Edukologijos konferencijoje doktorantai diskutuos švietimo ir mokytojų rengimo klausimais
Pirmą kartą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos edukologijos krypties doktorantai susiburs į didžiausią tarptautinę mokslinę švietimo srities konferenciją „Edukologijos mokslas ir praktika šiandien ir rytoj: inovatyvūs tyrimų horizontai“.
Edukologijos krypties doktorantai – jaunieji tyrėjai, daugelis dirbantys mokymosi įstaigose, švietimo centruose, atliekantys stažuotes užsienio universitetuose. Tarp VDU Švietimo akademijos doktorantų – sukaupę tarptautinę patirtį studentai iš Sakartvelo, Kinijos, Ukrainos, Amerikos. Užsienio studentus studijuoti į Lietuvą dažniausiai traukia mūsų šalies kultūra ir išskirtinumas, studijų kokybė ir infrastruktūra, mokslo ir kultūros tradicijos mūsų švietimo srityje.
Doktorantai bendradarbiauja su VDU mokslininkais, garsiais užsienio šalių tyrėjais, aktyviai dalyvauja Lietuvos mokytojų rengime, prisideda prie inovacijomis ir įrodymais grindžiamo holistinio švietimo formavimo.
Pasak VDU Edukologijos tyrimų instituto vadovės prof. dr. Vilmos Žydžiūnaitės, doktorantai turi viešai dalintis savo tyrimų rezultatais, bendradarbiauti su mokyklomis, mokytojais ir gliaudžiai dirbti su savo darbo vadovais bei recenzentais.
„Atradimai ir akademinis bendruomeniškumas, mokslinis interesas pristatyti savo idėjas, mokymosi džiaugsmo patyrimas pergalvojant savo projektus pagal recenzentų rekomendacijas, pagalba kitiems tobulėti patiems būnant kolegų projektų recenzentais yra doktorantų tarpusavio komunikavimo tikslai“, – sako prof. dr. V. Žydžiūnaitė.
Doktorantų ir mokytojų dialogas
Vienai iš konferencijos organizatorių, VDU doktorantei, dėstytojai Ingridai Mereckaitei liko tik beveik metai ir disertacija bus baigta. Jaunoji tyrėja rašo apie integruotą kalbos mokymąsi kitų dalykų pamokose pradinėse klasėse. Pati I. Merecekaitė išmano sritį ne tik teoriškai, bet yra ir praktikė, kelerius metus dirbusi pradinių klasių mokytoja Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje. Doktorantė čia išsiskirdavo šiuolaikiniais mokymosi metodais, rėmėsi integruotų veiklų mokymu. Dažnai pamokos vykdavo lauke, mokymosi procese vyraudavo projektai, kalbinės užduotys, informacinės technologijos, stebėjimo-tyrimo pamokos. Doktorantė prisimena, jog dirbant mokykloje dauguma tėvų nustebdavo, jog pamokos vyksta be vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių. „Esu švietimo srities dalis, stengiuosi keisti mokytojo įvaizdį. Kiekvienas mokytojas, dėstytojas turi gebėti kurti ir keisti aplinką, įnešti naujų vėjų į mokymosi įstaigą. Tad iš patirties sakau: vaikams patinka mokytis lauke, netradicinėse erdvėse ir nereikia jokių vadovėlių. Nereikia bijoti eksperimentuoti ir siekti geriausių rezultatų“, – sako jaunoji tyrėja I. Mereckaitė.
Mąstant apie integruotą kalbos mokymąsi, šiandien mokymosi procese svarbus kalbinis aspektas. Dėstytoja pataria, jog tiek mokytojai, tiek tėvai turi lavinti savo vaikų kalbą kaip mokymo(si) ir komunikacijos įrankį. „Kalbos mokymas(is) – naratyvinis reiškinys, kuris apima pedagogiką, psichologiją ir neuroedukologiją. Tyrimai rodo, kad dažnai vaikai dalyko žinių nesupranta, ne todėl, kad smegenyse nesusidaro logikos ryšiai ar neįvyksta sinapsių jungtys, bet todėl, kad nesupranta žodžių, kuriais yra kalbama. Remiantis šia mintimi, galima pagrįsti, kad didesnį poveikį mąstymui, minties raiškai turi būtent puikūs kalbiniai gebėjimai. Savo disertacijos darbu siekiu ištirti ir nustatyti integruoto kalbos mokymo(-si) galimybes nuosekliame ugdymo procese, visų dalykų pamokose“, – sako doktorantė I. Mereckaitė.
Transliaciją bus galima stebėti VDU Švietimo akademijos „YouTube“ kanale: https://www.youtube.com/watch?v=0JZKgNlFT28
