Asteroido savininkė R. Lazauskaitė: „Mokytojų rengimas – STEAM idėjos link“
„Mokslas ir pasaulis vystosi tokia linkme, kad geriausios idėjos ir geriausi atradimai dažnai būna tarpdisciplininiai. Todėl mūsų švietime reikalinga STEAM idėja“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslininkė, docentė dr. Romualda Lazauskaitė. Jos teigimu, Lietuvos mokslo institucijos ir technologijų įmonės turi neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų ir atsigręžti į skirtingų sričių integravimą, vadinamą STEAM (angl. Science, Technology, Engineering, Arts (Design), Mathematics) – gamtą, technologijas, inžineriją, menus (kūrybiškumą), matematiką.
Lietuvoje šiandien pamažu kuriamas STEAM mokyklų tinklas, vystomas STEAM neformalus vaikų švietimas. Šiais mokslo metais VDU Švietimo akademija pasiūlė abiturientams rinktis STEAM (gamtos, fizinių ir technologijos mokslų) ugdymo bakalauro studijas. Pasirinkę šią studijų programą, studentai galės tapti būsimų inovacijų kūrėjais Lietuvoje ir pasaulyje. Pasak doc. dr. Romualdos Lazauskaitės, STEAM krypčiai reikia teikti prioritetą visame švietime.
„Mes turėtume kuo daugiau įtraukti mokinių mokytis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos dalykų. Visų pirma, jei nėra darbuotojų, susipažinusių su matematikos ir inžinerijos mokslais, labai kenčia ekonomika. Antra, ilgą laiką mūsų švietimas orientavosi į socialinius ir humanitarinius mokslus. Švietime nebeliko pusiausvyros tarp socialinių ir technologijų mokslų. Tiek gyvenime, tiek edukacijoje reikalinga pusiausvyra“, – tvirtina mokslininkė.
STEAM sąvoka atsirado Amerikoje, o Lietuvoje pradėta vartoti tik apie 2010 metus. Mokslininkė Romualda Lazauskaitė tiki, jog vis daugiau mokyklų pasirinks STEAM mokymosi kryptį. Europoje yra šalių, kuriose tiek mokyklose, tiek universitetuose dėstomi jungtiniai dalykai: matematika ir fizika, fizika ir chemija.
Lazauskaitės teigimu, STEAM krypties mokytojas pirmiausia turėtų būti geras atskirų dalykų žinovas. „Pavyzdžiui, pati esu astrofizikė, savo dalyką laikau atitinkant steaminęideologiją. Tam, kad suvoktume astrofizikinius procesus ir Visatą, be abejo, mes turime turėti pakankamai fizikos, matematikos, astronomijos, chemijos žinių bei filosofinį supratimą apie Visatą. Taip pat STEAM dalykų mokytojai turi būti pakankamai išsilavinę įvairiose mokslo srityse. Būsimas mokytojas turi turėti gerą supratimą apie gamtos mokslus, gerai mokėti matematiką bei gilintis į fizikos, chemijos, biologijos, technologijų sritį. Tuomet jis suvoks skirtingus dalykus ir galės turimas žinias perduoti moksleiviams“, – tikina astrofizikė.
Mokslininkė tikina, jog ateities perspektyva – jaunieji tyrėjai, turintys visapusiškų žinių. Šiandien jaunąją kartą itin domina naujausi astrofizikos tyrimai: Saulės sistemos ir kitų žvaigždžių planetų, žvaigždžių, tamsiosios medžiagos, gravitacijos bangų ir kiti tyrinėjimai. „Kosminiais ir Žemės teleskopais gauta daugybė duomenų, kuriuos reikia tinkamai išanalizuoti. Gali būti, kad milžiniškuose duomenų archyvuose slypi didieji atradimai“, – sako R. Lazauskaitė.
Jau penkiolika metų R. Lazauskaitė su kolegomis organizuoja Lietuvos mokinių astronomijos olimpiadą. Būtent šios veiklos ir kitų reikšmingų darbų dėka, tyrėjos pavarde buvo pavadintas asteroidas. Asteroidas – nedidelis dangaus kūnas, kurio negalima priskirti planetoms arba kometoms. Astrofizikė pasakoja, kad Saulės sistemoje asteroidų yra milijonai – kai kurie jų yra nesusiformavusių planetų liekanos, kai kurie – kosminių susidūrimų nuolaužos. Lietuvoje astrofizikai yra atradę daugiau nei 500 asteroidų.
Doc. dr. R. Lazauskaitės pavarde pavadintą asteroidą mokslininkai atrado 2007 metais. Tik patys mokslininkai, kurie atranda asteroidus, gali suteikti jiems vardus. „Esu jiems labai dėkinga už tokią dangišką dovaną, tačiau tai yra ir įpareigojimas „nenukrypti nuo Keplerio dėsnių“, t. y. ir toliau užsiimti astronomijos mokslu bei edukacija“, – sako R. Lazauskaitė.
Tyrinėtojos pavarde pakrikštytas asteroidas yra nedidelis, kaip ir dauguma, skriejantis asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio orbitų, maždaug 4 km skersmens. Asteroidai patys nešviečia, tik atspindi Saulės šviesą. Danguje galime aptikti ir kitais lietuviškais vardais pavadintų asteroidų. Kosmose skraido asteroidai Lietuva, Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris. Nemažai jų yra pavadinti Lietuvos astronomų pavardėmis. Anot R. Lazauskaitės, asteroido paieškos užtrunka ne vieną dieną, be to, šie objektai lekia įspūdingu 20–30 kilometrų per sekundę greičiu.
