- Titulinis
- Stipendijos
Stipendijos
Prioritetinė parama būsimiems pedagogams (357,50 Eur/mėn)
Ugdymo krypties studijų programos gerai besimokantiems studentams, studijuojant valstybės finansuojamoje vietoje iš valstybės biudžeto skiriama 357,50 eurų stipendija per mėnesį.
Prioritetinė parama gali būti skiriama nuo 2022-2023 studijų metų Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantiems:
1. pirmosios pakopos pedagogikos krypties studijų programų studentams;
2. pedagoginių gretutinių studijų studentams.
Proritetinės paramos dydis – 6,5 BSI (bazinės socialinės išmokos dydžiai) per mėnesį. Šiuo metu jis yra lygus 357,50 Eur per mėnesį.
Prioritetinė parama skiriama tik valstybės finansuojamiems studentams, kurių specializacija yra prioritetinė.
Prioritetinių specializacijų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras.
2022-2025 m. prioritetinės specializacijos:
Pirmosios pakopos pedagogikos krypties studijų programų studentai | Pedagoginių gretutinių studijų studentai |
1. pradinio ugdymo pedagogai;
2. specialieji pedagogai; 3. mokomojo dalyko pedagogai pagal šių dalykų specializacijas: 3.1. matematika; 3.2. lietuvių kalba ir literatūra; 3.3. prancūzų kalba (nuo 2023-2024 studijų metų); 3.4. vokiečių kalba (nuo 2023-2024 studijų metų); 3.5. fizika; 3.6. chemija; 3.7. biologija; 3.8. informacinės technologijos (nuo 2023-2024 studijų metų); 3.9. istorija; 3.10. geografija. |
1. matematika;
2. lietuvių kalba ir literatūra; 3. prancūzų kalba(nuo 2023-2024 studijų metų); 4. vokiečių kalba (nuo 2023-2024 studijų metų); 5. fizika; 6. chemija; 7. biologija; 8. informacinės technologijos (nuo 2023-2024 studijų metų); 9. istorija; 10. geografija. |
Skatinamoji stipendija
Skatinamosios stipendijos skiriamos už studijų rezultatus geriausiems nuolatinės studijų formos, Švietimo akademijose ir ištęstinės studijų formos, pirmosios, antrosios pakopų bei vientisųjų ir profesinių studijų studentams, studijuojantiems valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose.
Vadovaujantis Vytauto Didžiojo mokestinių lengvatų teikimo ir kompensacijų skyrimo tvarkos aprašu, visų studijų formų ir pakopų studentams, neatsižvelgiant į studijų apmokėjimo formą, gali būti skiriamos šių rūšių vienkartinės stipendijos:
- Universiteto vardo garbės stipendija, kuri yra skiriama vadovaujantis Universiteto vardo garbės stipendijos skyrimo tvarkos aprašu, VDU studentams, ypač pasižymėjusiems mokslinėje, meninėje, kūrybinėje, sporto ir (ar) visuomeninėje veikloje reprezentuojant universitetą.
- Universiteto skiriama vienkartinė socialinė stipendija, kuri gali būti iki 4 BSI dydžio, mokama ne daugiau kaip du kartus per semestrą ir gali būti skiriama studentui pateikus laisvos formos prašymą ir pridėjus atitinkamus, prašymą grindžiančius dokumentus ne vėliau, kaip einamajame studijų semestre nuo prašyme nurodytų aplinkybių atsiradimo:
- netekus vieno iš tėvų (pateikiama mirties liudijimo kopija ir studento gimimo liudijimas).
- gimus vaikui (pateikiamas gimimo įrašas)
- pasikeitus socialinei padėčiai (pridedami atitinkami dokumentai, pavyzdžiui: šeimos sudėties pažyma bei pažymos iš SODROS apie šeimos narių gaunamas pajamas; pažyma iš darbo biržos apie bedarbio statusą; pažyma iš socialinės paramos skyriaus apie gaunamą socialinę pašalpą; kiti aktualūs dokumentai)
- įvykus kitokiai nelaimei (pridedami atitinkami dokumentai, pavyzdžiui, pažyma iš policijos)
- Universiteto skiriama vienkartinė skatinamoji stipendija, kuri gali būti skiriama studentams už aktyvų dalyvavimą mokslinėje, meninėje, sportinėje ir (ar) studentiškoje visuomeninėje veikloje. Stipendija yra iki 5 BSI dydžio ir mokama ne daugiau kaip du kartus per semestrą Universiteto padalinio teikimu.
SKATINAMOSIOS STIPENDIJOS
Skatinamosios stipendijos skiriamos už studijų rezultatus geriausiems nuolatinės studijų formos, Švietimo ir Žemės ūkio akademijose ir ištęstinės studijų formos, pirmosios, antrosios pakopų bei vientisųjų ir profesinių studijų studentams, studijuojantiems valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose vietose.
Stipendijos skiriamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintu bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžiu.
Skatinamosios stipendijos skiriamos du kartus per metus ir mokamos vieną kartą per mėnesį:
- rudens semestre – nuo rugsėjo 1 d. iki sausio 31 d.
- pavasario semestre – nuo vasario 1 d. iki birželio 30 d.
Studentams, išvykstantiems studijuoti į užsienio universitetus pagal studijų mainų programas, skatinamoji stipendija skiriama pirmam studijų semestrui konkurso tvarka pagal paskutinės sesijos Universitete studijų rezultatų vidurkį.
Studentams, grįžusiems iš studijų pagal studijų mainų programą, skatinamoji stipendija skiriama konkurso tvarka pagal užsienio universitete pasiektus paskutinio semestro studijų rezultatus ir mokama nuo šių rezultatų įskaitymo datos Universitete šia tvarka:
- nuo einamojo mėnesio pirmos dienos, jei studento užsienio universitete pasiekti paskutinio semestro studijų rezultatai Universitete įskaitomi iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos;
- nuo kito kalendorinio mėnesio pirmos dienos, jei studento užsienio universitete pasiekti paskutinio semestro studijų rezultatai Universitete įskaitomi po einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos.
Mecenatų stipendijos
MECENATŲ STIPENDIJOS
Iš privačių ar juridinių asmenų gaunamos universiteto studentų paramai skirtos lėšos yra mokamos pagal universiteto su kitomis šalimis sudarytus susitarimus.
VDU Švietimo akademijos studentai gauna:
-
Vydūno fondo (Čikaga) Broniaus Kviklio vardo stipendija.
Vydūno jaunimo fondo (Čikaga) sukūrimo ištakos siekia XX a. vidurį. Sunki tuometinių išeivijos lietuvių studentų būklė paskatino sukurti šalpos fondą. Idėja, gimusi dar Vokietijoje, buvo įgyvendinta Amerikoje, kur 1952 m. kovo 23 d. Akademinio skautų sąjūdžio Čikagos skyriaus iniciatyva ir buvo įkurtas Vydūno fondas. Fondas teikia paskolas bei premijas studijoms, užsiima leidyba. Pavyzdžiui, Edvardo Gudavičiaus parašytas „Lietuvos istorijos“ I-mas tomas – Fondo iniciatyva pradėtas rašyti bei jo paramos sulaukęs leidinys. Vydūno jaunimo fondo tikslas, kaip rašė pats Vydūnas, sutikdamas duoti savo vardą, yra skatinti, kad mokslas nesiribotų vien atskirų žinių pasisavinimu, bet ir prisidėtų prie asmenybės tobulinimo.
Akademinio skautų judėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1924 metai, kai studentai skautai spalio 16 d. Lietuvos universitete užregistravo Studentų skautų draugiją. Kiek vėliau iš Studentų skautų draugijos susiformavo Studenčių skaučių draugovė (dabar vadinama Akademine skaučių draugove (ASD), o 1930 metais buvo įkurta Studentų skautų korporacija „Vytis“(Korp! Vytis). Prasidėjus Sovietinei okupacijai ir Antrajam pasauliniam karui, veiklą Lietuvoje teko nutraukti. Karui pasibaigus iš Lietuvos pasitraukę organizacijos nariai Vokietijoje atgaivino organizacijos veiklą, o 1947 metais įkūrė Akademinį skautų sąjūdį, kurį, be ASD ir Korp! Vytis, sudarė ir Sendraugių filisterių skautų sąjunga. Organizacijos laukė dar vienas išbandymas – nauja emigracija, kuri prasidėjo 1947 metais ir nutraukė daugelio skyrių veiklą. Tačiau dėl tuo metu leisto leidinuko „Vytis“ (dabar vadinamo „Mūsų Vytis“) ryšius pavyko atkurti ir sėkmingai tęsti organizacijos veiklą Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje bei Kanadoje. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę akademinis skautų judėjimas buvo atnaujintas Lietuvoje 1991 metais. Šiuo metu ASD ir „Korp ! Vytis“ turi savo skyrius Vilniuje, Kaune bei Šiauliuose.
Akademinis skautų judėjimas yra pagrįstas skautiškąja ideologija. Be pagrindinių vertybių, kurios iškeliamos skautų šūkyje „Dievui, Tėvynei ir Artimui“, akcentuojamas dar vienas – savęs tobulinimo. Akademinio skautų judėjimo esmę išreiškia jo šūkis „Ad Meliorem!“, kas reiškia „Vis geryn!“ Organizacijos nariai, be įvairių renginių skautams bei visuomenei, rūpinasi mokymusi, rengia pašnekesius ir paskaitas, organizuoja Žiemos studijų dienas, Menų dienas bei kitus renginius.
Pagrindinės fondo pajamos yra visuomeninės aukos, kasmetinių kalėdinių atvirukų platinimas, leidyba.
Per penkiasdešimt veiklos metų fondas yra išdavęs daugiau nei 200 paskolų lietuviams studentams. Taip pat yra skyręs daugiau nei 100 negrąžinamų premijų studijuojantiems lituanistiką Fordham, Niujorko, lituanistikos kursuose Kentp, Ohajo, bei Čikagos ir Vašingtono universitetų lituanistikos katedrose. Fondas taip pat yra parėmęs įvairius kultūrinius darbus ir skyręs literatūrines premijas pradedantiesiems rašytojams. Jis taip pat skiria mokslo premijas aukštosioms mokykloms: Lietuvos muzikos akademijoje – Vincės Jonuškaitės-Zaunienės (geriausiai studentei); Kauno technologijos universitete – prof. Igno Končiaus (fizikos mokslui); Klaipėdos universitete – prof. Stepono Kolupailos (geodezijos, hidraulikos/hidrologijos mokslams); Vilniaus universitete Sofijos Čiurlionienės (lietuvių kalbos ir literatūros mokslams) ir Vytauto Didžiojo universitete Broniaus Kviklio (švietimo mokslui). Piniginėmis aukomis remiama vertingų knygų leidyba. Paskolas ir premijas yra gavę lietuviai studentai, studijuojantys 11-oje pasaulio valstybių.
Kiekvienais metais (nuo 2000 m.) Vytauto Didžiojo universitete taip pat yra skelbiamas konkursas Vydūno jaunimo fondo (Čikaga) Broniaus Kviklio vardo premijai laimėti, kur laureatais gali tapti VDU edukologijos krypties magistrantai bei profesinių studijų studentai, aktyvią visuomeninę veiklą sėkmingai derinantys su darbu bei mokslu.
Premiją taip pat yra gavę:
- Erika Valiulytė (2024 m.)
- Andrius Bečys (2023 m.)
- Aistė Bakanauskaitė, Artur Adam Markevič (2021 m.)
- Ingrida Stulpelienė (2020 m).
- Giedrė Kondratė (2018 m.)
- Lina Butkutė ir Mindaugas Čirvidas (2017 m.),
- Rasa Alaburdienė (2016 m.),
- Milda Lukoševičiūtė (2015 m.),
- Eglė Budrytė ir Birutė Taraskevičiūtė (2014 m.),
- Inga Daugėlaitė (2013 m.),
- Lina Nikitinaitė (2012 m.),
- Kristina Čekanavičiūtė (2011 m.),
- Lina Lukoševičienė (2010 m.),
- Jūratė Šeškevičienė (2009 m.),
- Dalia Staniulevičienė ir Valentina Pranckevičienė (2008 m.),
- Jonas Okunis (2007 m.),
- Rita Marcelionytė ir Tautvydas Ginius (2006 m.),
- Irma Savickaitė ir Jolanta Rupšienė (2005 m.),
- Rasa Kiliotaitienė ir Indrė Aušrotienė (2004 m.),
- Neringa Jurčytė ir Vaiva Kulikauskaitė (2003 m.),
- Asta Lapėnienė (2001 m.) bei Bernadeta Mališkaitė (2000 m.).
Albino Miluko Jurgio Milerio vardo stipendija
1999 m. J. Milerio fondo stipendija, įsteigta JAV gyvenančio žurnalisto Albino Miluko, skirta jo tėvo Vytauto Miluko pradžios mokyklos mokytojui Jurgiui Mileriui pagerbti. Stipendija kasmet teikiama geriausiai besimokantiems studentams lituanistams, siejantiems savo ateitį su pedagogo profesija.