VDU vyko mokslinė-praktinė konferencija „Mąstymo kompetencija ir jos ugdymas”
2019 m. balandžio 25 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko mokslinė-praktinė konferencija „Mąstymo kompetencija ir jos ugdymas“, kurioje mokytojai ir mokslininkai susitiko kalbėtis itin aktualia mąstymo ugdymo mokykloje tema. Konferencijos dalyvius pasveikino VDU docentė dr. Aušra Rutkienė. Eglė Kuosienė savo pranešimu „Mąstyti ar nemąstyti?“ pakvietė visus bendrauti ir vienytis siekiant keisti nemąstymo kultūrą į mąstančios visuomenės ateitį. VDU Švietimo akademijos profesorės dr. Alvyros Galkienės pranešimo „Mąstymas mokymosi sėkmės kontekste“ metu dalyviai stebėjo antrokų matematikos pamoką, kurioje mokiniai mąsto, o ne mechaniškai „kopijuoja“ mokytoją. Sąmoningu ir nesąmoningu manipuliavimu jausmais ir mąstymu konferencijos dalyviai įsitikino pažiūrėję Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojo ir Kino klubo vadovo Mariaus Janulevičiaus pranešimą „Mąstymo ugdymas kuriant kiną“. Graeme Allan, kūrybinio mąstymo praktikas iš Naujosios Zelandijos, dabar gyvenantis Lietuvoje, savo pranešime „Kūrybinis mąstymas taikant Edward de Bono principus: pagrindai, įpročiai, vertė“ apžvelgė savo ilgametę patirtį kuriant ir įgyvendinant kūrybinio mąstymo lavinimo mokykloms programą bei kūrybinio mąstymo propagavimo N. Zelandijos, Lietuvos ir Kinijos mokyklose ir universitetuose patirtį. Įžvalgomis apie smegenų „tingėjimo“ priežastis ir treniravimo principus dalinosi neuromokslininkė dr. Gabija Toleikytė pranešime „Kaip mąsto smegenys“. Dr. Jurga Misiūnienė savo pranešime „Mokymosi pasiekimų sąsaja su vaiko intelektiniais gebėjimais bei jo asmeniniais ir šeimos veiksniais“ pristatė savo tyrimo rezultatus, atskleidusio, jog įsitikinimas – gerai mokosi gabūs ir motyvuoti mokiniai, yra tik dalinai teisingas.
Šioje konferencijoje buvo galima ne tik pamatyti ir išgirsti pranešimus, o ir patiems patirti mąstymo lavinimo metodų, kuriuos pamokose taiko kolegos, poveikį. Pradinio ugdymo mokytojų grupėje savo patirtimi dalinosi Kauno J. Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos mokytoja Giedrė Rainienė („Kūrybinio mąstymo įgūdžių lavinimo strategijos pradinio ugdymo mokiniams“), Kauno Erudito licėjaus mokytoja Jolanta Žvirbliene („Erudito licėjus – mokykla, ugdanti naujos kartos mąstymą“) ir kiti. Mokytojų dalykininkų grupėje savo patirtimi dalinosi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro mokytoja Asta Jokšienė („Diagnostinė anketa „Mokinio įsivertinimo lapas“), Kauno J. Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos mokytoja Irma Telšinskaitė („Mąstymo lavinimas lietuvių kalbos pamokose“) ir kiti. Unikalią galimybę patyrinėti savo pačių mąstymą ir jo reikšmę komunikacijai pasiūlė dr. Audronė Allan mąstymo praktikos dirbtuvėse pagal Ned Herrmann metodologiją „Aš ne kvailys, aš tik kitaip mąstau ir jaučiu!“
Lavinti mąstymą mokykloje nėra išmokyti mokinį mąstyti taip, kaip mąsto mokytojas. Lavinti mąstymą – tai atpažinti ir pripažinti savo bei kito mąstymo unikalumą ir beribes galimybes kiekvienam tobulinti savo mąstymo gebėjimus.
