„Aš mokytoja? Tikrai ne!“ – kaip netikėtas komentaras padėjo jaunajai mokytojai atrasti savo pašaukimą
„Kai mokytojas septintoje klasėje man pasakė, kad būsiu mokytoja, juokiausi: „Aš mokytoja? Tikrai ne!“ O šiandien štai jau trečius metus stoviu klasėje, mokau fizikos ir matematikos, ir žinau – esu savo vietoje. Jaučiuosi laiminga dirbdama su vaikais, o kiekviena diena mokykloje vis iš naujo primena, kodėl pasirinkau šį kelią“, – sako Paulina Jacynė, Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja, baigusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: STEAM pedagogikos studijas.
Įkvėpimo pradžia – septintoje klasėje
Pirmieji Paulinos pamąstymai apie mokytojos profesiją atsirado netikėtai – septintoje klasėje, kai fizikos mokytojas, matydamas jos gebėjimus ir greitą mąstymą, pasakė: „Tu būsi mokytoja“. Nors tuo metu šis pasakymas jai nuskambėjo juokingai, vėliau jis įgavo daugiau prasmės.
„Labai greitai padarydavau užduotis, greitai perpratau teorinę medžiagą, padėdavau kitiems mokiniams. Ir jis taip, gal juokais, gal pusiau rimtai, pasakė, kad būsiu mokytoja. Žinoma, septintoje klasėje aš dar nežinojau, ko noriu iš gyvenimo ir kokią profesiją norėčiau rinktis, bet vėliau, besimokydama 11–12 klasėje, supratau, kad fizika ir matematika man tikrai patinka. Taip atradau VDU siūlomas mokomojo dalyko pedagogikos studijas su STEAM kryptimi. Jos suteikė galimybę vienu metu mokytis dviejų dalykų – fizikos ir matematikos“, – pasakoja Paulina.
STEAM pedagogika: teorija, praktika ir komandinis darbas
STEAM krypties pedagogikos studijos padėjo Paulinai dar būnant universitete ne tik pasiruošti mokytojos darbui teoriškai, bet ir išbandyti save praktiškai. Ypač svarbi jai buvo galimybė mokytis komandinio darbo, kurio itin reikia kasdienėje mokyklos aplinkoje.
„Universitetas davė labai platų pagrindą: nuo teorijos iki komandinio darbo, nuo praktinių veiklų iki refleksijos. Labai svarbu ir tai, kiek tu iš universiteto pasiimi pats. Buvome ne tik studentai, bet ir būsimi mokytojai – mus mokė suprasti, kaip atrodo pamoka ne tik iš mokinio, bet ir iš mokytojo pusės“, – dalijasi pašnekovė.
Vėlesnes pedagogines praktikas Paulina atliko Kauno Martyno Mažvydo progimnazijoje, kur ir pradėjo dirbti. „Mokykla pastebėjo mano potencialą dar praktikos metu. Po praktikos man iškart buvo pasiūlytas darbas, bet norėjau pabaigti studijas. Taigi grįžau pas juos tuomet, kai įgyjau bakalauro laipsnį“, – sako P. Jacynė.
Pasak jos, esminį vaidmenį atliekant praktiką, o ir pradėjus dirbti mokytoja, suvaidino mentorystė: mentoriais tapę kolegos noriai dalijosi savo patirtimi, siūlė pagalbą, teikė pasiūlymus – tai padėjo greičiau augti ir tobulėti.
Paulina Jacynė (asmeninė nuotrauka)
Iššūkių apstu ne tik klasėje
Pradėjusi dirbti mokytoja mokykloje, Paulina susidūrė su iššūkiais: vienoje klasėje buvo ir itin gabių mokinių, kurie turi didelių lūkesčių, reikalauja daug žinių ir asmeninio dėmesio, ir mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, kuriems taip pat reikia individualaus požiūrio ir pagalbos.
„Mokytojui svarbu aprėpti visą tą poreikių spektrą, kad kiekvienas mokinys išsineštų iš pamokos tai, kas jam suteikiama. Būtina pasiruošti taip, kad pamoka atlieptų visų mokinių, kokie jie bebūtų skirtingi, poreikius. Tai iššūkis, kuris niekada nesibaigia“, – sako P. Jacynė.
Mokytojos darbas ir jame sutinkami iššūkiai ją motyvuoja, ji vis stipriau tiki tuo, ką daro. Paulina įsitikinusi, kad kai pats degi tuo, ką darai, tai jaučia ir vaikai – motyvacija persiduoda ir jiems.
„Vaikai seka daug žmonių socialiniuose tinkluose – per pamokas jie dažnai mini įvairius „influencerius“, kalba apie „TikTok“, „Instagram“. Kai paklausiu, ar žino, ką tie žmonės veikia, įprastai atsako: „Kuria turinį“. Tada pasakau: „Bet ar žinojote, kad jis – fizikas ar matematikas?“ Tada jiems nušvinta akys – jie pradeda kitaip žiūrėti į tą žmogų. Jie net nepagalvojo, kad tai mokslininkas ar pedagogas“.
Kodėl STEAM mokytojų taip mažai?
Paulina neslepia: tiksliųjų mokslų mokytojai neretai būna gan intravertiški, vengiantys viešumo. „Jie susitelkę į kokybę. Viešumas reikalauja daug pastangų, energijos ir laiko, o jo dažnai neužtenka nei darbui, nei šeimai, nei poilsiui. Ir apie save tą patį galėčiau pasakyti – ir man kartais tenka perlipti per save, kai noriu būti vaikams pavyzdys, rodyti jiems, kad fizika ar matematika gali būti įdomi. Aš atsiveriu vaikams, leidžiu jiems mane pažinti, kad galėčiau būti jiems autoritetas“, – sako ji.
Pirmieji Paulinos darbo metai, kaip ji pati juokiasi, buvo labai „kreiduoti“ tiesiogine to žodžio prasme – teko daug stovėti prie lentos su kreida rankoje. Šiandien vis daugiau procesų yra skaitmenizuoti, bet darbo pobūdis išlieka labai įvairus: kasdienybėje yra daug pasiruošimo, refleksijų, vertinimų, konsultacijų.
„Aš noriu žinoti, ką vaikas išsinešė iš mano pamokos. Man svarbus mokinio gautas įvertinimas, bet dar svarbiau – mokinio mąstymas, – pabrėžia ji. – Per refleksijas visada klausiu mokinių, ką jie patys galėtų pasiūlyti, kaip tobulinti pamokas, mokymosi turinį, ką galime daryti kitaip, kad mokytis būtų dar įdomiau, motyvacijos būtų daugiau.“
P. Jacynė (asmeninė nuotrauka)
Palaikymas, augimas ir ateities planai
Pačią Pauliną mokytojos darbe labiausiai motyvuoja kasdienis darbas su vaikais, šalia esantys kolegos ir mokyklos administracija. Ji pasakoja, kad mokykloje, kurioje dirba, dėl savo iniciatyvų ir idėjų ji negirdi žodžio „ne“. Vietoj to vis girdi: „Pabandyk, pažiūrėsime, kas iš to išeis, o jei nepavyks – patobulinsime“. Tai, anot Paulinos, suteikia laisvės ir pasitikėjimo tiek savimi, tiek šalia esančia komanda.
Pastaruosius dvejus metus Paulina studijavo taikomąją matematiką magistrantūroje. Artimiausiuose jos planuose – nedidelė pertrauka, o vėliau galbūt laukia ir doktorantūra.
„Mokyklinė matematika yra palyginti mažai tyrinėta sritis, man ji įdomi – noriu nerti į ją vis giliau. Galbūt ateityje man pavyks prisidėti prie svarbių ir esminių sprendimų, kurie aktualūs tiek mokiniams, tiek tėvams, tiek mokytojams.
Ir savo kolegoms, ir vaikams, ir studentams, būsimiesiems mokytojams, visad kartoju: „Nebijokite klysti“. Svarbu eiti, bandyti, klausti, domėtis, tik tokiu būdu galima suprasti, ar pasirinktas kelias yra teisingas. Studijų pradžia nėra lengva, pirmieji mokytojavimo metai – taip pat, bet jeigu leidiesi būti vedamas širdies, viskas įveikiama, išmokstama ir įmanoma“, – neabejoja P. Jacynė.
