Lituanistinio švietimo vykdytojai kviečiami teikti paraiškas studijuoti! Studijos nemokamos!

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia lituanistinio švietimo vykdytojus (užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus) dalyvauti Švietimo akademijos parengtoje programoje ir įgyti pedagogo kvalifikaciją arba papildomų dalykinių kompetencijų mokomojo dalyko modulių studijose.

Numatytos studijos pasirinktoje programoje bus finansuojamos projekto „Tęsk: ateik. Tobulėk. Prisidėk!“ lėšomis.  

Neformaliojo ir formaliojo (bendrojo ugdymo) lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje dirbantys asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą gali teikti prašymus ir dalyvauti atrankoje į pedagogikos profesines studijas.

Asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir turintys pedagogo kvalifikaciją, gali dalyvauti atrankoje į mokomojo dalyko modulių studijas (lietuvių kalba ir literatūra (1,5 m. 90 kreditų), istorija (1 m. 60 kreditų), geografija (1 m. 60 kreditų).

Paraiškas galima pateikti internetu https://epasirasymas.vdu.lt/ (Pedagogų perkvalifikavimo prašymai) nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d.  Priėmimo rezultatai  bus skelbiami 2024 m. rugsėjo 25 d. 15 val..  Studijų pradžia numatoma 2024 m. spalio 1 d..

„Pedagogų perkvalifikavimo prašymai“ paraiškų dokumentų teikimo formoje reikėtų pasirinkti studijas pavadinimu:

  • Lietuvių kalba ir literatūra (Lituanistinio švietimo vykdytojas),
  • Istorija (Lituanistinio švietimo vykdytojas),
  • Geografija (Lituanistinio švietimo vykdytojas),
  • Pedagogikos profesinės studijos (Lituanistinio švietimo vykdytojas).

Studijos vyks lanksčiu grafiku (darbo dienomis po pietų nuotoliniu būdu). Paskaitos ir konsultacijos bus organizuojamos nuotoliniu būdu. Medžiaga studijoms bus pateikiama Moodle aplinkoje.

Šių dienų mokytojas išgyvena sudėtingą laikotarpį: tai veikia ir jaunuolių studijų pasirinkimus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų prognozėmis, didysis pedagogų trūkumas mūsų šalyje pasireikš 2025 metais. Dar šiandien dauguma savivaldybių didžiąja dalimi situaciją valdo, nes vyko optimizavimas, mokyklos persistruktūravo, tačiau atlikta analizė rodo, kad po metų mokytojų trūks visose disciplinose – tiek matematikos, chemijos, fizikos ir biologijos, tiek užsienio kalbų, lietuvių kalbos ir literatūros, tiek pradinio bei ikimokyklinio ugdymo.

Šiandien švietimo sistema jau kenčia nuo to, kad trūksta įvairių dalykų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, todėl universitetai, rengiantys mokytojus, siūlo lanksčias ir skirtingus poreikius atliepiančias studijas. Per paskutinius ketverius-penkerius metus išaugo studijuojančių srautai, kai siekiama pedagogo kvalifikaciją ar dalykinę specializaciją įgyti perkvalifikavimo, gretutinių studijų ir nuosekliuoju būdu. Reikia pažymėti, kad dideles investicijas į šias papildomas studijas skiria Europos Sąjungos fondai.

 

Sulaukia aplinkinių skepsio

Lietuvos specialistų darbo rinka per dešimtmetį „susitraukė“ kelis kartus, todėl ypač skaudžiai tai pajuto viešojo sektoriaus institucijos. Konkuruojant dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų viešasis sektorius sunkiai konkuruoja su privačiu sektoriumi, kuris aukštesniais atlyginimais pritraukia daugiau jaunimo. Taip nutiko ir švietime – dalis pedagogikos studijas baigusių absolventų savo karjerą kuria privačiose mokyklose arba kitose, ne pedagoginės veiklos, srityse.

Pasak VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės, aktuali problema – ir mokytojo profesijos prestižo visuomenėje klausimas. Jis nėra vienareikšmiai neigiamas ar teigiamas, labiau svyruojantis, bet galima pasidžiaugti, kad pedagogų rengimo pertvarkos, pozityvios komunikacijos, mokyklų vadovų ir, be abejo, pačių mokytojų dėka profesijos prestižas auga, o tai veikia ir jaunuolių studijų pasirinkimus.

„Mane stebina viešumoje pasirodantys pasisakymai, kad į ugdymo krypties studijas ateina studijuoti tie, kurių akademiniai pasiekimai yra prasti, kurie savęs kitur nerado. Iš tiesų yra priešingai, jeigu žiūrėtume pagal stojimo kryptis, stojimo balus – ugdymo  krypties mokslai nėra lentelės apačioje, o yra prie viršutinių pasirinkimų.

Stojančiųjų situacija keičiasi į gerąją pusę, kiekvienais metais daugėja šimtukininkų. Pavyzdžiui, STEAM pedagogikos: matematikos ir technologijos pedagogikos studentė išlaikė du egzaminus – lietuvių kalbos ir matematikos ir gavo šimtukus, specialiosios pedagoginės pagalbos studentė atėjo su trimis šimtukais. Turime šimtukininkų tiek pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo, tiek Mokomojo dalyko pedagogikos, tiek menų pedagogikos srityse“, – akcentuoja VDU Švietimo akademijos kanclerė.

Lina Kaminskienė

Į pedagogiką ateina stiprių žmonių karta, kuriems šiandien pasirinkti mokytojo kelią reiškia ne tik vidinį apsisprendimą, bet ir atlaikyti viešąją nuomonę. Jie dažnai sulaukia aplinkinių skepsio: „Kur tu eini? Ką tu darysi?“ Tai nėra lengva, tačiau didėjantis stojančiųjų skaičius įrodo tų žmonių brandą. Svarbu yra žmogaus vidinis balsas, noras būti mokytoju, keisti sistemą.

Partnerystė ir skatinamosios stipendijos

Teigiamą pokytį jaunuolių pasirinkimams daro skatinamosios stipendijos. Jos yra vienas iš labai aiškių būdų pasakyti jauniems žmonėms: jūsų labai reikia mokyklose! Taip pat didelės viltys dedamos į savivaldybių iniciatyvas ir tikslines programas, kurios jau irgi duoda pirmų rezultatų. Pavyzdžiui, Kauno rajone jau trečiuosius metus veikia Jaunųjų pedagogų klubas, panašiu keliu planuoja eiti ir kitos savivaldybės, tokia neformali pedagoginių studijų viešinimo veikla vyksta ir Klaipėdos rajono savivaldybėje. Kauno mieste įsteigta ugdymo krypties klasė Kauno Maironio gimnazijoje, aktyvios programos ir jaunųjų pedagogų klubai startavo Panevėžio rajono, Utenos, Alytaus ir kitų rajonų savivaldybėse.

„Mokyklų vadovams nuolat sakome, kad be jų nebus ir mūsų. Turime kartu bendradarbiauti, kad gabius jaunuolius sudomintume mokytojo profesija ir jai įgyti reikalingomis studijomis. Partnerystė su mokyklomis, savivaldybėmis mokytojų rengime yra kertinė. Tai ir planuojame stiprinti. Manau, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos remiamos programos – skatinamosios stipendijos (šiuo metu yra 357,50 euro) prioritetines specializacijas pasirinkusiems studentams, taip pat padidintos stipendijos paskutinių studijų metų studentams, kurie sudaro sutartis dėl darbo mokyklose, yra teigiami pavyzdžiai, kurių neturėtume atsisakyti iki kol mokytojų rengimas bus daugiau ar mažiau subalansuotas pagal švietimo sistemos poreikius. Kitaip tariant, jei norime turėti, turime investuoti“, – įsitikinusi prof. Dr. L. Kaminskienė.

Svarbu laiku pastebėti ir padėti „įkvėpti oro“

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė pripažįsta, kad pastaruoju metu dažniausiai girdimos ir įvardijamos problemos – pagalbos specialistų trūkumas ir nepakankamas finansavimas. Sprendžiant jas, tikrai veikia stipendijos ir numatyta savivaldybės parama jauniems mokytojams, atvykstantiems dirbti į regiono mokyklas, greta steigiami Jaunųjų pedagogų klubai, kuriuose su mokiniais dirba VDU dėstytojai bei savivaldybių atstovai. Šiuo atveju planuojamos paskaitos universitete, praktikos savivaldybių mokyklose, kuriose gerąja patirtimi dalinasi mokytojai, organizuojamos vasaros stovyklos.

„Šių dienų mokytojas išgyvena labai sudėtingą laikotarpį. Turbūt net nereikia komentuoti, su kuo susiduria mokytojai, nes šių mokslo metų teminis laukas tai atskleidžia: pasiruošimas darbui pagal atnaujintas programas, pasikeitimai egzaminų sistemoje, ministro ir vice-ministro atsistatydinimas, didelis darbo krūvis, vaidmenų konfliktai, organizacijos kultūra. Greta svarbu išskirti ir nemažą atsakomybę, kurią pedagogas „neša“, emociškai sudėtingas situacijas, kartais nepamatuojamus lūkesčius ir reikalavimus pedagogui“, – vardija Ilona Tandzegolskienė-Biegalovė.

Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė

Ką galima su tuo padaryti? Pašnekovė primena mokslininko J. Smith išsakytą mintį, kad streso apimtas asmuo jaučiasi lyg „skęstantis“, o perdegimą patiriantis  jaučiasi tarytum „paskendęs“. Tai daug ką pasako. Tokiu atveju reikia pastebėti ir padėti tarytum „įkvėpti oro“, kad situacija taptų aiškesnė. Šiuo atveju bendras pokalbis su kolega, administracija, psichologu gali padėti pamatyti, kas gi vyksta. Turi būti išnaudota galimybė organizacijoje perskirstyti atsakomybes, sulaukti pagalbos iš išorės per supervizijas, seminarus, individualius pokalbius. Situacija turėtų būti aptariama organizacijos lygmeniu, siekiant perstruktūruoti pačią veikimo sistemą.

Su naująja karta daug kas bus kitaip

2050-aisiais Lietuvą kurs dabartiniai darželinukai, taigi, neabejojama, su naująja karta daug kas bus kitaip. VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas sako, kad ta karta bus išties išskirtinė – stipriai skirsis nuo šiandieninių 30-mečių ir 40-mečių.

„Apart technologinio faktoriaus, ypač prijaukinant dirbtinį intelektą, daug didesnis dėmesys bus sutelktas į socialinio ir emocinio raštingumo klausimus bei žaliąsias idėjas. Mokiniai, o vėliau ir jas baigę asmenys, neatskiriama savo gyvenimo dalimi laikys šiuos klausimus. Be to, nuolatinio mokymosi visą gyvenimą klausimas nebebus nišinis, o bus savaime suprantamas ir menkai kvestionuojamas aspektas“, – tiki jis.

Mindaugas Nefas

M. Nefas neabejoja, kad ateityje bus labiau investuojama į mokytojų rengimą ir nuolatinį mokymąsi, mokytojais noriai taps įvairių profesijų ir įvairios patirties žmonės, mokytojai bus švietimo sistemos bendrakūrėjai: „Apšvietos epochoje, XVIII a., filosofas Imanuelis Kantas sakė: „Išdrįsk pažinti, turėk drąsos naudotis savo protu!“, taigi šią jo mintį galėčiau pratęsti. Turėkime drąsos savo protą ir kompetencijas paskirti jaunų žmonių ir visuomenės ugdymui. Juk tai ambicinga ir reikalinga užduotis“.

 

Metų mokytojas Mantas Karanauskas: „Įdomiausia ne būti kalno viršūnėje, o kopti iki jos“

Lrytas.lt projekte „Lietuvos mokytojas 2024“  Metų mokytoju išrinktas Balsių progimnazijos ir Šiaurės licėjaus geografijos mokytojas Mantas Karanauskas didžiuojasi gautu įvertinimu, tačiau prisipažįsta, kad pats nesijaučia esąs geriausias Lietuvoje. „Tiesa, kad esu vienas aktyviausių pedagogų: atvirai kalbu apie švietimo problemas ir skaudulius, drąsiai viešumoje reiškiu savo nuomonę, matyt, tai irgi yra dalis to, kodėl būtent aš gavau šį apdovanojimą“, – sako jis.

Tai, kad mūsų šalyje organizuojami Metų mokytojo rinkimai, anot Manto, rodo, kad švietimo sritis ir jame dirbantys žmonės yra įdomūs ir svarbūs ne tik pačiai švietimo bendruomenei, bet ir visuomenei: „Visgi lipant į kalną įdomiausia ne būti kalno viršūnėje, kai ją pasieki, o kopti iki jos“.

Patarė kreiptis į 100 mokyklų

Mokykloje mokytoju Mantas dirba jau 11 metų. Istorija, kokiu būdu ir kaip jis atkeliavo į mokyklą, pasak jo, grįsta visų pirma jo paties atkaklumu. Baigęs mokyklą, Mantas ėmė studijuoti geografijos pedagogiką tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete (šiuo metu – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), o po kelerių metų papildomai baigė turizmo vadybos studijas, ir tuomet pradėjo ieškoti darbo.

Pirminis jo planas buvo padirbėti turizmo agentūroje – vienoje iš jų jam pavyko įsidarbinti puse etato. Nors darbo užmokestis buvo visai nedidelis, visgi Mantas įvertino tai, kad, studijuojant magistrantūrą, to susimokėti už bendrabutį pakaks. Laikui bėgant kilo mintis pamėginti įsidarbinti ir mokykloje.

„Kartą giminaitis pavėžėjo mane automobiliu iki mano gimtosios Šeduvos, nes pats tuo metu automobilio neturėjau. Mums bevažiuojant jis pasiteiravo, ar ieškau darbo ir kokio? Prisipažinau, kad esu išsiuntęs savo gyvenimo aprašymą vienai ar dviem mokykloms ir norėčiau padirbėti mokytoju. Jis šyptelėjo ir patikino, kad reikia išsiųsti užklausą 100 mokyklų ir galbūt tuomet pavyks sulaukti teigiamo atsakymo. Taip ir padariau: užsiplikiau ryte kavos, pasirašiau gerą motyvacinį laišką ir išsiunčiau jį visoms Vilniaus mokykloms su užklausa, kad galbūt jiems reikėtų geografijos mokytojo. Ir gavau tris atsakymus. Vienos mokyklos atstovas patikino, kad geografijos mokytojo jiems nereikia. Antrame laiške buvo rašoma, kad mokyklos direktorė šiuo metu atostogauja ir man bus atsakyta rugsėjo mėnesį, bet iki šiol iš ten man niekas taip ir neparašė. Iš trečiosios mokyklos gavau atsakymą, kad jiems reikalingas geografijos mokytojas, bet tik mėnesiui laiko, tad jei man tinka, esu laukiamas. Aš sutikau“, – savo karjeros pradžią mokykloje prisimena M. Karanauskas.

Taip Mantas pradėjo dirbti Vilniaus Balsių progimnazijoje: mėnesį laiko jis mokė vaikus geografijos dalyko, pavaduodamas mokytoją, kuriai užsitęsė atostogos. Po mėnesio mokyklos direktorė pasiūlė Mantui pasilikti – vesti tris pamokas per savaitę, tuo pačiu puse etato darbuotis mokytojo padėjėju. Metus laiko Mantas taip ir dirbo, kol sužinojo, kad jo kolegė išeina į kitą darbovietę – tuomet jam buvo pasiūlytas pilnas geografijos mokytojo etatas.

„Kai tik įsidarbinau, maniau, metus laiko padirbėsiu, o jau tada žiūrėsiu, kaip čia viskas galės būti toliau. Tačiau po metų jau aiškiai žinojau, kad ir toliau noriu dirbti mokykloje: mane turbūt labiausiai motyvavo puiki atmosfera kolektyve, šaunūs kolegos. Išties jaučiausi esantis savo vietoje, dariau tai, kas man patinka ir yra įdomu. Žinoma, pirmosios pamokos nebuvo lengvos, tenka pripažinti, kad iššūkių buvo ir nemenkų. Bet štai jau 11 metų dirbu mokykloje, vadinasi, kaip ir pavyko“, – juokėsi M. Karanauskas.

Ties tuo galėjo baigtis jo, kaip mokytojo, karjera

Paklaustas, kokie didžiausi iššūkiai anuomet laukė jo, kaip pradedančio mokytojo, Mantas iškart prisimena vieną konkretų pavyzdį.

„Iki šiol labai gerai prisimenu vieną klasę, kuri turėjo du klasės vadovus, kas šiaip jau yra retas atvejis mokykloje. Bet toje klasėje buvo rimtų drausmės problemų – vienas klasės auklėtojas, kūno kultūros mokytojas, buvo atsakingas už tos klasės drausmę, o kita auklėtoja buvo atsakinga už tos klasės dokumentaciją. Tai buvo klasė, su kuria dirbant net ir tiems mokytojams, kurie turėjo daugybę metų darbo mokykloje patirties, buvo didelis iššūkis. Su tais iššūkiais bei sunkumais susidūriau ir aš. Būdavo, ateinu į klasę, ruošiuosi sėsti prie savo stalo ir matau – ant kėdės pribarstyta smeigtukų. Iš pradžių ėmiausi metodikos su jais tartis ir taikiai spręsti situacijas, neiti į konfliktą. Bet tada, pamenu, labai aiškiai suvokiau, kad jeigu tokių klasių, kurių didžioji dalis mokinių yra visiškai nemotyvuoti, būtų daugiau, tikėtina, kad ties tuo ir būčiau baigęs savo kaip mokytojo karjerą. Visa laimė, kad tik viena klasė buvo sudėtinga, o buvo dar devynios klasės, kurių pamokų laukiau. Tai ir nugalėjo. Tai buvo mano stiprybė šioje situacijoje“, – pasakoja M. Karanauskas.

Pirmuosius žingsnius mokykloje žengiantiems pradedantiesiems pedagogams jis iki šiol pataria žengti į mokyklą drąsiai. Itin svarbu į pirmąsias pamokas įdėti kuo daugiau pastangų ir drąsos. Anot Manto, nuo pirmųjų pamokų priklauso, kas toliau tas pamokas ves: ar jas ves mokytojas ir jis palaikys tvarką klasėje, mokys ir ugdys, ar, jeigu jis to nedarys, iniciatyvą perims patys mokiniai. Čia jau kaip krepšinyje: kai pralaimi 30 taškų, tad kad ir kiek bebūtų likę laiko iki rungtynių pabaigos, perimti persvarą į savo pusę yra itin sudėtinga.

Vaikai gudrauja, pasitelkdami dirbtinį intelektą

Per tuos 11 metų, kuriuos praleido dirbdamas mokytoju mokykloje, Mantas sako, kad jis ir pats labai pasikeitė. Pirmaisiais metais ypatingai daug dėmesio reikėdavo skirti pasiruošimui pamokoms, kur kas daugiau laiko resursų reikalavo ir atsiskaitomųjų darbų taisymas. Įgijus patirties, dabar viskas vyksta kur kas greičiau ir paprasčiau: Mantui užtenka peržiūrėti, kokios yra temos, susidaryti pamokos planą. Jeigu anksčiau jis rašydavo planą raštu ant popieriaus, tai dabar planas yra tiesiog jo mintyse – į kiekvieną pamoką jis eina mintyse apgalvojęs, ką pamokos metu mokiniai veiks, ko jie bus mokomi, ką Mantas pasakos ir kokie bus pamokos akcentai.

M. Karanauskas su moksleiviais

Darbas mokykloje priklauso ne tik nuo patirties – daug kas keičiasi ir priklausomai nuo laikmečio. Pastaruoju metu mokymosi procese vis dažniau dalyvauja ir dirbtinis intelektas.

„Vienos pamokos metu mokiau vaikus apie atsinaujinančius energijos išteklius. Daviau jiems kūrybinį darbą – vos po penkių minučių pamačiau, kad dauguma mokinių vos ne didžiausią projektą padarė. Klausiu, kaip? O mokiniai paaiškino, kad pasitelkė dirbtinį intelektą, tad visus atsakymus jau turi. Tai buvo puiki proga pasikalbėti apie tai, kad turėti visus atsakymus, kuriuos pateikia dirbtinis intelektas, yra puiku, tačiau svarbu ne vien tik gauti rezultatą – mokinys labai paauga, kai to rezultato jis pats ieško“, – akcentuoja pašnekovas.

Kad sudomintum mokinius, kuri mini spektaklį

Sudominti geografijos mokslu mokinius nėra sunku – gerai pasiruošus pamokai, mokiniams galima pateikti labai įdomių faktų bet kuria tema. Tiesa, vaikai jau nelabai ir nustemba, jei pamokos metu jiems parodai filmą, sukuri skaidres, jei darai apklausą ar atsiskaitymą per mobiliuosius telefonus. Tik, pasak Manto, technologijų naudojimas neturėtų būti per dažnas.

„Pamenu, vaikams daviau užduotį iki kitos pamokos išmokti valstybių sostinių pavadinimus, žinoti jų geografinę padėtį. Ir nusiunčiau jiems nuorodą, kurią paspaudę jie galėjo jas išmokti virtualiu būdu, taip pat atsiskaityti naudodami mobiliuosius telefonus. Už tai buvo rašomas įvertinimas. Gan greitai pasipylė atsakymai ir beveik visi mokiniai gavo aukščiausius įvertinimus – kone vien dešimtukai! Nesu tikras, ar tą programėlę galima kaip nors nulaužti, apeiti, bet nuo to laiko sau pasakiau, kad galbūt atsiskaitymams geriau vėl naudoti popierinius testų variantus“, – juokėsi M. Karanauskas.

M. Jakobas įteikia apdovanojimą M. Karanauskui

Pašnekovas neslepia: kartais, kad sudomintum mokinius, tenka surengti kone mini spektaklį. Ir viena to spektaklio dalių yra mokytojo balsas: net balso tembrą turi nustatyti tinkamą, t.y. jeigu rėksi ar kalbėsi labai garsiai, mokiniai neklausys, o jeigu kalbėsi ypač tyliai, tai girdės tik tie, kas sėdi priekyje. Svarbi ir greita reakcija pamokos metu: jei sugalvoji įdomų pamokos scenarijų, bet pamatai, kad pamoka tokiu būdu nepavyksta, reikia iškart keisti metodiką ir mokyti kitaip. Žinoma, greitas persiorientavimas galimas turbūt tik įgijus atitinkamos šio darbo patirties.

„Kartą mokinys manęs paklausė, kodėl jam reikia žinoti kur yra, pavyzdžiui, Ispanija ir kokioje ji yra klimato juostoje, – pamena pašnekovas. – Aš jo pasiteiravau, kuo jis nori būti ateityje, ir išgirdau, kad jis nori tapti krepšininku. Pasiūliau įsivaizduoti, kad jis žiemos metu skrenda su savo krepšinio komanda į Madridą, kur net žiemos metu yra pakankamai šilta, ir jis išlipa iš lėktuvo apsivilkęs šilčiausią paltą, su šilčiausia kepure ir apsimaturiavęs šaliku. Ko gero, daug kas į jį žiūrėtų kaip į keistuolį ir juoktųsi. Arba jei žiemos metu vyktų į Latviją ir būtų apsivilkęs tik šortus ir marškinėlius trumpomis rankovėmis – taip pat būtų komiška situacija. Štai tuomet mokinys visgi pripažino, kad šios žinios jam reikalingos“.

Planas – parašyti antrąją knygą

Pradėjęs dirbti Vilniaus Balsių progimnazijoje, Mantas įkūrė ir pradėjo kuruoti mažąją 3-6 klasių mokinių savivaldą. Kiekvienų metų kovo ir balandžio mėnesiais mokytojas su mokiniais renka panaudotas baterijas ir priduoda jas surenkančiai bendrovei – tai puiki proga pakalbėti su mokiniais ir apie tvarumą.

Mantas taip pat yra įkūręs Jaunųjų keliautojų klubą: „Kai pradėjau vaikus mokyti geografijos, kartas nuo karto suorganizuodavau kokią nors išvyką pamokų metu. Vaikams edukacijos labai patiko, bet puikiai suvokiau, kad negaliu jų organizuoti dažnai ir ypač pamokų metu, nes nukentės mokinių žinios. Taigi nusprendžiau pasiūlyti vaikams papildomą privačią veiklą, įkurdamas Jaunųjų keliautojų klubą. Mūsų pirmoji kelionė, į kurią leidomės prieš 7-8 metus, buvo į Nidą. Klubą iš pradžių lankė 8 mokiniai, o štai dabar ją lanko jau 28, kartais net į klasę vos sutelpame“, – džiaugėsi jis.

Pirmosios kelionės metu išvykus į Nidą, tai tapo kasmetine tradicija – Jaunųjų keliautojų klubo nariai kasmet ten vyksta žiemą. Mantas juokiasi, kad pirmaisiais metais, su būriu vaiku apsistodavęs viešbutyje, vis sulaukdavo klausimo, kas tokio vyksta Nidoje, dėl ko jie visi čia atvyko. Mantas atsakydavo, kad nieko nevyksta, todėl jie ir atvyko. Kelionės metu Nidoje vaikų laukia naktiniai žygiai, edukacijos, lankymasis muziejuose ir kt.

Ir tai dar ne viskas, ką veikia Mantas – jam buvo kilusi idėja pasakoti vaikams apie įvairias profesijas. Tiesa, pradėjęs ieškoti apie tai informacijos, jis susidūrė su jos stygiumi: knygyne jam buvo pasiūlyta plona knygelė, kuriame profesijos buvo pristatinėjamos itin primityviai, t.y. kad policininkas padeda žmonėms, ugniagesys gesina gaisrus, chirurgas operuoja žmones ir t.t.

Matydamas tokios literatūros stygių, jis nusprendė parašyti knygą. Iš pradžių planavęs pakalbinti dešimt įvairių profesijų atstovų, galiausiai savo knygoje pašnekino net 23 – žurnalistą, žirgų kaustytoją, delfinų trenerį ir kt. Praėjus penkeriems metams nuo pirmosios knygos išleidimo, Mantas jau turi planą ir idėjų parašyti antrąją knygą, tiesa, šiuo metu tam kiek trūksta laiko.

Paklaustas, kaip jam pavyksta atrasti laiko tokiai gausybei skirtingų veiklų, M. Karanauskas pabrėžia, kad visi turi vienodą laiko kiekį, t.y. 24 valandas paroje, bet viską lemia laiko vadyba: „Svarbiausia gerai susidėlioti savo dienotvarkę ir susiplanuoti norimas nuveikti veiklas. Jeigu susiplanuoji teisingai, viską spėji. Žinoma, kartais nukenčia mano laisvalaikis ar poilsis – dažnai tenka pamokoms ruoštis sekmadieniais, kai tądien iš tiesų reiktų ilsėtis. Bet kiekviena veikla, kurią darau, ir kiekviena bendruomenė, kurioje būnu, yra labai skirtinga, tad tam skirtas laikas turi žavesio“, – sako jis.

 

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šalčininkų rajono savivaldybe

Gegužės 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šalčininkų rajono savivaldybės, atstovaujama mero Zdzislavo Palevičiaus.

Sutartimi siekiama abipusiai naudingų tikslų rengiant kvalifikuotus mokytojus ir pagalbos mokiniui specialistus, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį Šalčininkų rajono savivaldybėje.

Kalbėdamas apie Šalčininkų rajono poreikius meras Zdzislav Palevič, pabrėžė, kad į profesinį mokinių informavimą ir motyvavimą būtina įtraukti ne tik universiteto dėstytojus, bet ir studentus, kurie savo pavyzdžiu parodytų, jog jų pasirinktos profesijos yra patrauklios, o studijos – perspektyvios. Kaip vieną iš labiausiai trūkstamų specialybių meras Zdzislav Palevič įvardijo pedagogų trūkumą. Jis priminė, kad savivaldybė jau ėmėsi medikų pritraukimo programos įgyvendinimo, taip pat mokamos stipendijos labiausiai trūkstamas specialybes studijuojantiems studentams. Kaip rajono išskirtinumą jis akcentavo daugiakultūriškumą ir mokinių ugdymą tautinių mažumų kalbomis.

VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio teigimu, visų profesijų ir specialybių pradžia – mokytojas, todėl nemažai dėmesio skyrė mokytojų ruošimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sričiai.

„Svarbiausias yra mokytojas. Be jo neturėsime nei gydytojų, nei inžinierių. Prikalbinti mokinį stoti į pedagogo studijas – sunkus uždavinys, bet įmanomas, bet dar sunkesnis uždavinys – jo grįžimas dirbti į savo rajoną, kad neliktų didžiuosiuose miestuose. Mes turime kartu dirbti su jaunuoliu nuo 9 – 10 klasės, lydėti per visas studijas, užtikrinti, kad jis sugrįžtų praktikai į savo mokyklą, kad baigus studijas jam būtų užtikrintas pilnas etatas, – pabrėždamas abipusio darbo svarbą kalbėjo VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Susitikime dalyvavo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Lina Kaminskienė, Švietimo akademijos kanclerės pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas, Švietimo akademijos Mokytojų rengimo instituto vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys, Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič ir specialistai Halina Smykovska, Aleksandra Sankovska, Irina Aikovskaja, o taip pat švietimo įstaigų vadovai.

 

In Memoriam. Mirė buv. LEU mokslo prorektorė, edukologė Irena Musteikienė

Gegužės 24 d., penktadienį, mirė kalbininkė, edukologė, buvusio Lietuvos edukologijos universiteto prorektorė Irena Musteikienė.

I. Musteikienė gimė 1933 m. sausio 12 d. Paverpenyje (Kelmės valsčiuje). 1955 m. su pagyrimu baigė Maskvos pedagoginiame institute rusų kalbą ir literatūrą. Grįžusi į Lietuvą, 1956–1957 m. dėstė Vilniaus elektromechanikos technikume, 1957 m. konkurso keliu tapo Vilniaus pedagoginio instituto (VPU, nuo 1992 m. Universiteto) vyr. dėstytoja. 1991 m. Pedagoginio instituto taryba jai suteikė profesorės pedagoginį vardą. 1993 m. VPU Senatas Ireną Musteikienę išrinko mokslo prorektorės pareigoms, kuriose ji išdirbo iki 2003 metų.

Ji paskelbė per 70 mokslinių straipsnių. Parašė (rusų kalba) vadovėlius aukštosioms mokykloms. 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus dekretu I. Musteikienė buvo apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
VDU Švietimo akademijos bendruomenė reiškia užuojautą artimiesiems.

Skelbiami VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto mokslo tarybos narių rinkimai

Vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) Edukologijos tyrimų instituto (toliau – ETI) nuostatų, patvirtintų VDU senato 2021 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. SEN-N-38     (2023 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. SEN-N-28 nauja redakcija),  25.1, 25.4, 25.5 punktais, ir atsižvelgdama į VDU Švietimo akademijos (toliau – ŠA) ETI direktorės 2024 m. gegužės 21 d. potvarkį Nr. ETI-PT-02 „Dėl ETI mokslo tarybos narių rinkimų“:

  1. S k e l b i mi pradėti VDU ŠA ETI mokslo tarybos rinkimus į dvi laisvas vietas.
    • ŠA ir ETI bendruomenės rinkiminis susirinkimas, kuriame bus renkami Edukologijos tyrimų instituto mokslo tarybos nariai į dvi laisvas vietas, vyks 2024 m. rugpjūčio 28 d., 10 val., nuotoliniu būdu, naudojantis nuotolinio posėdžio platforma Microsoft Teams. Slapto balsavimo rezultatus patvirtins Edukologijos tyrimų instituto administratorė Lina Šedbarė, kuri užtikrins balsavimo slaptumą ir pateiks rinkimų rezultatus elektroninės programos pagalba.
    • Siūlymai / keliamos kandidatūros dėl kandidatų į Edukologijos tyrimų instituto mokslo tarybą teikiami el. paštu eti@vdu.lt nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki rugpjūčio 26 d.
  2. Kandidatus kelia VDU ŠA ir ETI darbuotojai bei ETI misijos įgyvendinimu suinteresuoti juridiniai ir fiziniai asmenys (pagal ETI nuostatų 25.5 punktą).

 

Vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos tyrimų instituto nuostatų, patvirtintų VDU senato 2021 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. SEN-N-38 (nauja redakcija 2023 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. SEN-N-28),  25.4 punktu, VDU Edukologijos tyrimų instituto direktorė skelbia VDU Edukologijos tyrimų instituto mokslo tarybos narių kandidatūrų į dvi laisvas vietas, rinkimus.

Pagal Edukologijos tyrimų instituto nuostatų 25.1. punktą, Mokslo tarybą sudaro 7 (septyni) nariai, iš kurių ETI direktorius (-ė) yra tarybos narys(-ė) pagal pareigas. Ne mažiau kaip 90 (devyniasdešimt) procentų tarybos narių sudaro mokslininkai ir iki 10 (dešimt) procentų – socialiniai partneriai. ETI Mokslo taryba sudaroma 5 (penkeriems) metams. Šių rinkimų metu bus renkami du nariai mokslininkai.

Skelbiami Edukologijos tyrimų instituto mokslo tarybos narių rinkimai, kurie vyks rugpjūčio 28 d. val. 10 val. ir rezultatai bus skelbiami šio susirinkimo metu.

ŠA ir ETI bendruomenės rinkiminio susirinkimo online jungimosi nuoroda:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_M2U0NTNmYWMtZTc4Zi00MGM0LWFjM2UtM2FkZjhiNjc1ZTdk%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2210701389-4f5b-4078-baea-209e39c6210e%22%2c%22Oid%22%3a%2286af8ee7-0d4c-4ed0-a242-4acc49a8264d%22%7d

Microsoft Teams

Join the meeting now

Meeting ID: 371 265 767 268

Passcode: UhWU

Kandidatus į ETI mokslo Tarybos narius (pateikiant raštišką kandidato sutikimą dalyvauti rinkimuose)  kelia VDU ŠA ir ETI darbuotojai bei ETI misijos įgyvendinimu suinteresuoti juridiniai ir fiziniai asmenys.

Savo kandidatūrą  gali kelti ir pats dėstytojas ar mokslo darbuotojas, pateikdamas prašymą kandidatuoti.

Dokumentų Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos tyrimų instituto Mokslo tarybos narių kandidatūrų į dvi laisvas vietas rinkimams pateikimas vyksta nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki rugpjūčio 26 d. el. paštu eti@vdu.lt.

Informuojame, kad ETI Mokslo taryba atlieka šias funkcijas:

  • priima nutarimus svarbiausiais ETI veiklos organizavimo ir kitais klausimais;
    svarsto ETI struktūrinių̨ vienetų steigimo, pertvarkos ir (arba) panaikinimo klausimus;
  • skirsto ETI centralizuotai gautas lėšas;
  • svarsto ir teikia Senatui tvirtinti ETI pagrindines mokslinių tyrimų kryptis;
  • viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka kandidatus į savo struktūrinių vienetų ir veiklos organizavimo formų vadovus ir teikia juos rektoriui. Jeigu rektorius teikiamų kandidatūrų nepavirtina, ETI Mokslo taryba teikia kitas kandidatūras;
    tvirtina nuolatines arba laikinąsias komisijas, susijusias su ETI mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos koordinavimu ir projektų rengimu;
  • svarsto ir teikia ETI direktoriui(-ei) pasiūlymus dėl bendradarbiavimo su mokslo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;
  • rengia ir tvirtina savo darbo reglamentą;
  • tvirtina ETI strateginį veiklos planą, jo pakeitimus ir (arba) patikslinimus;
  • tvirtina ETI metinės veiklos ataskaitą(-as);
  • atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir Universiteto vidaus dokumentuose nustatytas funkcijas.

Kandidatas pateikia šiuos dokumentus:

Studentai iš Lenkijos domisi Lietuva – Vroclavo universitete VII Tarptautinis lituanistų kongresas

„Dirbtinis intelektas nepakeis užsieniečių noro mokytis lietuvių kalbos, susipažinti su mūsų šalimi. Nereikia bijoti technologijų, jos bus įrankis, padedantis mokytis kalbų. Jauni žmonės nori susipažinti, gyventi, keliauti ir mylėti. Pamenu, kai prieš kelis metus lietuvių kalbos ir kultūros kursuose Vilniuje susipažinę du Lenkijos Vroclavo universiteto studentai Aleksandra ir Jakub Kubs, kurių pirmasis pasimatymas įvyko ant Gedimino kalno, po metų susituokė ir medaus mėnesį šventė mūsų kursų paskaitose. Tokių neįtikėtinų istorijų nemažai, vis daugiau užsieniečių nori išmokti retesnę ir mažiau žinomą kalbą. Šiandien anglų, vokiečių, ispanų ar vieną iš skandinavų kalbų moka daugelis žmonių, tačiau lietuvių kalba vis dar yra viena iš rečiausiai mokamų“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

 

                           Daugiau nei 50 lenkų studentų mokosi lietuvių kalbos

Vroclavo universitete, kuris turi ilgesnę kaip trijų šimtų metų istoriją ir kuriame mokosi daugiau kaip 26 000 studentų, jau 24 metus veikia Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centras, įkurtas ir klubas „Labas“. Kasmet šiame universitete lietuvių kalbą studijuoja apie 50 bakalaurantų, magistrantų bei doktorantų. „Vieni ateina dėl savo lietuviškų šaknų: studentų seneliai per karą emigravo į Lenkiją, tad nori išmokti savo protėvių kalbą, pažinti šalį. Antriems įdomi pati Lietuva, pavyzdžiui, studijuoja žurnalistiką ar diplomatiją ir savo moksliniuose darbuose analizuoja dvišalius mūsų santykius. Treti yra poliglotai, moka kelias užsienio kalbas ir nori išmokti dar vieną retesnę kalbą. Jie pagauna kalbos virusą“, – sako Vroclavo universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro vadovė dr. Tatjana Vologdina.

 

T. Vologdina su studentais

Dažnai Vroclavo universitete besimokantys lietuvių kalbos, atvyksta į Lietuvą, kur susipažįsta su mūsų šalies istorija, kultūra, lankosi seminaruose, dalyvauja kursuose, stovyklose. „Nemažai studentų atvyksta studijuoti magistrantūros ar pusmečiui doktorantūros, jie aktyviai neria į gyvenimą Vilniuje. Lankosi bibliotekose, kur archyvuose randa reikiamos mokslinės literatūros, labai pamilsta lietuvišką maistą – cepelinus, šaltibarščius, bulvių apkepą, – randa savo mėgstamų erdvių – Trijų kryžių kalną, Užupį, Naujamiesčio loftus“, – sako  dr. T. Vologdina.

                      Kongrese nuo dirbtinio intelekto iki tautinių šokių

Ne vienas studentas iš Lenkijos yra studijavęs ar dalyvavęs VDU Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose Kaune ir Vilniuje. Pasak kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės, ją žavi lenkai, kurie ne tik išmoksta lietuvių kalbos, bet ir rašo mokslinius darbus apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, politikos procesus ar tampa vertėjais.

Gegužės 27–29 dienomis Vroclavo universitete įvyks VII Tarptautinis lituanistų kongresas, kur dalyvaus daugiau nei 60 mokslininkų, tyrėjų, švietimo ekspertų iš Lietuvos, Lenkijos, Europos šalių Baltistikos centrų.

„Pirmiausia, tai yra renginys, kuris vyksta nuo 2013 metų kas antrus metus ir yra skirtas besidomintiems lietuvių kalba, kultūra, istorija, politika bei kaimyninių tautų santykiais. Šį kongresą sumanėme kartu su Tatjana Vologdina, kuri dirba Vroclavo universitete. Tatjana kasmet surenka gausias grupes besimokančiųjų lietuvių kalbos, tad kongresas tampa puikia proga į mūsų kaimyninėje šalyje vykstančią Lituanistikos šventę suburti mokslininkus ir visuomenės veikėjus iš Lietuvos bei Baltistikos centrų, įsikūrusių visame pasaulyje. Šiemet kalbėsime ir apie dirbtinį intelektą – ar jis pakeis mūsų kalbą, – ir apie Lietuvos bei Kauno žinomumą, tapatybės tiltus, UNESCO ir artėjančią Dainų šventę. Iš Vilniaus atvyksta liaudiškų šokių kolektyvas „Ainiai“, kurie paruošė programą šokių vakarui ir visus mokys mūsų tautinių šokių“, – sako V. Leonavičienė.

V. Leonavičienė

Pasak Lietuvių kalbos ir kultūros kursų organizatorės, Vilnių ir Vroclavą skiria daugiau nei 680 kilometrų, kartais sunku patikėti, jog šiame Lenkijos mieste yra maža Lietuvos sala. „Lenkai išmokę lietuvių kalbą, ją saugodami, tampa mūsų šalies ambasadoriais. Kuo daugiau pasauliui mes turime kalbėti apie mūsų šalies švietimo, technologijų progresą, supažindinti su naujaisiais moksliniais tyrimais bei laimėjimais. Vis dažniau mes esame įdomūs ne krepšiniu, o lietuvių kalba, mokslo ir kultūros laimėjimais“, – sako VDU Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Pietų Korėjoje stažavusi R. Nedzinskaitė-Mačiūnienė: 2025 metais pasirodys skaitmeniniai vadovėliai su dirbtiniu intelektu

Pietų Korėja jau kitąmet, 2025-aisiais, savo šalies mokyklose startuoja su pirmaisiais skaitmeniniais vadovėliais. Iš pradžių į švietimo sistemą bus įvesti matematikos, anglų kalbos ir informatikos, o vėliau, 2026-2028 metais, – ir visų likusių mokomųjų dalykų skaitmeniniai vadovėliai.

Jie kuriami dirbtinio intelekto principu – ne tik suteiks žinių, bet ir bus mokiniui tarsi asmeninis mentorius. Vertindamas vaiko mokymosi lygį, tempą ir poreikius, dirbtinio intelekto technologija, lydint pedagogui, suteiks galimybę maksimaliai personalizuoti mokymąsi ir jį adaptuoti atsižvelgiant į kiekvieną vaiką individualiai.

Stažuotėje Pietų Korėjoje dalyvausi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos vadybos ir politikos katedros docentė dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė, apsilankiusi Pietų Korėjos švietimo ministerijoje, Seulo metropoliteno švietimo biure, taip pat skirtingose valstybinėse ir privačiose švietimo bei studijų organizacijose, į Lietuvą atsivežė vertingos patirties, kurią bus galima pritaikyti ir mūsų šalies studijų procese, dirbant su mokytojais, taip pat būsimais ir esamais mokyklų vadovais.

Kiekvienam vaikui – po kompiuterį

Stažuotės, į kurią vyko 15 žmonių delegacija iš Lietuvos, tikslas buvo susipažinti su Pietų Korėjos švietimo technologijų (edTech) bendrovių kuriamomis inovacijomis ir verslo siūlomais sprendimais švietimo sektoriui, skaitmeninėmis mokymo(si) priemonėmis ir edTech sprendimų diegimo mokyklose modeliu, tos šalies gerosiomis praktikomis.

„Kadangi pati dirbu su būsimaisiais mokytojais, skaitau magistrantūros studijų dalyką apie švietimo inovacijų vadybą, taip pat dirbu su dėstytojais, padėdama jiems kelti kvalifikaciją ir pasiruošti skaitmeninių inovacijų diegimui studijų procese, buvau suinteresuota iš stažuotės pasiimti kuo daugiau, kad galėčiau tas žinias pritaikyti studijų procese, dirbdama su mokytojais, taip pat būsimais ir esamais mokyklų vadovais“, – tvirtino VDU dėstytoja dr. R. Nedzinskaitė-Mačiūnienė.

 

Jai, kaip švietimo organizacijų atstovei, svarbu tai, kad tarptautiniame mokinių pasiekimų tyrime EBSO PISA (2022 m.) Pietų Korėja yra net 5 vietoje. Pietų Korėjoje edTech daugiau kaip dešimtmetį aktyviai remiama ir skatinama visos valstybės lygmeniu.

2023 m. Pietų Korėjos švietimo ministerija paskelbė strateginį planą, kuriuo siekiama, kad švietimas būtų prieinamas visiems, integruojant skaitmenines technologijas ir įvairius edTech sprendimus. Pietų Korėja teikia įvairius edTech sprendimus ne tik savo nacionaliniame lygmenyje, bet ir mums, vartotojams, visame pasaulyje. Ši rinka sparčiai plečiasi: tikimasi, kad šalies edTech rinka ten augs 8,5 proc. per metus – nuo maždaug 5,52 mlrd. 2021 metais iki maždaug 7,54 mlrd. dolerių 2025-aisiais.

Delegacija iš Lietuvos turėjo susitikimą su Pietų Korėjos švietimo ministerijos atstovais, kurie pristatė valstybiniu lygmeniu patvirtintas skaitmeninių vadovėlių rengimo gaires: pagal jas skaitmeninius vadovėlius ruoš ir į rinką pateiks tarpusavyje bendradarbiaujančios, technologinius sprendimus išmanančios privačios verslo bendrovės.

„Siekiama, kad kiekvienas mokinys mokykloje turėtų bent po vieną technologinį įrankį, skirtą mokymuisi. Skaitmeniniai vadovėliai, planuojama, bus naudojami nuo trečios klasės. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas mokytojų kvalifikacijos kėlimui įvairiomis formomis, taip pat – personalizuotam mokymui.

Kas labiausiai sužavėjo? Ogi tai, kad, lankydamiesi skirtingose institucijose, o jų aplankėme kone dešimtį, visur girdėjome tą patį, ką ir Pietų Korėjos švietimo ministerijoje, t.y. visi kalbėjo apie esminį švietimo politikos posūkį lyg skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto panaudojimą rengiant skaitmeninius vadovėlius“, – po vizito sakė R. Nedzinskaitė-Mačiūnienė.

Viso ko centre yra žmogus  

Pietų Korėjos skaitmeninių vadovėlių rengimo gairėse nurodyta, kad jie turi būti kuriami ChatGPT principu, t.y. turi būti sukurtas iššokantis langelis, kuriame mokinys galėtų užduoti klausimus, jis būtų vedamas per mokymosi procesą ir gautų personalizuotą pagalbą.

„Tokiu būdu kiekvienam vaikui būtų prieinamas personalizuotas mokymas. Jų argumentas paprastas: jeigu mokyklose trūksta pedagogų ar jų asistentų, ypač mažesniuose regionuose, skaitmeniniai vadovėliai su dirbtiniu intelektu gali vaikams padėti. Tai būtų ypač naudinga vaikams, kurie nedrįsta mokytojui užduoti klausimų – sistemoje su dirbtiniu intelektu jie gali klausti, aiškintis, mokytis tinkamai formuluoti klausimus ir kt.

Pietų Korėjoje, berods, visi tik ir bekalba apie dirbtinį intelektą. Lankydamiesi didžiausioje Azijos šalyse edukacinių technologijų parodoje „Education Korea 2024“ stebėjomės, kad kone ant kiekvienos knygos, kurią išvydome, buvo užrašyta ChatGPT. Juokavome, kad jeigu nebūtų šio užrašo, turbūt knygos niekas ir nepirktų“, – juokėsi pašnekovė.

Vizito metu specialistai delegacijai iš Lietuvos pristatė daugybę įvairių technologinių sprendimų, bet pabrėžė, kad viso ko centre yra ne technologijos, o žmogus.

Pasak dr. R. Nedzinskaitės-Mačiūnienės, skaitmeninė transformacija neeliminuos mokytojo – mokymosi procese mokytojas išliks svarbiausia figūra, jo niekas nepakeis. Dirbtinis intelektas bus tik pagalbininkas vaikui suteikiant bazinių žinių, o mokytojas tą informaciją analizuos ir vertins, ves vaiką viso mokymosi keliu. Skaitmeniniai vadovėliai su mokytojo įsitraukimu suteiks galimybę personalizuoti kiekvieno vaiko mokymąsi pagal jo mokymosi lygį, tempą ir poreikius. Be to, naudojant skaitmeninius vadovėlius, į procesą sėkmingai galės įsitraukti ir tėvai.

 

R. Nedzinskaitė-Mačiūnienė su lietuviais Pietų Korėjoje

2025 metais Pietų Korėja startuos su matematikos, anglų ir informatikos skaitmeniniais vadovėliais kaip pilotiniu projektu, t.y. juos išbandys tam tikros atrinktos pilotinės mokyklos. Vėliau, 2026-2028 metais, ketinama pereiti prie visų kitų mokomųjų dalykų skaitmenizacijos.

„Maksimaliai personalizuotas mokymas kiekvienam vaikui mokyklose taps kasdienybe, – neabejoja pašnekovė. – Ruošdamasi skaitmeninei reformai, Pietų Korėja orientuojasi į du strateginius tikslus – tinkamos ekosistemos vystymą ir mokytojų parengimą. Svarbu ir tai, kad mokyklos būtų apsirūpinusios tinkamomis technologijomis, t.y. kiekvienas vaikas turėtų bent po vieną technologinę priemonę, ir tai, kad mokytojai įgytų reikiamų žinių ir kompetencijų, gebėtų dirbti su naujaisiais skaitmeniniais vadovėliais, įvaldytų dirbtinio intelekto metodus.

Taigi ir mes, sekdami jų gerąja praktika ir proveržiu švietimo srityje, turime priimti ir atliepti technologinius iššūkius. Ruošdami būsimuosius pedagogus, privalome orientuotis į tai, kad jiems atėjus dirbti į mokyklas anksčiau ar vėliau reikės dirbti su skaitmeniniais vadovėliais ir dirbtinio intelekto technologija“, – pabrėžia pašnekovė.

VDU diplomų įteikimo šventė

Birželio 18-22 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia dalyvauti šventiniuose diplomų įteikimo renginiuose.

VDU ŠVIETIMO AKADEMIJA  |  T. ŠEVČENKOS G. 31, VILNIUS

Birželio 21 d., penktadienį, 14:00 val. VDU Švietimo akademijos Vilniuje ( T. Ševčenkos g. 31, aktų salė)  bakalauro, magistrantūros, profesinių studijų pedagogika absolventų šventė ir pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimų įteikimai.

VDU DIDŽIOJI SALĖ | S. DAUKANTO G. 28, KAUNAS

Birželio 22 d., šeštadienį, 10:00 val. VDU Švietimo akademijos Kaune magistrantūros absolventų šventė ir pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimų įteikimai

13:00 val. VDU Švietimo akademijos Kaune bakalauro ir profesinių studijų pedagogika absolventų šventė.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

 

 

Alytaus miesto savivaldybėje atidarytas Jaunojo pedagogo klubas

Gegužės 14 d. Alytaus miesto savivaldybės posėdžių salėje vyko Jaunojo pedagogo klubo atidarymas, kuriame dalyvavo  Alytaus miesto vicemerė Jurgita Šukevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto  (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė ir Alytaus miesto mokiniai.

Atidarymo metu buvo pristatyta klubo programa ir planuojamos veiklos. Jaunojo pedagogo klubo tikslas – sudaryti sąlygas mokyklų vyresnių klasių mokiniams įgyti žinių ir patirties bei susipažinti su mokytojo profesija. Jaunojo pedagogo klubas sieks motyvuoti 9–12 klasių mokinius pasirinkti pedagoginės krypties studijas ir tapti mokytojais.

„Šiandien prisijungėte prie lyderių klubo. Mes matome, kad jauni žmonės ateina su vizija, kokių naujovių norėtų švietimo sistemoje. Aš pati savo karjerą pradėjau nuo mokytojos profesijos, todėl labai gerbiu visus, kurie renkasi šį sunkų, bet labai vertingą darbą. Tikiu, kad norinčių „pasimatuoti“ pedagogo profesiją skaičius augs, juk toks ir yra šio klubo tikslas“, – tardama sveikinimo žodį sakė Alytaus miesto vicemerė Jurgita Šukevičienė.

Mokiniai galės dalyvauti edukacinėse išvykose ir vasaros stovyklose, įdomiose paskaitose, stebėti profesionalų mokytojų pamokas, išbandyti mokytojo darbą praktiškai ir bendrauti su mokytojais mentoriais.

„Džiaugiamės, jog vis daugiau jaunų žmonių mąsto apie pedagogo profesiją, darbą švietime. Jaunojo pedagogo klubas – puiki galimybė iš arčiau susipažinti su mokytojo profesija, moksleiviai turi galimybę apsilankyti didžiausiame pedagogų rengimo centre, esančiame VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje. „Manau, mokytojo profesijos sėkmė didele dalimi priklauso nuo tinkamo išsilavinimo ir pašaukimo. Taip pat asmenybės brandos, visuminio matymo. Šiandien pedagogo profesija yra tarpdisciplininė, ji peržengia vieno mokslo ribas, nes ugdyti žmogų yra ir iššūkis, ir didelė privilegija“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Praėjusių metų rudenį Alytuje gimė idėja įkurti Jaunojo pedagogo klubą. Alytaus miesto Švietimo ir sporto skyrius bendradarbiauja su VDU, ieško būdų, kaip pritraukti jaunų mokytojų.

 „Nuo seno sakoma, kad yra tik trys profesijos, kurios pasirenkamos iš pašaukimo – tai gydytojo, kunigo ir mokytojo. Gerbiu jus, kad nusprendėte prisijungti prie Jaunojo pedagogo klubo. Čia jūs turite atrasti daug ne tik įdomių, bet ir malonių dalykų, nes mokytojas turi mėgautis tuo, ką daro. Juk esame pačios prasmingiausios profesijos atstovai – sakė Alytaus miesto Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Loreta Šernienė.

Jau moksleiviai gegužės 10 d., VDU Kaune lankėsi, susitikime dalyvavo ir Panevėžio rajono savivaldybės Jaunojo pedagogo klubo mokiniai. Susitikime VDU Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė, kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė kalbėjo apie tai, ar dirbtinis intelektas pakeis mokytojo profesiją. VDU Švietimo akademijos doktorantas Tomas Kašėta pristatė pranešimą „Nuo istoriko, edukologijos doktoranto iki gido“, po susitikimo moksleiviai apsilankė VDU Studijų festivalyje.

Šiuo metu Lietuvoje veikia Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Utenos rajono, Panevėžio rajono, Alytaus miesto savivaldybėse Jaunojo pedagogo klubai, kurie bendradarbiauja su VDU.