Kaip ugdyti manipuliacijoms ir propagandai atsparesnę visuomenę?
Jau daugiau nei metus gyvename tiesioginio karo labai artimoje aplinkoje sąlygomis. Nors karo nusikaltimai vykdomi nepriklausomoje Europos valstybėje, Ukrainoje, tačiau itin intensyvus karas vyksta ir įvairiose medijose, skaitmeninėje erdvėje, įvairiais būdais bandant sujaukti žmonių protus, išnaudoti nežinojimą, nepasitenkinimą, negebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis patikimus informacijos šaltinius.
Pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinės sekretorės Miglės Mašanauskienės, viso šio kenkėjiško veikimo tikslas – supriešinti visuomenę, kelti įtampą, įtvirtinti sau palankius naratyvus, kenkti demokratijai, suvaržyti žmogaus teises, o galiausiai – atimti laisvę.
„Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį skirtingos organizacijos įgyvendino nemažai įvairių iniciatyvų medijų informacinio raštingumo srityje, tačiau bendros strategijos trūkumas, veiklų fragmentiškumas lemia lėtesnius pokyčius visuomenėje nei mes iš tiesų norėtume matyti. Medijų informacinio raštingumo ugdymas – tai priemonė ugdyti informacinėms grėsmėms, manipuliacijoms atsparesnę visuomenę, aktyviai dalyvaujančią demokratijos procesuose, gebančią priimti informuotus sprendimus“, – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kartu su partneriais organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Medijų raštingumas ir informacinės technologijos: iššūkiai ir sprendimai XXI amžiuje“, pabrėžė M. Mašanauskienė.
Ši tarptautinė konferencija – tai baigiamasis renginys, finalizuojantis sėkmingai įgyvendintą Tarptautinės medijų raštingumo Baltijos šalyse programos projektą. Metų trukmės tarptautiniame projekte dalyvavo studentai ir dėstytojai iš 12-os Baltijos šalių universitetų, kuriuose studijuoja būsimieji pedagogai ir žurnalistai. Projekto tikslas – padėti Baltijos šalių gyventojams atpažinti manipuliuojančią informaciją ir neapykantą kurstančią kalbą bei jų išvengti, naudoti geros kokybės ir patikimą informaciją.
Tarptautinėje konferencijoje pateikti VDU Švietimo akademijoje įgyvendinto projekto apibendrinti rezultatai ir kituose šalies universitetuose vykdomi tyrimai medijų informacinio raštingumo tema. Į renginį susirinko Lietuvos institucijų ir organizacijų, betarpiškai dirbančių šiame lauke ekspertai, taip pat pranešimus skaitę užsienio šalių specialistai.
Galbūt mes Lietuvoje jau esame raštingi medijose, atsirinkdami informaciją ir nepasitikėdami absoliučiai viskuo, ką perskaitome, pamatome ar išgirstame? Gal medijų raštingumo ugdymas mums jau nebėra aktualus?
„Anaiptol“, – atsakydama į ši klausimą, teigė Britų tarybos kultūros ir švietimo programos vadovė Simona Plienaitytė Mikaliūnienė.
„Universalus pasitikėjimas medijomis niekaip negali išmokyti kritiškai atsirinkti informacijos, jis neskatina mąstyti ir suprasti. Nepasitikėjimas atgraso nuo informacijos vartojimo, taip kurdamas abejingą, žiniomis nesuinteresuotą visuomenę. Medijų raštingumas – tai patikimos, objektyvios informacijos paieškos, kritiška jos peržiūra, analizė ir kontekstualizavimas. Būtent todėl medijų raštingumo ugdymas yra vienas svarbiausių Britų tarybos Lietuvoje darbo prioritetų“, – sakė ji.
Tikimasi, kad metiniame projekte bei baigiamojoje konferencijoje pasidalinta patirtis bei išgryninti bendri sprendimai toliau stiprins informacinį medijų raštingumą mūsų šalyje.
Tarptautinės mokslinės konferencijos „Medijų raštingumas ir informacinės technologijos: iššūkiai ir sprendimai XXI amžiuje“ įrašas lietuvių kalba.
Tarptautinės mokslinės konferencijos „Medijų raštingumas ir informacinės technologijos: iššūkiai ir sprendimai XXI amžiuje“ įrašas anglų kalba
