VDU Kaune vyko forumas„Sistemiško kultūrinio ugdymo Lietuvoje vizija“
Gruodžio 4 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune vyko forumas „Sistemiško kultūrinio ugdymo Lietuvoje vizija“, kurio metu buvo pristatytos globalių ir regioninių ekspertų dvejus metus nuosekliai rengtos ir šiemet priimtos UNESCO kultūrinio ir meninio ugdymo gairės, diskutuojama apie kultūrinio raštingumo sampratą ir vertę šių dienų visuomenėje, aptariamos vystymo kryptys, pateikiami konkretūs pasiūlymai naujai LR Vyriausybės programai dėl sistemiško kultūrinio ugdymo.
2024 m. vasario pradžioje pasaulinės UNESCO konferencijos Abu Dabyje metu priimtos gairės aktualios visiems pasaulio regionams, jose pateikiamos rekomendacijos, vertybinės kryptys yra universalios, priimtos bendru valstybių konsensusu.
„Manau, kad tai ypatingas atvejis – pavyko sutelkti kultūros ir švietimo bendruomenę, drauge suformuoti siūlymus dėl kultūrinio ugdymo ir juos spėti pateikti aktualiu, Vyriausybės programos rengimo metu. Laikas parodys, ar šie pasiūlymai tikrai virs realybe, tačiau naujoje programoje į juos nemaža dalimi jau yra atsižvelgta. Mums, kaip nacionalinei UNESCO komisijai, reikšminga tiek tai, kad galėjome pasitarnauti vystydami šį dialogą, tiek kad UNESCO gairės suteikė vertybinį pagrindą bei kryptis minėtiems siūlymams” – dalinosi Sekretoriato švietimo programų vadovė Dalia Stabrauskaitė.
Forume apie meninio ugdymo situaciją Lietuvoje kalbėjo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė. „Deja, per 30 m. Lietuvoje neatlikta jokių tyrimų, kurie analizuotų kultūrinio ir meninio ugdymo poveikį. Lietuvoje turime Kultūros paso programą, galime gauti kiekybinius skaičius pagal regioninį ar demografinį pjūvį, turime įdomių duomenų apie dalyvavimą neformaliojo švietimo veiklose, tačiau nėra jokio socialinio-ekonominio poveikio vertinimo, kokią vertę kuria dalyvavimas kultūrinėje veikloje“, – teigia prof. dr. L. Kaminskienė.
Daugelyje pasaulio šalių vykdomo tarptautinio švietimo tyrimo PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimai įtraukia kūrybingumo vertinimą ir Lietuvos mokinių rodikliai pagal šį komponentą yra neblogi.
Tačiau, pasak prof. dr. L. Kaminskienės, neturint duomenų, neturime ir atsakymų, kodėl būtent toks Lietuvos vaikų kūrybingumo rodiklis. „Nėra aišku, kuria kryptimi nukreipti investicijas ir nežinoma, kas pasiteisina. Jeigu mes, kaip valstybė, norime investuoti, kad kūrybingumo rodikliai išliktų ar augtų, turime žinoti, ką daryti“, – teigia VDU profesorė.
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad svarbu stiprinti ryšį tarp formalaus ir neformalaus švietimo. „Šiandien daug kultūrinio ir meninio ugdymo veiklų jau praplėtė formalaus turinio ribas bei neretai atrodo lyg ir neformali veikla, o taip neturėtų būti. Turime puikių vertingų pavyzdžių – tai ir „Kūrybinių jungčių“ mokyklose įgyvendinama programa „Tyrinėjimo menas“, ir bibliotekų įsitraukimas, ir Vilniaus virtimas atvira mokykla“, – sako VDU atstovė.
Prof. dr. L. Kaminskienės teigimu, mokykloms verta atsiverti, plėtoti tinklaveiką, bendradarbiauti su įvairiais kultūrinio ir meninio ugdymo veiklas siūlančiomis organizacijomis. „Juk viena mokykla negali pasiūlyti visko. Taigi svarbu bendradarbiauti su kultūros ir meno organizacijomis. Norėtųsi daugiau mokymosi už mokyklos ribų ir traktuoti tai, kaip prasmingą ugdomąją veiklą“, – teigia prof. dr. L. Kaminskienė.
Renginį organizavo: VDU Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir asociacija „Kūrybinės jungtys“.
