Universiteto santykis su visuomene ir darbo pasauliu yra strategiškai svarbus, numanantis įsipareigojimą tarnauti visuomenės interesams. Švietimas ir ugdymas buvo, yra ir bus būtina visuomenės gerovės plėtotės sąlyga.

Švietimo ir ugdymo tyrimai bei juos vykdančių edukologijos mokslininkų rengimas užima strategiškai svarbią vietą. Mes siekiame kurti naujas ir pagrįstas žinias bei praktikas, o tuo pačiu ir plėtoti švietimo bei kitų darbo rinkos sričių dalyvių kompetencijas įgyjant analitinę mokslinę patirtį bei aukščiausią profesinę kvalifikaciją. Mes tikime, kad naujos švietimo ir ugdymo žinios yra kuriamos teoriją susiejant su praktika, nacionalinę patirtį susiejant su tarptautine patirtimi.

Būtent tai mums leidžia teigti, kad Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus universiteto ir Edukologijos tarptautinė doktorantūra gali užtikrinti, kad mūsų konsorciume parengti naujos kartos mokslininkai išsiugdys gebėjimus, sudarančius jiems galimybes prisidėti prie visuomenės gerovės tiek veikiant savo profesinėje aplinkoje, tiek ir dirbant daugiadisciplininėje bei tarptautinėse švietimo ir ugdymo tyrėjų komandose.

Doktorantūros studijos

Doktorantūros teisę edukologijos mokslo kryptyje įgijo Vytauto Didžiojo universitetas (administruojantis universitetas) kartu su Klaipėdos, Mykolo Romerio, Vilniaus universitetais .  Patvirtinta Lietuvos Respubliko švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-1019.

Edukologijos mokslo kryptis

• Konkurso sąlygos ir tvarka
• Disertacijų tematikos ir kandidatai į mokslinius vadovus
• Prašymas dalyvauti konkurse
• Dokumentų registracijos mokestis
• Edukologijos mokslo krypties reglamentas
• Edukologijos reglamentas

Edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijų programa

(patvirtinta Jungtinio Komiteto posėdyje 2011 m. rugsėjo 14 d.)

Visus modulius teikia jungtinės VDU, VU, KU, MRU ir Aveiro universiteto (Portugalija) komandos.
Studentai studijuoja visuose universitetuose išvažiuojamųjų sesijų, nuotolinių studijų ar kitais,
su dėstytojų komanda suderintais būdais.

Programos paskirtis:
Šios programos paskirtis – rengti mokslininkus, gebančius savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir socialinės plėtros darbus bei spręsti mokslo problemas. Edukologijos doktorantūros programa rengia socialinių mokslų srities edukologijos krypties mokslų daktarus. Šie specialistai galės dirbti tiriamąjį darbą visuose švietimo sistemos lygmenyse, taip pat mokslinį ir pedagoginį darbą profesinio mokymo ir aukštojo mokslo institucijose, neformaliojo švietimo institucijose.

Dokumentai:

• Doktorantūros darbo planas  / Study plan of doctoral student    LT                        EN
• Dėstytojų egzaminuotojų tvirtinimas/ Professors, egzminers approval        LT            EN
• Egzamino lapas       LT                                                EN
• Stažuotės aprašas  LT
• Atestacijos dokumentai
• Studijų tinklelis   LT                                                  EN
• Reikalavimai moksliniams straipsniams
• Reikalavimai monografijos tipo disertacijai
• Edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijų programa ir studijų modulių aprašai.  LT/EN
• Prašymas  LT/EN
• Studijų dalykų dėstytojai/ Professors of  study subjects     LT/EN

Edukologijos tyrimų institutas nuo šių metų spalio mėnesio įsiveiklina neformalaus doktorantų lavinimui/si, kuris bus vykdomas Edukologijos doktorantų licėjuje (toliau – EDL).

Licėjaus pavadinimas kilęs iš Himeto kalno papėdėje, į šiaurės rytų nuo Atėnų buvusio Likėjo miškelio, skirto dievui Apolonui. Miškelis buvo poilsio vieta, prie jo buvo pastatytas portikas pasislėpti nuo lietaus ir gimnasijas jaunimui. Apie 335 m. pr. m. e. Aristotelis ten įsteigė Likėjų – aukštąją peripatetikų mokyklą, čia dėstė filosofijos kursą.

Prancūzijoje XVIII a. terminas licėjus (pranc. lycée) tapo intelektinės veiklos sinonimu. 1802 m. licėjumi pradėtos vadinti vietos valdžios išlaikomos septynmetės vidurinės mokyklos. XX a. antroje pusėje Prancūzijoje, prancūzakalbiuose Šveicarijos kantonuose ir buvusiose Prancūzijos kolonijose licėjumi vadinta trimetė arba keturmetė vidurinės mokyklos aukštesnioji pakopa 15–18 metų mokiniams, Italijoje – penkiametė vidurinės mokyklos aukštesnioji pakopa 14–19 metų mokiniams.

Rusijos imperijoje nuo XIX a. pradžios iki 1917 m. veikė privilegijuotos vidurinio ir aukštojo mokslo įstaigos bajorų vaikams. Jos rengė aukštuosius valstybės tarnautojus. Žymiausi: Jaroslavlio licėjus, įkurtas 1803 m., Carskoje Selo imperatoriškasis licėjus įkurtas 1811 m., dab. Puškinas, Rišelje licėjus, įkurtas 1817 m. Odesoje, 1865 m. pertvarkytas į Odesos universitetą, Nižyno licėjus, įkurtas 1820 m. Dab. Rusijoje nuo 1999 m. prie universitetų pradėti steigti licėjai, suteikiantys pradinį ir vidurinį išsilavinimą.

Austrijoje–Vengrijoje ir Vokietijoje XIX amžiuje – XX a. pradžioje licėjumi vadinta mergaičių bendrojo lavinimo vidurinė mokykla.

Lenkijoje 1932–1948 m. licėjumi vadintos šešiametės vidurinės mokyklos paskutinės dvi klasės, nuo 1990 m. licėjumi vadinama trimetė aukštesniosios pakopos vidurinė mokykla 16–19 metų mokiniams.

Licėjaus sąvoka edukologijos tyrimų institute reiškia populiarųjį, neformalųjį švietimą, orientuotą į erudicijos didinimą ir lavidnimą/si, naudojant diskusijas, vedant seminarus ir paskaitas, organizuojant pasirodymus, koncertus, įgyvendinant meninius projektus netipinėse mokymo/si aplinkose.

ETI Edukologijos doktorantų lavinimo/si procesas bus įgyvendinamas doktorantams sistemingai ir nuosekliai dalyvaujant kiekvieną mėnesį lavinimo/si renginiuose. Tikime, kad Doktorantų licėjaus veikla prisidės prie doktorantų įgūdžių, reikalingų jų sėkmingai mokslinei veiklai nacionaliniu ir tarptautiniu, lokaliu, glokaliu ir globaliu mastu, įgyvendinti planuojant, kuriant, projektuojant, modeliuojant, vystant ir t.t. mokslines veiklas.

Visiems šiems intelektiniams veiksmams reikalingi specifiniai, specializuoti intelektiniai įgūdžiai, tokie kaip mokslinė komunikacija, politinė komunikacija, oratorinis menas, judesio valdymas, emocijų valdymas, kūrybiškumas.

Autorinius seminarus vesti bus kviečiami Lietuvos ir užsienio konkrečių sričių ekspertai praktikai, mokslininkai, menininkai, politikai, žurnalistai, pedagogai, koučeriai ir t.t.

ES Projektai

Visuminis pedagoginis ugdymas: mokymosi galimybių plėtra

09.4.2-ESFA-K-714-03-0005

Vytauto Didžiojo universitetas 2020 gruodžio 14 d.  pradėjo įgyvendinti projektą  „Visuminis pedagoginis ugdymas: mokymosi galimybių plėtra”.

Šio projekto įgyvendinimo tikslas yra sukurti sąlygas ir paskatas mokymuisi visą gyvenimą, plėtojant formaliojo ir neformaliojo mokymosi galimybes, sudarant sąlygas mokytojams įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją ar suteikti pedagogines ar dalykines kompetencijas, reikalingas tolimesniam darbui švietimo sektoriuje.

Finansavimo ir administravimo sutartis su Europos Socialinio fondo agentūra pasirašyta pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 09.4.2-ESFA-K-714 Formaliojo ir neformaliojo mokymosi galimybių plėtra:

Projekto finansavimas – 1 357 145,70 EUR iš Europos Socialinio fondo.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d.

Projektu, remiantis Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030” kurioje įtvirtinta Lietuvos ateities vizija, siekiama atliepti bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir aktyvių piliečių idėjas, projektuojama kaip įgalinti Lietuvos švietimo institucijas remtis pažangiausių valstybių patirtimi. Tyrimų duomenys rodo, kad mokytojams nepakanka kompetencijų dirbti su įvairove klasėje, diferencijuoti ir individualizuoti, personalizuoti ir internalizuoti ugdymo turinį, todėl siūlomos kompetencijų programos remiasi tvaria, pasitikėjimu ir patyrimu grįsta kultūra, įtrauktimi ir universalaus dizaino principais.

Uždavinys –plėtoti aukštojo mokslo kvalifikaciją, suteikiant pedagogines ar dalykines kompetencijas, reikalingas tolimesniam darbui švietime.

Veikla – aukštojo mokslo kvalifikacijos ar jos dallies, suteikiant pedagogines ar dalykines kompetencijas, reikalingas tolimesniam darbui švietime, plėtra.

Plakatas. 

Naujienos

Aplinkos oro taršos mažinimo galimybės paukštininkystėje

Aplinkos oro tarša yra viena iš reikšmingiausių sveikatos ir aplinkos problemų, todėl aplinkos oro taršos mažinimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Europos Sąjungos ilgalaikis oro politikos tikslas, nustatytas 7-oje aplinkosaugos veiksmų programoje – pasiekti tokį oro kokybės lygį, kad dėl jo nesusidarytų didelis neigiamas poveikis ir pavojus žmonių  ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai.

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinamas projektas ,,Paukštininkystės produktyvumo efektyvinimas ir amoniako kiekio mažinimas panaudojant du sinergiškus poliprobiotikus, girdomą ir paskleidžiamą ant kraiko inovatyvia įranga“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Pagal patvirtintą parodomojo bandymo atlikimo metodiką projekto vykdytojai Lietuvos Respublikos apskrityse atlieka parodomojo bandymo įrengimą, vykdymą ir priežiūrą.

Įvairūs taršos šaltiniai išmeta į aplinkos orą chemines medžiagas, galinčias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir sukelti jai pavojų ir neigiamai veikti aplinką. Tarp didžiausią grėsmę sveikatai keliančių teršalų – sieros dioksidas, azoto oksidai ir kietosios dalelės, nemetaniniai lakieji junginiai ir amoniakas. Amoniakas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai – sukelti eutrofikaciją; nitratų dalelės, susiformavusios ore dėl cheminių reakcijų su išmestu į orą amoniaku, turi žalingą poveikį žmogaus ir gyvūnų sveikatai. Jau 25 ppm amoniako koncentracija paukštidžių ore yra pavojinga paukščių sveikatai, turi didelį poveikį paukščių plunksnoms. Tokios koncentracijos amoniako išlakos yra pavojingos ir žmonių sveikatai. Jis yra vadinamų „antrinių“ kietųjų dalelių pirmtakas (prekursorius), todėl mažinant išmetamą NH₃ kiekį bus prisidedama prie aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis mažinimo. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros prognoze, išmestas amoniako kiekis iki 2030 m. pasižymės didėjimo tendencija, todėl jau šiandien reikia imtis papildomų inovatyvių priemonių jo emisijai mažinti.

Sprendimai, kaip sumažinti aplinkos taršą, gali būti keli. Paukštininkystėje ir toliau turėtų būti tęsiamas gerosios mėšlo tvarkymo praktikos įgyvendinimas. Dar vienas aplinkos oro taršos mažinimo būdų – valyti išmetamą orą, siekiant pašalinti kietąsias daleles, fosforą, amoniaką, kitus teršalus, naudojant technologines priemones (skruberiai, biofiltrai, ozonavimas, švitinimas). Šios priemonės yra efektyvios, bet gana brangios. Kita alternatyva – inovacijų diegimas. Inovacijos gali padėti padidinti tvarumą ir išspręsti problemas ten, kur jos atsiranda. Tai turėtų būti aktualu ne tik stambiems, bet ir nedideliems paukštininkystės ūkiams. Reikia rasti kuo natūralesnius būdus sumažinti kenksmingą dujų sklidimą į aplinką. Sumažinti kenksmingą dujų sklidimą į aplinką galima pasitelkiant poliprobiotikus. Naujos kartos poliprobiotikų naudojimas paukštininkystėje yra ypač aktualus, nes leidžia sumažinti įvairių antibiotikų, cheminių preparatų naudojimą paukščių auginime, sumažina amoniako emisiją paukštidės atmosferoje, o tuo pačiu ir ligų grėsmę, skatina paukščių augimą, didina produktyvumą, svorio prieaugį bei pašarų įsisavinimą. Dėl to, vartotojas gauna sveikesnę ir kokybiškesnę produkciją.

Siekiant įdiegti inovatyvias paukščių auginimo technologijas gamyboje, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų vykdomame projekte ,,Paukštininkystės produktyvumo efektyvinimas ir amoniako kiekio mažinimas panaudojant du sinergiškus poliprobiotikus, girdomą ir paskleidžiamą ant kraiko inovatyvia įranga“ išbandomas naujos kartos poliprobiotikų paskleidimas ant kraiko ir kitų paviršių paukštidėje panaudojant inovatyvų įrenginį. Projekto parodomuosiuose bandymuose yra naudojamas UVL šalto rūko generatorius, kuris pasižymi ypač tyliu darbo režimu ir tiksliai dozuoja reikiamą išpurkšti medžiagos kiekį, todėl išvengiama medžiagų pereikvojimo. Galingas, kompaktiškas, lengvas ir tyliai veikiantis šalto rūko generatorius skleidžia ultra mažo tūrio lašelius (ULV technologija). Mažesni lašeliai nulemia didesnį rūko tankį, geresnį pasiskirstymą ir pasiekiamą didesnį efektyvumą. Naudojant šį įrenginį, išvengiama triukšmo, kurį  sukelia įprasti įrenginiai, ir gyvūnų streso. Parodomieji bandymai ir pasidalinimo patirtimi grupės narių susitikimai vykdomi keturiose Lietuvos Respublikos apskrityse. Kauno, Alytaus, Panevėžio ir Vilniaus apskrityse jau pravesta didžioji dalis pasidalinimo patirtimi grupės narių susitikimų, lauko dienų ir seminarų. Šiuose susitikimuose dalyvaujantys ūkininkai, jų partneriai, ūkių darbuotojai dalinasi paukštininkystės ūkiams aktualiais paukščių auginimo, laikymo, biosaugos bei higienos klausimais ir problemomis.

Projekto vykdytojai

Rasa Bobinienė,

Diana Gudavičiūtė,

Danius Vencius