Priėmimas į bakalauro studijas VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje

Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 6 d. 11 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu rugpjūčio 11 dieną iki 12 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo  rugpjūčio 11 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 12 val. Visi kviečiamieji  studijuoti VDU rugpjūčio 11 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje. Šiais metais taip pat planuojamas papildomas priėmimo etapas. Daugiau informacijos:  https://lamabpo.lt/pirmosios-pakopos-ir-vientisosios-studijos/priemimo-datos/

Stojamieji egzaminai stojantiems į menų ar meno pedagogikos studijas vyks nuo birželio 12 d. iki rugpjūčio 5 d. Stojantieji į stojamuosius egzaminus turi registruotis ne vėliau kaip 24 val. iki stojamojo egzamino dienos. Daugiau informacijos apie stojamuosius egzaminus ir jų tvarkaraščius rasite čia: www.vdu.lt/stojamieji.

Stojamiesiems egzaminams kiekvienas stojantysis turi registruotis savarankiškai LAMA BPO informacinėje sistemoje (registracija stojamiesiems egzaminams vyksta stojamųjų egzaminų skiltyje).

Kviečiame vaizdo siužete išsamiau susipažinti su svarbiausiais dalykais norintiems stoti į VDU:

 

Kontaktai:

Kyla kartelė švietimo vadovams: magistrantūros diplomas – ne tik privilegija, bet ir būtinybė

Lietuvos švietimo sistema išgyvena transformacijos laikotarpį – švietimo įstaigų vadovams keliami vis aukštesni reikalavimai. Nuo 2027 m. rudens dirbantieji mokyklų ir darželių vadovais privalės turėti magistro kvalifikacinį laipsnį, o naujai priimamiems vadovams šis reikalavimas įsigaliojo jau nuo šių metų pradžios. Reikalaujamo išsilavinimo neįgiję švietimo įstaigų vadovai bus atleidžiami iš einamų pareigų.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Švietimo vadybos ir politikos katedros vedėjos, švietimo vadybos magistrantūros programos vadovės prof. dr. Aušros Rutkienės, šis pokytis – svarbus sisteminis pripažinimas, jog magistro laipsnis švietimo sistemoje turi vertę ir reikšmę. „Kai kuriose šalyse ir pedagogai turi turėti arba pilną penkerių metų išsilavinimą, arba magistro kvalifikacinį laipsnį”, – atkreipia dėmesį ji.

Įvairaus amžiaus ir patirties

 

Reikalavimai vadovų kvalifikacijai tampa griežtesni, tačiau prof. dr. A. Rutkienė akcentuoja, kad magistro laipsnis nebūtinai turi būti edukologijos srities – tinka vadybos, administravimo ar kitos srities magistro diplomas. Tai praplečia galimybes įvairiems specialistams užimti vadovaujančias pareigas švietimo srityje.

Pastaraisiais metais siekdama užtikrinti šios kvalifikacijos prieinamumą, viena ilgiausiai vykdomų Lietuvoje (nuo 2008 metų) VDU Švietimo akademijos  Švietimo vadybos magistrantūros studijų programų kvietė esamus, būsimus ir potencialius vadovus ir kitus pedagoginius darbuotojus studijuoti magistrantūros studijose. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Šiuo metu šioje studijų programų universitete studijuoja 230 kvalifikuotų švietimo vadovų bei specialistų. Šios studijos pritraukia įvairaus amžiaus ir patirties studentus – nuo pradedančių mokytojų iki ne vienerius metus jau dirbančiųjų vadovais ar pavaduotojais. Programa sudaryta taip, kad studijas nesunku derinti su darbu: paskaitos vyksta penktadieniais ir šeštadieniais.

Greta – galimybė rinktis ir magistrantūros nuolatines studijas VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje, šiuo metu vyksta priėmimas.

„Švietimo vadybos magistrantūros studijose turime labai įvairaus amžiaus studentų. Čia apstu ir tų profesionalų, kurie jau turi kitos srities magistro laipsnį – pas mus jie ateina mokytis ne dėl pažymių, o dėl naujų kompetencijų ir žinių poreikio”, – įsitikinusi prof. dr. A. Rutkienė.

Prof. Aušra Rutkienė

 

Pokytis buvo rizikingas, bet pasiteisino

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktorė Dovilė Kaminskė, anksčiau dirbusi Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriuje, pradėjo vadovauti šiai ugdymo įstaigai prieš metus. Ji pripažįsta, kad toks profesinis pokytis buvo rizikingas, tačiau tikrai pasiteisino.

„Šie metai buvo pilni iššūkių, gimnazijos vadovo darbas nėra toks, kaip galbūt daugelis įsivaizduojame. Vadovo pareigos apima daugybę sričių – bendravimą su mokiniais, tėvais, mokytojais, dokumentacijos tvarkymą, krizių valdymą, projektų įgyvendinimą ir kt.,” – savo patirtimi dalijasi D. Kaminskė.

Pradedančiajam mokyklos direktoriui, anot pašnekovės, reikalingos tiek teorinės, tiek praktinės žinios. Dirbant direktoriumi, būtina suprasti ugdymo procesą, švietimo sistemos specifiką, būtina turėti lyderystės ir vadybinių gebėjimų, išmanyti inovacijas, mokėti įgyvendinti pokyčius, strategiškai planuoti.

Siekdama tobulinti savo vadybines kompetencijas, D. Kaminskė, pradėjusi vadovauti gimnazijai, netrukus pati įstojo į VDU švietimo vadybos magistrantūrą. Ji įsitikinusi, kad vadovas turi būti tas lyderis, kuris suvienija bendruomenę, įkvepia, sutelkia komandą, moka spręsti konfliktus, nuolat skatina savo komandą tobulėti, o kartu tobulėja ir pats.

„Visa veikla turi būti orientuota į vaikų, kurie yra pagrindiniai mokyklos klientai, gerovę. Žinoma, vienas žmogus negali visko padaryti ir ištempti ant savo pečių visą mokyklos strategiją – svarbus komandinis darbas”, – neabejoja gimnazijai vadovaujanti D. Kaminskė.

 

Mokytojų trūkumas – opi problema

Vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria švietimo įstaigų vadovai – mokytojų trūkumas. D. Kaminskė sako, kad padėti išlaikyti mokytojus labiausiai padeda atvira komunikacija: „Svarbu kalbėtis su mokytoju, aiškintis, ko jam trūksta jo darbe, su kokiais sunkumais jis susiduria. Žinoma, mokytojo motyvavimas nėra lengvas dalykas, ypač, kai pedagogas yra pavargęs po ilgų darbo metų mokykloje”.

Dovilė Kaminskė

Prof. A. Rutkienė atkreipia dėmesį į plonytę ribą tarp lyderystės ir desperatiškos mokytojų paieškos.

„Jeigu nėra mokytojo, nevyksta pamokos. Mokyklos bendruomenė, ypač mokinių tėvai, įprastai labai jautriai į tai reaguoja – neva koks tu vadovas, jeigu nesugebi rasti mokytojo? Suprantama, kad vadovas ieško tinkamiausio žmogaus – mokytojas turi būti kompetentingas ir turi pasižymėti tam tikromis savybėmis, kad jo mokiniai jaustųsi klasėje gerai, o ir jis tinkamai įsilietų į jau susiformavusį kolektyvą”, – sako prof. A. Rutkienė.

 

Regioninėms mokykloms dar sunkiau 

Dar vienas rimtas iššūkis, kurį įvardija VDU profesorė dr. A. Rutkienė – tai sunkumai, su kuriais susiduria regioninės mokyklos. Jų situaciją apsunkina neapibrėžtumas dėl mokyklų tinklo išlikimo, kai mažesnių miestelių mokyklose, tam tikrose klasėse, mokinių skaičius gali drastiškai sumažėti, o ir peržengti kritinę ribą. Natūralu, kad perspektyvūs pedagogai privengia rinktis darbą mokykloje, kurios ateitis neaiški.

Anot VDU profesorės, mokyklos stengiasi pritraukti jaunus pedagogus ir pačios iš jų ugdyti būsimus vadovus. Neretai mėginama juos prisivilioti siūlant įvairias motyvacines priemones, tokias kaip būsto nuomos kompensacija, transporto išlaidų padengimas ir panašiai.

„Regionų politika šiandien dažnai lemia tai, kad jaunas specialistas visgi renkasi dirbti šalies didmiestyje ar išvyksta užsienį, o ne renkasi regioninę mokyklą”, – pastebi A. Rutkienė.

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktorė D. Kaminskė sako, kad, motyvuojant tiek pedagogus, tiek mokyklos vadovus likti ilgus metus dirbti mokykloje, svarbu suteikti galimybę jiems nuolat judėti, t.y. mokytis, tobulėti ir augti: „Kartą vienas kolega man išsakė mintį, jog riedantys akmenys niekada neapkerpėja. Ši mintis tapo ir didžiausia mano motyvacija. Nuolatinis tobulėjimas, pokyčiai ir galvojimas, kas bus rytoj, po savaitės ar mėnesio, padeda žmogui neapkerpėti ir nuolat judėti tolyn”.

 

 

 

VDU pradeda priėmimą į profesinių studijų programą „Pedagogika“

Vytauto Didžiojo universitetas skelbia priėmimą į profesinių studijų programos 1 metų (60 kreditų) arba 2 metų (120 kreditų) „Pedagogika“ valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijas.

1 metų (60 kreditų) pedagogikos studijos skirtos pedagogo kvalifikacijai įgyti.

Į valstybės finansuojamas vietas dalyvauti konkurse gali asmenys tik turintys atitinkamos krypties išsilavinimą, būtiną nurodytų dalykų mokytojų kvalifikacijai pagal Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-774. Tai reiškia, kad į 60 studijų kreditų programą galima stoti turint konkretaus mokomojo dalyko aukštąjį išsilavinimą, bet neturint pedagogo kvalifikacijos.

Dokumentų pateikimas ir priėmimas į studijas vyks pagal šias Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodytas sritis:

  • Matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, informatikos, kalbų (lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų). istorijos, geografijos dalykų mokytojai.
  • Kitų ugdymo sričių dalykų kvalifikaciją turintiems: ekonomikos ir verslumo, etikos, dailės/menų, muzikos, šokio, technologijų, teatro, fizinio ugdymo, filosofijos, medijų meno, lotynų kalbos ir antikos kultūros, psichologijos, astronomijos, geografinių informacinių sistemų, teisės, etninės kultūros, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, tikybos dalykų mokytojų kvalifikacijai.

Į valstybės nefinansuojamas studijas kviečiame teikti dokumentus aukštąjį išsilavinimą turinčius kandidatus į šias sritis:

  • Socialinės pedagogikos (turinčius socialinio darbuotojo kvalifikaciją)
  • Specialiosios pedagogikos (tik turintiems universitetinį išsilavinimą), planuojantys vėliau įgyti specialiojo pedagogo kvalifikaciją
  • Logopedijos (tik turintiems universitetinį išsilavinimą), planuojantys vėliau įgyti logopedo kvalifikaciją
  • Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, planuojantys vėliau įgyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo kvalifikaciją
  • Pradinio ugdymo, planuojantys vėliau įgyti pradinio ugdymo pedagogo kvalifikaciją
  • Gyvenimo įgūdžių.

60 kreditų (1 metų) studijų programą sudaro:

  • teorinė dalis (paskaitos, seminarai, praktiniai darbai), kurios apimtis 720 val.,
  • pedagoginė praktika (atliekama bendrojo ugdymo mokyklose), kurios apimtis 800 val.
  • savarankiškai rengiamas baigiamasis darbas, kurio apimtis 80 val.

60 kreditų studijos trunka vienerius mokslo metus, jas baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.

2 metų (120 kreditų) pedagogikos studijos skirtos pedagogo kvalifikacijai ir mokomojo dalyko kompetencijoms įgyti.

Į valstybės finansuojamas studijų vietas gali pretenduoti aukštojo mokslo kvalifikaciją turintys asmenys. Į 120 studijų kreditų programą galima stoti turint aukštąjį išsilavinimą, bet neturint pedagogo kvalifikacijos ir norint tapti kito mokomojo dalyko mokytoju.

Kandidatai gali rinktis mokomojo dalyko modulius šiose srityse:

  • Matematika, informatika, biologija, fizika, chemija, istorija, geografija, kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, anglų kalba, ispanų kalba, vokiečių kalba, prancūzų kalba, italų kalba)
  • Muzika, ekonomika ir verslumas, dailė, fizinis ugdymas, etika, technologijos, šokis, teatras.

120 kreditų (2 metų) studijų programą sudaro:

  • pedagoginė dalis – 60 kreditų: paskaitos, seminarai, praktiniai darbai (apimtis 720 val.), pedagoginė praktika atliekama bendrojo ugdymo mokyklose (apimtis 800 val.) ir savarankiškai rengiamas baigiamasis darbas, kurio apimtis – 80 val.
  • mokomojo dalyko modulio dalykai – 60 kreditų: paskaitos, seminarai, praktiniai darbai (apimtis 1600 val.)

120 kreditų studijos trunka dvejus mokslo metus, jas baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas bei mokomojo dalyko kompetencijas patvirtinanti akademinė pažyma.

Studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje.

Prašymus galima pateikti nuo gegužės 19 d. iki birželio 22 d. 24 val. internetu  https://epasirasymas.vdu.lt/

Stojantieji turi pateikti 2025 m. priėmimo į pedagogikos studijas taisyklėse nurodytus dokumentus.

Visi stojantieji turi dalyvauti motyvacijos pokalbyje, kuris vyks nuotoliniu būdu birželio 25, 26, 27 dienomis. Informacija apie motyvacijos pokalbio eigą ir tvarkaraštis kiekvienam stojančiajam bus išsiųsti prašymo formoje nurodytais el. pašto adresais.

Priėmimo etapai

Daugiau informacijos apie priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“:

 

Ketinantiems studijuoti Kaune:

 

  • Vytauto Didžiojo universitetas Švietimo akademija
  • Studijų koordinatorė Vaida Lukšienė
  • El. paštas vaida.luksiene@vdu.lt
  • Telefonas+370 37 327875

Ketinantiems studijuoti Vilniuje:

  • Vytauto Didžiojo universitetas Švietimo akademija
  • Studijų koordinatorė Romutė Šainer
  • El. paštas romute.sainer@vdu.lt
  • Telefonas +370 610 67 303
  • VDU Studijų departamentas
  • Adresas K. Donelaičio g. 52, LT-44248, Kaunas
  • Telefonas +370 37 327 815
  • El. paštas studijos@vdu.lt

Dr. V. Vančugovienė pelnė prestižinį 2025 m. „Marsh“ apdovanojimą už edukaciją botanikos soduose

VDU Botanikos sodo buvusi darbuotoja, VDU Švietimo akademijos dėstytoja, STEAM didaktikos centro direktorės pavaduotoja dr. Vesta Vančugovienė pelnė prestižinį 2025 m. „Marsh“ apdovanojimą už edukaciją botanikos soduose (angl. Marsh Award for Education in Botanic Gardens) – tarptautinį pripažinimą, kasmet teikiamą už reikšmingiausius pasiekimus augalų išsaugojimo ir edukacijos srityje.

Šį apdovanojimą teikia BGCI (Botanic Gardens Conservation International) kartu su Marsh labdaros fondu – tai vienas reikšmingiausių įvertinimų pasaulio botanikos sodų bendruomenėje. Vesta – pirmoji lietuvė, pelniusi šį titulą. Jos veiklą vertino tiek Marsh labdaros fondas, tiek BGCI profesionalų komisijos.

Dr. Vesta Vančugovienė – švietimo srities novatorė, savo mokslinį kelią pradėjusi nuo molekulinės biologijos, o edukatorės karjerą – nuo VDU Botanikos sodo, kuriame aktyviai ėmėsi gamtamokslinio ugdymo. Ji inicijavo ir įgyvendino ne vieną reikšmingą edukacinį projektą, prisidėdama prie nacionalinių mokslo konkursų ir sėkmingai taikydama virtualaus mokymosi programas, buvo Lietuvai atstovavusioje komandoje Venecijos architektūros bienalėje, o pandemijos metu sklandžiai ir originaliai pritaikė nuotolines edukacijas.

Vestos sukurti ir pritaikyti mokymo modeliai, apjungiantys biologiją, edukologiją ir praktinį mokymą, šiandien pripažįstami kaip lengvai adaptuojami ir kitose pasaulio edukacinėse sistemose.

Vesta oficialiai bus pagerbta 11-ajame Tarptautiniame edukacijos botanikos soduose kongrese Seule, Pietų Korėjoje.

Pedagogų rengimo iššūkiai: kaip padėti ir gabiems, ir specialiųjų poreikių turintiems mokiniams

Šalies mokyklose daugėja iššūkių – vienas iš jų yra įtraukiojo ugdymo, t. y. ugdymo kiekvienam mokiniui pagal individualius poreikius, įgyvendinimas. Tai apima ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integraciją, ir itin gabių vaikų mokymąsi. Reaguodamas į besikeičiančius švietimo poreikius, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) plečia programas būsimiesiems pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams, vykdo mokslinius tyrimus, dalijasi įžvalgomis su praktikais.

Šiandieninėje mokykloje vis labiau įsitvirtina suvokimas, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, su savitais gebėjimais ir poreikiais. Personalizuotas ugdymas tampa ne tik teorine koncepcija, bet ir praktine būtinybe.

Kiekvienas vaikas – su savais gebėjimais ir poreikiais

„Reikia skirti gerokai daugiau laiko pačiam startui – vaiko pažinimui,” – pabrėžia VDU Švietimo akademijos doktorantė ir dėstytoja, Švietimo pagalbos kompetencijų centro vadovė Daiva Bartninkienė, tyrinėjanti personalizuoto mokymosi sritį.

Pasak jos, mokytojai, prieš pradėdami dirbti su klase, turėtų kiek įmanoma labiau pažinti savo mokinius – susipažinti su kiekvieno vaiko duomenimis, jo mokymosi praeitimi, pabendrauti su šeima dar prieš pradedant mokymosi procesą. Nors toks pažinimo procesas iš pradžių reikalauja daugiau laiko ir pastangų, jis vėliau atsiperka stipresniu ryšiu su mokiniu bei geresniais vaiko mokymosi rezultatais.

„Personalizuotas mokymasis atveria daug galimybių mokytojui, ir vėliau galima net sutaupyti laiko. Pažinus mokinius, mokytojas gali efektyviau planuoti mokymosi strategijas, atpažinti mokinių stipriąsias ir silpnąsias puses bei tikslingiau organizuoti ugdymo procesą”, – įsitikinusi D. Bartninkienė.

Pritaikyti tinkamas metodikas jų ugdymui

Gabių vaikų atpažinimas, pažinimas ir jų ugdymas – mūsų šalyje mažai tyrinėta sritis ir menka sukaupta patirtis. Personalizuotas ugdymas tiesiogiai siejasi su gabių vaikų ugdymu. VDU Švietimo akademijoje Kaune, Vilniuje ir Tauragėje penkerius metus veikianti tarptautinė gabių vaikų ugdymo programa „Gifted“ buvo sukurta būtent tokiam tikslui.

Programa vykdoma pagal tarptautiniu mastu pripažintą Izraelio gabių vaikų ugdymo modelį, kuriame vienas iš svarbiausių dedamųjų yra gabių vaikų atpažinimas ir vaiko stiprybių nustatymas, tuomet ugdymo programos įvairaus amžiaus vaikams kūrimas. Specialiai parengti mokytojai, dėstytojai, psichologai ruošia programas gabių vaikų gebėjimų intelektiniam ir emociniam ugdymui – to svarba pagrįsta ne tik praktiniais stebėjimais, bet ir moksliniais tyrimais.

„Gabūs vaikai turi turėti erdvę, kurioje jie mokosi, bendrauja, bendradarbiauja su panašiais į save”, – sako D. Bartninkienė, pabrėždama, kad tokie vaikai neturėtų būti išskirti į atskiras mokyklas – svarbu išlaikyti socialinės aplinkos įvairovę, tuo pačiu suteikti jiems galimybę dirbti ir veikti su panašaus gebėjimų lygio bendraamžiais.

Gabių vaikų ugdymo centras „Gifted“ naudinga ne tik patiems jį lankantiems gabiems vaikams, bet jis svarbus universitete ir kaip pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, psichologų rengimo dalis.

D. Bartninkienė Izraelyje

„Mums, kaip pedagogų rengimo centrui, svarbu suprasti, kokie yra šių vaikų poreikiai, kaupti kompetenciją ir kaip tai integruoti į būsimų specialistų rengimo procesą. Būsimiems mokytojams reikia gebėti atpažinti gabius vaikus ir pritaikyti tinkamas metodikas jų ugdymui, o švietimo pagalbos specialistai turi mokėti teikti reikiamą vaiko poreikius atitinkančią pagalbą“, – akcentuoja pašnekovė.

Ir praktinė aplinka studentams, ir erdvė mokslininkams

Darbas su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, įskaitant ir gabius vaikus, reikalauja specialių pedagoginių kompetencijų. Siekiant sustiprinti šią sritį, universitete neseniai duris atvėrė VDU Švietimo pagalbos kompetencijų centras. Jo įkūrimas buvo ilgalaikis procesas, prasidėjęs kartu su specialiosios pedagogikos bakalauro programos įvedimu.

Centro veikla apima kelias svarbias sritis – tai ir aplinka studentų praktinėms veikloms, ir erdvė mokslininkams bei tyrėjams: „Įtraukusis ugdymas yra svarbi sritis. Universitete dirba ne tik jau žinomi ir patirtį turintys mokslininkai, bet skiriamas didelis dėmesys doktorantų rengimui. Šiuo metu Švietimo akademijoje studijuoja keturi doktorantai, tiriantys skirtingas sritis, susijusias su įtraukiuoju ugdymu. Kartu su mokslininkais doktorantai dalijasi patirtimi, naujausiomis mokslinėmis žiniomis su praktikais, dirbančiais ugdymo įstaigose, taip pat su specialiųjų poreikių turinčių vaikų šeimomis. Ši veikla ypač aktuali įtraukiojo ugdymo kontekste“.

Daiva Bartninkienė

Švietimo pagalbos kompetencijų centro vadovė D. Bartninkienė pabrėžia, kad įtraukusis ugdymas – tai ne tik specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracija, bet ir gebėjimas atliepti visų mokinių poreikius. Jei vadovaujantis personalizuoto ugdymo principais centre matysime kiekvieną vaiką, pažinsime jį, parinksime tinkamus ugdymo metodus, įtrauksime vaiką į  mokymąsi, organizuosime ir teiksime, jei reikia, švietimo pagalbą, reflektuosime, t.y. sudarysime vientisą kompleksą, kuris gali užtikrinti pažangą kiekvienam mokiniui atsižvelgiant į jo poreikius.

„Nors tai reikalauja papildomų išteklių ir specialistų pasiruošimo, ilgalaikėje perspektyvoje jos didina švietimo prieinamumą ir kokybę, kartu stiprindamos visą pedagogų rengimo sistemą“, – sako pašnekovė.

Ieško iššūkių ir kuria inovacijas

Švietimo pagalbos kompetencijų centro vadovė D. Bartninkienė savo kelią švietime numatė labai anksti: „Jau nuo penktos klasės žinojau, kad dirbsiu mokytoja, ir šis mano noras niekada nesikeitė”.

Baigusi literatūrologijos magistro studijas, ji dirbo mokytoja mokykloje, vėliau ėmėsi vadybinio darbo, tapusi mokyklos vadovo pavaduotoja, mokyklos vadove, o galiausiai nėrė į verslą. Tačiau ir būdama versle ji pernelyg nenutolo nuo švietimo srities – dirbo produktų vadove, leidybos skyriaus vadove mokomosios literatūros leidykloje, prisidėjo prie skaitmeninių produktų, tokių kaip ugdymo platforma „Eduka”, kūrimo ir kt.

„Visada sakydavau, kad kai sukaupsiu patirties, dalinsiuosi ja su studentais. Todėl grįžau į švietimo sektorių, tik aukštajame moksle, ir būtent ten, kur visada ir norėjau – į pedagogų rengimo sritį, nes labai norėjosi pasidalinti ta sukaupta patirtimi”, – pasakoja D. Bartninkienė, VDU dirbanti jau ketverius metus. Čia ji ne tik dėsto, bet ir tęsia doktorantūros studijas, gilinasi į mokslą, tyrinėdama personalizuota strategija paremtą tarpdisciplininę pagalbą įtraukioje mokykloje.

Ar tokios iniciatyvos gali pakeisti Lietuvos švietimo sistemą ilgalaikėje perspektyvoje? Pašnekovė žvelgia į ateitį optimistiškai: „Visą gyvenimą einu ieškodama vis naujų iššūkių. Tikiuosi, kad veikdama akademinėje aplinkoje kartu su kolegomis dar atrasime įvairių inovatyvių sprendimų, kurie bus naudingi ir mūsų mokytojams, ir švietimo pagalbos specialistams, ir, svarbiausia, mūsų vaikams”.

 

Priėmimas į magistrantūros studijas VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje

Nuo gegužės 12 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) prasideda priėmimas į magistrantūros studijas. Norintys studijuoti magistrantūroje kviečiami teikti prašymus internetu. Pirmasis priėmimo į magistrantūros etapas vyks ir stojantieji prašymus pateikti gali iki birželio 26 d. 10 val. Įstojusieji kvietimus studijuoti gaus ir sutartis internetu galės pasirašyti nuo birželio 30 d.

Į magistrantūros studijas gali būti priimami asmenys, baigę pirmosios pakopos studijas ir atitinkantys priėmimo reikalavimus į magistrantūros studijų programas. Stojantieji gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas studijas, nurodydami iki keturių studijų programų prioriteto mažėjimo tvarka. Šiemet stojantieji į VDU gali rinktis iš 68 studijų programų, vykdomų nuolatine ir ištęstine forma.

Programos siūlomos gyvybės, matematikos, fizinių, informatikos, inžinerijos, humanitarinių, socialinių, ugdymo, verslo ir viešosios vadybos, teisės, technologijos, žemės ūkio mokslų ir menų krypčių grupėse. 13 studijų programų galima studijuoti nuotoliu arba mišriu nuotoliniu būdu, 11 programų studijos vyksta anglų kalba. VDU vykdomos dvi jungtinės studijų programos ir 6 dvigubo diplomo studijų programos, kuriose studentai išvykę dalinėms studijoms į užsienio partnerio universitetą, įgis VDU ir kito universiteto diplomus

Taip pat vykdomas priėmimas į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas. Daugiau informacijos.

Priėmimas į pedagogikos profesines studijas prasidės gegužės 19 d.

 

Mokytojų rengimas Austrijoje: ko galime pasimokyti?

Vaikštant po pedagogų rengimo aukštosios mokyklos „PPH Augustinum” koridorius Graco mieste, Austrijoje, galima išvysti neįprastą vaizdą – šalia studentų ir dėstytojų čia bėgioja ir mokyklinio amžiaus vaikai.

„Tokio vaizdo nesitikėjau. Juk aukštoji mokykla – tai lektoriai, mokslininkai, profesoriai, ir, žinoma, studentai. Bet tik ne vaikai. Argi ne taip?” – mokslinės stažuotės Austrijoje metu, aplankęs ne vieną pedagogų rengimo aukštąją mokyklą bei universitetą, stebėjosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Edukologijos tyrimo instituto doktorantas Marius Bytautas.

Būtina įgyti magistro laipsnį

Vienas ryškiausių skirtumų tarp Lietuvos ir Austrijos pedagogų rengimo sistemų – studijų trukmė ir reikalavimai. Austrijoje, norint tapti mokytoju, būtina įgyti magistro laipsnį. Neseniai patvirtinus studijų reformą, studijų trukmė buvo sutrumpinta vieneriais metais, bet ji vis viena išlieka ilgesnė nei Lietuvoje (kur pakanka bakalauro laipsnio) – penkerių metų trukmės, t.y. studijos susideda iš trejų metų pirmosios bei dvejų metų antrosios pakopos. Magistro laipsnio reikalavimas Austrijoje atsirado ne taip jau seniai, 2013 metais, palyginimui – Suomijoje toks pokytis įvyko 1979-aisias.

Šios studijos vykdomos ne universitetuose ar kolegijose, o specializuotose mokytojų rengimo aukštosiose mokyklose. Kiekviena iš jų turi nuosavą praktikos mokyklą, kuri dažnu atveju būna įsikūrusi tame pačiame pastate.

„Ar galite įsivaizduoti, kokia pridėtinė vertė kuriama būsimiems mokytojams ir mokiniams, leidžiant laiką tose pačiose patalpose, valgant toje pačioje valgykloje? Mokiniams tai galimybė ugdytis mokymosi tęstinumo įpročius, o būsimus mokytojus tokia patirtis įpareigoja būti elgesio bei vertybiniais pavyzdžiais”, – neabejoja M. Bytautas.

Mokytojų rengimo aukštosios mokyklos neturi universiteto statuso, jose praktika pirmauja prieš teoriją. Vis dėlto kiekviena pedagogų rengimo mokykla bendradarbiauja su universitetais, siekdama suteikti visapusišką mokytojų rengimo patirtį. Toks bendradarbiavimas yra įteisintas kaip privalomas, o studentai yra įpratę lankyti paskaitas net skirtinguose miestuose.

Austrijos PPH Augustinum aukštoji mokykla (PPH Augustinum nuotrauka)

Taip pat trūksta mokytojų

Ar galima pagrįstai manyti, kad Austrijoje mokytojo profesija yra prestižinė, visi nori tapti mokytojais, tik ne visiems leidžiama? VDU edukologijos doktorantas sako, kad, deja, taip nėra. Pasak jo, trūksta mokytojų ir Austrijoje.

Pavyzdžiui, net 22,3 proc. 2023-24 mokslo metais naujai įdarbintų mokytojų neturi pedagogo kvalifikacijos. Tokiais atvejais sudaromos specialiosios darbo sutartys, pagal kurias praktikai įsipareigoja per 8 metus įgyti mokytojo kvalifikaciją.

„Tiesa, galima šią kvalifikaciją įgyti ir be formalių penkerių metų trukmės pedagogų rengimo studijų. Nors čia reikalavimai taip pat nėra paprasti, tokia sistema suteikia galimybę „apsiauti mokytojo batus” keičiant jau turimą karjerą. Tarp naujai sudarytų darbo sutarčių taip pedagogo kvalifikaciją įgiję mokytojai 2024-aisiais sudarė 8,4 proc.”, – teigia M. Bytautas.

Ir taip tris kartus

Viena įdomiausių Austrijos mokytojų rengimo mokyklose taikomų pedagoginių praktikų – pamokų studijos. Jų esmė – ne tik gebėti perteikti mokomąją medžiagą, bet ir kruopščiai planuoti ugdymo turinį. Dirbdami grupėmis, būsimieji mokytojai kuria vienos pamokos dizainą trimis ciklais: suplanavę pamoką, ją įgyvendina, o vėliau refleksijos būdu ją tobulina, keičia, ir tada pamoką vėl kartoja su kitais mokiniais. Ir taip tris kartus. Pamoką veda vienas studentas, o kiti stebi tikslingai parinktus mokinius, vėliau juos apklausia.

„Nustebino tai, kad pokytis tarp antrosios ir trečiosios pamokų planų įprastai yra didesnis nei tarp pirmosios ir antrosios”, – pastebi pašnekovas.

Būsimiems mokytojams reikia laiko peržengti savo pačių mokykloje suformuotus įsitikinimus, susikurtus per 12 metų stebimosios praktikos patirtį. Toks reiklus ir nuoseklus pamokos planavimas turi išliekamąją vertę – būsimieji mokytojai visur pradeda įžvelgti pamokos dizaino spragas. Pasitelkus savirefleksiją, galima sėkmingai tobulinti savo planavimo praktiką be didesnių pastangų.

ustrijos PPH Augustinum aukštosios mokykos studentai (Glaz Elisa Kleissner nuotrauka)

Tarp mokslo ir meno

Mokytojo profesija, anot M. Bytauto, yra kažkur tarp mokslo ir meno. Nors moksliniais metodais galima išsamiai ištirti pamokos sėkmę lemiančius faktorius, pamoką visgi veda žmogus: „Ir tai neturėtų skambėti kaip trūkumas! Juk mokyklą lanko taip pat žmonės, ne kompiuteriai. Santykis tarp mokytojo ir mokinių yra nepaprasta galimybė pakeisti jauno žmogaus likimą, tai galimybė įkvėpti ir suteikti mokymuisi prasmę”.

Mokytojų rengimas atskirai nuo universitetų Austrijoje suteikia galimybes būsimiems pedagogams patirti ne tik moksliškąją, bet ir meniškąją ugdymo dalį. Ten dirbantys specialistai rečiau turi „dr.“ bei „prof.“ titulus, tačiau tai tėra jų ekspertizės lauko skirtumo pasekmė. Praktinė lektorių patirtis nenusileidžia teorinei – jos viena kitą papildo.

Įdomu tai, kad, nepaisant skirtingos mokytojų rengimo sistemos, Austrijos mokinių pasiekimai tarptautiniuose tyrimuose vertinami panašiai kaip Lietuvos. Kaip pastebi M. Bytautas, Austrijos edukologai taip pat yra susirūpinę dėl mokinių pasiekimų globaliame kontekste. Abiejų šalių specialistai susiduria su panašiais iššūkiais – kaip užtikrinti aukštą ugdymo kokybę ir kelti mokytojų kvalifikaciją. Austrijoje, kaip ir Lietuvoje, kvalifikacijos kėlimo sistema kelia rimtų abejonių: ilgalaikiams, realų poveikį turintiems kursams trūksta lėšų, o vyraujanti praktika neatneša reikšmingų rezultatų.

„Nors Austrijos ir Lietuvos mokytojų rengimo keliai turi skirtumų, jų tikslas tas pats – paruošti mokytojus, kurie ne tik perduotų žinias, bet ir gebėtų sudominti, įkvėpti, padėtų mokiniams atrasti mokymosi prasmę. Sutinku, kad sistema yra reikšminga – ji sukuria rėmus, kuriuose vyksta pokytis, tačiau tik žmonės, dirbantys joje, paverčia pokytį realybe“, – įsitikinęs jis.

 

____________________

Gegužės 26 d., pirmadienį, 16 val.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutas organizuoja seminarą-viešą paskaitą „Veiklos tyrimai kaip mokslinio pažinimo bei praktikos tobulinimo įrankis: Austrijos patirtis“. Paskaitą skaitys doktorantas Marius Bytautas.

Daugiau informacijos. 

 

Kai mama patiki tavo pasirinkimu: trys istorijos apie meilę pedagogikai ir lemiamą mamos vaidmenį

Šį pavasarį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija pristatė kampaniją „Šimtai pamokytojų, o tu tapk mokytoju. Klausyk širdies balso ir studijuok pedagogiką VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune”. Tačiau už šios pozityvios žinutės slypi sudėtinga realybė, kurią atskleidė akademijos atliktas tyrimas.

Apklausus 200 ugdymo krypties bakalauro studentų paaiškėjo, kad net trečdaliui jų teko susidurti su tėvų bandymais atkalbėti juos nuo mokytojo profesijos.

Artėjant Mamos dienai, pakalbinome tris pedagogikos studentes ir jų mamas. Dukros, net ir susidūrusios su aplinkinių pasipriešinimu ir abejonėmis, tvirtai apsisprendė tapti mokytojomis – šiose istorijose jų mamoms atitenka ypatingas ir lemiamas vaidmuo.

Bandė gudrauti, bet planas nesuveikė

Giedrė Čičelienė, Mokomojo dalyko pedagogikos: lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos programos ketvirtakursės Gabrielės mama, prisipažįsta iš pradžių turėjusi kiek kitokių lūkesčių dėl savo dukros profesinio pasirinkimo.

„Dukrai pasakius, kad nori rinktis mokytojos kelią ir pedagogikos studijas, jaučiau šiokį tokį nepasitenkinimą, nes mano lūkesčiai dėl jos karjeros buvo kitokie. Mokykloje jai sekėsi absoliučiai visi dalykai, tad buvau įsisvajojusi, kad Gabrielė keliaus į mediciną ir bus gydytoja”, – sako G. Čičelienė.

Kai būdama dešimtoje klasėje jos dukra turėjo apsispręsti ir pasirinkti dalykus, kurių mokysis vyresnėse gimnazijos klasėse, mama visgi bandė pagudrauti ir pakeisti dukros nuomonę.

„Sugalvojau planą chuliganą: užregistravau Gabrielę į vizitą pas psichologę-karjeros konsultantę, kuri testuoja vaikus ir padeda pasirinkti tinkamą profesinę kryptį. Kaip kokia lapė klastūnė tikėjausi iš specialistės lūpų išgirsti sau palankią reziumė, tačiau, vardindama visas įmanomas karjeros galimybės, ji net nepaminėjo medicinos, viskas sukosi aplink edukologiją.

Tiesą pasakius, greitai su tuo susitaikiau, nes supratau, kad neturiu jokios teisės stabdyti jauno žmogaus ir slopinti jo svajonių. Taigi stebėjau, buvau šalia, palaikiau. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino šimtukas dar kartą įrodė, kad dukra yra teisingame kelyje“, – pasakoja Gabrielės mama.

Gabrielė Čičelytė su mama Giedre Čičeliene

Gabrielė nuo pat mažens pasižymėjo dideliu užsispyrimu, tvirtu charakterio ir lyderio savybėmis, kartais pamaištaudavo prieš sistemą. Mama šypsodamasi prisimena tuos laikus, kai, dar būdama darželyje, nenorėdama laikytis bendrųjų taisyklių, dukra pareiškė mokytojai: „Aš sugriausiu tavo darželį!”

Mokytojos pavyzdys ir pelnyta vardinė stipendija

Pati Gabrielė prisipažįsta, kad jos karjeros pasirinkimą lėmė įkvėpimas, kurį gavo iš savo lietuvių kalbos mokytojos: „Pasirinkau šį kelią, nes mane įkvėpė mano mokytojos pavyzdys. Mokydamasi 11-12 klasėse žavėjausi, su kokiu užsidegimu ji pasakoja apie literatūrą, ir pagalvojau, kad pati norėčiau taip stovėti prieš klasę, taip pasakoti, analizuoti tekstus. Ir tada pasirinkau studijuoti ne šiaip lietuvių filologiją, bet būtent lietuvių kalbos ir literatūros pedagogiką”.

Dabar, studijuodama pedagogiką, Gabrielė jau dirba lietuvių kalbos mokytoja. Ji džiaugiasi universiteto suteikiamomis galimybėmis: „Vytauto Didžiojo universitetas suteikia puikią galimybę rinktis dalykus ir iš kitų programų, kas padeda plėsti akiratį, domėtis ne tik studijuojamu dalyku. Kolegos iš mokyklos padeda susidėlioti pamokų tvarkaraštį taip, kad nesunkiai galėčiau derinti darbą ir studijas”.

Pernai Tautos fondas skyrė Gabrielei vardinę Jurgio Milerio stipendiją – 1999  m. Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio žurnalisto Albino Miluko įsteigta stipendija yra skirta jo tėvo Vytauto Miluko pradžios mokyklos mokytojui Jurgiui Mileriui pagerbti. Stipendija kasmet teikiama geriausiai besimokantiems VDU Švietimo akademijos studentams lituanistams, siejantiems savo ateitį su pedagogo profesija.

„Ši stipendija tapo dideliu paskatinimu nenuleisti kartelės. Toks įvertinimas man, kaip jaunam žmogui, padeda toliau siekti aukštų rezultatų, stengtis mokytis ir nepamesti savojo kelio”, – sako ji.

Gabrielė Čičelytė

Didžiuodamasi dukros pasirinkimu, G. Čičelienė dukrai linki neprarasti profesinio pasitenkinimo ir įkvėpimo darbe, o jei kartais pritrūktų kantrybės – prisiminti, kad kiekvienas vaikas klasėje yra kažkieno didžiausias turtas, širdies džiaugsmas ir viltis.

Nors šis kelias sudėtingas, mama rėmė ir palaikė

VDU Švietimo akademijos Pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo studentės Justinos Mulskytės mama Ramunė Mulskienė sako, kad dukros norą tapti mokytoja pastebėjo pradinėse klasėse, nors rimtai apie tai dukra pradėjo kalbėti mokydamasi gimnazijoje.

Dabar akivaizdu, kad, pasirinkus pedagogikos studijas, buvo žengtas teisingas žingsnis. „Pedagogika tikrai yra jos pašaukimas. Studijuodama Justina tapo dar stropesnė ir pareigingesnė, ji jaučia didelę atsakomybę už savo poelgius ir atliktą darbą”, – neslepia mama.

Vaikystėje Justina Mulskytė su mama (asmeninė nuotrauka)

Pati Justina prisimena, kad, pasidalinus mintimis apie norą tapti mokytoja, ji visada jautė mamos didžiavimąsi ja, palaikymą. Visgi pokalbių metu mama perspėdavo, kad tai yra labai sunki ir sudėtinga profesija, reikalaujanti įdėti daug darbo ne tik darbo metu.

„Mama labai palaiko. Padeda man ruošti priemones, siuva kostiumus, dalijasi idėjomis ir visada primena, kada laikas pailsėti, sustoti, nes iš didelio noro galima ir perdegti. Ji nuoširdžiai džiaugiasi, kad man sekasi ir, svarbiausia, kad man patinka tai, ką darau,” – apie mamos palaikymą pasakoja Justina.

Svarbiausia – nuoširdus noras

Evelinos Vaitkutės mama Laima Vaitkuvienė dalijasi, kad jau nuo pat pradinių klasių mokytojai pastebėjo jos dukros polinkį padėti kitiems. „Mokytoja rašydavo pagyrimus į pasiekimų knygelę, kad Evelina yra tikra klasės pagalbininkė, žingeidi ir smalsi”, – prisimena mama.

Laima tikina niekada neprieštaravusi dukros pasirinkimui tapti mokytoja: „Niekada neprieštaravau, nes tikėjau ir tikiu, kad tik būdamas ten, kur nori būti, žmogus gali jaustis laimingu. Man labai patinka, kad ji, grįžusi savaitgaliui namo, pasidalija su manimi universitete įgytomis žiniomis, su ugdymu susijusia informacija, ir kartu moko mane. Matau, su kokiu entuziazmu ir užsidegimu ji pasakoja apie savo studijas, ypač po atliktų praktikų, kaip džiugiai kalba apie mokytojos profesiją ir kasdienį darbą su mokiniais”, – džiaugiasi L. Vaitkuvienė.

Evelina su mama Laimutė Vaitkuviene (asmeninė nuotrauka)

Paklausta, ko reikia, kad daugiau jaunų žmonių rinktųsi mokytojo profesiją, Laima mano, kad svarbiausia – nuoširdus noras: „Visų pirma, reikia, jog pats žmogus norėtų būti mokytoju ir jaustų, jog jam tai yra įdomu. Ir tik vėliau, esant norui pasirinkti pedagogo profesiją, galima kalbėti apie didesnį užmokestį ir visuomenės pripažinimą”.

Evelina priduria, kad mamos palaikymas jai visada buvo labai svarbus, ypač, kai aplinkiniai siūlydavo persigalvoti: „Mamos širdis jautė, kad pasirinkau teisingą kelią, tad ji drąsiai skatino juo eiti ir nesidairyti atgal. Mamos palaikymas ir didžiavimasis manimi sustiprina mano pasitikėjimą savo jėgomis ir skatina nesustoti”.

 

Supervizijos mokyklose: kodėl mokytojams reikalingas profesionalus palydėjimas?

Šalies švietimo sistemoje diskusijos apie pedagogų darbo krūvį, perdegimą ir psichologinę gerovę tampa vis aktualesnės. Vis tik supervizijos, kurios sėkmingai įsitvirtinusios socialinio darbo sferoje ir verslo sektoriuje, dar tik ieško kelio į Lietuvos mokyklas. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja, doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Biegalovė sako, kad supervizijos galėtų tapti veiksmingu įrankiu sprendžiant pedagogų patiriamus sunkumus.

Supervizija – tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau. Dažniausiai supervizija reikalinga susidūrus darbe su sudėtingomis situacijomis, kurių sprendimui įprastų būdų nepakanka, tuomet suteikiama erdvė ir laikas apmąstyti profesinį veikimą sudėtingose situacijose. Supervizija padeda išsiaiškinti ir reflektuoti darbines funkcijas ir vaidmenis, siekiant profesinės gerovės ir veiklos veiksmingumo, tvarkytis su pokyčių procesais, ieškant alternatyvių sprendimų kylantiems iššūkiams spręsti, ir pasiūlo priemones mobingo ir perdegimo įveikai bei prevencijai.

„Apie superviziją diskutuojama seniai, tačiau Lietuvoje ji pripažįstama dar ne visose srityse. Supervizija dažniausiai naudojasi socialiniai darbuotojai, pagalbos specialistai, taip pat versle jos įsigali kaip puiki priemonė burti iš išlaikyti vieningą komandą,” – sako doc. dr. I. Tandzegolskienė-Bielaglovė.

Užsienyje, ypač medicinos srityje, supervizijos jau yra tapusios įprasta praktika. Lietuvoje tai dar naujiena, tačiau pamažu atkeliauja ir į medicinos sritį. VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja apgailestauja, kad Lietuvos švietimo sistemoje šis metodas nėra įsitvirtinęs: „Labiausiai man, kaip edukologei, norėtųsi, kad supervizijos atsirastų pedagogikoje, kad jos atkeliautų į švietimo įstaigas ir pedagogai pajustų ir suprastų supervizijos naudą.”

Supervizijos švietime, anot pašnekovės, galėtų veikti keliomis kryptimis – stiprinant komandas mokyklose, dirbant grupėse, kai susirenka pedagogai iš skirtingų švietimo įstaigų ir drauge kelia bei analizuoja probleminius klausimus, taip pat kaip individualios supervizijos, kurios galėtų padėti pedagogams pažinti save, suprasti asmeninius lūkesčius, spręsti situacijas, iškylančias jų darbinėje aplinkoje.

Kliūtys supervizijų plėtrai Lietuvos mokyklose

I. Tandzegolskienė-Bielaglovė įvardija keletą priežasčių, kodėl supervizijos sunkiai skinasi kelią į šalies mokyklas. Pasak jos, nors atskirų pavienių iniciatyvų atsiranda, tačiau sisteminio požiūrio trūksta.

„Jeigu tai nėra organizuojama konkretaus projekto ar iniciatyvos rėmuose, tai yra papildoma finansinė našta švietimo įstaigai. Jei tai tam finansavimo nėra numatyta ir suplanuota, tuomet pedagogams, norintiems dalyvauti supervizijose, tektų tai dengti patiems savo asmeninėmis lėšomis,” – sako VDU dėstytoja.

Dar viena opi problema yra teisinių pagrindų stoka. Norint gauti valstybinę paramą, turėtų būti sureguliuotas ir teisinis reguliavimas. Pavyzdžiui, socialinio darbo srityje supervizijos yra įteisintos dokumentacijoje – specialistams per metus yra privalomas tam tikras valandų, skiriamų supervizijoms, skaičius Tokio reikalavimo ir įteisinimo švietime neturime.

Dar viena kliūtis, pasak dėstytojos, yra netinkamai sudėlioti prioritetai: „Švietime daug dėmesio skiriame žinioms ir profesiniam tobulėjimui, turtiname savo dalykinį žinojimą, tačiau vis dar per mažai skiriame dėmesio sau, kaip asmenybei, vidiniam auginimui. Vadinasi, nėra intencijos ir trūksta vidinės energijos bei motyvacijos galvoti dar ir apie tai, kaip dirbti pačiam su savimi ir kur ieškoti emocinės paramos.”

VDU Socialinių mokslų fakulteto Profesionalios supervizijos studijų įgyvendintoja doc. Rasa Naujanienė teigia, kad švietimo sistemoje supervizija, kurios pagrindą sudaro profesinės veiklos refleksija, yra unikali konsultacinė pagalba, skatinanti darbuotojų asmeninį ir profesinį augimą bei atsakomybę visuomeninei raidai.

Padeda išbūti ir spręsti sudėtingus klausimus

Supervizijos gali padėti spręsti pedagogų perdegimo problemas, talkinti mokytojams valdant įvairias stresines situacijas, stiprinant save, padėti pažinti save bei kitus per bendras diskusijas, patirtis ir kt.

Anot doc. R. Naujanienės, viena esminių supervizijos idėjų – ilgalaikis grupinis darbas, kurio metu būnama kartu, kalbamasi, dirbama grupėse, mokomasi vieni iš kitų. Supervizijų metu iškeliamos aktualios temos, jos analizuojamos, aptariamos, gaunama pagalba iš grupės narių, o supervizoriaus misija – padrąsinti kalbėti apie tai, kas svarbu, skatinti priimti kitus, mokytis iš kitų.

Rasa Naujanienė

„Grupinė supervizija – tai bendra patirtis, refleksija, gebėjimas girdėti kitą, aktyviai klausytis kito ir atrasti sau geriausius sprendimus, – akcentuoja ji. – Tai toje pačioje srityje dirbančiųjų grupė, kurie kartu gali aptarti panašias situacijas, pasimatuoti, atrasti sąlyčio taškų, kuo esame panašūs ir galime padėti vieni kitiems sprendžiant tam tikras situacijas. Tokia paramos ir savitarpio pagalbos grupė padeda išbūti arba būti.”

Iššūkių mokyklose apstu

Doc. dr. I. Tandzegolskienė-Bielaglovė įsitikinusi, kad supervizijų ciklai mokytojams yra būtini. Supervizijos gali padėti išsigryninti, kas svarbu, ir suprasti, kad nesi vienintelis šiame kelyje ir šiuose sunkumuose. O šiandien mokytojai susiduria su daugybe iššūkių.

Pasak VDU dėstytojos, vienas aktualiausių klausimų – kaip tinkamai valdyti klasę, kurioje mokosi skirtingi vaikai: itin gabūs, hiperaktyvūs, turintys dėmesio sutrikimų ar kitų sunkumų. „Tai reikalauja skirtingų strategijų vienoje klasėje – kaip dirbti ir spręsti sunkumus, kaip pateikti mokymo(si) turinį, kad ir gabiam vaikui būtų įdomu klasėje, ir hiperaktyviam, ir tam, kuris negeba sutelkti dėmesio. Vaikai klasėje labai skirtingi, o mokytojas, dirbantis su jais, yra tik vienas,” – atkreipia dėmesį ji.

Kitas iššūkis – nuolatiniai pokyčiai švietime. Per pastaruosius penketą metų šalies švietime įvykdyta daugybė reformų, įvesta įvairių pokyčių. Kiekvienas pokytis, kiekviena nauja situacija įneša nestabilumo, nerimo, kelia klausimus, į kuriuos sunku atsakyti, atneša poreikį ieškoti naujos informacijos, stiprinti savo įgūdžius, žinias ir jas tinkamai pritaikyti klasėje.

Doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė

Kalbėdama apie pedagogų emocinę sveikatą bei gerovę, doc. dr. I. Tandzegolskienė-Bielaglovė pabrėžia ir darbo bei asmeninio gyvenimo balanso problemą: „Mokytojas parsineša dalį darbo į namus, nes jis turi ruoštis pamokoms, pildyti informaciją TAMO dienyne, rengti naujas užduotis, planuoti tam tikras užklasines veiklas, taisyti namų darbus ir kt. Visa tai reikalauja papildomo laiko, ir tuomet atsiranda darbo ir asmeninio gyvenimo balanso paieškos. Be to, mokytojai kone kasdien susiduria su patyčių mokykloje problema, tėvų lūkesčiais, mobiliųjų įrenginių keliamais iššūkiais, kai iš mokinių atimamas dėmesys ir jį reikia kažkokiu būdu susigrąžinti į klasę.”

Kaip neperdegti?

Pasak pašnekovės, kad mokytojai neperdegtų, jie turi atrasti energijos ir laiko asmeniniams poreikiams patenkinti. Tam gali pasitarnauti meditacija, joga, sportas, pasivaikščiojimai gryname ore, buvimas gamtoje, kelionės ar įvairūs kiti pomėgiai. Supervizija – dar viena profesionali pagalba padedanti perdegimo prevencijos klausimais.

„Nepamiršti savęs ir stengtis duoti sau dėmesio bei laiko, kas tai bebūtų: teatras, kinas, bendravimas su draugais, buvimas su šeima. Tai labai svarbu,” – pabrėžia ji.

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja atkreipia dėmesį ir į tai, kad mokytojai dažnai patenka į apgaulingą situaciją, kai, atrodo, štai užbaigsiu dar vieną darbą ir bus galima pailsėti, tačiau nejučia užsisuka nesibaigiančių darbų ratą.

„Akivaizdu, kad šiuolaikiniam mokytojui keliami vis didesni reikalavimai, o emocinė parama ir psichosiocialinė gerovė turėtų tapti ne tik asmeniniu, bet ir sisteminiu prioritetu. Supervizijos galėtų tapti tuo įrankiu, kuris padėtų pedagogams lengviau įveikti kasdienius iššūkius, tuo pačiu tai padėtų augti jiems kaip asmenybėms, taip gerinant ir visos švietimo sistemos kokybę,”, – neabejoja doc. dr. I. Tandzegolskienė-Bielaglovė.

 

Perkvalifikavimo (modulių) studijos pedagogams

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia pedagoginius darbuotojus dalyvauti Švietimo akademijos pedagogų perkvalifikavimo programose, pasirinkus modulio studijas įgyti papildomą dalykinę kompetenciją/specializaciją. Į programą kviečiami pedagogai, turintys pedagogo kvalifikaciją patvirtinantį aukštojo mokslo diplomą arba pedagogo kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą.

 

Studijas papildomų dalykinių kompetencijų įgijimui finansuos NŠA, įgyvendindama projektą „TĘSK: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nr. 10-045-P-0001, kuris vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.

Daugiau apie projektą.

Paraiškas į perkvalifikavimo studijas galima pateikti internetu sistemoje  https://epasirasymas.vdu.lt/ nuo 2025 m. balandžio 24 d. iki 2025 m. birželio 15 d. 9.00 val.

Priėmimo į perkvalifikavimo modulius rezultatai  bus skelbiami 2025 m. liepos 4 d. 15 val.  Studijų pradžia numatoma 2025 m. rugsėjo 26 – spalio 3 d.