Būsimos mokytojos sėmėsi patirties Marcinkonių pradinėje mokykloje
Kiekvienais metais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos pradinio ugdymo studijų programos studentai mokydamiesi dalykų didaktikos modeliuoja įvairias ugdymo situacijas, aiškinasi, kaip taikyti tikslingus ir prasmingus, šiandieninėms ugdymo sąlygoms racionalius metodus. Vienos iš sudėtingiausių veiklų – darbo modeliavimas vienoje klasėje dirbant su įvairaus amžiaus tarpsnio vaikais. Labai naudinga ir prasminga tokias patirtis įgyvendinti ugdymo realybėje. Šiais metais gegužės 6 d. II kurso studentės kartu su dėstytoja Daiva Jakavonyte-Staškuviene vyko į Marcinkonis. Kelionė prasidėjo labai anksti – traukinys iš Vilniaus išvyko 5 val. 55 min. Verta buvo labai anksti keltis, nes geranoriškas Varėnos rajono Marcinkonių pagrindinės mokyklos pedagogų bendruomenės sutikimas atskleidė tikrąją ugdytojo ir ugdymo esmę – žmogiškųjų pamatinių vertybių puoselėjimą. Labai dėkojame ugdytojoms Genutei Čeplikienei, Ritai Levonovičienei ir Irenai Makselienei už nuoširdų sutikimą, pasidalijimą gerąja darbo patirtimi, patarimus, sudarytą galimybę vaikams organizuoti ugdomąsias veiklas.
Dalijamės būsimų pradinių klasių mokytojų nuomone ir įžvalgomis. Veronika, Morta ir Dovilė vedė pamokas neeilinėje klasėje, kurioje mokosi net trijų pradinių klasių mokiniai. Būsimosios mokytojos tikino, jog džiaugėsi neeiline galimybe ne tik susipažinti su mokyklos bendruomene, bet ir puikiu šansu išbandyti save mokytojų vaidmenyje. „Po apsilankymo mokykloje aptarėme, jog tokio pobūdžio mokyklos vis dažnesnis atvejis Lietuvoje. Tačiau, tai yra didelis iššūkis pedagogams dirbti su skirtingo amžiaus tarpsnio ir gebėjimų mokiniais“, – sako būsimos pedagogės.
Justina, reflektuodama įgytą patirtį, mintis išplėtojo daugiau dėmesio skirdama mokyklos aplinkai. „Apžiūrėjus mokyklą, klases, darbo aplinką, susidarė įspūdis, jog čia bendruomeniška, jauku bei saugu. Klasėse gausu vaizdinių priemonių (raidės, skaičiai, savaitės dienų pavadinimai), mano manymu, tokia aplinka mokiniams yra maloni bei motyvuojanti. Mokyklos aplinka labai primena mokyklą, kurioje teko mokytis vaikystėje. Mažai integruota naujųjų technologijų, tačiau panašu, jog vaikai to nepasigenda. Stebint vaikų bendravimą, atrodė, jog mokiniai vieni kitiems labai artimi. Manau, kad tai lemia mažas jų skaičius. Tai leidžia mokytojai individualiai dirbti su kiekvienu mokiniu, tačiau iš kitos pusės – taip mokinių darbas gali tapti nekonkurencingas, vaikai gali ir prarasti motyvaciją (ką ir minėjo viena iš pradinių klasių mokytojų). Kiekviena mokytoja puikiai pažįsta mokyklos mokinius ir manau, tai padidina mokinių galimybes pasiekti geresnių rezultatų moksle, ar jaustis saugiai. Galiu teigti, jog mokykla, jos tvarka ir bendruomenė paliko gerą įspūdį. Mano manymu, tai ugdymo įstaiga, kurioje mokinys ugdomas ne tik akademiškai, bet ir puoselėjama jo emocinė būsena, savijauta. Susimąsčiau, jog mokiniams labai svarbi šiluma, artuma“, – dalinasi įspūdžiais studentė Justina.
Ugnė, Austėja ir Dovilė teigė, kad pamatė realią situaciją jungtinėje klasėje. „Kaip yra sunku pritaikyti įvairias veiklas įvairaus amžiaus vaikams, besimokantiems toje pačioje klasėje. Mokiniai klasėje dirbo susidomėję, atliko įvairias veiklas. Buvo tikrai naudinga išgirsti mokytojų patirtį. Ačiū, Jums labai, kad suteikėte galimybę pabūti tokioje aplinkoje“, – kalbėjo studentės.
Fausta, Urtė ir Rasa kelione labai džiaugiasi, nes joms buvo smagu pakeisti aplinką ir naudinga pamatyti, kaip išties vyksta pamokos jungtinėse klasėse. „Vaikai šiltai priėmė, tačiau tikėjomės, kad viskas bus blogiau, bet esam maloniai nustebintos, nes mokiniai mokėjo daugiau nei tikėjomės“, – teigė būsimos mokytojos.
Iveta reflektuodama patirtį išreiškė savo lūkesčius ir viltis. „Pirmiausiai vos įėjus į mokyklą, buvo gaila matyti tokį didelį pastatą beveik tuščią. Gaila, kad taip stipriai mažėja vaikų. Buvo įdomu stebėti pradinukų pamoką, nes ji visiškai kitokia nei mačiau per praktiką. Pastebėjau, jog mokinių gebėjimai skiriasi nuo miesto mokinių, tačiau jie buvo nuoširdesni, draugiškesni ir mačiau, kad stengiasi atlikti užduotis geriausiai, kaip jie geba. Džiaugiuosi, jog turėjau galimybę pabūti šioje mokykloje, susipažinti su motyvuotais mokytojais ir mokiniais“, – apie naudingą patirtį kalba studentė Iveta.
Studentė Kotryna išvykos metu, kone pirmąkart pėsčiomis vaikščiojo po kaimą. Ką jau kalbėti apie apsilankymą kaimo mokykloje. „Esu jų mačiusi, girdėjusi apie jas, tačiau iš arti nebuvau regėjusi. Iš daugelio pasakojimų buvau susidariusi nuomonę, kad tokiose mokyklose dažniausiai mokosi socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai. Iš tiesų, pabuvusi Marcinkonių mokykloje, savo nuomonę šiek tiek pakeičiau. Kadangi dirbu ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, kurioje ugdome priešmokyklinio amžiaus vaikus, Marcinkonių mokyklos darželinukus lyginau su savaisiais. Galiu pasakyti tik tiek, kad vaikai beveik nesiskiria. Jie tiek pat nuoširdūs, atviri naujiems žmonėms, naujoms veikloms, pozityvūs, draugiški, žingeidūs, laimingi. Taip, remiantis mokytojų pasakojimu, jie gyvena sunkiose šeimose, sunkiomis sąlygomis, dažnai pritrūkstantys motyvacijos, tačiau visur yra problemų. Mokytojos minėjo, kad Vilniaus mokyklose vaikai greičiausiai labiau išlepinti, turintys įvairių brangių daiktų, tačiau, remdamasi savo patirtimi, mokantis Vilniaus mokykloje, galiu teigti, kad niekur nėra tobula, visur yra dalykų, kuriuos norisi, reikėtų keisti. Todėl norėčiau palinkėti sau ir kolegėms, kaip būsimoms mokytojoms, kad nelygintume, kur ir ko vaikas turi daugiau ar mažiau, o spręstume problemas, kurios trukdo kiekvienam vaikui siekti didesnių aukštumų“, – pasakojo darželio auklėtoja Kotryna. Inesa, Studentės Jordana, Neringa, Indrė, Gabrielė ir Ieva džiaugėsi turėjusios galimybę aplankyti Marcinkonių mokyklą, sužinoti, kaip joje planuojamas, vykdomas darbas. Merginoms buvo įdomu išgirsti mokytojų patirtį, susipažinti su mokiniais. Studentes labai nustebino vaikų paprastumas, nuoširdumas. Pasak būsimų mokytojų, moksleiviai puikiai klausė, dirbo, buvo itin tvarkingi ir drausmingi. Neringa, dirbusi su pradinukais, pastebėjo, jog mokiniai nebuvo drąsūs, reikėjo laiko vieniems prie kitų priprasti. „Labai įsiminė darželinukų mokytojos pasakyti žodžiai: „Dirbti su tėvais yra daug sunkiau, nei su vaikais“. Mokymas(is) šioje mokykloje labai skiriasi nuo to, kurį matėme Vilniaus mokyklose praktikos metu. Keistai pasijutome pagalvodamos, jog vieną dieną ir mes galime dirbti panašioje aplinkoje“, – teigė Neringa.
Visos dienos įspūdžius Marcinkonių pagrindinėje mokykloje apibendrinti galime Odetos mintimis: „Tikro pedagogo pašaukimas, tai duotybė mokyti ugdytinius iš visos širdies, kai mokymasis vyksta įsiklausius į savo vidinį „aš“. Nepriklausomai nuo aplinkos įtakos ar turimų išteklių, socializacijos aspektų, mokyklos vizijos, nuoširdumas paliečia pagrindines žmogiškąsias vertybines nuostatas. Tokio ugdymo sąsajų įžvelgiau Marcinkonių mokykloje, pradinių-jungtinių klasių ugdyme. Ši maža mokyklos bendruomenė lyg didžiulė šeima, mokytojus vienija vienas bendras tikslas – ugdyti visus ir kiekvieną mokinį atskirai, jungiant mokymosi klases į visumą. Pedagogų kolektyvas pasižymi vieningumu ir nuoširdumu. Aukšta pedagogių kompetencija gali atskleisti gerąją patirtį ir kitoms Lietuvos mokykloms, kaip dirbti su klase, kai joje mokosi įvairaus amžiaus tarpsnio mokiniai, kaip organizuoti mokymosi turinį remiantis pradinio ugdymo bendrąja programa, siekiant įgyvendinti ugdymo tikslus, išgyvenant tikrąją mokymosi aplinkos realybę. Kokia ji? Didėjantys emigracijos srautai tebevyksta iki šiol. Jie jaunus žmones „išveja“ iš kaimų ne tik į didžiuosius šalies miestus, bet taip pat ir į užsienį. Dažniausiai lieka vidutinio arba visai žemo išsilavinimo šeimos, kuris formuoja pagrindus savo vaikams. Tokiomis nelengvomis sąlygomis dirbant ugdymo procese puoselėjama Marcinkonių pedagogų bendruomenės stiprybė yra jų pašaukimas ir vizija ugdyti krašto žmones ir augančius vaikus, kurių sparčiai šiuo metu mažėja. Mane ypač sužavėjo jų atsidavimas savo darbui ir ryžtas, bendradarbiavimas ir tarpusavio supratimas. Nuoširdžiai pasidalyta geroji patirtis, leidžia teigti, kad tik sąmoningumas ir meilė savo darbui augina žmogų. Taigi, ne kiekvienas pedagogas šiandien susimąsto apie jungtinių klasių ugdymo privalumus ir sunkumus, nors su jais gali susidurti kiekvienas“.
