Rekomenduojame: mokyklų intensyvaus konsultavimo modelis
Interneto portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos edukologių: dr. Agnės Brandišauskienės, dr. Ramutės Bruzgelevičienės, dr. Jūratės Česnavičienės, dr. Rasos Nedzinskaitės-Mačiūnienės straipsnis „Rekomenduojame: mokyklų intensyvaus konsultavimo modelis“.
Kodėl mums tai rūpi?
150 Lietuvos mokyklų gauna vadinamojo kokybės krepšelio lėšų pagal „Silpną geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų sąrašą“, o 30 mokyklų – pagal „Stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų sąrašą“, patvirtintą LR švietimo ir mokslo ministro 2018 m. lapkričio 13 d. įsakymu. Kaip teigiama „Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos apraše“, patvirtintame LR švietimo ir mokslo ministro 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu, jų skyrimo tikslas – gerinti mokinių ugdymosi pasiekimus. Kokybės krepšelių lėšos turėtų padėti savivaldybėms sudaryti prielaidas ugdymo kokybei gerinti tobulinant vadinamųjų stiprių mokyklų veiklą ir skleidžiant jų gerąją patirtį, silpnoms – suteikiant konsultacinę ir finansinę pagalbą. Neketiname ginčyti krepšelio skaičiavimo, skyrimo tvarkos principų, nors ir gaila, kad kokybei gerinti tikslinių lėšų gauna ne visos mokyklos, ypač – iš silpnųjų grupės, o vien 16-uoju punktu aptartos sąlygos, t. y. mokinių skaičiaus – 120 – ribos nurodymas, 5–8 jungtinių klasių nebuvimas, koduoja švietimo politikos nuostatą, kad mažesnių nei 120 mokinių turinčių mokyklų išlaikymu, išlikimu abejojama, nors atvirai to ir nesakoma.
Tačiau tą spėjimą paneigia abiejų sąrašų palyginimas: yra savivaldybių, kur silpnųjų sąraše 7 ar net 10 mokyklų, o stipriųjų sąraše – nė vienos; arba silpnųjų sąraše 7 arba 8 mokyklos, o stipriųjų – vos po vieną. Taigi prielaida apie planuojamą idėjų apykaitą tarp mokyklų savivaldybės viduje vargu ar pasitvirtintų.
Kita vertus, ar įmanu perprasti, kokį konsultavimo kokybei gerinti modelį užkoduoja minėtasis aprašas? Dvejopo sąrašo – stiprių ir silpnų – teikimas ir nuostata, kad stipriosios skleis savo gerąją patirtį, o silpnosios bus konsultuojamos, suponuoja pirminę prielaidą, jog modeliuojamas toks kelias: savivaldybės viduje vyksta idėjų apykaita – stipriosios tampa silpnųjų vedlėmis į ugdymo kokybę. Tačiau tą spėjimą paneigia abiejų sąrašų palyginimas: yra savivaldybių, kur silpnųjų sąraše 7 ar net 10 mokyklų (pvz., atitinkamai Šakių r., Vilniaus r. savivaldybėse), o stipriųjų sąraše – nė vienos; arba silpnųjų sąraše 7 arba 8 mokyklos (pvz., Šilutės r., Vilkaviškio r. savivaldybėse), o stipriųjų – vos po vieną. Taigi prielaida apie planuojamą idėjų apykaitą tarp mokyklų savivaldybės viduje vargu ar pasitvirtintų.
Patirtys – pasiteisinusios ar abejotinos?
Tokiu atveju neramu, ar nepasinaudosime seniai įprastais kompetencijų tobulinimo modeliais. Vienas: ugdymo kokybei skirtos lėšos gali būti išleistos siunčiant paskirus vadovus, mokytojus į kažkur centre vedamus seminarus kaip į masinį „pakrikštijimą žiniomis“ – tai būtų pats neveiksmingiausias variantas, nes tokių kampanijinių „krikštijimų“ per visą švietimo reformą turėjome marias, galbūt vienai kitai mokyklai padėjo, bet ne tam 150, esančiam silpnųjų sąraše… Ir ne dėl to, kad būtų kokie prasti mokymai – mokytojai girdėję ir daug gerų, bet kai turime omenyje kompetenciją, o pasiūlome vien žinias, apeliuojame tik į žemiausią kompetencijos komponentą, niekaip neaugindami mokytojo gebėjimų iš tikrųjų veikti.
Kitas variantas: prirengiame armiją konsultantų ar vadinamųjų konsultantų ir pasiunčiame juos paskirai į mokyklas šio bei to pamokyti. Pusė bėdos, jei tie konsultantai yra ryškios sėkmės mokyklų praktikai, turintys gilią savų mokyklų kaitos patirtį kaip įrodymą, kad siūloma idėja iš tikrųjų puikiai veikia, t. y. gerina ugdymo kokybę. Blogiau, jei mokyklų konsultuoti atvyks gryni teoretikai – atpils savo teorinį žinojimą ir išvažiuos, dažnu atveju kiekvienas skirtingai pamokęs. Kad ir puikiausių, netgi tarpusavyje nesipjaunančių idėjų jie privežtų, mokyklos gali jas priimti kaip gražius, bet nepasiekiamus teorinius dalykus, niekaip realiai neįtvirtinamus. Geresnis variantas – teoretikai, išmanantys mokyklos praktiką ir gebantys parodyti, kaip siūlomos idėjos gali konsultuojamoje mokykloje prigyti ir kokį pokytį jos gali duoti. Bet… ir šie teoretikai išvažiuoja, nebūdami tikri, kad mokykla tas idėjas priėmė ir tikrai pavers savo kasdiene veikla.
Galima manyti, kad perspektyvus naujai sukurtas konsultavimo modelis, kai tas pats konsultantas atvažiuoja į tą pačią mokyklą triskart po Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) atlikto mokyklos išorinio vertinimo – padėti mokyklai susivokti, kaip ištaisyti per išorės vertinimą nustatytus trūkumus. Bet šių pakonsultavimų poveikį juos jau išbandžiusi Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė vadina tik žvalgytuvėmis, vadinasi, trumpalaikiu konsultanto susipažinimu su mokyklos problemomis ir dažniau vadybiniu patarimu, kaip mokyklai susikoncentruoti į NMVA iškeltos problemos įveiką. Privalumas yra tas, kad į mokyklą nustatytą kartų skaičių atvyksta tas pats konsultantas, nuo jo gebėjimo greitai susivokti mokyklos veikloje, žinoma, gali kaitos procesai bent šiek tiek pasistūmėti, tikėtina, pažangos link.
Bene su „Lyderių laiko“ projektu į Lietuvą teoriškai atėjo mokslininkės C. R. Jackson (2010) pristatomi ekspertinis ir procesinis konsultavimo modeliai. Tikėtina, minėto projekto dalyviai šių modelių esmę išmokę atmintinai, kitiems priminsime:
- Ekspertinis – eksperto sprendimai, priimti jo žinių, patirties pagrindu, duomenimis, praktikų pavyzdžiais; ekspertas pateikia receptus, imasi atsakomybės už kliento situacijos taisymą; dažnu atveju tiesiog pritaikoma svetima praktika. Abejojama, ar ekspertinis konsultavimas didina kliento savarankiškumą veikiant, ar jis netampa vien pasyviu rekomendacijų gavėju. Tačiau dažnai norima greitai ir paprastai gauti atsakymą ir konstatuoti pokytį, todėl švietimo praktikoje šis į eksperto greitą ir rezultatyvų poveikį klientams orientuotas modelis taikomas dažnai.
- Procesinis – „ilgalaikis procesas, kurio metu konsultantas pateikia problemos sprendimo metodologiją ir padeda klientui analizuoti problemą, galimus sprendimus ir planuoti naujovių įgyvendinimą. <…> Paraleliai vyksta ir mokymosi procesas, nes klientas yra aktyvus problemos sprendimo dalyvis, prisiima atsakomybę už pokyčio įgyvendinimą, o svarbiausia – išmoksta savarankiškai spręsti panašias problemas; <…> procesinis konsultavimas – tai atsargus įsiterpimas į grupės ar komandos darbą, siekiant padėti įgyvendinti jos tikslus. Šiuo atveju konsultantas neteikia grupei eksperto paslaugų, priešingai, jis padeda grupei padėti sau pačiai“. Pripažįstama, kad procesinis konsultavimo modelis yra labiau įgalinantis nei ekspertinis. Savo esme šis modelis yra tapatus ir mokslininko P. Blocko (2013) aptariamam bendradarbiavimo, arba partneriško konsultavimo modeliui, kurį taikydamas konsultantas nesprendžia problemos už konsultuojamąjį, o panaudoja savo specifinius įgūdžius, kad padėtų konsultuojamajam pačiam išspręsti savo problemą.
Tačiau… Tiek ekspertinis, tiek procesinis konsultavimo modeliai nėra konsultanto ar eksperto (arba tą patį vaidmenį atliekančio vieno asmens) trijų kartų atvažiavimas į mokyklą šio bei to pamokyti, šį bei tą patarti. Tai – kaitos procesas, vedamas eksperto ar konsultanto. Ilgalaikis procesas. Kad jis ir Lietuvoje yra realiai paveikus, išbandyta ir patvirtinama 2018-ųjų gruodį pasibaigusiu Kupiškio r. savivaldybės penkiose mokyklose vykdytu projektu „Iniciatyva savivaldybėms“. Jį šiuokart ir rūpėtų pristatyti.
Šiek tiek informacijos
Projektas inicijuotas Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) palaikant ir pradžią organizuojant Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM). Kupiškio r. savivaldybė projektui vykdyti pasirinkta per konkursą – lėmė žemo socialinio, ekonominio, kultūrinio konteksto ir kiti rodikliai (nemokamą maitinimą gaunantys mokiniai, praleistų pamokų skaičius, žemi mokinių pasiekimai, įvairūs panorusių dalyvauti mokyklų tipai). Tuometiniai mokyklų rodikliai atrankoje tikėtinai būtų artimi paskelbto kokybės krepšelį gaunančių vadinamųjų silpnų mokyklų sąrašo rodikliams. Švietimo mainų paramos fondas projektą vykdė kaip Europos Komisijos remiamo „Euroquidance“ projekto veiklų savo iniciatyva išplėstos veiklos dalį, atliepdamas Lietuvos švietimo aktualiam poreikiui – gerinti mokinių pasiekimus. Projektą koordinavo Ieva Mizgeraitė-Mažulė, ŠMPF projektų koordinatorė, tapusi ir projekto „Iniciatyva savivaldybėms“ vadove. Penkiose mokyklose nuosekliai dirbo, sakytume, tiek ekspertais, tiek konsultantais Lietuvos švietimo bendruomenei gerai žinomi mokyklų vadovai – Vaidas Bacys, Natalija Kaunickienė (drauge ir Šiaulių universiteto doktorantė), dr. Tomas Lagūnavičius, vėliau pagal per projektą išryškėjusius mokyklų poreikius į konsultavimą įtraukti Paulius Godvadas (bendruomeninio darbo ir bendruomenių plėtros ekspertas), Daiva Šukytė (VšĮ „LIONS QUEST Lietuva“ instruktorė-projektų vadovė).
Baigiant projektą išleista jame dalyvavusių Kupiškio rajono savivaldybės mokyklų – Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės, Skapiškio pagrindinės, Salamiesčio pagrindinės mokyklos skyriaus Antašavos mokyklos-daugiafunkcio centro, Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės, Subačiaus gimnazijos – patirčių knyga „Kelių į vaiko sėkmę ieškant“ (2018).
Projektas truko trejus metus (2016–2018). Tačiau turint omeny, kad jis laikytinas bandomuoju projektu ir kad pirmaisiais metais pasiblaškyta dėl organizavimo, konsultavimo principų, struktūros ir krypčių išgryninimo, analogiškam projektui kitose savivaldybėse tikėtinai užtektų dvejų metų, jei iškart būtų labai tiksliai sustyguota vertikalioji lyderystė: nacionalinis lygmuo (kas jam atstovaus „įsisavinant“ kokybės krepšelį) – savivaldybės lygmuo – mokykla, kur iš esmės ir įvyksta (arba ne) pokytis, pažanga. (Pastebėtume, kad pagal kokybės krepšelio tvarkos aprašą sąrašo mokyklų pažangos rezultatai bus vertinami praėjus dvejiems metams nuo kokybės krepšelio įgyvendinimo pradžios.) Projekto tyrimą atlikusios tyrėjos vadiname konsultavimo modelį, kurtą ir bandytą projekte „Iniciatyva savivaldybėms“, ilgalaikio intensyvaus konsultavimo modeliu: treji metai, penkios mokyklos, 434 konsultacijų dienos, 2604 konsultavimo valandos, 90 tūkst. eurų biudžetas. Negalėtume palyginti savivaldybių kokybės krepšelius gaunančių mokyklų suminių finansinių galimybių su šia suma, nes krepšelio sumų nežinome.
Baigiant projektą išleista jame dalyvavusių Kupiškio rajono savivaldybės mokyklų – Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės, Skapiškio pagrindinės, Salamiesčio pagrindinės mokyklos skyriaus Antašavos mokyklos-daugiafunkcio centro, Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės, Subačiaus gimnazijos – patirčių knyga „Kelių į vaiko sėkmę ieškant“ (2018), kurioje nuodugniai pateikiamos mokyklų kaitos kryptys, veiklos mokinių ugdymo(si) kokybei gerinti, jų pavyzdžiai, ekspertų komentarai, nurodomi kontaktai pedagogų, kurie galėtų dalytis patirtimi.[1] Knygos sudarymui vadovavo projekto vadovė. Tiems, kas bent jau vartė šią knygą, juolab jei ir skaitė ar giliau analizavo, pastebėtume, kad lygiai taip pat – struktūriškai, preciziškai – Ieva vadovavo ir projektui, tokio lygio koordinavimas buvo viena iš projekto sėkmės prielaidų, ją pripažino visi projekto kokybinio tyrimo informantai.
Strategais šiuo atveju laikytume savivaldybių švietimo skyrius, bet ne jų subordinaciškoji viršenybė, o tik bendradarbiaujanti lyderystė čia tegalėtų sutverti ženklų pažangos žingsnį ar bent jo pradžią.
Ką norėtume šiuo teiginiu pabrėžti? Kad galime nieko kokybiško savivaldybėje ugdymo kokybei su gautais krepšeliais nesutverti, jei nebus tikslaus, kryptingo, tikslingo mokyklų vedimo į kaitos pažangos link procesus, juolab jei mokyklos savarankiškai veiks taip, kaip joms atrodys priimtiniau. Strategais šiuo atveju laikytume savivaldybių švietimo skyrius, bet ne jų subordinaciškoji viršenybė, o tik bendradarbiaujanti lyderystė čia tegalėtų sutverti ženklų pažangos žingsnį ar bent jo pradžią. Todėl iškart rekomenduotume „Lyderių laiko“ projekto pamokų dar neturėjusiems švietimo skyriams prisiminti L. Lamberto (2011) knygą „Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga“. Jei ji taptų darbo knyga, džiaugtumėmės nuoširdžiausiai. O dabar vėl grįžkime prie Kupiškio mokyklose vykdytu projektu kurto ir išbandyto konsultavimo modelio.
Skaitykite daugiau: čia.
