Akademiko Algirdo Gaižučio atsiminimai apie prof. Romualdą Vosylių
Noriu tarti keletą žodžių atsisveikinant su mūsų universiteto profesoriumi Romualdu Vosyliumi. Negaliu dalyvauti šių liūdnų ir šviesių akimirkų apeigoje dėl sveikatos. Manau tai pateisinama, nes prozisiškai tariant visų mūsų pradžia ir išeitis vienodos. Ir egzistencijos tėkmė nebegalinė.
Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi Aš susipažinau būdamas universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu Senato pirmininku. Tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Pagalvojus kodėl Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą?
Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar kai mes gyvenam XX–XXI amžiaus sankirtoje, kai esame žiauriausio trečiojo pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame – žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ne tik dažniausiai nuvertinamas, bet ir nepastebimas nubraukiamas.
O juk tą šio asmens kilnumą lėmė daug kas: gyvenimo, biografijos puslapiai primargirinti sovietinės tvarkos susidorojimais su liaudies priešais, tėvų ir artimųjų netektys, ideologijos gniaužtai ir nekaltųjų kaltės. Profesoriaus Romualdo Vosyliaus ir mano paties biografijos, manau, panašios, giminingos.
Kita vertus, profesorius Romualdas Vosylius buvo tikras geometrijos mokslo meistras ir nemažesnis šachmatų turų dalyvis. Savo srities žinovystę ir naujoves Jis dėstė studentams, aspirantams patraukliai ir išmoningai ir svarbiausiai šiuolaikiškai, moderniai. Vienas pirmųjų tirdamas geometrines struktūras, pritaikė ir išplėtojo moderniąją Spencerio-Goldschmidto diferencialinių lygčių sluoksniuotose erdvėse teoriją, išplėtojo originalią jos versiją. Jo paskaitų pasiklausyti ateidavo ir kitų universitetų studentai, nes jose naudingų minčių ir patarimų išgirsdavo būsimieji pedagogai, menotyrininkai, matematikai, architektai ir kiti. Mat geometrija pasitarnauja mokslų sanglaudai ir vieniui, kultūros gilesniam suvokimui, dvasingumui ir kūrybai. Profesorius giliai suprato ir atliko savo misiją – tarnauti tautos švietimui, globojo ir dalyvavo visuose universiteto meno kolektyvų renginiuose.
Šiandien mes atsisveikiname su asmenybe kuri mylėjo savo gražią šeimą, žmoną matematikę m. dr. Mildą–Mariją (Cieškaitę), sūnų Audrių, pedagogą, baigusį mūsų alma mater technologijos ir darbų specialybę, dukrą Laimą, taip pat baigusią mūsų alma mater istorijos specialybę ir įgijusią pedagogo kvalifikaciją, sūnų, pedagogą Mindaugą, mūsų alma mater baigusį matematikos – informatikos specialybę. Visa profesoriaus šeima yra iškilūs žymūs pedagogai, mūsų universiteto pavyzdys, pažymėtina, vienas žymiausių mūsų universiteto ir Lietuvos lituanistų Ipolitas Cieška, dailėtyrininkė Laimutė Briedikienė (Cieškaitė) ir architektas Vytautas Briedikis ir kiti. Taip gyvenime ir susibėga ir vėl išsiskiria žmonių likimai ir keliai. Profesoriui Romualdui Vosyliui Lietuva buvo šventa žemė, ne šiaip gyvenimo taškas, ar, kaip dabar įprasta, vieta. Profesorius išliks mūsų atmintyje kaip šios žemės ir jos žmonių sergėtojas, veikėjas ir patriotas. Ir todėl dėkojame jam už MEILĘ GYVENIMUI, palietusią ir čia esančius mus visus.
Lietuvos edukologijos paskutinysis rektorius emiritas akademikas profesorius habilituotas mokslų daktaras Algirdas Gaižutis.
