Naujos kartos mokytojas – įtraukios ir atviros mokyklos kūrėjas: studijos kitaip
Vytauto Didžiojo universiteto švietimo ekspertai jau ne vienerius metus teikia rekomendacijas ir rengia mokymus, skirtus pedagogams ir specialiesiems pedagogams, taip siekdami kurti naujos kartos mokyklą – įtraukią, atvirą ir visiems prieinamą. Pasak VDU Švietimo akademijos prof. dr. Alvyros Galkienės, šiandieninė mokykla neatsiejama nuo įtraukiojo ugdymo sistemos, siekiančios vaikui sudaryti sąlygas mokytis pagal savo galias ir pasiekti aukščiausią asmeninį rezultatą. Įtraukusis ugdymas – tai edukacinė sistema, kuri pripažįsta mokinių įvairovę kaip natūralų reiškinį, tiki, kad ugdymo barjerai glūdi ne mokinyje, o ugdymo aplinkoje, sudaro sąlygas mokantis kartu kiekvienam siekti aukščiausio asmeninio rezultato.
Švietimo akademijos ekspertų komanda, įgyvendindama projektą Nr. 09.3.1-ESFA-V-738-02-0001 „Plačios aprėpties universiteto plėtotė universitetų tinklo pertvarkos kontekste“, vykdo modulį „Ugdomasis vadovavimas įtraukčiai švietime“. Šiuo moduliu siekiama suteikti pedagogams ugdomojo vadovavimo kompetencijų teikiant paslaugas mokyklų / ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenėms įtraukties švietime srityje. Modulyje dalyvaujantys pedagogai kartu su projekto ekspertais siekė rasti palankiausius būdus, padedančius įgyvendinti naujos kartos švietimo idėją, apimančią įtraukiąją kultūrą ir lygių galimybių principo realizavimą. Modulio įgyvendinimo metu buvo parengta jaunųjų pedagogų įtraukties švietime kompetencijos ugdymui skirta programa, kurios klausydami pedagogai gilinosi į biopsichologinius mokymosi įvairovės pagrindus, universalaus ugdymo dizaino konceptą ir jo taikymą, įgyvendinant įtrauktį švietime, taip pat į ugdomąjį konsultavimą bei į mokymąsi suprasti – įtraukiąją pasirinkto dalyko didaktiką. Viso mokymo proceso metu buvo vykdomos supervizijos ir konkrečių problemų atvejų edukacijoje analizė. Modulis baigtas aktyvaus mokymosi stovykla, vykusia š. m. birželio 28–30 d. Birštone.
Stovyklos dalyviai mokymų metu ne tik analizavo Harvardo universiteto siūlomą ir pasaulyje įsigalinčią ugdymo metodiką universalus dizainas ugdymui, bet ir simuliavo situacijas bei analizavo patirtis, padedančias keisti pedagogų, švietimo bendruomenės ir visuomenės nuostatas nuo specialiųjų ugdymosi poreikių diagnozavimo link mokymosi barjerų identifikavimo ir įveikos. Pasak prof. A. Galkienės, „universalus dizainas ugdymui leidžia mokytojui organizuoti mokymą taip, kad kiekvienas moksleivis galėtų maksimaliai išnaudoti savo potencialą ir harmoningai dalyvautų ugdymosi veikloje kartu su klasės draugais. Ši metodika, besiremianti ugdymo vertybėmis ir vaiko gerovės principais, leidžia pašalinti mokymosi barjerus kiekvienam moksleiviui.
Stovyklos dalyviai dalyvavo prof. dr. Benedikto Šetkaus vedamoje ekskursijoje po Birštoną, jos metu diskutavo apie toleranciją, nuostatas ir vykdė įtraukiančio ugdymo modeliavimo vietos aplinkose veiklas. Doc. dr. Viktorija Sičiūnienė vedė veiklą „Įtraukiančio ugdymo modeliavimas mokinių įvairovės kontekste“ ir skatino dalyvius pajausti mokinių ir mokymosi būdų įvairovę per jutimines patirtis. Besimokantieji, kartu su doc. dr. Laura Kamandulyte-Merfeldiene ir dr. Egle Stasiūnaitiene, modeliavo edukacinių problemų sprendimus, taikydami metodą „Karuselė“. Dalyviai, visus metus kauptos patirties pagrindu, rengė rekomendacijas mokytojams.
Viena iš įsimintiniausių veiklų stovyklos dalyviams ‒ asmeninė patirtis galimybių įvairovėje, išbandyta Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre. Patys prisiėmę neįgaliųjų vaidmenis dalyviai lankėsi muziejuje ir sekė gido, simuliuojančio dalyvavimui nepritaikytas sąlygas, pasakojimą. Neregintis buvo kviečiamas kartu su kitais apžiūrėti eksponatus arba juos liesti, patiriant ne ką kitą kaip kartoninių gabalėlių apčiupinėjimą. Negirdintis dalyvis klausėsi pasakojimo kartu su kitais ir išgyveno atstumtojo jausmus. Neįgaliųjų vežimėlio pagalba judantis dalyvis stengėsi apžiūrėti eksponatus pro kitų dalyvių nugaras. Pasibaigus neįprastai išvykai dalyviai reflektavo savo patirtis, aptarė savijautą sutikus barjerus bei šių barjerų prevencijos galimybes.
Paskutinę stovyklos dieną dalyviai simuliavo ir inscenizavo situacijas įtraukiosiose pamokose, taip pat kartu su prof. A. Galkiene ir doc. dr. Dariumi Gerulaičiu analizavo įtraukiųjų pedagogo kompetencijų vystymo kryptis ir kūrė jų vystymo modelį.
Stovyklos metu dalyviai ne tik įgavo žinių apie tai, kaip dirbti su klausos, regos ar kitą negalią turinčiais mokiniais įtraukioje klasėje, bet ir dalijosi sėkmės patirtimis bei problemų sprendimo bei barjerų įveikos būdais. Visi stovyklos dalyviai teigė, kad dalyvavimas modulyje „Ugdomasis vadovavimas įtraukčiai švietime“ ir baigiamojoje stovykloje prisidėjo prie nuostatų pokyčių ir paskatino siekti prasmingų tikslų ir kryptingai veikti, taip pat atskleidė ne tik mokiniams, bet ir mokytojams kylančius barjerus, apie kuriuos tikslinga ir būtina kalbėti švietimo sistemoje. Daugelis stovyklos dalyvių pabrėžė panašių mokymų poreikį ir siekį įtraukti į tokius mokymus ir savo kolegas.
Straipsnį parengė Laura Kamandylytė Merfeldienė
