Forume „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“ – mokslininkų, pedagogų ir studentų patirtys
Ką šalies mokyklos turi daryti, kad visi joje besimokantys vaikai – ir tie, kurie turi individualių poreikių, ir jų bendraklasiai – galėtų pilnavertiškai mokytis kartu vienoje klasėje, darydami individualią pažangą pagal savo turimą potencialą?
Tris dešimtmečius įvairiose pasaulio šalyse įtraukties praktikas kurianti Bethel universiteto (JAV, Minesota) Švietimo programos vadovė profesorė Katie Bonawitz tikina: „kai mokyklose įgyvendinsime įtrauktį, po dešimt metų aštuonmečiai manys, kad bendrauti su su neįgaliaisiais visuomenėje yra normalu. Tokiam vaikui didėja savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi“.
Rugsėjo 20 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kaune, vykstančiame forume „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“ kalbėjoJAV profesorė pabrėžia, įtraukusis ugdymas yra svarbus, nes suteikia natūralias galimybes visiems vaikams mokytis ir augti kartu.
„Švietimas yra mūsų gyvenimo pagrindas. Jei augsime ir mokysimės su tais, kurie yra kitokie nei mes, būsime geriau pasiruošę pasauliui, kuriame yra įvairių žmonių, turinčių nevienodų gebėjimų, skirtumų ir panašumų“, – Bethel universiteto profesorė K. Bonawitz.
Įtraukusis ugdymas apie mus visus
Įtraukusis ugdymas yra apie įvairius besimokančiųjų poreikius, jų pažinimą bei siekį užtikrinti kokybišką ugdymąsi kiekvienam vaikui, nepaisant poreikių įvairovės ir vengiant bet kokios diskriminacijos. Visgi Lietuvoje gan ilgą laiką įtraukusis ugdymas buvo suprantamas siaurąja prasme: jis sietas tik su kažkuria viena besimokančiųjų grupe, dažniausiai – vaikais, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių dėl negalios ar sutrikimų.
Išgirdę sąvoką įtraukusis ugdymas mes tarsi automatiškai susiejame, kad bus kalbama apie vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių.
„Iš tiesų įtraukusis ugdymas yra ne tik apie šiuos vaikus, bet apie mus visus kartu, nuolatinį mokymąsi būti, gyventi, mokytis drauge, nepaisant jokių individualių skirtumų. Ir nors įtraukiojo ugdymo šiuolaikinė plačioji samprata skatina mus matyti didesnę poreikių įvairovę, skatina personalizuotą požiūrį ir įvairių poreikių aprėptį, visgi taip nutinka, kad kai kurios asmenų grupės, kalbant apie įtraukties procesus, minimos dažniau, joms skiriama daugiau dėmesio. Tai yra susiję su tam tikrų grupių asmenų didesniu pažeidžiamumu ir didesne rizika būti diskriminuojamiems, nesulaukti pagalbos, pavyzdžiui, dėl finansų stokos, arba didesne rizika būti atstumtam arba tapti patyčių objektu dėl turimų individualių, labai skirtingų poreikių, kurie kitiems yra mažai pažįstami ar sunkiai suprantami“, – sako viena iš forumo „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“ organizatorių, VDU Švietimo akademijos docentė L. Miltenienė.
Vykstančiame forume „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“ dalyvavo Bethel universiteto (JAV, Minesota) Švietimo programos vadovė profesorė Katie Bonawitz, Lietuvos įtraukties švietime centro ekspertai, VDU Švietimo akademijos mokslininkai, tyrėjai, studentai, pedagogai.
Forumu siekiama diskutuoti apie įtraukiojo ugdymo iššūkius būsimųjų pedagogų pasirengimui mokyti visus mokinius bei aptarti galimas pedagogų kompetencijų plėtojimo kryptis ir reikalingą pagalbą.
Forumą galite stebėti nuotoliniu būdu: https://www.youtube.com/watch?v=rzkd96X5Xj8
