Mokslas be sienų: VDU edukologijos doktorantai semiasi patirties garsiausiuose pasaulio universitetuose
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos edukologijos doktorantams tarptautinės stažuotės tampa neįkainojama profesine ir asmenine patirtimi. Jos suteikia galimybę semtis žinių iš pasaulio praktikų, plėsti profesinį tinklą, ugdyti kultūrinį sąmoningumą, pasitikėjimą savimi bei gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų aplinkų.
„Stažuotės lavina bendradarbiavimo, problemų sprendimo, prisitaikymo ir lyderystės įgūdžius. Naujos pažintys su kolegomis ir mentoriais atveria galimybes naujiems tyrimams ir karjeros kryptims. Be to, doktorantai patiria gyvenimą kitokioje kultūroje, susiduria su naujomis veiklos praktikomis ir metodais, kurie stiprina jų akademinį ir profesinį augimą“, – sako VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė.
Doktorantai pabrėžia, kad tokios patirtys dažnai tampa lūžio tašku – po jų mokslas įgauna gilesnę prasmę, o svajonės apie pokyčius virsta konkrečiais veiksmais. Stažuotė sustiprina ne tik norą tyrinėti, bet ir kurti pokyčius Lietuvoje.
Po stažuotės Izraelyje – įkvėpimas kurti tarpdisciplininį centrą Lietuvoje
VDU Edukologijos tyrimų instituto doktorantė Daiva Bartninkienė, Švietimo pagalbos kompetencijos centro vadovė, rengia disertaciją apie personalizavimu grįstą tarpdisciplininę pagalbą autizmo spektro vaikams įtraukioje mokykloje. Ji stažavosi Ariel universitete Izraelyje, šalyje, turinčioje gilias specialiojo ugdymo tradicijas.
„Ariel universitete veikia Bruckner’io autizmo tyrimų centras. Turėjau galimybę susipažinti su centro vadove prof. dr. Esther Ben-Itzchak, stebėti mokslininkų tyrimus ir jų praktinį pritaikymą. Centre dirba įvairių sričių specialistai – medikai, psichologai, logopedai, specialieji pedagogai, reabilitologai ir ergoterapeutai. Jie teikia individualias konsultacijas, organizuoja grupinius užsiėmimus, o universiteto mokslininkai atlieka tyrimus tiesiogiai klinikos aplinkoje. Šis tarpdisciplininis modelis yra pavyzdys, kurį norėčiau matyti ir Lietuvoje“, – pasakoja Daiva.
D. Bartninkienė stažuotėje (asmeninė nuotrauka)
Ji atkreipia dėmesį, kad universitete net šeši doktorantai rašo disertacijas apie autizmo spektro sutrikimus, o tai rodo tyrimų ir kompetencijos gausą. Stažuotės metu Daiva stebėjo terapinius ir edukacinius užsiėmimus, dalyvavo individualiose konsultacijose ir pristatė savo tyrimą.
„Grįžau kupina naujų idėjų – ne tik tobulinti disertaciją, bet ir įkurti tarpdisciplininį pagalbos centrą VDU, sutelkiant mokslininkus ir praktikų komandą, kuri atliktų aktualius neuroįvairovės tyrimus ir teiktų pagalbą vaikams. Labiausiai įstrigo, kaip specialistai individualiai analizuoja kiekvieno vaiko poreikius, parenka metodus pagal stipriąsias puses, o ne vien sutrikimus“, – pasakoja doktorantė.
Gallaudet universitete JAV – kurtystės pasaulis iš arti
VDU doktorantas Kęstutis Vaišnora, tyrinėjantis kurčiųjų įtraukųjį ugdymą, stažavosi Gallaudet universitete JAV, vienintelėje pasaulyje aukštojo mokslo institucijoje, kurioje studijos vyksta dvikalbiu principu: amerikiečių gestų kalba (ASL) ir anglų kalba.
„Dirbdamas Lietuvos kurčiųjų draugijoje ilgai svajojau apie šią patirtį. Čia pirmą kartą gyvenime ne tik teoriškai, bet ir praktiškai supratau kurtystės konceptą, kurį analizuoju savo disertacijoje. Pamačiau, kaip veikia dvikalbis ugdymas, paremtas pagarba kurčiųjų kultūrai ir kalbai. Ne kurčiasis turi prisitaikyti, o mes turime prisitaikyti prie jo pasaulio“, – sako Kęstutis.
Universitetas ypatingą dėmesį skyrė doktoranto emocinei gerovei. Kiekviena paskaita prasidėdavo dalijimosi sesijomis, kuriose doktorantai aptardavo pasiekimus, iššūkius ir jausmus.
K. Vaišnora prie Gallaudet universiteto (asmeninė nuotrauka)
„Jie tiki, kad ramiai ir suprastai žmogui žinios įsisavinamos geriau. Jau pirmame susitikime su stažuotės vadovu aptarėme lūkesčius, nerimą ir komforto jausmą. Kontaktai ir bendradarbiavimas palaikomi ir po stažuotės“, – pasakoja Kęstutis.
Ši praktinė patirtis buvo itin svarbi jo disertacijai apie kurčiųjų įtraukųjį ugdymą, ypač dvikalbį ugdymą – rašytinę lietuvių kalbą ir lietuvių gestų kalbą. Kęstutis turėjo galimybę stebėti įvairius ugdymo modelius, pedagogines praktikas ir metodus, kurie įgalina kurčiuosius mokinius pasiekti akademinių tikslų, tuo pačiu stiprinant jų socialinę ir kultūrinę tapatybę.
Naujas požiūris į aklųjų ir silpnaregių ugdymą
VDU doktorantė Indrė Ungeitytė, rengianti disertaciją apie aklųjų ir silpnaregių įtraukųjį ugdymą, stažavosi Geteborgo universitete Švedijoje. Ten ji tobulino tyrimo metodologiją, rengė disertaciją ir bendradarbiavo su universiteto mokslininkais bei dėstytojais.
„Lietuvoje trūksta tyrėjų, dirbančių su aklųjų ugdymo temomis. Švedijoje galėjau ne tik dirbti su profesoriais, bet ir lankytis mokyklose, susipažinti su praktika, kaip ugdymo pagalba organizuojama akliesiems ir silpnaregiams. Tai atvėrė man naują perspektyvą – įtrauktis gali būti organizuojama labai įvairiai“, – teigia Indrė.
Indrė lankėsi vietinėje mokykloje, kurioje mokosi akla mokinė. Mergaitė pasakojo apie iššūkius, su kuriais ji susiduria Švedijos švietimo sistemoje.
I. Ungeitytė (asmeninė nuotrauka)
„Ugdymo pagalba akliesiems ir silpnaregiams ten yra organizuojama kitaip nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, jei Švedijoje nori išmokti orientacijos ir mobilumo įgūdžių, ar sužinoti kaip naudotis kompensacinėmis priemonėmis – kaip Brailio raštas, baltoji lazdelė, kompiuteris ar didintuvai – turi vykti į reabilitacijos centrą, esantį ligoninėje. Lietuvoje to išmokti galima mokykloje, nes tai ugdymo dalis“, – pastebi Indrė.
Ši stažuotė Indrei tapo ne tik akademinio augimo, bet ir kultūrinės refleksijos lauku – ji pagilino tyrimą, susipažino su tarptautine praktika ir grįžo su dar didesne motyvacija prisidėti prie švietimo tobulinimo Lietuvoje.
