Švietimo vadybos magistrantas M. Daugėla – dirba mokykloje ir dėsto studentams

Vienos savaitinės pamokos metu įsiklausyti į tai, kuo mokiniai gyvena, pamatyti jų talentus turbūt ganėtinai sudėtinga. Kaip ugdote santykį su mokiniais?

Manau, kad santykis pirmiausia prasideda nuo to, kad į kiekvieną mokinį žvelgi kaip į autentišką asmenį, su savo gyvenimo patirtimis, sunkumais, džiaugsmais ir svajonėmis. Paklausti mokinių, kas jų gyvenime įvyko per savaitę, išmokti džiaugtis kartu su jais, padrąsinti sunkumuose – manau, kad čia santykis ir mezgasi. Žinoma, svarbu atvirumas mokinių idėjoms ir pasiūlymams, nes ir jie yra šio ugdymo proceso dalyviai bei kūrėjai. Atsimenu, vienas mokinys paklausė: „Ar jūs žaidžiat stalo žaidimus? Gal susitinkam pažaisti?“ Ir šis jo kvietimas virto į šiandien gimnazijoje, kurioje dirbu, veikiantį gana rimtą stalo žaidimų klubą. Man stalo žaidimai patinka tuo, kad suteikia galimybę gyvam, autentiškam santykiui su mokiniu neformalioje aplinkoje. Pavyzdžiui, žaidime „Požemiai ir drakonai“ (Dungeons&Dragons) dalyvauja šeši – septyni žaidėjai. Vienas yra pasakotojas, o likusieji yra veikėjai. Kiekvienas iš veikėjų susikuria savo personažą, gali būti, pavyzdžiui, elfas  magas arba nykštukas karžygys, o pasakotojas juos veda per istoriją. Žaidimo dalyviai tokiu būdu ugdo kritinį mąstymą, bendradarbiauja, o viskas, ko tam reikia, tėra popieriaus lapas, pieštukas, kauliukai ir vaizduotė.

Savo magistro švietimo vadybos studijose taip pat turėjome užduotį sukurti inovaciją ugdymui pagerinti ir mes pasiūlėme, kad minėtą žaidimą būtų galima pritaikyti mokyklose neformaliam ugdymui siekiant bent dalinai išspręsti neskaitymo, bendradarbiavimo stygiaus problemas, taip pat pakviesti mokinius ir mokytojus pasinerti į fantazijos bei kūrybiškumo pasaulį.

Daugiau skaitykite: čia.