VDU Kaune vyks forumas „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“

Rugsėjo 20 d., penktadienį, 9.30 val. VDU (Putvinskio g. 23, 414 aud., Kaune) vyks forumas „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“

Forumu siekiama diskutuoti apie įtraukiojo ugdymo iššūkius būsimųjų pedagogų pasirengimui mokyti visus mokinius bei aptarti galimas pedagogų (būsimųjų ir jau esančių profesiniame lauke) kompetencijų plėtojimo kryptis ir reikalingą pagalbą.

Kviečiami renginio dalyviai: pedagoginių studijų programų studentai, moksleiviai besidomintys pedagoginėmis studijomis, pedagogai, pagalbos specialistai, mokyklų vadovai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, pedagoginių studijų programų komitetų nariai.

Į lietuvių gestų kalbą bus verčiama. 

Konferencija vyks kontaktiniu ir nuotoliniu būdu!

Programa

Registracija

Forumą bus galima stebėti nuotoliniu būdu.

Pažymėjimai nebus teikiami!

Maironio universitetinėje gimnazijoje aptartos būsimų pedagogų ugdymo galimybės

Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.  Maironio universitetinėje gimnazijoje komplektuojamos ugdymo srities (būsimųjų pedagogų) klasės, į kurias kviečiami mokytis mokiniai, norintys įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų pedagogo profesijai, pasitikrinti pašaukimą bei pasirengti būsimoms studijoms. Idėja kurti tokias klases kilo stažuotės Šveicarijoje metu. Organizuojant klasės veiklą bendradarbiaujama su Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi, Kauno švietimo inovacijų centru ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija.

Rugsėjo 5 d., susitikimo metu aptarti jau trečius metus gimnazijoje veikiančių būsimų pedagogų klasių veiklos. Į Kauno Maironio universitetinę gimnaziją atvyko Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja dr. Ona Gucevičienė, VDU  Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė ir Kauno švietimo inovacijų centro direktorė Rasa Bortkevičienė.

Gimnazijos atstovės  direktorė dr. Daiva Garnienė, direktoriaus pavaduotoja Kristina Porcikaitė ir universitetinės veiklos koordinatorė Edita Naidaitė pasidžiaugė, kad kasmet pavyksta sukomplektuoti klases gimnazistų, norinčių įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų pedagogo profesijai, pasirengti būsimoms studijoms, papasakojo, kaip sekėsi atlikti gimnazistams pedagoginę praktiką darželiuose ir  mokyklose. Gimnazistai ypač vertina dėstytojų vedamas pamokas (vyksta kartą per savaitę), mokslo metų pabaigoje – aptarimus, projektų gynimus VDU.

Pasitarimo metu atrasta naujų idėjų šių klasių veiklos plėtotei. Svarbu atlikti tyrimus, kokio mokomojo dalyko  pedagogikos studijas ateityje žada rinktis gimnazistai, organizuoti susitikimus su Švietimo akademijos dėstytojais, studentais, aukštos kvalifikacijos mokytojais, pristatyti pedagogų poreikio tendencijas Lietuvoje.

Susitikime nutarta didesnį dėmesį skirti mokinių motyvacijai siekiant rinktis pedagogo profesiją. VDU Švietimo akademijos kanclerė patvirtino, kad visiems ugdymo klasės gimnazistams bus įteikti  pažymėjimai, suteikiami kreditai, kurie bus įskaityti jau studijuojant universitete. Dėstytojai ir studentai dalyvaus ir gimnazijoje vyksiančiose Atvirų durų dienose, mokinių priėmimo komisijose.

„Būtų naudinga būsimiems pedagogams ir jų mokytojams sudaryti galimybę nuvykti į Šveicariją, aplankyti mokyklas, kuriose veikia būsimų pedagogų klasės, surasti partnerių tarptautiniam bendradarbiavimui, mokinių mainams.  Tikimasi, kad ši inovacija padės išauginti gerus, motyvuotus būsimuosius pedagogus, kurie papildys Kauno mokytojų gretas“, – sako Maironio universitetinės gimnazijos direktorė dr. Daiva Garnienė.

 

Video kviečiame susipažinti su ugdymo krypties klasės moksleiviais ir idėja!

 

Giedrės Riškutės paroda ,,Šilta spalva ir juoda linija“ Kuršėnuose

Šiauliečiams ir Šiaulių krašto parodų lankytojams scenografės, tapytojos Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Giedrės Riškutės kūriniai yra gerai pažįstami. Dailininkę, vaizdžiai sakant, galima vadinti tarptautinio dailės festivalio ,,Šiaulių Monmartro Respublika“ senbuve: jos kūriniai eksponuoti grupinėse festivalio parodose, o Šiaulių ,,Laiptų galerijoje”, Kelmės kultūros centre buvo surengtos personalinės dailininkės parodos.

Šiauliai ir Šiaulių kraštas yra gerai pažįstamas pačiai Giedrei Riškutei, kadangi kaip tik čia, Šiaulių universitete ji pradėjo savo profesines studijas, kurias vėliau pratęsė Valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademijoje), įgydama scenografės specialybę. Savarankišką meninę veiklą menininkė pradėjo 1978 m., imdamasi dailininkės statytojos pareigų Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, kuriame dirbo iki 1991 m. Yra sukūrusi scenografiją ir kostiumus 45 pastatymams, Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėms bei įvairiems miesto renginiams.

Į scenografijos pasaulį dailininkė atėjo tuo metu, kada pastarajame, vyko atsinaujinimas. Kurdama scenovaizdžius muzikiniems pastatymams Giedrė negalėjo įgyvendinti kokių nors itin radikalių pokyčių – muzikiniai pastatymai labai ilgai saugojo konservatyvią puošnaus, prabangaus tikrovės iliuziją kuriančio vaizdo tradiciją. Vis dėlto jos scenovaizdžiai buvo unikalūs. Naudodama ryškius spalvinius kontrastus, lydimus niuansuotų pustonių mirgesių, Giedrė sugebėdavo sukurti švarų, beribį, muzikai akomponuojantį vaizdą. Tokių spektaklių kaip B. Britteno ,,Statykime operą…” (1979), B. Kutavičiaus „Kaulo senis ant geležiniokalno“ (1983), F. Leharo „Grafas Liuksemburgas“ (1987), ar B. Pavlovskio ,,Snieguolė ir septyni nykštukai“ (1988) pastatymai, kuriems Giedrė kūrė scenografiją, labai ilgai neišnyko iš Kauno valstybinio muzikinio ir Nacionalinio operos ir baleto teatrų repertuaro.

VDU prof. dr. Giedrė Riškutė-Kariniauskienė

 

Atmintis, ištrynusi kadaise matytų spektaklių libretų siužetus, melodijas, scenografijos smulkmenas, vis dėlto tebesaugo spalvotos stebuklinės Riškutės kurtos erdvės švytėjimo įspūdžius. Tų prisiminimų tikrumą liudija ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fonduose bei asmeninėje dailininkės kolekcijoje likę eskizai, kuriuose intensyvus spalvotos erdvės ryškis jungiamas su elegantiška, grakščia scenografijos detalių bei kostiumų siluetų linija. Taigi, dėmesys spalvai, pasitikėjimas jos emocinio poveikio galia visada buvo ir tebėra svarbus G. Riškutės kūrybos dėmuo.

Jau dirbdama teatre G. Riškutė pradėjo tapyti plenere, o tapymas gamtoje vertė dailininkę atidžiai stebėti apšvietimo pokyčius, spalvų kaitą, mirgant vėjo judinamiems vandenų paviršiams ar medžių lajoms. Panoraminiai Giedrės peizažai ir kameriniai gamtovaizdžiai pasižymėdavo vos įžvelgiamų tikrovės objektų persipynimu su jų formas modeliuojančiais ritmiškai suguldytais trumpais potėpiais, ilgainiui tapusiais savarankiškais jos kūrinių plastiniais veikėjais arba tiesiog – spalvine dėme.

Kuo labiau tirpo tikrovė Giedrės tapyboje, tuo didesnę autonomiją paveiksluose pradėjo įgyti spalva. Palaipsniui Riškutės tapyboje pradėjo rastis lesūriniai plonyčio dažo sluoksnio klojiniai, leidžiantys pradinių sluoksnių spalvoms įgyti neapibrėžtumo ir pasiekti paviršiaus plazdėjimo efektą bei minkštos, tirpios plastikos vaizdą. Tokį švelnų, šviesą sugerenčių formų vaizdą ji perkėlė ir į savo monochrominius piešinius, kuriuos taip pat nesyk yra eksponavusi įvairiose parodose.

2016 m. Osteno piešinių bienalėje Makedonijoje garsiojo Salvadoro Dali piešiniai buvo eksponuoti drauge su Giedrės Riškutės piešiniais. Šioje parodoje Giedrės piešinių minkštumas, abstrakčiuose paviršiuje išsisklaidžiusi šviesa pabrėžė realistinę Dali piešinių įtaigą. Kuo labiau, skleisdami subtilius koloristinius niuansus, virpėjo taip pat minkštai nutapyti dailininkės paveikslų paviršiai, tuo labiau iš paveikslų traukėsi atpažįstami motyvai, virtę vaizduotę budinančiomis abstrakcijomis, kurių spalviniai deriniai formuoja pasakišką, nematytą, žvilgsnį įtraukiančią erdvę.

Į Giedrės paveikslus galima žvelgti ir kaip į dekoratyvias, maloniai prie akies glundančias kompozicijas, ir kaip į menininkės vidaus, jos nuotaikų, patiriamų būklių peizažus. Parodos darbų pavadinimai rodo, kad šios vidinės paveiksluose įvaizdintos būklės formavosi iš gyvenime patirtų įspūdžių, tarp kurių yra ir Šiauliai, ir Šiaulių krašto miesteliai. Tai – „Kuršėnų lurdas“, „Ventos pavasaris“, „Vakaro fragmentas. Venta“. Jau nekalbant apie tai, kad šiltas parodos kūrinių koloritas leidžia manyti, kad ryškiame oranže ir gelsvame balzganume ištirpusių Šiaulių, kuriuos asocijuojame su saule, paveiksluose esama ir kituose šios parodos paveiksluose, kurie yra visi nutapyti šiemet. Nors visi spalvos poveikį išgyvename individualiai, šiltos, ochrinės, oranžinės, geltonos spalvos kelia nuotaiką ir formuoja pozityvią žiūrovo emocinę laikyseną. Jos mums niekada nebūna per daug.

Dr. Dalia Karatajienė.

VDU doc. dr. Dalia Karatajienė

Vaiko teisių gynėjai su VDU ŠA dr. I. Mereckaite-Kušleikė parengė metodines rekomendacijas mokytojams, kaip kalbėti su vaikais apie jų teises ir atsakomybes

Rugsėjį visos šalies pirmokus tradiciškai į naujus mokslo metus palydės Vaiko konstitucijos knygelės. Tačiau siekiant, kad vaikai su savo teisėmis ir atsakomybėmis susipažintų ne vien savarankiškai, o pamokose vykstančių įdomių diskusijų ir įtraukiančių kūrybinių projektų metu – vaiko teisių gynėjai kartu su edukologijos mokslų daktare Ingrida Mereckaite-Kušleike parengė mokytojams skirtas metodines rekomendacijas. Konkretūs patarimai, vaizdingos situacijos ir inovatyvi mokomoji medžiaga padės mokytojams geriau perteikti vaiko teisių ir atsakomybių temą ugdymo procese, o vaikams – įgytas žinias pritaikyti kasdienybėje.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, jog Vaiko konstitucijos ir jose įvardijamos svarbiausios kiekvieno vaiko turimos teisės bei atsakomybės mokyklose jau tampa neatsiejama ugdymo proceso dalimi. Tad šiemet vaiko teisių gynėjai ypatingą dėmesį skyrė kokybiškesniam mokytojų paruošimui, padėsiančiam su vaikais apie jų teises ir atsakomybes pamokose kalbėti įtraukiai ir įsimintinai.

„Vis girdime, jog mokytojams, norintiems integruoti vaiko teisių ir atsakomybių temą į mokomuosius dalykus, dažnai iškyla iššūkių ir klausimų, kaip tai padaryti. Kartu su vaikais perskaityta Vaiko konstitucijos knygelė ar peržiūrėtas įgarsintas vaizdo klipas – puikus būdas pamokos metu vaikus supažindinti su teisėmis, kurios juos saugo ir atsakomybėmis, kurios lydi kasdienėse situacijose. Visgi norėjome, jog vaikai apie tai plačiau sužinotų šiuolaikiškais ir interaktyviais metodais. Tad sukūrėme mokytojams specialias metodines rekomendacijas, kurios padės jiems susikurti įdomios pamokos planą, suteiks praktinių veiklų organizavimo pavyzdžių, parodys, kaip pasitelkti dirbtinio intelekto įrankius – visa tai skatins vaikus noriai domėtis ir geriau išmanyti savo teises bei atsakomybes bei suteiks žinių, kaip jomis išmintingai naudotis bet kurioje aplinkoje“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Vaiko teisių ir atsakomybių temai yra svarbus holistinis požiūris

Pasak edukologijos mokslų daktarės, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorės, Nacionalinės švietimo agentūros skaitmeninio turinio kūrimo specialistės Ingridos Mereckaitės-Kušleikės, išties džiugu, kad ir Lietuvoje į vaiko teisių ir atsakomybių ugdymą yra žiūrima holistiškai.

„Neužtenka tik žinoti ar pamokos metu išvardinti vaiko teises ir atsakomybes. Labai svarbu, kad vaikas jam artimoje aplinkoje visa tai patirtų, turėtų galimybę pasitreniruoti, kaip elgtis vienose ar kitose situacijose, daugiau suvoktų tiek apie savo, tiek apie kito žmogaus poreikius, elgesį, jauseną.  Tada teisės ir atsakomybės tampa savastimi, kuri lydi kiekvieną dieną įvairiose situacijose“, – sako dr. Ingrida Mereckaitė-Kušleikė, parengusi mokytojams metodines rekomendacijas vaiko teisių ir atsakomybių tema.

I. Skuodienė su dr. Ingrida Mereckaite-Kušleike

Ji pastebi, jog integruotas ugdymas vaikams atneša pačias įdomiausias pamokas, tad šios metodinės rekomendacijos padės mokytojams paįvairinti mokyklose tas mokomąsias disciplinas, kuriose dažniausiai paliečiama vaiko teisių ir atsakomybių tema.

Vaiko konstitucija bus dar labiau prieinama kitataučiams ir skaitymo sunkumų turintiems žmonėms

Pasak Tarnybos vadovės I. Skuodienės, kasmet atnaujinant Vaiko konstituciją yra stengiamasi pritaikyti inovatyvių, praktiškų sprendimų, kurie leistų apie vaiko turimas teises ir atsakomybes sužinoti kuo didesnei daliai žmonių.

Vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, kiekvienais metais į Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklas atvyksta mokytis vis daugiau vaikų iš įvairių pasaulio šalių, tad šiemet viena iš įgyvendintų Vaiko konstitucijos naujovių – galimybė apie vaiko teises ir atsakomybes sava kalba suprasti ir kitataučiams vaikams.

„Mums labai svarbu, kad iš svetur atvykę vaikai, gyvendami Lietuvoje, jaustųsi saugūs, priimti ir gerai išmanytų, kiek daug saugiklių veikia dėl jų visapusiškos gerovės namuose, ugdymo įstaigose ir visur kitur. Žinoma, vaikams taip pat svarbu žinoti, jog šioje šalyje jų turimas teises lydi ir atsakomybės, kurios kuria draugišką ir harmoningą aplinką visiems šalia esantiems. Tad pasirūpinome, kad Vaiko konstituciją video formatu nuo šiol galėtų peržiūrėti ir visą informaciją lengvai suprastų vaikai, kalbantys 24 oficialiomis Europos Sąjungos šalių kalbomis. Žiūrint informatyvų filmuką, beliks tik pasirinkti norimos kalbos subtitrus“, – pokyčius įvardija I. Skuodienė.

Tarnybos vadovė primena, jog praeitais metais didžiausias dėmesys bus skirtas Vaiko konstitucijos tekstų ir iliustracijų pakeitimams, šriftų korekcijoms bei video įrašo, kuriame įgarsintos vaiko teisės ir atsakomybės, sukūrimui. Visa tai leido pačiu patogiausiu būdu suprasti knygelės turinį žmonėms, turintiems įvairių skaitymo sunkumų ar regos negalią.

„Dėl šių įgyvendintų atnaujinimų Lietuvos audiosensorinė biblioteka sertifikavo Vaiko konstituciją ePUB ir PDF formatais. Nuo šiol tai padės užtikrinti kokybišką šios knygelės skaitymo patirtį visiems skaitytojams – kartu ir žmonėms, turintiems skaitymo sutrikimų ar regos negalią, kurie naudojasi ekrano skaitymo programine įranga“, – sako I. Skuodienė.

Šiemet Vaiko konstitucijos bus išdalintos daugiau nei 30 tūkst. visos šalies pirmokų.

Metodines rekomendacijos mokytojams galima rasti čia.

https://vaikoteises.lrv.lt/ informacija

 

 

 

Mokslo metų pradžios šventės akimirkos. Fotogalerija

VDU rektorius J. Augutis: „Ukrainos laisvė yra mūsų visų laisvė“

„Išties sudėtinga dirbti, kuomet nesijauti saugus. Vedi paskaitą ir pradeda gausti oro antskrydžių pavojaus signalai, turi baigti darbą ir nusileisti į slėptuvę, o kur dar dingstanti elektra, ryšio ir interneto sutrikimai“, – jau daugiau nei dvejus metus taip gyvena Kijevo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto Baltistikos centro vadovas prof. Igoris Koroliovas.

Rugpjūčio 24 d. minima Ukrainos Nepriklausomybės diena, pasak Igorio, ši diena ypač reikšminga ir aktuali karo metu. „Šiandien mano mintys apie taiką, saugumą, gerumą ir meilę“, – teigia Igoris.

 

Darbas padeda įveikti sunkumus

Šią vasarą Igoris dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistinėse studijose. Igorio studentai ukrainiečiai lankė lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus. „Man asmeniškai tokia patirtis neabejotinai naudinga, nes suteikia galimybę susipažinti su kolegomis iš įvairių šalių ir užmegzti kontaktus tolesniam bendradarbiavimui. Vasaros kursų metu organizatoriai daug dėmesio skiria šiuolaikiniams lietuvių kalbos mokymo metodams, o tai man ypač naudinga ir reikalinga norint tobulėti ir augti kaip dėstytojui“, – pasakoja profesorius iš Ukrainos.

Igoris Koroliovas

Paklaustas, kas padeda jam ir kolegoms išgyventi baisiomis karo sąlygomis ir išlaikyti tikėjimą rytojumi, profesorius atsako: „Remdamasis savo asmenine patirtimi, galiu pažymėti, kad būtent darbas, bendravimas su kolegomis ir mokiniais padeda psichologiškai susidoroti su nerimu, įveikti sunkumus ir siekti būti naudingam visuomenei sudėtingoje situacijoje. Paskaitos, darbas su studentais, konferencijos organizavimas Lietuvoje, kiti akademiniai darbai padeda atitrūkti nuo liūdnos kasdienybės“.

Ukrainos laisvė yra mūsų visų laisvė

Šiandien VDU esančiame Ukrainos centre Vilniuje vyko Ukrainos nepriklausomybės dienos minėjimas, kur dalyvavo Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, įvairių šalių ambasadoriai, VDU rektorius Juozas Augutis, VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė bei kiti svečiai. Renginio metu VDU rektorius Juozas Augutis pabrėžė, jog ši diena simbolizuoja tautos laisvės, orumo ir nepriklausomybės siekį.

VDU akademinė bendruomenė palaiko ir remia Ukrainą šiuo sunkiu metu. „Intelektualinės minties galia buria, vienija, teikia paguodos ir erdvės naujiems impulsams bei laisvės idėjoms. Toks yra ir VDU Ukrainos centras, kuris tapo saugumo sala ukrainiečiams Lietuvoje. Čia vykstantys renginiai ir susibūrimai padeda išlaikyti ryšį su tėvyne, įkvepia vilties ir suteikia drąsos akistatoje su ateitimi – kai Ukraina bus laisva“, – teigė VDU rektorius prof. J. Augutis.

Galiausiai VDU rektorius dar kartą pabrėžė: „Ukrainos laisvė yra mūsų visų laisvė. Todėl šiandien reiškiame tvirtą palaikymą Ukrainai ir jos žmonėms. Mes esame kartu su jumis“.

 

                                          Vyrauja savitarpio pagalbos ir palaikymo dvasia

Nuo 2022 m. birželio VDU Švietimo akademijoje Vilniuje veikiantis Ukrainos centras ne tik telkia Lietuvoje įsikūrusią ukrainiečių bendruomenę, bet ir rūpinasi jos poreikiais, siūlo atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę, rengia Lietuvos ir tarptautinius ekspertus įtraukiančias konferencijas.

Šią vasarą trečiąsyk Ukrainos centre įvyko vasaros stovyklos, kurios subūrė tiek ukrainiečių, tiek lietuvių vaikus. Stovyklose dalyvavo net 111 vaikų. Šios vasaros stovyklos tema – „Kelionės aplink pasaulį“, tad kiekvieną stovyklos savaitę vaikai per skirtingus užsiėmimus, žaidimus ir patyrimines veiklas nagrinėjo skirtingus pasaulio žemynus: Šiaurės ir Pietų Ameriką, Aziją, Afriką ir Europą. Su ukrainiečiais dirbanti VDU Tarptautinių ryšių koordinatorė Laura Lapinskė pabrėžia gavusi ne vieną svarbią pamoką. „Šiandien ir minėjime skambėjo ukrainiečių moterų bei vaikų chorų, atlikėjų dainos, man gera, kuomet centre tiek dienos metu, tiek vakarais vyksta repeticijos, dirbtuvės bei paskaitos. Džiaugiuosi galėdama prisidėti prie centro veiklų, per kurias iš darbuotojų ir savanorių kolektyvo nuolat mokausi sutelktumo, dėmesingumo, atkaklumo, bendrystės. Čia jaučiu stiprią bendruomeniškumo, savitarpio pagalbos ir palaikymo dvasią, kuri įkvepia toliau veikti, kurti ir rūpintis vieni kitais“, – sako L. Lapinskė.

 

 

VDU Mokslo metų pradžios šventė

Rugsėjo 2 d. kviečiame Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenę į Mokslo metų pradžios šventę Kaune ir Vilniuje. Švęskime mokslą, naujas pradžias ir daug žadantį metų bei gyvenimo laiką!

Vilniuje Mokslo metų pradžios šventė prasidės 10 val. VDU Švietimo akademijoje (T. Ševčenkos g. 31, fojė).

Kaune pradėsime 14 val. susitikdami prie Vytauto Didžiojo paminklo. Čia vyks įsimintinas universiteto pasisveikinimas, kurį lydės bendra universiteto eisena iki Studentų skvero, kur mėgautis koncertu kvies VDU Muzikos akademijos dėstytojas Mantas Jankavičius.

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU įvadinė savaitė ’24

Labas, STUDENTE! Dabar (jau tikrai dabar!) prasideda vienas ypatingiausių ir labiausiai jaudinančių gyvenimo etapų. Nauji tikslai, naujos žinios, krūva naujų durų ir dar daugiau galimybių!

Kviečiame jungtis prie pirmų žingsnių universitete VDU įvadinėje savaitėje ir pradėti kelionę link jaudinančios savo ateities užtikrintai, su parama ir atsakymais!

Visą VISĄ reikalingą informaciją apie studijų startą rasti gali čia: https://ivadas.vdu.lt/

FB renginys. 

O čia dalinamės įvadinės savaitės programos Kaune ir Vilniuje apžvalga ⬇️

(detali programa: https://ivadas.vdu.lt/pasiruosimas/programa/)

 RUGPJŪČIO 26 D., PIRMADIENIS
Šią dieną Kaune ir Vilniuje susitiksi bei susipažinsi su kurso draugais, dėstytojais, pirmakursių mentoriais, universiteto kultūra bei aplinka, savo studijų miestu ir fakultetu!
Vakare lauks neeilinė pažintis su universiteto rektoriumi prie (nealkoholinio) alaus bokalo!

 RUGPJŪČIO 27 D., ANTRADIENIS
Antrąją įvadinės savaitės dieną tavęs lauks visiems pirmakursiams būtini anglų kalbos testai, ranką ties ir apie save pasakos universiteto organizacijos, įtrauks VDU Sporto centro veiklos, o su tavo studijų miestu susipažinti artimiau padės orientacinis žaidimas bei ekskursija!

 RUGPJŪČIO 28 D., TREČIADIENIS
Akademinėje mugėje turėsi visas galimybes sužinoti viską, kas aktualu apie studijas. Taip pat bus daug naudingos informacijos studentams turintiems papildomų poreikių ar norintiems gauti papildomos paramos!

 RUGPJŪČIO 29 D., KETVIRTADIENIS
Ketvirtadienį registruositės į studijų dalykus

 RUGPJŪČIO 31 – RUGSĖJO 1 D. tikimės šėlsi VDU Studentų atstovybės organizuojamoje FUXŲ stovykloje!
Registracija: https://forms.gle/Ke3QrLKRJcJBCgAU6 (registracija užsidaro rugpjūčio 16 d. vidurnaktį)

RUGSĖJO 2 D., PIRMADIENIS
Tavęs laukia tradicinė VDU pirmakursių priesaika, universiteto eisena, VDU rektoriaus sveikinimas ir šventinis Manto Jankavičiaus koncertas!

❗️Su pilna VDU įvadinės savaitės programa susipažink: https://ivadas.vdu.lt/pasiruosimas/programa/

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Tautos fondas (JAV) vardinę Jurgio Milerio stipendiją skyrė VDU Švietimo akademijos studentėms

Šiais metais Tautos fondas (JAV) vardinę Jurgio Milerio stipendiją skyrė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos IV kurso studentėms Gabrielei Čičelytei ir Evelina Tarasevičiūtei.

1999 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio žurnalisto Albino Miluko įsteigta stipendija yra skirta jo tėvo Vytauto Miluko pradžios mokyklos mokytojui Jurgiui Mileriui pagerbti. Stipendija kasmet teikiama geriausiai besimokantiems VDU Švietimo akademijos studentams lituanistams, siejantiems savo ateitį su pedagogo profesija.

 

 

Įkvėpta asmeninės patirties: tai mokytojas, kuriuo norisi sekti

Nors pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie tai, jog šalies mokyklose kritiškai trūksta mokytojų, besirenkančiųjų studijuoti pedagogiką ir norinčiųjų tapti mokytojais tikrai yra. Neretai pasirinkti pedagogo kelią jaunuolius paskatina asmeninė patirtis – mokykloje sutiktas mokytojas, tapęs jiems pačiu geriausiu šios profesijos atstovo pavyzdžiu.

Tokį sektiną pavyzdį mokykloje turėjo ir Barbora Germanavičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos istorijos ir geografijos pedagogikos studentė. Studijuoti pedagogiką ją įkvėpė jos mokytojas, istorijos mokslų daktaras Mindaugas Nefas.

„Jis buvo gan griežtas mokytojas, tačiau nuolat skatino mus diskutuoti, kritiškai mąstyti, ieškoti bendrų sprendimų. Jo pamokos visada būdavo įkvepiančios ir itin įdomios. Mindaugas yra vienas tų mokytojų, iš kurio norisi mokytis ir juo sekti. Jis paskatino mane pamilti istoriją“, – prisipažįsta B. Germanavičiūtė.

B. Germanavičiūtė

Tai buvo labai džiugi akimirka

Šiuo metu VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoju dirbantis dr. M. Nefas mokė Barborą mokykloje dvejus metus – devintoje ir dešimtoje klasėje dėstė jai pilietiškumo pagrindus. Jis mena, kad tai buvo mokinė, kuri ne tik visad skrupulingai pasiruošdavo pamokoms, bet ir aktyviai dalyvaudavo diskusijose, keldavo klausimus tiek pamokų, tiek pertraukų metų.

„Ar įmanoma iškart įžvelgti tokių mokinių potencialą ir numatyti, kad jie galėtų tapti puikiais mokytojais? Be abejo, kad galima. Tik belieka apgailestauti, kad pakankamai dažnai tokie aktyvūs ir akademiškai stiprūs mokiniai randa savo profesinio gyvenimo kelią kitose srityse ir nekeliauja dirbti į mokyklas. Taigi labai apsidžiaugiau, kai prieš keletą metų Barbora man parašė žinutę ir pranešė, kad pradėjo studijuoti istorijos ir geografijos pedagogiką. Tai buvo tikrai labai džiugi akimirka“, – prisimena M. Nefas.

Per visą darbo mokykloje laikotarpį, Mindaugas turėjo ne vieną mokinį, kuris, baigęs mokyklą, priėmė sprendimą rinktis pedagogikos studijas ir pradėjo dirbti mokytoju.

„Abejoju, ar bent vienas iš mano buvusių mokinių galėtų pasakyti, kad kada nors juos specialiai orientavau į pedagogines studijas, spaudžiau įkalbinėdamas ten stoti. Mano požiūris yra toks, kad patys mokiniai turi pasirinkti, kokiu keliu žingsniuoti, o aš galiu tik parodyti jiems tam tikras studijų ir profesines galimybes. Visgi renkasi pats mokinys. Joks mokytojas negali būti atsakingas už tą pasirinkimą ir garantuoti, kad mokinys, pasirinkęs pedagogines studijas, bus laimingas ir jam seksis. Galbūt tam mokiniui būtų parankiau ir labiau tinkama rinktis, pavyzdžiui, bankininkystę? Taigi mokytojai negali daryti spaudimo į vieną ar kitą pusę. Mokytojas tegali savo kasdieniu profesionaliu ir nuoširdžiu darbu rodyti pavyzdį, ir tuomet, baigdamas mokyklą, mokinys galbūt pagalvos, kad ir jis norėtų būti toks pats, kaip jo mokytojas. O gal ir geresniu! Mes galime užkrėsti ir įkvėpti savo asmeniniu pavyzdžiu“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pedagogika leido apjungti abu svarbius dalykus

Pats dr. M. Nefas augo apsuptas pedagogų – jo abu tėvai, močiutės, dėdės ir tetos yra ar buvo mokytojai. Mindaugas juokiasi, kad giminės šventės primindavo savotiškus pedagogų suvažiavimus, kuriuose, natūralu, būdavo diskutuojama švietimo ir mokytojavimo temomis. Taigi jo galvoje nuo pat mažumės kirbėdavo mintis, kad ir jis galėtų tapti mokytoju. Renkantis studijas jam buvo svarbiausia, kad jose būtų istorija – jis norėjo tapti istoriku ir sieti save su šiuo mokslu. Pedagogika leido apjungti abu svarbius dalykus – ir meilę istorijai, ir gebėjimą savo žinias perteikti moksleiviams. Taip ir nutiko, kad Mindaugas tapo istorijos mokytoju.

Kalbėdamas apie mokytojo vaidmenį ir jo svarbą, Mindaugas sako, jo visų pirma labai svarbu suprasti, ko iš mokytojo tikisi visuomenė. O ji įprastai turi mokytojų atžvilgiu labai didelius lūkesčius ir reikalavimus. Ne ką mažiau svarbu, kaip patys mokytojai supranta savo vaidmenį visuomenėje.

„Neteisinga manyti, kad darbas mokykloje visada turi būti tik kaip lengvas ir džiugus pasivaikščiojimas, už kurį turi būti gaunama didžiulė finansinė ir socialinė grąža. Mes dirbame su įvairiais vaikais: įvairaus amžiaus, socialinių sluoksnių, pomėgių, gebėjimų, galimybių, ir visiems jiems turime padėti tobulėti, atrasti save, tobulinti įvairiausias kompetencijas ne vienoje, bet keliose srityse. Mes, mokytojai, padedame jaunam žmogui augti, kad jis gebėtų pats pasirinkti, kuris kelias yra jo, ar tai bebūtų pedagogika, ar ekonomika, ar sportas ir pan. Tai atsakingas darbas, nes mes turime padėti jaunam žmogui prieiti prie to svarbaus sprendimo, kuris padėtų atrasti savo kelią, bet jokiu būdu mokytojas negali to padaryti už mokinį“, – tvirtai įsitikinęs M. Nefas.

Tuo tarpu paklausta apie tai, koks yra mokytojo vaidmuo ir koks turėtų būti šiuolaikinis mokytojas, Barbora sako, kad jis turi būti ir psichologas, ir patarėjas, ir draugas mokiniui, tuo pačiu turi mokėti išlaikyti savo autoritetą: „Mokytojo uždavinys – ne tik perduoti žinias mokiniui, bet ir formuoti jo charakterio savybes, puoselėti tam tikras vertybes, ugdyti socialinius įgūdžius. Mokytojas vaikui yra itin svarbi figūra, galinti padėti susivokti, ko jis nori ir gali siekti gyvenime“.

Mokytojo profesijos prestižas nėra susijęs tik su finansais

Mokytojas turi būti pagalbininkas mokiniui, o kas gali būti pagalbininku mokytojui? Anot M. Nefo, didžiausia pagalba mokytojui yra jo kolegos, jo bendruomenė, tiek socialine, tiek akademine prasme. Svarbu būti bendruomenėje, kurioje visi kartu nori padėti vaikui, žiūri į vaiką pozityviai, nenurašo jo kaip to, kuris nesimoko, nelanko pamokų, nėra motyvuotas stengtis. Pasak Mindaugo, jeigu mokyklos bendruomenė yra susitelkusi ir myli vaikus, nori vaikams padėti, tuomet dalis problemų išsisprendžia tiesiog savaime.

„Daugelis iš mūsų, ko gero, galvoja, kad mokytojo profesijos prestižas yra susijęs tik su finansais. Tarytum jeigu pavyktų pasiekti, kad mokytojo atlyginimas būtų du ar tris kartus didesnis už vidutinį darbo užmokestį šalyje, tai mokytojai iškart taptų prestižinės profesijos atstovais. Mano nuomone, taip nenutiktų. Finansinė grąža, kurią mokytojai gauna už savo darbą, turėtų būti didesnė, bet vien tai prestižo automatiškai nesukurs ir nepridės. Prestižą formuoja mokytojo savijauta, jo paties gebėjimas atsiskleisti savo darbe, žinoma, ir visuomenės vertinimas bei pozicija – ar mokytojas yra tik paslaugos teikėjas, ar visgi jis yra kūrėjas ir pagalbininkas vaikui?“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas.

Kokių studentų šiandien laukia universitetai, o ypač pedagogikos studijose? M. Nefas sako, kad visų pirma tų, kurie nori studijuoti, geba prisitaikyti šių dienų visuomenėje, moka naudotis technologijomis savo tobulėjimo procese, yra imlūs kalboms, moka bendrauti: „Dar labai svarbu, kad jaunuolis norėtų tobulėti ir keltų sau kuo aukštesnius reikalavimus. Nes kai jis eis dirbti į mokyklą, tuomet to paties norės ir reikalaus ir iš savo mokinių. Tai kritiškai svarbu šiandien, o ir bus svarbu ateityje“.