Iššūkis, kuris užaugina stiprybę: mokslininkės apie tai, ko bijo net drąsiausi
„Dirbdama keliuose universitetuose, dėstydama studentams ir atlikdama mokslinius tyrimus esu pastebėjusi, kad jauni žmonės užauga turėdami daug baimių ir dažnai neįgyja atsparumo, kuris be galo svarbus tolimesniuose gyvenimo etapuose. Daugiau kaip 70 proc. žmonių bijo viešo kalbėjimo. Ši baimė būdinga ir vaikams, ir suaugusiems. Supratau, kad reikia knygos apie baimes, drąsą ir savilyderystę“, – sako kartu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docente, logopede doc. dr. Vilma Makauskiene knygą parašiusi Islandijos universiteto profesorė Inga Minelgaitė-Antanavičienė.
Mokslininkes suvienijo mikčiojimo tema
Prof. I. Minelgaitė-Antanavičienė – pirmoji ir vienintelė užsienietė, gavusi profesorės laipsnį Islandijos universitete. Ji yra organizacijų edukatorė, socialinių projektų iniciatorė. Daugybę metų Inga gyvena tarp Islandijos ir Lietuvos. Ji neslepia, jog tenka balansuoti ne tik tarp dvejų šalių, bet ir tarp aktyvios karjeros bei šeimos. „Esu penkių vaikų mama, du iš jų teko pagimdyti pačiai, trys – nebiologiniai vaikai, iš ankstesnės vyro santuokos. Aš visuomet darau daug, bet pačiai visada atrodo, kad darau nepakankamai“, – prisipažįsta prof. I. Minelgaitė-Antanavičienė.
Su mikčiojimo problema Inga susidūrė savo asmeninėje aplinkoje – net trys jos vaikai turi šį sutrikimą: biologinis sūnus ir mergaitės dvynukės. „Mano sūnus kalba trimis kalbomis: lietuvių, islandų ir anglų, tad daugiakalbystė prisidėjo prie mikčiojimo atsiradimo. Vaikas angliškai kalba puikiai, o lietuviškai ir islandiškai kalba stringa. Mergaitės dvynukės su mikčiojimo problema susidūrė pradėjusios eiti į mokyklą. Tai dažniausiai pasireiškiantis veiksnys, kuomet vaikas pereina iš saugios, ramios aplinkos į darželį ar mokyklą, kur pasitinka daugybė iššūkių“, – pasakoja mokslininkė.
Prof. I. Minelgaitė-Antanavičienė (asmeninė nuotrauka)
Tad profesorė nusprendė parašyti knygą, skirtą vaikams, apie pasitikėjimą savimi, drąsą kalbėti ir baimes, paliečiant ir mikčiojimo temą. Knygos idėjos autorė susipažino su VDU Švietimo akademijos docente, vienintele šalyje turinčia klinikinę mikčiojimo specializaciją, logopede, psichologe doc. dr. Vilma Makauskiene. „Tokių edukacinių-psichologinių knygų vaikams Lietuvoje nėra, nors Amerikoje bei Europos šalyse jos populiarios, tačiau tai pirmasis tokio pobūdžio leidinys, skirtas mūsų šalies vaikams. Idėja man patiko, taip pat greitai susidraugavome su Inga, knygą rašėme tarp dvejų šalių nuotoliniu būdu. Pirmuosius puslapius skaičiaus ir aptarinėjau su savo vaikais, kurie ateidavo į logopedijos pratybas. Tad jie mielai pasidalijo savo realiomis istorijomis apie pačias įvairiausias baimes ir būdus joms įveikti“, – sako doc. dr. V. Makauskienė.
Praėjusios vasaros pabaigoje mokslininkės išleido knygą „Bam Baimė. Drąsos knyga“, kur pasakojama apie mikčiojančią ir viešojo kalbėjimo baimę turinčią mergaitę Mortą. Abi rašytojos aktyviai pristato knygą Lietuvos švietimo bendruomenėse, pasak autorių, po renginių tenka atsakyti į tėvų bei mokytojų klausimus. „Svarbu suprasti, kad baimė nėra mūsų priešas. Ji gali mums padėti išmokti drąsos. Kartais tereikia giliai įkvėpti, nusiraminti ir pažvelgti situaciją iš kitos pusės“, – teigia prof. dr. I. Minelgaitė-Antanavičienė.
Mikčiojimo atsiradimo priežastys ir išgąstis tėvams
Nėra vienos paprastos priežasties, kodėl atsiranda mikčiojimas. Manoma, kad šį sutrikimą lemia sudėtinga vidinių (įgimtų) ir išorinių (aplinkos) veiksnių sąveika. Atlikti tyrimai rodo, jog kai kurie žmonės turi įgimtą polinkį į kalbėjimo nesklandumus, o įvairūs aplinkos veiksniai gali paskatinti jo atsiradimą.
„Gerai žinoma, kad mikčiojimas išnyksta, kai žmogus dainuoja, deklamuoja, vaidina ar kalba pašnibždomis. Mikčiojimą skatinantys veiksniai susiję su mikčiojimo atsiradimu. Dažniausiai jiems priskiriama sutrikdyta vaiko fizinė, kognityvinė, socialinė-emocinė ir kalbos raida, nepalankios aplinkos, bendravimo sąlygos ir reikalavimai, neatitinkantys vaiko gebėjimų“, – sako VDU Švietimo akademijos dėstytoja, logopedė dr. Vilma Makauskienė.
Pasaulyje yra žinoma daug žymių mikčiojančių žmonių: Džo Baidenas, Vinstonas Čerčilis, Nikolė Kidman, Merlin Monro, Briusas Vilisas, Samuelis L. Džeksonas, Keli Minou, Elvis Preslis ir kt. Pačiai V. Makauskienei JAV yra tekę susitikti su Holivudo aktoriumi Briusu Vilisu bei buvusiu JAV prezidentu Džo Baidenu. „Iš pokalbio išliko, jog buvęs JAV prezidentas Baidenas nuo pat mažų dienų treniruodavosi kalbėti vienas prieš veidrodį, o vėliau jam padėjo specialistai. Žinomi žmonės, tokie kaip populiarūs dainininkai Edas Šyranas ar Keli Minou yra įkvėpimas mikčiojantiems žmonėms siekti savo svajonių bei tikslų“, – sako logopedė V. Makauskienė.
V. Makauskienė su aktoriumi Bruce Willisu
Atviras kalbėjimas apie mikčiojimą yra geriausias būdas padėti vaikams suprasti, kad mikčiojimo nereikia gėdytis, bijoti ir vengti.
O ko bijo mokslininkės?
Kalbėdamos apie baimes ir pačios knygos autorės, mokslininkės atvirai nuogąstauja. Per savo gyvenimą Islandijos profesorė Inga yra turėjusi įvairių baimių: šunų, aukščio, nepasisekimo, viešojo kalbėjimo ir daugybę kitų. Inga prisipažįsta: viena iš dažniausiai ją lankančių baimių yra nepasisekimo baimė. „Ją įveikti man padeda žinojimas, jog mano darbas gali padėti kitiems. Pastebėjau, kad ši mano baimė sumažėja, kai įdedu daug darbo ruošdamasi. Tad baimėms esu dėkinga – tik supratusi, kiek daug ko ir kaip stipriai bijau, iš tikrųjų pradėjau jaustis drąsi“, – atvirauja I. Minelgaitė-Antanavičienė.
VDU Švietimo akademijos docentė V. Makauskienė tikina: kai pajunta baimę, prisimena savo drąsius poelgius. „Pavyzdžiui, šuolį lynu virš džiunglių arba buvimą šalia dviejų metrų krokodilų, ne vienos pavojingos kelionės iššūkius egzotinėje šalyje įveikimą. Daug žmonių man sako, kad esu labai drąsi. Nežinau, ar tai tiesa, bet stengiuosi nebijoti savo baimių ir žvelgti į jas kaip į motyvą tobulėti ir praplėsti savo ribas“, – pasakoja V. Makauskienė.
___________
