Kontroversiški istorijos klausimai: mokymas(is) „kitaip“
Interneto portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos istoriko prof. dr. Benedikto Šetkaus straipsnis „Kontroversiški istorijos klausimai: mokymas(is) „kitaip“
Antisemitizmas ir holokaustas – viena sudėtingiausių istorijos temų. Kaip rodo kitados atliktas Pilietinės visuomenės instituto tyrimas, pasitaiko, kad mokytojai vengia su mokiniais kalbėtis jautriomis temomis. Tai yra suprantama – egzistuoja įvairūs požiūriai daugeliu klausimų apie Lietuvos okupacijas ir okupacinių rėžimų įvykdytus nusikaltimus ar apskritai valdžios vykdytą politiką arba žmonių poelgius. Todėl ne kiekvienas mokytojas ryžtasi plačioms diskusijoms, per kurias gali tekti išgirsti labai skirtingus požiūrius ir pagrįstus ar nepagrįstus argumentus, o paties mokytojo išsakyta nuomonė gali sulaukti kritikos. O kai kuriais atvejais net ir daugiau nei tik kritinių pastabų.
Ir vis dėlto viena svarbiausių šiuolaikinių istorijos mokymo specialistų rekomendacijų yra nevengti su mokiniais kalbėtis įvairiais kontroversiškais praeities klausimais. Geriau kalbėtis negu tai nutylėti! Antra šiuo metu populiari idėja skatina mokinius daugiau suvokti ne tiek „save“ – savo tautos arba savo požiūrį labiausiai atitinkančius faktus, argumentus ar kt., bet daug svarbiau yra suvokti „kitus“ – kitos tautybės, religijos, pasaulėžiūros ar panašiai žmones. Ir labai svarbu mokytis suprasti, kas lėmė jų tokią poziciją.
Ir trečias dalykas. Seniai yra vartojamas posakis: blogas mokytojas pateikia tiesą, geras – moko ją rasti. Taigi mokytojo pateiktas praeities įvykių vertinimas tikrai nėra pats geriausias dalykas. Geriau yra sudaryti sąlygas patiems mokiniams „atrasti“ tiesą, nagrinėjant istorijos šaltinius, iš kurių svarbiausi yra pirminiai šaltiniai, t. y. to laikmečio dokumentai ar kt.
Aiškinantis antisemitizmo ir holokausto temą negalima jos atsieti nuo platesnio istorinio konteksto. Neretai mokiniams susidaro įspūdis, kad žydų padėtis nepriklausomoje Lietuvoje buvo labai gera, jie gyveno ramiai ir jautėsi saugūs. Ir tik prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas staiga viską apvertė aukštyn kojomis.
Žemiau surinkti „Lietuvos žinių“ straipsniai atspindi laikotarpį nuo 1933 m. iki 1940 m.: nuo Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (nacių) atėjimo į valdžią Vokietijoje iki sovietinės Lietuvos okupacijos. Jie sudaro prielaidas mokiniams suvokti, kaip galėjo jaustis ir ką galėjo galvoti Lietuvoje gyvenantis žydas, kuris nuolat skaitė laikraštį „Lietuvos žinios“. Todėl mokiniams galėtų būti pateikta iš esmės ta pati užduotis visiems minėto laikraščio straipsniams aptarti.
Užduotis: įsivaizduokite, kad jūs esate Lietuvos žydas ir gyvenate bet kuriame Lietuvos mieste ar miestelyje. Kaip reaguojate ir apie ką galvojate perskaitę kiekvieną iš šių straipsnių?
Iš pradžių turime prisiminti, kad 1932 m. vykusiuose rinkimuose į Reichstagą naciai gavo daugiausia balsų. Rinkimus laimėjusios Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos vadas Adolfas Hitleris 1933 m. sausio 30 d. buvo paskirtas Vokietijos kancleriu. Apie šiuos įvykius plačiai buvo rašoma „Lietuvos žiniose“. Praėjus dviem mėnesiams minėtame laikraštyje pasirodė tokio turinio straipsniai, iš kurių atrinkau tik tris. Ir nepamirškime prieš duodami skaityti šiuos straipsnius ar jų ištraukas, paviešinti prieš tai iškeltą klausimą.
„Lietuvos žinios“, 1933 m. balandžio 1 d.
Vokietijos žydai paskelbti už įstatymo ribų.
Teisingumo ministerių įsakymais visi žydai juristai pavaromi iš pareigų.
Paskutinės instrukcijos boikotui pradėti.
Berlynas. IV. 1. Elta. Nacionalsocialistų būstinė Miunchene vakar išleido paskutines instrukcijas dėl žydų boikoto. Instrukcijose vietiniai komitetai perspėjami prieš bet kokius smurto veiksmus.
Iš žydų krautuvininkų pareikalauta tučtuojau atleisti žydus tarnautojus ir savo tarnautojams krikščionims išmokėti iš anksto 2 mėnesių algą. Be to, žydų tarnautojams krikščionims įsakyta šiandien 3 val. popiet surengti demonstracijas prieš savo darbdavių krautuves. Darbdaviams krikščionims įsakyta tučtuojau atleisti visus tarnautojus žydus, o darbdaviams žydams uždrausta atleisti tarnautojus ne žydus. Nacionalsocialistų būstinės skiria tam tikrus žmones „imtis žygių“ prieš tuos įsakymus nepildančius žydus.
Boikotas, kaip jau buvo pranešta, jau prieš kelias dienas prasidėjo įvairiuose Vokietijos miestuose. Vakar Berlyne, Kelne ir kituose miestuose nacionalsocialistų smogiamosios dalys užėmė teismo rūmus ir privertė advokatus ir teisėjus žydus išeiti iš rūmų. Teisingumo ministeris paskelbė įsakymą, kuriuo visi teisėjai, valstybės gynėjai ir advokatai žydai suspenduojami nuo pareigų. <…>
„Lietuvos žinios“, 1933 m. balandžio 6 d.
Didelis žydų mitingas prieš hitlerininkus.
Vakar Kauno žydai surengė didelį mitingą protestui dėl žydų persekiojimo Vokietijoje pareikšti.
18 val. buvo uždarytos parduotuvės. Dar gerokai prieš skirtą mitingui pradėti laiką prisirinko pilna choralinė sinagoga. Greit aptvino visa Ožeškienės g-vė ir įspindo, užtvenkė L[aisvės] alėjos galą. Policijai teko daryti tvarką. Spėjama, kad buvo susirinkę apie 10 000 žydų.
Mitinge kalbėjo „Idiše Štime“ red. Rubinšteinas, „Volksblato“ red. Markas ir rašytojas Grinbergas. Kalbėtojai nušvietė žydų būklę Vokietijoje, suminėjo daug žiaurių ir baisių žydų persekiojimo faktų, pabrėžė hitlerininkų nekultūringumą ir fanatišką rasinę neapykantą. Be kita buvo pabrėžta, kad Vokietijos žydų persekiojimas esąs labai skaudus Lietuvos žydams, nes Didžiojo karo metu Lietuvos žydai, buvę įtarti šnipinėjimu vokiečiams ir buvo tremiami į Rusijos gilumą.
Priimta rezoliucija, kuria reiškiama pasipiktinimo ir protesto dėl hitlerininkų pastangų Vokietijoje išmarinti žydus. Ši rezoliucija nutarta įteikti visiems užsienio valstybių atstovams Kaune.
Gauta žinių, kad vakar 18 val. ir Kėdainių miesto žydai uždarė parduotuves ir taip pat padarė didelį mitingą. Kėdainiškiai žydai priėmę rezoliuciją boikotuoti vokiečių prekes, kino teatrų filmus ir laikraščius.
<…> Šiauliuose taipogi buvo protesto mitingas, kur nutarta atšaukti iš vokiečių progimnazijos žydų moksleivius.
„Lietuvos žinios“, 1933 m. balandžio 18 d.
Atvyko hitlerininkų sužalotas žydas.
Prieš pat Velykas Kaunan atvyko vienas žydas iš Karaliaučiaus, kuriam hitlerininkai padarė net 29 žaizdas: rankoje išdegino hakankreucą, peiliais subadė šonus, pečius, nuspaudė panages ir kitaip žiauriai kankino. Keista, kad tortūras šiam piliečiui darę ne eiliniai hitlerininkai, o žmonės su aukštu mokslu, Karaliaučiaus valdinikai.
Skaitykite daugiau: čia.
