Geografijos mokytojas M. Karanauskas: „Žmogaus gyvenime svarbiausias – pedagogas“
Mokytojo profesija – sudėtingas ir visa gyvenimą trunkantis darbas. Šiuo metu Lietuvos mokyklose ypač trūksta jaunų mokytojų. Jie yra drąsūs ir nebijo jiems gyvenimo mestų iššūkių. Vienas iš tokių – Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karanauskas.
Svarbiausia pedagogo savybė – noras dirbti su vaikais. „Mokiniai jaučia ar į pamoką ateini jai pasiruošęs, labai svarbu mokėti juos sudominti. Mokiniai kartais pasako, kad net nepastebėjo, kaip greitai prabėgo geografijos pamoka. Tokie išgirsti žodžiai yra pats didžiausias įvertinimas. Taip pat reikia būti šiuolaikiškam, galima bendrauti su mokiniais naudojantis socialiniais tinklais. Kartu su auklėtiniais esame sukūrę grupę, kurioje pranešu svarbią informaciją“, – dalinasi savo patirtimi mokytojas.
Jauni mokytojai lengviau randa kalbą su mokiniais ir taiko įvairius mokymosi metodus. „Manau, kad mokyklos labai laukia norinčių ateiti dirbti jaunų pedagogų. Jie atsineša daug naujų idėjų, yra kupini entuziazmo, o kurį laiką padirbę įgauna ir trūkstamos patirties. Kai pats pradėjau dirbti mokykloje, man buvo paskirta kuratorė, kuri visada pagelbėdavo iškilus sunkumams, stebėjo kelias mano pirmąsias pamokas, vėliau kartu aptardavome, kas pavyko, o kur reikėtų pasistengti. Manau, kad naujų, jaunų mokytojų trokšta dauguma mokyklų vadovų. Būtent jauni pedagogai yra inovatyvūs, dar visai neseniai patys mokęsi mokykloje, tad moka rasti bendrą kalbą su mokiniais“, – pasakoja pedagogas.
Mantas įsitikinęs, kad ne atlyginimo dydis suteikia laimę. „Labai svarbu dirbti tai, kas suteikia geras emocijas, svarbu pastebėti darbo rezultatą. Prisipažinsiu, pirmaisiais darbo metais pasitaikė ir sunkumų. Buvo mokinių, kurių nepavykdavo motyvuoti mokytis, jie mieliau nuobodžiaudavo pamokose. Džiaugiuosi, kad tuomet gaudavau daug palaikymo ir naudingų patarimų iš kolegų, tad iššūkius pavyko įveikti“, – teigia Mantas.
Mantas Karanauskas yra Mažosios mokinių savivaldos kuratorius, Jaunųjų keliautojų klubo vadovas. „Norėjau kuruoti mokinių savivaldą, bet ji jau turėjo kuratorę. Tuomet pagalvojau, kad jei yra mokinių savivalda, kurią sudaro vyresniųjų klasių mokiniai, galėtų būti ir savivalda, sudaryta iš jaunųjų mokinių. Mano kuruojamą mokinių savivaldą lanko 3-5 klasių mokiniai, o kolegė yra atsakinga už 6 – 8 klasių savivaldą. Ši mokyklos aktyvistų grupelė labai svarbi tuo, kad į ją patekę mokiniai turi galimybę aktyviai veikti. Kartu su jais rengėme Mokytojo dienos šventę, taip pat surengėme saugaus eismo dviračiais akciją, kurios metu mokiniai buvo skatinami į mokyklą vykti su dviratininkų šalmais. Šią akciją per televiziją paviešino net kelios TV laidos. Mažoji mokinių savivalda mokyklai yra labai reikalinga, nes ugdo mokinių atsakomybę, būtent šie jauni vaikai pateikia problemas, dėl kurių kreipiuosi į mokyklos administraciją. Taip pat aš labai mėgstu pats keliauti, tad ir mokykloje įkūriau Jaunųjų keliautojų klubą. Su mokiniais vykstame į skirtingas išvykas. Lankomės saugomose teritorijose, pavyzdžiui Čepkelių rezervate, buvome Nidoje, Trakuose. Vasarą vykome į Vokietiją. Taip pat lankomės ir muziejuose. Kita labai įdomi Jaunųjų keliautojų klubo veikla – į mokyklą atvykusių svečių pasakojimai apie kelionėse patirtus įspūdžius. Štai paskutinis svečias pasakojo apie kopimą į kalnus – vaikams tai buvo labai įdomu“, – pasakoja jaunasis pedagogas.
Koks yra ateities mokytojas? „Gyvename labai dinamiškame nuolat besikeičiančiame pasaulyje, tad nelengva numatyti, kokie mokytojai dirbs ateityje. Esu tikras tik dėl vieno – mokytojų niekada nepakeis jokie robotai, pedagogų svarba jaunų žmonių ugdyme visada išliks didžiulė. Ateities mokytoju mano manymu turėtų būti tas, kuris geba sudominti, tačiau yra reiklus. Tai turėtų būti draugas mokiniui, kuris ne tik padėtų išmokti teisingai spręsti matematikos uždavinį, bet pertraukos metu mielai padiskutuotų apie vykusias krepšinio varžybas“, – teigia Mantas
