Žygiu iš Šiaulių į Kauną pagerbs prof. Stasio Šalkauskio atminimą
Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos abiturientė Miglė Jankutė ryžosi neeiliniam įvykiui – veikli gimnazistė kovo 22-27 dienomis leidosi į žygį, kuriuo pagerbs filosofo, buvusio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus (1939-1940 m.) prof. Stasio Šalkauskio atminimą.
Žygį gimnazistė pradėjo kovo 22 d. Šiauliuose. Iš čia ji keliaus į Tytuvėnus, kur pernakvojusi kitą dieną žygiuos iki Betygalos. Trečiąją kelionės dieną M. Jankutė pasieks Ariogalos gimnaziją, kurios moksleiviams plačiau papasakos apie savo idėją bei patį prof. S. Šalkauskį. Savaitgalį mergina planuoja įveikti likusį atstumą, o Kauną pasiekti sekmadienį vakare. Kovo 27 d., pirmadienį, M. Jankutė susitiks su VDU rektorato ir kitais universiteto bendruomenės nariais.
Paklausta, kaip gimė ši idėja leistis į žygį iš Šiaulių į Kauną, abiturientė prisipažįsta, jog ją įkvėpė praėjusių metų vasarą komiko Evaldo Jasaičio žygis iš Vilniaus į Berlyną, kuriuo jis rinko paramą Ukrainai. „Man ši idėja pasirodė smagi ir įdomi, tad pati nusprendžiau tokiu būdu įprasminti mokyklos baigimą ir paminėti Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos 85-ąsias įkūrimo bei paties prof. S. Šalkauskio 137-ąsias gimimo metines. Beje, lygiai tiek pat kilometrų – 137 – yra nuo Šiaulių iki Kauno“, – pasakoja M. Jankutė.
Miglė Jankutė (asmeninio archyvo nuotr.)
Moksleivės teigimu, pirmoji žygio diena prasidėjo gerai ir tikina dar nespėjusi pajusti nuovargio. „Pagaliau ta dieną, apie kurią buvo tiek svajota, ruoštasi ir planuota, atėjo“, – džiaugiasi keliautoja ir pripažįsta, jog jau spėjo sulaukti patarimų iš labiau patyrusių keliautojų. „Svarbiausia – nepamiršti laiku pasikeisti kojinių, jeigu pradėjo trinti kojas, nieko nelaukus ant nuspaustos vietos užsiklijuoti pleistrą, reguliariai gerti vandenį, turėti maisto atsargų. Taip pat keletą patarimų gavau iš Šaulių sąjungos, kurios nare pati esu jau 6-us metus“, – pasiruošimą kelionei apibūdina mergina.
Miglė Jankutė (asmeninio archyvo nuotr.)
Pasak M. Jankutės, būtent dalyvavimas Šaulių sąjungos veikloje padeda drąsiau jaustis šioje kelionėje. „Su Šaulių sąjunga esu ėjusi 42 km žygį, o pati asmeniškai laisvalaikiu esu per dieną įveikusi ir 50 km atstumą. Tad patirties turiu. Bet tokiam 5 dienas truksiančiam žygiui ryžausi pirmą kartą“, – prisipažįsta abiturientė, kurios ateities planuose – matematikos pedagogikos studijos bei svajonė vėliau karjerą tęsti karyboje.
Miglė Jankutė (asmeninio archyvo nuotr.)
Žygiu įprasminti prof. S. Šalkauskio atminimą – ne vienintelis gimnazistės tikslas. Leisdamasi į šią kelionę mergina taip pat nori paskatinti savo bendraamžius būti labiau aktyviais ir pilietiškais. „Šiais laikais, kuomet viskas tampa vis labiau susiję su technologijomis, gyventi aktyviai yra itin svarbu. Dažnai pamirštame, kad daug prasmingiau savo laiką galime leisti būdami gamtoje, o ne prie kompiuterio ekrano. Esu Šaulių sąjungos narė, dalyvavimas šios organizacijos veikloje išvystė stiprų pilietiškumo jausmą ir meilę tėvynei. Man pačiai labai svarbu būti aktyviai ir pilietiškai, tad noriu tuo dalintis ir su kitais“, – pasakoja mergina ir skatina savo bendraamžius taip pat nebijoti siekti tikslų. „Jei kilo idėja ir yra noro, reikia imti ir daryti – kada vėliau negu dabar“? – pokalbį užbaigia Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos abiturientė.
Miglė Jankutė (asmeninio archyvo nuotr.)
Prof. S. Šalkauskis (1886 05 16 – 1941 12 04) 1911 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą, po to kurį laiką gyveno Samarkande. 1915-1920 m. studijavo Fribūro universitete, kur apgynė disertaciją L’ame du monde dans la philosophie de Vladimir Soloviev (paskelbta 1922). Įsitraukęs į Šveicarijos lietuvių veiklą parašė La Lituanie et la guerre (su Antanu Viskantu, 1917) ir Sur les confins de deux mondes: essai synthétique sur le problème de la civilisation nationale en Lituanie (1919).
1922 m. kovo 18 d. jis pradėjo dirbti VDU (tuometinio Lietuvos universiteto) Teologijos-filosofijos fakulteto Filosofijos katedroje docento pareigose, birželio 9 d. buvo tituluotas ekstraordinariniu, o 1928 m. gruodžio 1 d. – ordinariniu profesoriumi. 1931 m. rugsėjo 1 d. pasikeitė katedra – S. Šalkauskis pradėjo profesoriauti Pedagogijos ir jos istorijos katedroje. 1939 m. rugsėjo 1 d. jis buvo išrinktas rektoriumi, bet dėl sveikatos problemų universitetui lemtingais mokslo metais iš esmės šių pareigų neatliko. 1940 m. liepos 16 d. jis atsistatydino iš rektoriaus pareigų; tą pačią dieną liko visiškai be darbo, nes buvo likviduotas ir Teologijos-filosofijos fakultetas. Pirmąją sovietinę okupaciją S. Šalkauskis be darbo gyveno Vilniuje, o prasidėjus vokiečių okupacijai išvažiavo į Šiaulius, kur ir mirė.
S. Šalkauskio kūryboje dominuoja nedideli kūriniai, kuriuos jis pats apjungdavo į straipsnių rinkinius. Išskirtina Kultūros filosofijos metmens(1926), Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai(1926, 1933), Visuomeninis auklėjimas (1927), Lietuvių tauta ir jos ugdymas (1933), Ateitininkų ideologija (1933), Įvedamoji pedagogikos dalis (1935), Bendroji filosofijos terminija (1937). S. Šalkauskio Rinktinių raštų dvitomis buvo išleistas Romoje (1986-1991), o visa kūryba, įskaitant ir paskaitų konspektus, išleista devynių tomų Raštuose Lietuvoje (1990-2012).
1990 – 2009 m. Kaune veikė Stasio Šalkauskio vardo kolegija, 2009 m. prijungta prie VDU. 1938 m. Šiauliuose įsteigta profesoriaus vardo gimnazija.
