VDU Švietimo akademijos būsimieji pradinių klasių mokytojai rengiasi būti moderniais ugdytojais
Rengiant pradinio ugdymo specialistus iškyla didelis uždavinys – parengti mokytoją ateičiai. Jis turėtų gebėti ugdyti pradinių klasių mokinius pasitelkdamas moderniausias šalių praktikas, kai svariausių rezultatų yra pasiekiama ne sėdint klasėje, bet gerokai aktyvesnėse veiklose – aktyviai keliaujant, pažįstant, naujai atrandant. Vienas iš būdų – tikslingos edukacinės ekskursijos ir išvykos, kurias tinkamai suplanavus, parengus ir įvykdžius mokiniams atsiveria tikri pažinimo lobynai, kai galima plėsti akiratį įžvelgiant kartais ir jau matytuose dalykuose naujų, neatpažintų ir dar nepastebėtų aspektų, tikslingai tyrinėjant ir atrandant ne tik savo šalies gamtos grožį, krašto istoriją, bet ir vienam kitą, mokantis veikti kartu bendraujant ir bendradarbiaujant kuo natūralesnėmis gyvenimiškomis aplinkybėmis ir sprendžiant ne dirbtinai sugalvotas, bet realiai iškylančias problemas.
2019 m. gegužės mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos II kurso pradinio ugdymo studentės dalyvavo vasaros praktikume. Dalyko „Krašto pažinimo kultūra ir technologijos“ (vasaros praktikumo) tikslas – padėti būsimam pradinių klasių mokytojui pasirengti kurti ugdomąsias ekskursijas bei organizuoti įvairias edukacines veiklas išnaudojant gamtinę ir kultūrinę aplinkas. Vasaros praktikumo vadovės doc. dr. Danguolė Kalesnikienė ir doc. dr. Emilija Urnėžienė suorganizavo pažintines išvykas Vilniaus, Molėtų bei Trakų apylinkėse – lankytasi Lietuvos etnokosmologijos ir Trakų istorijos muziejuose, Vilniaus universiteto botanikos sode, Vilniaus katedros požemiuose, Gynybinės sienos bastėjoje, Vilniaus bažnyčiose, Rasų kapinėse, Pavilnių regioniniame parke.
Studentės, reflektuodamos krašto pažinimo išvykas, pabrėžė savo meilę Tėvynei ir jos žmonėms. Praktikantei Odetai Bielskytei didžiausią įspūdį iš išvykos į Molėtų kraštą paliko laiptai, kurie studentę paskatino prasmingiems pamąstymams. „Didžiausią įspūdį paliko Dubingių kraštovaizdis, mediniai ir labai seni, pilkos spalvos laiptai, kuriuos suskaičiavusi pasižymėjau net 211. Daugiau nei etnokosmologijos muziejuje, gidas sakė, kad laiptų kylančių į apžvalgos aikštelė maždaug apie 150. Nors jų mažiau įžvelgiau prasmę. Abu kartus šiose vietose kilome į viršų, kad pamatytume didingą gamtos vaizdą. Leidomės žemyn, grįžtant prie to kas mus supa ir yra arčiausiai. Kilimo procese suvokiau augimą. Žinios ir natūrali aplinka padeda įgyvendinti praktikos tikslus, leidžia suvokti asmenines vertybes ir požiūrį į tai, ką matau, kas svarbiausia yra mano augimui. Augu ne tik kaip asmenybė, bet ir kaip būsima pradinių klasių mokytoja. Laiptai tokie pat skirtingi ir unikalūs, kaip mokiniai, jų daug, bet su savo lūkesčiais ir viltimis. Matymas priklauso nuo ugdytojo. Sutikite, kad norint užlipti laiptais į kalną, kojas viena po kitos dedate ant kiekvieno laipto, nepraleidžiate, nes galite nugriūti. Tokiu principu žadinant mokinių įsitraukimą į mokoma dalyką, reikėtų neišskirti nei vieno mokinio, padėti augti ir lipti aukštyn. O jei nusileisite ir grįšite žemiau, tai tik įtvirtinsite, tas žinias, kurias išmokote iki viršūnės“, – pasakoja būsima pradinių klasių mokytoja Odeta.
Išvykos metu studentai edukacinę veiklą įvertino ugdomųjų ekskursijų edukacinę prasmę. „Pažintinės ekskursijos naudingos mokiniams ir suaugusiems“, edukacinės ekskursijos yra labai svarbios ir mokiniai geriau įsimena informaciją, kai mokymas vyksta netradicinėje aplinkoje“, – teigė studentė.
Paklausus, kaip jaučiasi po vasaros praktikumo, studentės,išreiškė užsidegusį norą pažinti kraštą bei patobulino saves pažinimo kompetenciją. „ Esu laiminga, nes pamačiau naujų dalykų ir galėjau pakeliauti“, – sako studentė. Kita jos kolegė jautėsi praplėtusi savo akiratį.
Vasaros praktikumo metu, keliaujant po Lietuvą, praktikantės rašė dienoraščius, po išvykų kūrė edukacines veiklas mokiniams, apmąstė ir reflektavo savo patyrimą, ieškojo sąsąjų su ugdymo procesais. Edukacinių praktikos užduočių paketas studentėms išliks kaip puikios metodinės priemonės, dirbant su pradinių klasių mokiniais, pavyzdys. Pasidalinusios šiuos darbus tarpusavyje merginos praturtėtų dar dvidešimt trejais puikiai parengtais praktiniais darbais ir tai puikios tarpusavio bendradarbiavimo galimybės.
Po visos pažintinės praktikos auditorijoje įvyko bendroji refleksija, kurios metu ne tik aptarti praktikos privalumai, trūkumai, tobulinimo galimybės, bet ir, pasitelkus M. Balinto probleminio mokymosi metodą, grupelėse spręstos problemos, su kuriomis studentės susidūrė praktikos metu. „Kiekviename žingsnyje galėjome aptarti kilusius klausimus, galėjome išklausyti kitų grupių narių nuomones. Problemą pasiūlęs savininkas gavo tinkamų patarimų, kurie padėjo išspręsti iškilusią problemą“, – teigė studentės.
Tekstą parengė doc. dr. Emilija Urnėžienė ir doc. dr. Danguolė Kalesnikienė
