VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansambliui „Šviesa“ – 70 metų
Šiais metais liaudies muzikos mylėtojai švenčia džiaugsmingą jubiliejų – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) dainų ir šokių kolektyvui „Šviesa“ sukanka 70 metų, o jau šį mėnesį laukia iškilmingi jubiliejaus minėjimo koncertai Kaune ir Vilniuje.
Per savo veiklos istoriją „Šviesos“ ansamblis ne kartą keitėsi, prie kolektyvo prisijungdavo nauji studentai, o į gyvenimą po studijų baigimo būdavo išleidžiami daugybė dabartinių mokytojų ir kitų švietimo sektoriuje dirbančių specialistų. Tačiau ansamblis gali pasigirti ne tik savo žmonėmis, bet ir įspūdinga per 7 dešimtmečius sukaupta patirtimi, daugybe surengtų koncertų ir gautų įvertinimų. Vos keli pasiekimai iš ilgo sąrašo: 1965 m. už ilgametę veiklą ir kūrybinius laimėjimus ansambliui suteikiamas Lietuvos Pavyzdinio kolektyvo vardas ir patvirtinamas pavadinimas „Šviesa“; 1976 m. ansambliui suteikiamas Lietuvos nusipelniusio kolektyvo garbės vardas, o tuo metu ansamblyje dalyvauja per 100 dainininkų, muzikantų ir šokėjų; 1980 m. įvyksta ansamblio tūkstantasis koncertas; 2003 m. ansamblis įsteigia pirmąjį studentų tautinės muzikos kolektyvų festivalį „Linksminkimos“, vėliau tapusį tarptautiniu; 2004 m. kolektyvas nominuojamas „Aukso paukšte“, suteikta geriausiam 2003 metų dainų ir šokių ansambliui ir vadovui; 2017 m. respublikiniame dainų ir šokių ansamblių konkurse „Jievaro tiltas“ įvertintas 2 vieta.
Vingiuota 70 metų istorija
O kuo viskas prasidėjo prieš tuos 70 metų, per kuriuos spėta tiek daug nuveikti? Kaip rašoma 2004 m. išleistoje knygoje „Penki „Šviesos“ dešimtmečiai“, ansamblio „Šviesa“ istorija prasidėjo 1953 m. lapkričio mėn., kai prie Vilniaus pedagoginio instituto (dabar – VDU ŠA) centrinių rūmų durų pasirodė kuklus skelbimas, kviečiantis studentus stoti į steigiamą liaudies dainų ir šokių ansamblį. Organizuoti ir vadovauti pakviečiamas K. Kruopis. Į pirmąjį susitikimą atėjo prieš keletą metų įsikūrusi instituto šokėjų grupė, keletas dainininkų bei muzikantų. Orkestrui, kuris teturėjo vos keletą diatoninių birbynių, vadovauti ėmėsi A. Balčiūnas, kanklių grupę organizavo E. Krasauskaitė-Monkelevičienė, o šokėjų grupei, kuri tuo metu buvo kolektyvo branduolys, vadovavo energingas vadovas A. Domeika.
Visas ansamblio nuoširdžiai ir daug repetavo. Artėjo pirmasis koncertas. Buvo paruošta dviejų dalių programa. 1954 metų balandžio mėn. 4 d. įvyko pirmasis kolektyvo koncertas. Nuo šio įvykio ir prasidėjo ilgas ir kūrybingas dainų ir šokių ansamblio, kuris buvo pavadintas „Šviesos“ vardu, kūrybinis kelias.
Per 7 veiklos dešimtmečius, gausius išvykų ir gastrolių ir į įvairias užsienio šalis, pavyzdžiui, Graikiją, Turkiją, Ispaniją, Italiją, Olandiją, Rumuniją, Norvegiją, Ukrainą, Lenkiją ir kitas, ne sykį keitėsi ansamblio vadovai, o šiuo metu „Šviesai“ vadovauja J. Kisielytė-Sadauskienė, ansamblio „vairą“ į rankas paėmusi dar 1996 m., kolektyvo choreografė šiuo metu L. Putvinskaitė-Vičienė, chormeisteris – V. Tavoras, kanklių grupės vadovė – S. Zadesenec o liaudies instrumentų orkestro vadovas – A. Jedemskij.
Mieliausi ir laukiamiausi – „šviesadieniai“
Ansamblio vadovė J. Kisielytė-Sadauskienė dalinasi itin šiltais prisiminimais apie kolektyvą: „Su „Šviesa“ susipažinau dar būdama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) paskutinio kurso studentė – tapau ansamblio choro grupės chormeisterė. Pritapau prie kolektyvo, o po kelerių metų susidėjusios aplinkybės mane pastūmėjo į ansamblio meno vadovės poziciją. Tas „likimo sprigtas“ mane iš akademinės muzikos pasaulio įtraukė į tautinės muzikos žanrą – anksčiau mažai pažinto sceninio folkloro gelmes. Šiame meninės veiklos sūkuryje sukuosi jau 28-erius metus.“
Ansamblio vadovė pasakoja, kad per tiek metų keitėsi ansambliečių kartos, kelionių dienoraščiai, įvairiausi festivaliai ir konkursai, tačiau džiaugiasi, kiek daug pavyko nuveikti: „Per tuos metus surengėme daugybę koncertų, naujų programų, išvykų į užsienius, dalyvavome visose Dainų šventėse, „Gaudeamus“ ir regioninėse to žanro šventėse. Tačiau mieliausi ir laukiamiausi – pavasariniai „Šviesos“ ansamblio koncertai, studentų vadinami „šviesadieniais“. Tai ansamblio didžiosios bendruomenės renginys, kurio laukia šimtai buvusių „šviesiečių“, jų šeimos, buvę ansamblio vadovai, ansambliečių draugai. Be galo smagu staiga patirti, kokį svarbų, daug kam reikalingą darbą atlikome ir atliekame. Gera suvokti, kad tie mūsų tautai nusipelnę žmonės tapo tokie galbūt dėl to, kad, būdami studentai, rasdavo laiko ir noro šokti, dainuoti, groti, leisdavo pasigėrėti publikai savo ir tautinių kostiumų grožiu, suprasti, kad jų kasdienio darbo šaknys vis dar maitinamos tuo tautinio meno gėriu, kurį gavo dalyvaudami ansamblio veikloje.“
Unikalus meno kolektyvas
„Šviesietis“ literatūrologas ir vertėjas Silvestras Gaižiūnas, ansamblio veikloje dalyvavęs 1968–1975 metais, studijų metu ir po jų, taip pat dalinasi prisiminimais ir pabrėžia kolektyvo išskirtinumą: „Ansamblio unikalumą pirmiausia lėmė jo repertuaras. Manau, kad joks kitas ansamblis neturėjo tokios savo repertuaro krypties, kokią turėjo „Šviesa“. Vytauto Kairiūkščio „Gėlės mokytojui“ buvo kaip ansamblio vizitinė kortelė, kuri visiems bylojo apie tai, kad mes esame pedagogai, šviesos nešėjai. Cituoju buvusį ansamblio vadovą Algirdą Vyžintą: „Ši daina – mūsų pasirodymo devizas. Man atrodo, kad ji – mūsų ansamblio sparnai.“ Buvo ir daugiau tokios tematikos kūrinių. Algimantas Bražinskas ir Vytautas Bložė specialiai „Šviesai“ parašė puikų kūrinį – kantatą-baladę „Knygnešiai“, kuri mus nukėlė į spaudos draudimo laikus ir repertuarui suteikė savitumo. Puikus kūrinys – Zigmo Venckaus ir Stasio Žlibino daina „Jaunųjų pedagogų valsas“, skirta irgi specialiai „Šviesos“ ansambliui.“
Savo 70-ą jubiliejų šiemet mininčio ansamblio išskirtinumą pabrėžia ir jo vadovė J. Kisielytė-Sadauskienė, atkreipianti dėmesį ir į meninės veiklos svarbą jaunųjų švietimo specialistų ugdyme: „Man smagu paminėti, kad „Šviesa“ yra unikalus meno kolektyvas. Buvo atliktas tyrimas apie pedagogų profesinės sėkmės santykį su studijų metu turėta menine-muzikine veikla meno kolektyve. Tyrimas rėmėsi kelių tūkstančių jau dirbančių pedagogų apklausa ir aktualiais tyrimais „Šviesos“ kolektyve. Įrodytas ryšys tarp profesinės veiklos sėkmės ir studijų metu turėtos meninės praktikos. Be to, prieš dešimtmetį ar dar seniau, dainų ir šokių ansamblių Lietuvoje buvo labai daug, tačiau gyvuojančių dabar sumažėjo ženkliai. Kitaip tariant, išlikome vieni iš nedaugelio. Dainų ir šokių ansamblio žanras tampa elitinis, todėl atstovauti jam yra didžiulė garbė, laimė ir atsakomybė.“
Jautiesi esantis bendruomenės dalimi
Linkėdama ansambliui ir toliau išlikti ir gyvuoti, buvusi „šviesietė“, Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė dalinasi ir mintimis ir „Šviesos“ išskirtinumą: „Labiausiai linkiu ansambliui išlikti ir nešti tą pačią žinutę, tą pačią kultūrą, nes šitas kolektyvas yra kur kas daugiau nei tik šokiai, grojimas ar dainavimas. Tai yra bendruomenė, kuri ugdo vertybes, pasaulėžiūrą, ir, žinoma, leidžia patirti neįtikėtinų išgyvenimų – kai dalyvauji ar „Gaudeamus“, ar Dainų šventėje, ar kituose formatuose. Tokiuose renginiuose patiriama išties didžiulė emocinė galia ir bendrystė – o tai išlieka visam gyvenimui. Man atrodo, ansamblio misija yra labai kilni ir yra labai svarbu, kad „Šviesa“ ir toliau gyvuodama ją neštų.“
Vicemerė S. Bieliūnė savo laiką ansamblyje prisimena itin šiltai, juk būtent „Šviesoje“ sutiko ir savo būsimą vyrą, o ir galėjo džiaugtis šiltu ryšiu, kurį ansamblyje tarp visų narių kuria ansamblio vadovai. „Priklausydamas „Šviesai“ jautiesi ne tik lankantis kažką, kas tau yra neformalaus švietimo veikla, bet jautiesi esantis bendruomenės nariu. Ansamblis tampa šeima, draugų grupe, su kuria tu gali pasidžiaugti savo laimėjimais ar pasidalinti tuo, kas tave neramina, ir sulaukti rūpesčio, užuojautos ir supratimo. Tai visada „Šviesoje“ buvo gyva ir tas jaučiais ir dabar, po daug metų, kai jau nebesame kolektyvo dalis – kai kasmet ar kas dvejus metus susitinkam koncertuose, atrodo, tarsi kalbėtum su tais pačiais žmonėm lygiai taip pat atvirai, nuoširdžiai. Tai išskirtinumas, kurį ne visiems kolektyvams pavyksta pasiekti“, – ansamblyje sklandantį bendruomeniškumo jausmą pabrėžia S. Bieliūnė.
Draugiška ir kūrybinga atmosfera
„Šviesos“ ansamblio šokių grupėje 1975–1980 metais šokusi VDU prof. dr. Giedrė Kvieskienė įsimintiniausiomis įvardija pirmąsias koncertines išvykas. O ypač, kaip pasakoja prof. G. Kvieskienė, įsiminusi viena – „tai 1976 metais įvykusi koncertinė išvyka į Portugaliją, kur Lisabonoje buvo surengtos kultūrinės Lietuvos dienos. Atstovauti Lietuvai buvo patikėta 24 atlikėjų grupei. Grupę sudarė 5 poros šokėjų, 10 muzikantų, merginų vokalinis tercetas ir akademinio operos teatro solistė B. Almonaitytė. Kūrybinės kelionės metu buvo surengti net aštuoni dviejų dalių koncertai Lisabonoje, Almadoje, Katelu, Branke, Munteže, Aljoš, Vedroše, Fortimao, Faru ir Koimbroje – didžiausiose šių miestų salėse. Koncertuose dalyvavo per 10 000 žiūrovų.“ Išvykos sklandžiam organizavimui aktyviai talkino tuo metu Portugalijoje dirbęs Algimantas Čekuolis – 1975–1979 m. jis vadovavo TSRS spaudos agentūros „Novosti“ (APN) biurui Lisabonoje (Portugalija). Penkerius metus ansamblyje šokusi prof. dr. G. Kvieskienė pabrėžia šios išvykos svarbą: „Buvo dar daug koncertinių išvykų ir po to, tačiau ši, ko gero, buvo įsimintiniausia.“
Prof. dr. G. Kvieskienė pasakoja ir apie kadaise šokių grupei vadovavusią baletmeisterę Zitą Duobienę, kurios kolektyve vyravo draugiška ir kūrybinga atmosfera. Kaip pasakoja buvusi „šviesietė“, „vadovė gebėjo ne tik sumanai formuoti repertuarą, buvo griežta, bet kartu ir atvira jautriems pokalbiams, nepatogiems klausimams. Šokėjai dažnai po repeticijų ar koncertų į „after party“ rinkdavosi jos jaukiame ir erdviame bute Vilniaus senamiestyje. Vakarėliai užtrukdavo iki paryčių, o vadovė Zita visada būdavo jų siela, gyvenimiškų istorijų pasakotoja ir dramatiškų istorijų sprendėja.“ Profesorė mini, kad šokėju trupės nariai dalyvaudavo ne tik repeticijose, koncertinėje veikloje, gastrolėse, bet inicijuodavo ir kūrybines vasaros stovyklas, pramoginius vakarus. O įsimintinos repeticijų intensyvumu ir išradingais vakarais pasižymėjo kūrybinės stovyklos Vilniaus pedagoginio universiteto eksperimentinėje bazėje Tamošavoje.
Mėgautis kiekvienu išėjimu į sceną
Prisiminimais apie veiklas dainų ir šokių ansamblyje „Šviesa“ dalinasi ir jaunesnės kartos atstovė, švietimo srityje dirbanti Indrė Kiminienė, ansamblyje dalyvavusi 2011–2018 metais. Ji neslepia, kad visi renginiai, repeticijos, išvykos, kiti ansamblio nariai ir vadovai sudaro stiprią ir darnią visumą, kurį įsimena visam gyvenimui: „Kiekvienas koncertas – šventė, vainikuojanti vėlyvų repeticijų darbą. Kiekviena kelionė – ansamblį vienijantis įvykis. Repeticijos – smagus laikas drauge, kuris neretai reikalauja susikaupimo, kantrybės ir jėgų. Ansamblio nariai – kaip šeimos nariai. Visi turi savo gyvenimus, visi tokie skirtingi, tokie įdomūs ir visi susitinkame viename ansamblyje. Vadovai – ansamblio širdis. O kai žmonės klausosi širdies, sukuria nuostabiausių dalykų.“ Paklausta, ko linkėtų ansambliui dar ateinančius 70 metų, I. Kiminienė mini, kad linkėtų prisiminti ansamblio dienas, nuolat lankytis koncertuose ir susitikti. „O dabartiniams nariams – mėgautis. Mėgautis kiekvienu išėjimu į sceną, kiekviena užkulisių minute, kiekviena repeticija… nes kažkada tai pasibaigs. O būsimiems ansambliečiams linkiu pirmiausia gausiai susirinkti ir nuoširdžiai priimti tai, ką duoda buvimas šioje šeimoje. Nes „Šviesos“ šeimos nariu tampama visam laikui“, – atvirauja I. Kiminienė.
Per 70 veiklos metų VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių kolektyvas „Šviesa“ spėjo nuveikti ir pasiekti itin daug. O svarbiausia – į gyvenimą išleisti daugybę smalsių, kūrybingų ir gabių mokytojų. Tikimės, kad festivalis gyvuos dar mažiausiai tiek pat metų ir toliau džiugins tautiečius savo šokiais, dainomis ir nuostabiais ansamblio nariais. Džiaugdamiesi „Šviesos“ jubiliejumi, lauksime jūsų sukakties minėjimo koncertuose Kaune ir Vilniuje.
Koncertas Vilniuje: lapkričio 16 d. 16.00 val. Vilniaus kolegijos aktų salėje (Studentų g. 39, Vilnius)
Koncertas Kaune: lapkričio 23 d. 16.00 val. VDU ŽŪA Iškilmių salėje (Studentų g. 11, Akademija, Kaunas)
