Jam buvo vos vienuolika, kai nusprendė tapti mokytoju
Daugeliui mokinių profesijos pasirinkimas tampa sudėtingu galvosūkiu, ypač paskutiniaisiais mokyklos metais. Augustui Baniui šis klausimas išsisprendė gerokai anksčiau: dar besimokydamas penktoje klasėje, po pirmosios istorijos pamokos, jis grįžo namo aiškiai žinodamas, kad ateityje pats stovės prieš mokinius kaip istorijos mokytojas. Šiandien Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: istorijos ir geografijos pedagogikos antrojo kurso studentas kryptingai siekia to, ką nusprendė būdamas vos vienuolikos.
Tokių mokytojų – vienetai
Kalbėdamas apie jį įkvėpusią istorijos pamoką, kuri nulėmė ir jo profesinį pasirinkimą, Augustas prisimena ne tiek įvadinės pamokos temą, kiek mokytoją. Raseinių Viktoro Petkaus progimnazijoje dirbęs istorijos mokytojas Jonas Janušas išsiskyrė intelektualumu, plačiu akiračiu ir neįprastu gebėjimu sudominti.
„Jis su mumis kalbėdavosi ne tik apie istorinius faktus, bet ir apie aktualijas, sportą, kultūrą. Atrodė, visas temas jis puikiai išmano ir turi didelį žinių bagažą“, – pasakoja Augustas, pridurdamas, kad šio mokytojo pamokoje aktyviai dalyvaudavo net tie mokiniai, kurie kitose pamokose būdavo tylūs ir neįsitraukę.
Pašnekovas prisimena, kad jį, penktoką, itin žavėjo mokytojo pagarbus santykis su mokiniais: mokytojas nekeldavo balso, konfliktus, jei jų iškildavo, spręsdavo ramiai, pagarbiai, argumentuotai. „Tokių mokytojų – vienetai. Man jis buvo ir yra puikus pavyzdys ir autoritetas“, – pabrėžia jis.
Kai kitus kamavo stresas, jis buvo ramus
Dvyliktoje klasėje, kai dauguma bendraklasių dar tik svarstė įvairias studijų kryptis, Augustas jau turėjo aiškų planą. Jis kryptingai rinkosi dalykus, kuriems skyrė didžiausią dėmesį, žinojo, kuriuose egzaminuose turi pasirodyti geriausiai, ir tikslingai ruošėsi stoti į pedagogikos studijas.
„Aiškiai žinojau, kad rinksiuosi istorijos ir geografijos pedagogiką. Kai kitus kamavo stresas, aš buvau ramus – žinojau, ko man reikia“, – šypteli A. Banys.
Pasak jo, sprendimas studijuoti Kaune, VDU, taip pat buvo sąmoningas ir tikslingas pasirinkimas, kadangi norėjosi būti arčiau gimtųjų Raseinių, išlaikant ryšį su bendruomene, kurioje užaugo.
Suteikia daugiau lankstumo ir platesnių galimybių
Šiuo metu Augustas studijuoja VDU Švietimo akademijoje Mokomojo dalyko pedagogikos: istorijos ir geografijos pedagogiką. Nors į universitetą stojo vedinas noro tapti istorijos mokytoju, šiandien vis labiau linksta link geografijos.
„Gal šiek tiek ironiška, bet įstojau kaip istorijos mokytojas, o dabar labiau noriu būti geografijos mokytoju“, – juokiasi pašnekovas. Dviejų dalykų pedagogika, anot jo, suteikia daugiau lankstumo ir platesnių galimybių.
Universitete jis vertina ne tik studijų turinį, bet ir bendruomenę. Antrame kurse A. Banys studentas aktyviau įsitraukė į universiteto veiklas, dalyvauja studijų mugėse, svarsto apie gretutines viešojo administravimo studijas.
Pirmąją pedagoginę praktiką Augustas atliko Kauno jėzuitų gimnazijoje. Nors ji truko vos kelias savaites, įgyta patirtis leido pamatyti realų mokyklos gyvenimą, stebėti skirtingas pamokas, labiau pažinti mokytojų darbą.
„Buvo įdomu pamatyti, kaip ten verda gyvenimas. Tik norėjosi, kad pirmoji praktika truktų ilgiau“, – pripažįsta jis.
Sulaukė ir skeptiškų reakcijų
Pedagoginę patirtį Augustas kaupia dirbdamas Robotikos akademijoje – veda užsiėmimus vaikams darželiuose ir mokyklose. Užsiėmimų metu jis su vaikais konstruoja LEGO modelius, moko juos programavimo pagrindų.
Darbas su vaikais, pasak jo, reikalauja nemažai kantrybės ir aiškumo. „Džiaugiuosi savo kantrybe – į kritines situacijas stengiuosi žiūrėti ramiai, ieškoti kompromisų“, – tikina Augustas.
Pašnekovas pripažįsta, kad nusprendęs rinktis pedagogiką, sulaukė iš aplinkinių ir skeptiškų reakcijų. Dažniausiai būdavo akcentuojama nedidelė alga, iš kurios neva sunku pragyventi, daug kalbėta apie klasėje laukiančius iššūkius, sudėtingus santykius su vaikų tėvais.
„O man atrodo, kad, nepaisant visų kalbų, visgi svarbu pabandyti tai patirti savo kailiu. Jei nepatiks – suprasi, kad tai ne tavo kelias, bet bent keletą metų padirbėti mokykloje tikrai verta. Kad įsivertintum, ar nori ir gali būti geru mokytoju “, – įsitikinęs jis.
A. Banys (asmeninė nuotrauka)
Svajoja grįžti į gimtąjį kraštą
Baigęs studijas Augustas planuoja grįžti dirbti į gimtuosius Raseinius. Anot pašnekovo, mokytojų trūkumas visoje Lietuvoje, o ypač regionuose, yra labai opi problema.
„Mokytojų mažėja visoje Lietuvoje, ne išimtis ir Raseinių rajonas. Jaučiu didelę prasmę ir motyvaciją grįžti į savo miestą, į kurį jaunimas, baigęs studijas, labai retai begrįžta, – akcentuoja jis. – Jeigu galiu prisidėti prie geresnio švietimo ten, kur užaugau, kodėl turėčiau to nedaryti?“ .
Paklaustas, kokiu mokytoju norėtų tapti, jis tik gūžteli pečiais. Ko gero, galės aiškiau į tai atsakyti tuomet, kai baigs studijas ir pradės dirbti mokykloje.
Vis dėlto vienas dalykas jau šiandien jam yra kaip niekad aiškus: sprendimas, priimtas penktoje klasėje, tapti istorijos mokytoju, nebuvo atsitiktinis. Per pastaruosius keletą metų, studijuojant pedagogiką ir dirbant su vaikais, šis apsisprendimas pasirodė esąs dar stipresnis ir brandesnis – paremtas ne tik įkvėpimu, bet ir didele atsakomybe.
