VDU Švietimo akademijos kanclerė apie brandos egzaminus
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė mano, kad tik metiniai pažymiai kol kas nebūtų pats geriausias rodiklis stojant į aukštąsias mokyklas. Tačiau švietimo ekspertė atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, atėjo laikas keistis valstybinių brandos egzaminų sistemai, nes mokiniai mokymąsi dažnai įsivaizduoja kaip rengimąsi egzaminui, o metiniai įvertinimai nėra svarbūs, todėl jiems neskiria daug dėmesio.
„Jaunas žmogus, baigdamas mokyklą, gauna brandos atestatą – ne egzaminai matuoja žmogaus brandą“, – Delfi atsiųstame interviu teigia profesorė. Vis dėlto ši situacija atvėrė ir kitą dar skaudesnę problemą – visuomenėje neliko pasitikėjimo mokytoju.
– Prasidėjus karantinui, pasigirsta keli scenarijai dėl valstybinių brandos egzaminų organizavimo. Kokios, Jūsų nuomone, yra galimos išeitys?
– Viena vertus, iššūkiai, su kuriais dabar susiduria visos ugdymo įstaigos, yra netikėti, jiems nebuvo ruošiamasi ir pasiruošta. Kita vertus, egzaminų vykdymas visuomet keldavo įvairių diskusijų. Taigi karantinas gali būti geras laikas permąstyti, ar mus tenkina esanti brandos egzaminų sistema. Bet laikino sprendimo reikia dėl šių metų egzaminų organizavimo. Matyčiau kelias išeitis. Tik norėčiau pasakyti, kad nei viena iš jų nėra tobula, neturinti minusų. Esant ekstremaliai situacijai, reikia imtis sprendimų, kurie padarytų kuo mažiau žalos ir sukeltų kuo mažiau papildomos psichologinės įtampos. Vienas iš jų – vėlinti egzaminus ir juos vykdyti įprastu būdu. Manyčiau, kad tai daugiausia įtampos keliantis variantas, nes nežinios dėl karantino tęsimosi yra daug. Jei nepavyktų egzaminų suorganizuoti birželio mėnesį, situacija būtų labai įtempta tiek mokinių, tiek mokytojų ir tėvų bendruomenėse. Kitas variantas – egzaminų vykdymas nuotoliniu būdu. Toks kelias vargu ar kol kas įmanomas: vykstantis nuotolinis mokymas mokyklose visų pirma susiduria su techninėmis problemomis, o jei mokiniai egzaminus laikys namuose, užtikrinti objektyvumą būtų neįmanoma. Visgi, jei mokiniams tam numatytose erdvėse būtų užtikrintos techninės ir sveikatos atžvilgiu saugios sąlygos, toks variantas būtų svarstytinas. Dar viena galima išeitis – apskritai šiais metais atsisakyti egzaminų. Atestatus išduoti už ugdymo turinio rezultatus ir spręsti, kaip organizuoti priėmimą į aukštąsias mokyklas. Švietimo ekspertas dr. A. Zabulionis svarstė apie galimybę egzaminus pagal nusistovėjusią tvarką organizuoti vėliau tik tiems, kurie stoja į aukštąsias mokyklas. Tikėtina, būtų mažesnis laikančiųjų skaičius, ramesnė situacija. Esant tokiam variantui, aukštosios mokyklos galbūt galėtų svarstyti mažinti reikalaujamų išlaikyti egzaminų skaičių, koreguoti stojimo sąlygas LAMA BPO sistemoje. Pritarčiau dr. A. Zabulionio siūlymams.
– Ar metiniai pažymiai mokykloje atspindi moksleivių žinias ir gebėjimus? Ar iš tiesų yra didelis skirtumas tarp didžiųjų miestų ir regionų? Kokia Jūsų nuomonė dėl galimybės atšaukti valstybinius brandos egzaminus ir remtis metiniais pažymius, stojant į aukštąsias mokyklas? Kokios būtų tokio priėmimo pasekmės aukštajam mokslui?
– Apie metinius pažymius galima atsakyti labai trumpai: ir taip, ir ne. Vienareikšmio atsakymo nėra. Metiniai pažymiai turėtų atspindėti tikrąsias mokinių žinias ir gebėjimus. Visų pirma, tie pažymiai nėra atsitiktiniai, juos mokiniai „susirenka“ sistemingai mokydamiesi, atlikdami labai įvairias užduotis. Metiniame įvertinime mažiau atsitiktinumo, subjektyvumo. Jie labiau atspindi mokinio padarytą pažangą nei vienas standartizuotas egzaminas.
Tik norėčiau pasakyti, kad nei viena iš jų nėra tobula, neturinti minusų. Esant ekstremaliai situacijai, reikia imtis sprendimų, kurie padarytų kuo mažiau žalos ir sukeltų kuo mažiau papildomos psichologinės įtampos. Vienas iš jų – vėlinti egzaminus ir juos vykdyti įprastu būdu. Manyčiau, kad tai daugiausia įtampos keliantis variantas, nes nežinios dėl karantino tęsimosi yra daug. Jei nepavyktų egzaminų suorganizuoti birželio mėnesį, situacija būtų labai įtempta tiek mokinių, tiek mokytojų ir tėvų bendruomenėse. Kitas variantas – egzaminų vykdymas nuotoliniu būdu. Toks kelias vargu ar kol kas įmanomas: vykstantis nuotolinis mokymas mokyklose visų pirma susiduria su techninėmis problemomis, o jei mokiniai egzaminus laikys namuose, užtikrinti objektyvumą būtų neįmanoma. Visgi, jei mokiniams tam numatytose erdvėse būtų užtikrintos techninės ir sveikatos atžvilgiu saugios sąlygos, toks variantas būtų svarstytinas. Dar viena galima išeitis – apskritai šiais metais atsisakyti egzaminų. Atestatus išduoti už ugdymo turinio rezultatus ir spręsti, kaip organizuoti priėmimą į aukštąsias mokyklas. Švietimo ekspertas dr. A. Zabulionis svarstė apie galimybę egzaminus pagal nusistovėjusią tvarką organizuoti vėliau tik tiems, kurie stoja į aukštąsias mokyklas. Tikėtina, būtų mažesnis laikančiųjų skaičius, ramesnė situacija. Esant tokiam variantui, aukštosios mokyklos galbūt galėtų svarstyti mažinti reikalaujamų išlaikyti egzaminų skaičių, koreguoti stojimo sąlygas LAMA BPO sistemoje. Pritarčiau dr. A. Zabulionio siūlymams.
Skaitykite daugiau.
