolė Barauskienė, Juozas Daunaravičius, Kotryna Miknevičiūtė – dalinosi praktine patirtimi su kursų dalyviais, savo ir kitų įstaigų kolegomis. VDU Švietimo akademijos lektorė dr. Agnė Brandišauskienė įdomiai pristatė aktualią pedagogams temą „Individualios mokinių pažangos fiksavimas, žinių ir pasiekimų vertinimas“. Viena iš Tiflopedagogikos kvalifikacijos tobulinimo programos rengėjų Teresa Aidukienė pateikė Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių mokinių ugdymą, specialiosios pedagoginės pagalbos (tiflopedagoginės), psichologinės ir specialiosios pagalbos teikimą, analizę, kalbėjo apie Pedagogų etikos kodekso taikymo ypatumus.

 Išklausę numatytą kvalifikacijos tobulinimo programą, kursų dalyviai įgijo ne tik naujų Tiflopedagogikos žinių, bet ir mokinių pažinimo, jų individualios pažangos ir pasiekimų vertinimo, praktinio pobūdžio, ugdymo(si) aplinkos kūrimo, reflektavimo ir mokymosi mokytis gebėjimų. Refleksija sudarė galimybę pažvelgti į save pačius kaip į veidrodį, kiekvienas galėjo susimąstyti ir užduoti sau klausimus: Ko aš pasiekiau? Kas vyksta šiuo metu? Kaip viskas turi vykti toliau?

 „Džiugu, kad, dirbdami ir daugybę metų tobulindami savo kompetencijas, mokytojai įgyja daug žinių apie mokymosi sunkumų turinčių mokinių ugdymą, jas gali perduoti mažiau patyrusiems kolegoms, o svarbiausia, kad jie gali vesti savo mokinius į sėkmę, nesvarbu, kokio dydžio ji bebūtų“, – tikino kursų organizatoriai.