VDU Švietimo akademijos mokslininkės apie mokinių (ne) raštingumą
Portale „Rinkos aikšte“ spausdinamas žurnalistės Rasos Jakubauskienės straipsnis „(Ne)raštingumas ir technologijos – ar situacija iš tiesų yra labai blogai?“, kuriame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, prof. dr. Regina Rinkauskienė kalba apie mokinių (ne) raštingumą ir technologijų įtaką.
Dėl šiuolaikinio jaunimo neraštingumo esame įpratę kaltinti technologijas, greitą, dinamišką gyvenimo tempą. Tačiau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys ANTANAITIS bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė KOLEVINSKIENĖ jaunimo „nurašyti“ neskuba.
„Esu labai geros nuomonės apie šių laikų jaunimą. Manau, kad didelė dalis yra labai raštinga. Anksčiau į viešumą patekdavo tekstai gerai rašančiųjų, o dabar per Facebook‘ą patenka ir prastai rašančiųjų, ir visai beraščių. Manau, kad situacija nėra tokia bloga, tik apie ją garsiai kalbame“, – jaunus žmones gyrė A. Antanaitis.
„Nenorėčiau įvardinti – „neraštingųjų karta“, nes taip mes lyg ir stigmatizuojame. O šiuolaikinė jaunųjų karta, kaip ir bet kuri kita ankstesnė, yra labai įvairi. Kitas svarbus pastebėjimas, kad šiandien „raštingumo“ (angl. k. literacy) sąvoka vartojama labai dažnai ir „raštingumas“ apibrėžiamas gana plačiai, – pastebėjo doc. dr. Ž. Kolevinskienė. Pastaruoju metu kalbama ne tik apie lingvistinį, bet ir apie technologinį, finansinį, meninį, net emocinį raštingumą. Tad neabejoju, kad dauguma jaunų žmonių yra išsiugdę kitas raštingumo kompetencijas“.
Tiesa, VDU Švietimo akademijos profesorė Regina RINKAUSKIENĖ yra kiek griežtesnės nuomonės.
„Dirbant universitete buvo juntama tendencija, kad su kiekvienais metais darosi vis prasčiau. Tai juntama ir taisant baigiamuosius moksleivių darbus. Ir tai susiję ne tik su paprastuoju raštingumu, bet ir su žodyno skurdumu ir pan.“, – pastebėjo profesorė.
– Kokios, Jūsų nuomone, yra neraštingumo priežastys?
Regina: Neraštingumo priežasčių gali būti labai įvairių. Žinoma, galima kaltinti kompiuterines technologijas, bet ne vien jos kaltos. Raštingumo lygį lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, tas faktas, kad jaunimas beveik neskaito knygų. Mano nuomone, dar ir nenuoseklus lietuvių kalbos kurso dėstymas mokyklose davė nelabai kokių rezultatų.
Žydronė: Jeigu apsiribojame tik kalbiniu (ne)raštingumu, tai tokios, ženkliai besikeičiančios situacijos priežastys galėtų būti trys: 1) medijų pasaulio įtaka, kuri lemia lakoniškus sakinius, „trūkčiojančią“, fragmentuotą raišką; 2) užsienio kalbų (ypač anglų kalbos) įtaka, kuri keičia intonacijas, sakinių konstrukcijas; 3) menkstantis grožinės literatūros skaitymas. Šiuolaikinis jaunimas skaito labai daug (nesutikčiau su dažnai pasigirstančiomis nuomonėmis, kad jauni žmonės visai neskaito), tiek daug, kaip nė viena kita karta: skaito, peržiūrėdami socialinių tinklų įrašus, tinklaraščius, žinutes, skaito elektroninius laiškus, elektronines knygas, etc. Tik didžiausias rūpestis, kad mažėja kokybiškos grožinės literatūros skaitymas, kuris ir galėtų formuoti ne tik literatūrinį skonį, bet ir ugdyti raštingumą.
Doc. dr. Žydronė Kolevinskienė
– Kaip reikėtų vertinti neraštingumą – kaip nesugebėjimą parašyti sakinio be rašybos ir skyrybos klaidų ar kaip nesugebėjimą suformuluoti aiškios minties?
Audrys: Klausimu Jūs jau ir atsakėte.
Regina: Žinoma, priklauso nuo raštingumo suvokimo. Jei kalbame apie raštingumą plačiąja prasme, tai, be abejonės, neužtenka tik rašyti be klaidų. Žinoma, sveikintina, kad mokame daug įvairių kalbų, bet gimtoji kalba neturėtų likti nuošalyje, neturėtų būti tik buitinio bendravimo kalba.
Žydronė: Raštingumas – tai žinių, įgūdžių, gebėjimų visuma. Gali rašyti be klaidų, bet dar privalai gebėti rišliai formuluoti sakinius. Ir atvirkščiai: gali labai vaizdingai pasakoti, rašyti, bet jei tekste mirgės klaidos, pagrindinės mintys nebus aiškios. Nors, daug metų dėstydama universitete, pastebiu, kad įprastai tie, kurie rašo be klaidų dažniausiai ir mintis formuluoja aiškiai, argumentuotai. Tad teigčiau, kad šie abu dėmenys yra glaudžiai susiję.
– Jūs dirbate su studentais. Jie rašo daug įvairių darbų. Kokias tendencijas pastebite raštingumo prasme?
Regina: Visų pirma pastebime daug skyrybos klaidų, pasitaiko ir rašybos. O kodėl taip yra? Todėl, kad skyryba atsiejama nuo sintaksės, t. y. nuo sakinio struktūros pažinimo, o tada ir atsiranda nemotyvuotų skyrybos klaidų, kurių net taisyklėmis negalime paaiškinti.
Prof. dr. Regina Rinkauskienė
Žydronė: Dėstau studentams lituanistams, tad jau specialybė įpareigoja, kad neraštingi, neskaitantys jauni žmonės šių studijų nesirenka. Ryškiausia tendencija: rašoma (o ir kalbama) fragmentuotai, šokinėjančios mintys, logikos ir argumentacijos stoka. Kitas pastebėjimas: nors šiandien gyvename technologijų amžiuje, vis tik pamirštame apie kompiuterinio raštingumo taisykles, kurios būtinos išsilavinusiam XXI a. žmogui. Turbūt prieš gerą dešimtmetį šie dalykai nebūtų atspindėję žmogaus raštingumo (pakako be klaidų surinkti tekstą kompiuteriu), šiandien tai fiksuojame kaip taisytinus dalykus.
Daugiau skaitykite: čia.
