Žurnalas „Pedagogika”: disciplinų sankirtoje formuojasi kitokio švietimo ateitis
Švietimo sistema Lietuvoje ir visame pasaulyje susiduria su nuolatiniais pokyčiais, kuriuos lemia technologinė pažanga, socialiniai-ekonominiai veiksniai, demografinės tendencijos ir švietimo politikos reformos. Šiame nuolat besikeičiančiame kontekste ypatingą vaidmenį atlieka moksliniai žurnalai. Vienas iš jų – mokslinis žurnalas „Pedagogika”, kuris nuolat stiprina tarptautiškumą ir tarpdisciplininių tyrimų sklaidą.
„Švietimo problemos vis dažniau reikalauja holistinio požiūrio, apjungiančio pedagogikos, psichologijos, sociologijos, vadybos ir technologijų mokslų įžvalgas. „Pedagogika” sudaro erdvę moksliniams tyrimams, kurie peržengia siaurai apibrėžtas disciplinines ribas ir atliepia realius švietimo lauko poreikius,” – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, mokslo žurnalo „Pedagogika” vyriausioji redaktorė doc. dr. Vaida Jurgilė.
Reikšmingas įrankis švietimo mokslo plėtrai
Pasak doc. dr. V. Jurgilės, „Pedagogika” yra vienas reikšmingiausių Lietuvos edukologijos mokslo periodinių leidinių, kurio pagrindinė misija – skatinti aukštos kokybės mokslinius tyrimus ir užtikrinti jų viešą prieinamumą. Žurnalas prisideda prie to, mokslinės žinios būtų prieinamos ne tik akademinei bendruomenei, bet ir pedagogams, švietimo politikos formuotojams bei plačiajai visuomenei.
„Viena esminių „Pedagogikos” strateginių krypčių – tarptautiškumo stiprinimas,” – pabrėžia ji. Tai įgyvendinama skleidžiant aukštos kokybės mokslines publikacijas tarptautinėse duomenų bazėse, įtraukiant tarptautinius autorius bei recenzentus ir skatinant tarpdisciplininius tyrimus.
Žurnalas teikia prioritetą atvirojo mokslo plėtrai, užtikrinant kuo platesnę mokslinės informacijos prieigą. „Ši iniciatyva atliepia pasaulines mokslo komunikacijos tendencijas, kurios akcentuoja mokslinių tyrimų skaidrumą ir atvirą prieigą prie publikacijų bei mokslinių duomenų,” – akcentuoja doc. dr. V. Jurgilė.
Žurnalas „Pedagogika“
Nuo technologijų iki įtraukiojo ugdymo
Analizuojant pastarųjų metų publikacijas žurnale „Pedagogika”, ryškėja kelios pagrindinės tendencijos, atspindinčios šiuolaikinio švietimo iššūkius. Viena svarbiausių krypčių – skaitmeninė švietimo evoliucija ir technologijų integracija į ugdymo procesus.
„Straipsniuose vis dažniau nagrinėjami dirbtinio intelekto taikymo aspektai bei skaitmeninių platformų poveikis mokinių pasiekimams ir mokytojų veiklai,” – pastebi doc. dr. V. Jurgilė. Šie pokyčiai rodo, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje vyksta esminis mokymo(si) paradigmų poslinkis, reikalaujantis naujų ugdymo metodų ir pedagogų skaitmeninių kompetencijų stiprinimo.
Taip pat žurnale daug dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui, švietimo prieinamumui, ugdymo strategijoms, mokytojų profesinei raidai ir pedagoginei lyderystei. Publikacijose nagrinėjami švietimo politikos pokyčiai, ugdymo kokybės užtikrinimo strategijos ir aukštojo mokslo kokybės klausimai.
„Tyrimų tendencijos, atsispindinčios „Pedagogikos” žurnale, glaudžiai siejasi su šiuolaikiniais švietimo iššūkiais ir transformacijomis tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste,” – pabrėžia mokslininkė.
Tarptautinis pripažinimas įpareigoja siekti dar daugiau
„Pedagogika” yra atpažįstamas žurnalas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje akademinėje bendruomenėje. Žurnalas jau dvejus metus yra trečiajame kvartilyje (Q3), o tai yra įsipareigojimas nuolat tobulinti recenzavimo procesus, stiprinti publikacijų metodologinę kokybę ir pritraukti dar daugiau tarptautinių autorių bei tyrėjų.
„Žurnalas jau yra plačiai cituojamas tarptautiniame kontekste. Straipsniai prieinami mokslininkams visame pasaulyje – nuo Europos ir Šiaurės Amerikos iki Azijos ir Lotynų Amerikos regionų, – didžiuojasi doc. dr. V. Jurgilė. – Tai yra įrodymas, kad mūsų vykdomas darbas – mokslinių tyrimų atranka, recenzavimo kokybės užtikrinimas, autorių pritraukimas ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas – duoda rezultatų.”
Doc. dr. Vaida Jurgilė
Pasak žurnalo redaktorės, tarptautinis pripažinimas yra ne tik pasiekimas, bet ir įpareigojimas siekti dar aukštesnių mokslinių standartų: „Vienas ilgalaikių tikslų – žurnalo kilimas į antrąjį (Q2) ar pirmąjį (Q1) kvartilį, kas užtikrintų dar didesnį jo akademinį prestižą ir poveikį.”
Redaktoriaus kasdienybė – tarp mokslo ir kūrybos
Vyriausiosios redaktorės darbas – ne tik akademinis, bet ir kūrybinis bei strateginis procesas. Kaip pasakoja doc. dr. V. Jurgilė, jos kasdieninėje veikloje dominuoja mokslinių tyrimų kokybės užtikrinimas, bendravimas su autoriais, recenzentais ir redakcinės kolegijos nariais bei ilgalaikių žurnalo strateginių tikslų formavimas.
„Svarbiausias redaktoriaus darbas yra užtikrinti, kad žurnale publikuojami straipsniai atitiktų aukščiausius akademinius standartus,” – neabejoja pašnekovė. Tai reiškia, kad nuolat yra peržiūrimi naujai pateikti straipsniai, jų aktualumas, metodologinis pagrįstumas ir mokslinė vertė.
Ypač svarbus aspektas yra recenzavimo kokybė. „Tai ne tik formalumas, bet ir esminis žingsnis, padedantis gerinti mokslinių darbų kokybę,” – akcentuoja ji. Atrinkti tinkamus recenzentus, užtikrinti, kad jų vertinimai būtų išsamūs ir konstruktyvūs, tarpininkauti tarp autorių ir recenzentų – tai kasdieniai iššūkiai, reikalaujantys diplomatijos ir aiškios komunikacijos.
Doc. dr. V. Jurgilė sako, kad be stiprios žurnalo komandos – atsakingosios redaktorės, maketuotojų, kalbos redaktorių, autorių, recenzentų ir kt. – žurnalas negalėtų augti ir stiprėti.
