Tarptautinė kokybinių tyrimų vasaros mokykla

This year we are celebrating sixth year anniversary of ​​the Annual International Summer School on Qualitative Research 2024 at Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania. This scientific event, like every year, is the result of cooperation with the School of Social Research.
Every year we receive participants from Europe, Asia, America, Australia. Internationality and scientific expertise are part of the reputation of our summer school.
We have a very strong tradition – we invite scientists with an exceptionally high scientific international reputation , who have many years of expertise in working with a specific qualitative research methodology. Our summer school has also other specifics – the material is never repeated and it is not focused on the basic level. Therefore, we invite applied researchers, scientists and doctoral students to learn together and co-create through their learning.
Being together and having different levels of understanding and skills in a specific methodology, the participants have the opportunity to exchange their experiences, discuss, and make intellectual decisions. There is always a direct opportunity to ask questions and get feedback from a specific scientist.
This year there will be three full days of intensive learning. On the first day, experts in qualitative research methodology will give lectures, and on the second and third days, there will be half-day seminars dedicated specifically to qualitative research methodology, where you will acquire knowledge and intellectual skills that textbooks do not emphasize.
This year, a novelty awaits you – we are starting the path of learning phenomenology methodology. This is the first year that this methodology will be incorporated into the summer school program. We are particularly proud of that.
This year, four scientists will share their experiences with you:
Grounded theory – Professor PhD Antony Bryant from Leeds Becket University, UK / Educational Research Institute, Vytatutas Magnus University, Lithuania
Phenomenography – Senior fellow, PhD Sanela Lazarevski from Leeds Becket University, UK
Ethnography – Senior Lecturer & Senior Researcher, PhD Laura Purdy from Liverpool Business School, Liverpool John Moores University, UK / Educational Research Institute, Vytatutas Magnus University, Lithuania
Methodological directions of writing qualitative research-based manuscripts – Professor & Head Researcher, PhD Vilma Zydziunaite from Educational Research Institute, Vytautas Magnus University, Lithuania / University of Silesia in Katowice, Poland
The summer school will be held in a format convenient for you – online. It means that you will reach us from at least one physical and geographical location where there is an Internet connection.
Please note and book important dates: 26-28 June 2024 for International Summer school on qualitative research at VMU.
Let’s meet soon.
Cordially,
Vilma Žydžiūnaitė, Professor, PhD
Vytautas Magnus University
https://gtsummerschool.vdu.lt
Registration

Vaikų ugdymas prasideda nuo savęs ugdymo

Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoja, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos švietimo vadybos magistrantė, gabių vaikų ugdymo centro „Gifted“ lektorė Indrė Tumosienė neapsiriboja tradiciniu požiūriu į vaikų ugdymą ir ugdymo programa. Ji nuolat vedasi mokinius į parodas, teatrą, muziejus, kviečiasi į susitikimus su įvairiais ekspertais, vežasi į išvykas už Vilniaus ribų, organizuoja projektus, siekdama ugdyti jų kultūrinę, pilietiškumo kompetencijas, kalbinius gebėjimus.

„Man svarbu suteikti mokiniams kur kas daugiau papildomų dalykų, nei jų įprastai mokoma mokykloje. Tai reikalauja specialaus pasiruošimo ir laiko, bet man tai be galo patinka – tai sužadina mano kūrybiškumą ir kelia motyvaciją“, – sako ji.

 

Svarbu susitaikyti su tuo, kas nutinka

 

Mokykloje mokytoja I. Tumosienė dirba pastaruosius penkerius metus, prieš tai dar ketverius metus dirbo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Anot jos, laikas dirbant su vaikais praskriejo greitai: atrodo, dar visai neseniai jos auklėtiniai buvo penktokėliai, o štai netrukus baigs pirmąją gimnazijos klasę.

Paklausta, kas per šiuos beveik 10 metų švietimo sistemoje ją labiausiai motyvuoja, Indrė atvira: tai yra tikėjimas šio darbo prasme – kad ji prisideda prie sąžiningos, kūrybingos, vertybiškai stiprios naujosios asmenybių kartos auginimo.

„Neslėpsiu, kad kasdieniame mokytojo darbe būna ir demotyvuojančių dienų. Kalbėdami viešai apie mokytojo darbą įprastai esame skatinami pabrėžti šio darbo privalumus, kalbėti apie prasmę, darbus, kuriais didžiuojamės, tačiau neretai nutylime tuos emociškai sunkius momentus, kurie neišvengiami mūsų darbe. Kartais tiesiog atrodo, kad tai, ką darai vardan vaikų, daliai vaikų neatrodo nei aktualu, nei naudinga. Tam tikromis akimirkomis atrodo, kad gal jų pakankamai nesudomini, ypač jei gauni ne tokį grįžtamąjį ryšį, kokio tikėjaisi“, – prisipažįsta I. Tumosienė.

Po tokių minčių ji linkusi permąstyti ir reflektuoti savo patirtį. Tai įprastai padeda demotyvuojančius dalykus paversti motyvacija: tiesiog svarbu į viską žiūrėti realistiškai, be rožinių akinių, kurie galėtų skausmingai skilti, suprasti, su kuo dirbi, vardan ko, ir susitaikyti su tuo, kas nutinka.

„Kai į mokyklą ateina pradedantysis jaunas mokytojas, jis dar turi daug idealizmo sukurti kažką neįtikėtinai puikaus, kitaip sakant, jis pasiryžęs kalnus nuversti – tiki, kad mokinius iškart sudomins, įtrauks, išmokys, motyvuos. Bet realybėje susiduria su paaugliais, kuriems tuo metu tos informacijos, atrodo, nereikia – tuo metu jiems galbūt svarbiausias yra draugų pripažinimas, gal jie tenori, kad suaugusieji juos paliktų ramybėje.

Tokiu atveju gelbėja refleksija ir supratimas, kad neprivalai sukurti stebuklo, kuris iš karto blizgės, nepadarysi iškart, kad visos tavo pamokos būtų itin įdomios, aktualios ir tiesiog nuostabios. Galbūt užtenka to, kad sukursi mokiniams galimybę sužinoti. Ir gali būti, kad ši galimybė jiems taps aktualesnė vėlesniame amžiuje – mokiniai grįš prie to, ką jiems parodei, ir permąstys. Šiandien tavo dėka bus padėtas pagrindas jų nuomonei, savęs atradimui, suvokimui, kas jiems svarbu, patinka, nepatinka, įdomu, neįdomu“, – įsitikinusi pašnekovė.

 

Nėra greito rezultato

Lietuvių kalbos mokytoja I. Tumosienė teigia, kad visai normalu, jei mokinys teigia, kad jam nepatinka lankytis teatruose, muziejuose, skaityti knygas. Žmonių interesai negali būti vienodi. Tačiau mano, kad mokytojas, ypač lituanistas, yra tas žmogus, kuris gali parodyti kultūrinį gyvenimą. Neretai žmonės teigia nemėgstantys muziejų, nors juose net nėra buvę arba buvo labai seniai ir net gerai nebeprisimena tos patirties: „Aš norėčiau, kad mano mokinys, jei jau teigs, kad nemėgsta muziejų, bent žinotų, ko nemėgsta. O dabar, kai yra gausybė įtraukių edukacijų, net prieš tai skeptiškai nusiteikę mokiniai iš muziejų išeina ir šio to sužinoję, ir visai nenusivylę.”

„Mokytojo darbas, kai bandai vaikus kažkuo sudominti, gali ir neduoti greito ir norimo rezultato čia ir dabar, – pastebi Indrė. – Galbūt ateityje jie permąstys tuos klausimus, kuriais šiandien diskutuojame, tą patirtį, kurią įgijo šiandien muziejuje, teatre ar išvykoje. Net ir tai, kas šiandien jiems atrodo neįdomu, ateityje gali tapti tais argumentais, į kuriuos jie galės atsiremti ir apginti savo požiūrį bei nuomonę.“

 

 

Vadovaujasi trimis pamatinėmis vertybėmis

Vaikų ugdyme I. Tumosienė išskiria tris pamatinius dalykus. Pirmiausia – humanizmo vertybes: ji moko vaikus būti žmogiškais, tolerantiškais ir pagarbiais vieniems su kitais. Jai taip pat svarbus pilietiškumas – į tai iš esmės atsiremia daug jos veiklų su mokiniais. Ir trečioji yra kultūrinė kompetencija. Mokytoja viliasi, kad geriausiu atveju mokiniai mokyklą baigs pagal savo amžių kultūriškai ir literatūriškai išprusę arba bent susipažinę su literatūra ir kultūra.

„Mano tikslas – juos  su tuo supažindinti, kol jie dar yra mokiniai, o ateityje, kaip ir sakiau anksčiau, jie patys pasirinks, ar jiems tai įdomu, aktualu, ar ne. Tai jų pasirinkimo teisė. Vadovaudamasi šiomis trimis pamatinėmis vertybėmis renkuosi su mokiniais ekskursijas, kurios šias vertybes atliepia: įvairias istorines vietoves, muziejus, svarbius istorinius paminklus, kultūrinius objektus. Pavyzdžiui, su devintokais praėjusių mokslo metų pabaigoje lankėmės Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejuje, partizanų bunkeriuose, nuvykome iki Merkinėje esančio paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui, kryžių kalnelio, skirto partizanams. Su dešimtokais baigę mokslo metus vykome į tą patį kraštą, tik vaikščiojome plačiau diskutuodami apie XX a. sudėtingą situaciją, aplankėme Grūto parką, Merkinėje aplankėme ne tik su partizaniniu karu, bet ir su Holokaustu susijusias vietas“, – pasakojo I. Tumosienė.

Pasak jos, vaikai, lankydamiesi tokiose vietose, įvairiai reaguoja – vieniems labai įdomu, kitiems galbūt tai atrodo ne taip artima ir sava.

„Išvykas vertinu dėl galimybės pamatyti, sužinoti, pažinti ir išmokti, pabendrauti. Šiuolaikiniai jaunuoliai, skaitydami klasikinę literatūrą, neretai nežino daugybės istorizmų arba archaizmų reikšmių. Žinoma, viską gali paaiškinti mokytojas arba žodynas, bet juk daug efektyviau nuvykti į autentišką tradicinę sodybą, išsikepti duonos, susipažinti su visais įrankiais, apeiti ūkinius pastatus, kurių šiuolaikiniame kaime dažnai nebėra.

Kai būname išvykoje, stengiuosi, kad turėtume kokybiško laiko tarpusavyje pabendrauti, pažygiuoti gamtoje, papietauti stovyklavietėje, pažaisti, pasisupti ant sūpynių, pačiuožinėti čiuožykloje, aplankyti parodą, vienas kitą pažinti. Noriu suteikti jiems kokybiško bendravimo ir kontakto vienam su kitu laiko – matau išvykose juos gyvesnius, draugiškesnius, atviresnius, smalsesnius bei labiau motyvuotus. Kartu smagiai praleistas laikas sustiprina draugystę, šias pozityvias emocijas jie parsineša į mokyklą, o tai irgi yra reikalinga“, – neabejoja ji.

Tenka ieškoti pastiprinimo iš šalies

 

Indrės manymu, mokykloje dirbančiam mokytojui tenka susitaikyti su tuo, kad jis negali būti tobulas visų sričių specialistas ir kad visose srityse nebus vaikams autoritetas. Kartais tenka ieškoti pastiprinimo – tam tikros srities ekspertų, kurie pasidalintų patirtimi, pristatytų savo sritį, patartų.

„Man labai svarbu, kad vaikai suprastų, jog, norint kažką pasiekti bei tobulėti, teks daug dirbti ir įdėti pastangų. Mokymasis, apsiskaitymas, kultūrinis išprusimas yra vieni esminių dalykų, norint judėti į priekį. Galbūt tokius patarimus dalijantis mokytojas mokiniams gali atrodyti nuobodžiai pamokslaujantis, bet apie tai kalbėti kritiškai svarbu.

Kviečiu į mokyklą pokalbiams įvairių sričių specialistus, kad jie pasidalintų patirtimi, įkvėptų, motyvuotų. Tai įvairūs kultūros, sporto, mokslo pasaulio žmonės. Kitų žmonių požiūris, gyvenimiška patirtis, karjeros kelias atveria platesnį požiūrį į gyvenimą ir pasaulį. Taip mokytojas auginasi ir savo autoritetą mokinių akyse – parodydamas, kad yra toks pats kaip jis, mokinys, t.y. taip pat ieškantis, smalsaujantis, besimokantis ir augantis“, – savo patirtimi dalijasi I. Tumosienė.

Ji teigia gerbianti savarankišką mokinių mąstymą, tačiau nevengianti ir išsakyti savo poziciją. Taip gimsta diskusijos, o kartais ginčai: „Mokinys turi teisę vienus ar kitus dalykus vertinti savaip, pagal savo patirtį, suvokimą, pasaulio matymą. Jei į kažką sureagavai pernelyg emociškai, priėmei klaidingą sprendimą, svarbu išmokti pripažinti savo klaidas ir atsiprašyti, pripažinti tai prieš mokinius. Jei būsi mokytojas, karikatūriškai sakant, toks, kuris tranko kumščiu per stalą, iššauksi paauglių pasipriešinimą ir įplieksi konfliktą, į tave jie nežiūrės kaip į autoritetą. Todėl itin svarbu mokytis derėtis, diskutuoti, parodyti savo žmogiškumą. Svarbu suprasti, kad galite vienas kitą gerbti ir kartu mokytis bei tobulėti.“

I. Tumosienė sako, kad ne tik pati moko vaikus, bet ir daug išmoksta iš jų. Per santykį su mokiniais ji labiau pamato ir pažįsta pati save – tam tikri apsvarstymai paskatina pokyčius.

Savo, kaip klasės vadovo, darbą ji vadina pačiu brangiausiu ir sunkiausiu savo darbu. Nors jis pilnas iššūkių, tačiau turi ir didelę išliekamąją vertę. Grįžtamasis ryšys, gaunamas iš tėvų bei vaikų, yra labai vertingas, motyvuojantis. Vaikų ugdymas yra viena iš tų patirčių, kuri brandina žmogų, nes visų pirma augi pats ir auklėji pats save.

„Mes, suaugusieji, negalime vaikams duoti to, ko patys neturime, – įsitikinusi pašnekovė. – Jeigu neturime kažkurių vertybių, jų neįskiepysime ir vaikams. Daug kalbu su vaikais apie sąmoningą pilietiškumą, humanizmą, nes pati tuo tikiu. Ir ne tik tikiu, bet ir tai rodau – jie turi manyje tai matyti, kad galėtų priimti.

Jeigu kalbu apie tai, kaip svarbu būti sąmoningu piliečiu, bet po to atėjusi į klasę vaikams sakysiu, kad tingiu eiti balsuoti per rinkimus, tai mano kalbos bus nieko vertos. Jeigu jiems sakysiu, kaip svarbu skaityti knygas, o atėjus pas mane mokiniui, kuris perskaitė knygą ir nori su manimi padiskutuoti, matysis, kad nėra su kuo diskutuoti, nes pati knygų neskaitau, tuomet apie kokį mokytojo indėlį į vaikų ugdymą galėtume kalbėti? Vaikų ugdymas prasideda nuo savęs ugdymo.“

 

„VDU žmonės ir 35“. T4EU Studentų tarybos prezidentė, pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos studentė G. Žukauskaitė

 

Videoįrašų serijoje „VDU žmonės ir 35“, skirtoje VDU atkūrimo 35-mečiui, kviečiame susipažinti su Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ Studentų tarybos prezidente, VDU Švietimo akademijos studente Guste Žukauskaite.

Pašnekesyje Gustė papasakojo ne tik apie savo pomėgius – knygų skaitymą, plaukimą ir automobilių slalomą, bet ir didžiausius VDU privalumus bei darbą aljanse „Transform4Europe“.

„VDU – visada dinamiškai unikalu. Jei universitetas būtų automobilio dalis, jis galėtų būti variklis. Taip, VDU pirmauja daugelyje sričių ir manau, kad užkuria, užburia kitus judėti į priekį – be variklio, kitų dalių nebūtų, jos neveiktų“, – tikino G. Žukauskaitė.

Studentės teigimu, tarp aljanso „Transform4Europe“ stiprybių – galimybės susipažinti su žmonėmis iš viso pasaulio. „Tai pažintys, kontaktai visose pasaulio, Europos šalyse ir, svarbiausia, galėjimas tobulėti ir mokytis iš savo klaidų, nes tarptautinė aplinka, kultūra yra daug palankesnė mokytis, nebijoti klysti“, – sakė T4EU Studentų tarybos prezidentė, VDU bendruomenei palinkėjusi būti savimi, siekti universiteto gerovės ir pasinaudoti universiteto teikiamomis galimybėmis.

G. Žukauskaitę kalbino VDU dėstytojas, alumnas, menininkas Arnis Aleinikovas.

***

Vytauto Didžiojo universitetui švenčiant atkūrimo ir artes liberales studijų atsiradimo Lietuvoje 35-metį, kviečiame bendruomenę artimiau susipažinti vieniems su kitais. Kuo studentai, dėstytojai, darbuotojai gyvena ne tik universitete, bet ir laisvalaikiu? Kokie pomėgiai mums teikia džiaugsmą, kokiomis veiklomis užpildome savo laisvesnes minutes? Specialioje videoįrašų serijoje „VDU žmonės ir 35“ – nuoširdžios pažintys su universiteto žmonėmis, kuriuos visus vienija artes liberales dvasia.

Priimk iššūkį – išbandyk studijas VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje!

Kviečiame 10–12 klasių moksleivius priimti iššūkį – išbandyti ugdymo krypties studijų programas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje. Moksleiviai turės galimybė apsilankyti didžiausiame pedagogų rengimo centre, iš arčiau susipažinti su studijų programa, studentais bei dėstytojais, „pasimatuoti“ būsimo studento amplua.  Susitikimų metu moksleiviai turės galimybę pabendrauti su studentais, kurie pasidalins savo patirtimi apie studijas, paskaitas bei pedagogines praktikas. Po paskaitų ir dėstytojai suteiks visą informaciją apie studijų programą, karjeros galimybes, stipendijas.

Ugdymo krypties paskaitos bei seminarai vyksta ne tik auditorijose, tačiau studentai apsilanko darželiuose, Žaislų muziejuje, VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre, Botanikos sode bei kitose erdvėse. Ši iniciatyva moksleivius skatina pasinerti į VDU universiteto atmosferą,

Kviečiame registruotis. 

 

 

 

Ketvirtą kartą įvyko nacionalinis mokinių kūrybinių darbų konkursas – kūrybinės dirbtuvės

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija drauge su Vilniaus Tech universitetu ir Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija jau ketvirtą kartą organizavo nacionalinį mokinių kūrybinių darbų konkursą – kūrybines dirbtuves, vyksiančias tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „STREAM ugdymo srovė“ rėmuose (STREAM – angl. science, technology, creative reading and writing, engineering, art/design, mathematics, liet. gamtos mokslai, technologijos, kūrybinis skaitymas ir rašymas, inžinerija, dailė/dizainas, matematika).

Konferenciją ir konkursą inicijavo VDU ŠA Moderniųjų didaktikų katedros prof. dr. Nijolė Cibulskaitė, o pasaulio švietime jau įprastų STEM ir STEAM vietoje plėtinį STREAM pasiūlė VDU Rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis.

 2020 metais vykusį pirmąjį konkursą „Gyvieji dirbtinių sistemų prototipai“ rengė Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos ir VDU Švietimo akademijos administracijos ir dėstytojų komanda, 2022 metais prie jų prisijungė Vilniaus Tech universiteto specialistas Henrikas Mykolaitis.

Šių metų konkurso tema „Tvarūs inžineriniai sprendimai ir gyvenamoji aplinka“. Konkurse, kuris įvyko 2024 balandžio 25 d., varžėsi komandos, į kurias susibūrė mokiniai nuo pradinės 3 klasės iki IV klasės gimnazistų. Mokinius konkursui rengė STEAM mokomųjų dalykų mokytojai. Šiemet mokiniai pateikė įdomių idėjų, skirtų gvvenamosios aplinkos kokybei gerinti. Konkurso laimėtojais tapo:

  • 3-5 klasių grupėje – Vilniaus Maironio progimnazijos 3 kl. mokinių komanda, parengusi darbą „Vandens energija“, mokytojai Asta Pivoriūnienė, Gražina Pirmaitienė, Paulius Bartasevičius;
  • 6-8 klasių grupėje 7 kl. mokinių komanda iš Vilniaus rajono Riešės gimnazijos su projektu „Tvarus namas”, mokytojos Jolanta Kerinienė ir Vilma Banevičienė;
  • 9-12 klasių grupėje Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos I kl. gimnazistų komanda su darbu “Draugystės suolelis”, mokytojai Aušra Jurgaitienė, Jūratė Kapočė ir Aurimas Lingė, bei Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos IV kl. mokiniai, parengę darbą “Išmanus namas”, mokytoja Raimonda Kundrotienė.

 

Dėkojame visiems kūrybinių dirbtuvių dalyviams mokiniams, juos konkursui parengusiems mokytojams, pagrindiniams konkurso organizatoriams – Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos kolektyvui, direktorei Jurgitai Nemanienei ir dir.pav. Jurgitai Zenevičiūtei, vertinimo komisijos narėms Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokytojai Audrai Paulauskienei ir Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos mokytojai Katažinai Zapasnik. Džiaugiamės bendradarbiavimu su VilniusTECH, dėkojame konkurso organizacinio komiteto narėms ugdymo platformos „Ateities inžinerija“ koordinatorei dr.Editai Karosienei ir konsultantei Editai Leonavičienei bei VDU ŠA Mokytojų rengimo instituto vadovei prof.dr. Ilonai Tandzegolskienei – Belaglovei ir VDU doktorantei Agatai Augustinovič.

 

 

Darželiuose ir mokyklose esame pernelyg rimti: kodėl taip bijome būti vaikiški ir žaisti?

„Švietime mes išties pasidarę pernelyg rimti“, – sako startuolio „Vedliai“, kuris naujos kartos informatikos moko jau daugiau nei 100 000 vaikų, įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė. Vien žodis „vaikiška“, anot jos, tapęs negatyviu: jei pasakei suaugusiam žmogui, kad jis yra žaismingas ar vaikiškas, tai skamba lyg įžeidimas!

„Tarytum būti žaismingu, kuriančiu, vaikišku yra silpnybė – nes juk būtina turi būti rimtas ir susikaupęs! Net negaliu suskaičiuoti, kiek kartų mano pačios vaikai yra gavę pastabų dėl to, kad yra netvarkingi, kažką ne taip susidėjo, kažką pamiršo. Tarsi svarbiausias mokyklos tikslas, kad tas jaunas žmogus būtų susikaupęs ir jau antroje klasėje mokėtų sėdėti tyliai, ramiai, tinkamai susidėjęs rankas. Mano manymu, vaikai ir turi būti vaikiški – pasaulis nesugriūtų, jei truputėlį visi atsipalaiduotume“, – sako ji.

Vaikas mokosi ne tada, kada ramiai ir tyliai sėdi

Žaidimo svarbą ugdymo įstaigoje, ypač ikimokyklinėje, pabrėžia ir Milda Brėdikytė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentė. VDU Švietimo akademijos mokslininkų organizuotoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Mokytojai herojai: kas padeda pedagogui augti“ vykusios diskusijos metu ji akcentavo, kad ikimokykliniame ugdyme neturėtų būti vaikams taikoma tas, kas formaliai taikoma mokykloje – tam tikri psichologiniai instrumentai formuojasi būtent per žaidybines veiklas: „Žaisdami mes išgyvename įvairias situacijas ir tai formuoja mūsų patirtį, tuomet atsiranda psichologiniai instrumentai, kurie padeda vaikui mąstyti ir mokytis. Vaikas mokosi ne ramiai sėdėdamas, o kurdamas, žaisdamas ir judėdamas“.

Diskusijoje dalyvavęs Ąžuolas Jašinskas, 2022 m. Meilės Lukšienės premijos laureatas, Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojas, siūlo nepamiršti žaidimo ne tik ugdant vaikus, bet ir kuriant su jais ryšį: „Žaidimas yra puiki motyvacinė priemonė ir pažinimo šaltinis. Tuo pačiu tai yra priemonė ir būdas užmegzti su vaiku ryšį. Kai mokytojas žaidžia su vaikais krepšinį, futbolą, kvadratą ar slėpynes, svarbu nepamiršti, kad galbūt kažkuriam iš tų vaikų šis laikas yra jo dienos esmė, kertinis momentas jo dienoje. Yra vaikų, kurie negauna iš tėvų net elementaraus dėmesio ir žaidimo laiko – mokytojas kaip žaidimų draugas gali labai pagelbėti vaikui mokantis, augant ir pažįstant save“.

Ą. Jašinskas

VDU Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedros profesorė O. Monkevičienė sako, kad svarbu suprasti, jog ikimokyklinė įstaiga dar nėra mokykla. Čia turėtų vyrauti vaikų ir vaikystės kultūra. Ir būdai vaikus mokyti bei motyvuoti turėtų būti orientuoti į mažą vaiką. Žinoma, iš mokyklų jaučiamas didelis spaudimas paruošti vaikus mokyklai, įgyti atitinkamų žinių, bet šiame etape mokytojams svarbiausia stebėti vaiką, matyti, kaip jis mokosi, kas jį motyvuoja, domina. Ir vienas iš būdų tai padaryti yra žaidimas“.

Mokytojas yra vedlys, kuriuo seka vaikas

Pasak mokytojo Ą. Jašinsko, vaikams atsidavusius ir savo darbą mylinčius mokytojus turėtume vadinti herojais: mokytojas yra vedlys, kuriuo seka vaikas.

„Tenka pripažinti, kad mokytojas pasirinko ne pačią lengviausią specialybę, vertinant ją ir pagal darbo krūvį, ir darbo pobūdį, ir finansinį atlygį už šį darbą, taip pat – patiriamo streso kiekį. Atsakomybė, užgulusi pedagogo pečius, yra labai didelė. Bet, kita vertus, kiekvienas mokytojas turi stengtis vaikui būti herojumi, kad vaikas juo tikėtų, sektų ir matytų jį kaip autoritetą bei vedlį. Tai ir yra pagrindinė mokytojo misija“, – įsitikinęs Ą. Jašinskas.

Tokius lūkesčius mokytojams neretai turi ir vaikų tėvai – jie linkę ne tik kelti klausimus, bet neretu atveju ir reikalauti. Siekiant norimo rezultato, spaudimas dėl atitinkamų vaiko žinių ar kitų pasiekimų yra daromas ne tik mokytojams, bet ir ugdymo įstaigų vadovams.

VDU Istorijos bakalauro ir magistro studijų absolventas, įkūręs privatų darželį ir mokyklą „Herojus“, Andrius Pelegrimas sako, kad tam tikrais atvejais mokytojus, patiriančius tėvų spaudimą, turi užstoti ugdymo įstaigos vadovai.

Jis savo mokyklos mokytojų kartas nuo karto paklausia: kodėl jūs taip bijote vaikų tėvų? Anot jo, mokytojai yra baigę pedagogikos mokslus, ne tik turi reikiamą išsilavinimą, bet ir patirties, išmano vaikų ugdymą nuo a iki z, taigi turėtų labiau pasitikėti savo jėgomis ir atstovėti.

„Problema, jei ugdymo įstaigų vadovai neatstovi už mokytojus: šioje vietoje vadovams dar labai trūksta lyderystės. Jausdami, kad turi palaikymą, paramą ir užnugarį, mokytojai tai gerbia ir labai vertina. Suprantu, kad tėvams labai svarbu išsakyti pastabas mokytojui, kad jo vaikui mokytojas laiku neuždėjo kepurėlės, kad neatsiuntė kažko namų darbams, bet šioje vietoje reikia ne priekaištauti ir reikalauti, o ieškoti būdų padėti vieni kitiems ir bendradarbiauti. Neieškant sutarimo, nukenčia pats vaikas. Ne paslaptis, kad kartais su tėvais susikalbėti yra labai sudėtinga. Mano manymu, tėvams ne pro šalį būtų palankyti ir tėvystės kursus“, – neslepia A. Pelegrimas.

 

A. Pelegrimas

Mokykla turi ugdyti ne tik vaikus, bet ir tėvus

„Tik bendradarbiaudami galime pasiekti bendrų tikslų ir susitarimų. Tarimosi kultūra yra pagrindas“, – įsitikinusi Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, VDU Švietimo akademijos Ikimokyklinio, pradinio ugdymo ir pagalbos mokiniui studijų programų vykdymo grupės vadovė, Europos Komisijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo ekspertė.

Viena vertus, svarbūs ir susitarimai, užfiksuoti dokumentuose, ugdymo programose, tačiau labai svarbu nepamiršti ir paties vaiko – konkrečios ir individualios jo situacijos: „Yra ir kita tėvų reikalavimų medalio pusė. Gali būti, kad vaikas yra perkrautas įvairiais reikalavimais, veiklomis po pamokų, yra nuolat pervargęs, arba atvirkščiai – juo mažai domimasi, jis negauna jokios individualios pagalbos iš savo šeimos. Mokykla kartu turi ugdyti ir tėvų gebėjimus, juos šviesti ir bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų. Tariantis, diskutuojant ir susitariant, laikantis susitarimų galima pasiekti geresnių rezultatų konkretaus vaiko atžvilgiu“.

VDU Švietimo akademijos profesorė O. Monkevičienė pasidalijo neseniai atlikto tyrimo rezultatais. Tyrimo metu buvo išklausyta tėvų nuomonė apie tai, kaip jie vertina pedagogus, taip pat pedagogų paklausta, kaip jie vertina tėvus. Pasak O. Monkevičienės, beveik visi ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai teigiamai įvertino pedagogus. Taigi jeigu ir yra vienas ar keli tėvai, su kuriais sunku susikalbėti, anot jos, neturėtume absoliutinti ir formuoti nuostatos, kad visi tėvai tokie. Turime palaikyti su tėvais ryšį ir ieškoti kelių, kaip bendradarbiauti.

O. Monkevičienė

„Prisimenu atvejį, kai pas mus atėjo specialiųjų poreikių turinčio vaiko tėvai, kurių vaikas pakeitė jau trečią ugdymo įstaigą. Tėtis nepasakė mums, kad jo vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Jis prisipažino, kad bijo: jeigu jis tą pasakys, jo vaikas rizikuos nerasti vietos, jo nepriims ar ilgainiui išstums, kaip kad padarė ligšiolinės ugdymo įstaigos. Jis paminėjo jau trečią ugdymo įstaigą, kuriai jų vaikas pasidarė nebepatogus. Mes tikrai labai jautriai turėtume šioje vietoje žiūrėti ir vertinti santykį su tėvais. Neturi būti ugdymo įstaiga uždara ir teisianti“, – įsitikinusi ji.

Sužadinus vaiko smalsumą, jis ir išmoks daugiau

„Pradėjusi dirbti dėstytoja visiems sakydavau, kad pedagogo profesija yra ypatingai kūrybinė. Deja, mes tai pamirštame. Mokytojo darbas yra nuolatinė improvizacija, džiazas, kuris yra kuriamas ir skamba nuo ryto iki vakaro. Pagrindinis mūsų receptas – neužgniaužti vaiko, jo nepamiršti, neskubėti jo motyvuoti ir kažko reikalauti, turime pajausti ir eiti vaiko ritmu bei tempu“, – pabrėžia Milda Brėdikytė, VDU Švietimo akademijos docentė.

Ji įsitikinusi: žmogus gimsta motyvuotas mokytis, ieškoti ir tyrinėti, tik tėvai bei pedagogai daro įvairias klaidas, paversdami vaiką nemotyvuotu. Ir tuomet tenka pasiraitoti rankoves, kad rastume būtų, kaip vaiką vėl sudominti.

Startuolio „Vedliai“ įkūrėja M. Katkutė-Gelžinė sako, kad tėvams išties reiktų privalomų tėvystės kursų: „Aš, kaip mama, tikrai būčiau už privalomus tėvystės kursus. Pati labai daug pastangų dedu tėvystėje ir suprantu, koks sudėtingas darbas yra auginti vaikus XXI amžiuje. Pati neturiu su kuo pasitarti, iššūkių tikrai yra apstu. Taigi esu labai dėkinga savo vaikų mokytojoms, kurios padeda man auginti mano vaikus. Neįsivaizduoju, kaip susitvarkyčiau viena. Mokykla yra lyg didelis kaimas, kuris padeda tą žmogų užauginti“.

Anot Monikos, vienas labiausiai pamirštų ir po ugdymo programomis pasislėpusių ugdymo tikslų – vaiko gebėjimas kurti.

Monika Katkutė-Gelžinė

Monika pasidalijo savo asmenine patirtimi iš kelionės po Niujorką – ji su draugais užsuko į vieną iš tame mieste esančių meno galerijų. Įėjus į vieną iš jų, Monika išvydo kambarį, apkrautą ryškiomis spalvomis nuspalvintais baldais. Išvydusi sienas, aprašinėtas kreidelėmis, ji susimąstė: gal ir ji galėtų ten palikti kokį nors savo užrašą? Atsiklaususi parodos prižiūrėtojus, ji nedrąsiai paėmė kreideles ir užrašė palinkėjimus savo draugams.

„Jei gaminame kokį patiekalą ar kažką piešiame, turime įdėti bent truputėlį savęs – tuomet jaučiamės labiau įsitraukę, dalyvaujantys procese. Ir tai galioja ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Aš pati daugiausiai dirbu su informacinėmis technologijomis. Mūsų tikslas yra ne tik suteikti vaikui žinių, duoti jam informacijos, bet ir padėti jam atrasti, sukurti kažką naujo, kad vaikas įdėtų bent šiek tiek savęs. Tai savaime paskatina jo smalsumą ir domėjimąsi. Pats pasirinkęs savo temą ar spalvą, vaikas jaučiasi labiau įsitraukęs ir motyvuotas – tai yra mūsų bendra kūryba. Sužadinus vaiko smalsumą, jis ir išmoks daugiau“, – neabejoja ji.

VDU Švietimo akademijos Ukrainos centre lankėsi Europos Tarybos (ET) Generalinė Sekretorė Marija Pejčinović Burić.

Balandžio 19 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje esančiame Ukrainos centre lankėsi Europos Tarybos (ET) Generalinė Sekretorė Marija Pejčinović Burić, Pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė.

Vizito metu iškilmingus svečius pasitiko ir dainomis pasveikino vaikų choras „Mrija“, vyko kūrybinės dirbtuvės, lietuvių kalbos paskaitos ukrainiečiams.

Pirmoji ponia pristatė Ukrainos centro veiklą, tikslus, įgyvendinamus projektus ir ateities perspektyvas.

„Labai vertiname ET paramą Ukrainai ir jos žmonėms, ypač Ukrainos vaikams. Kaip žinome, Lietuvai pirmininkaujant ET Ministrų Komitetui daugiausia dėmesio bus skiriama būtent Ukrainai. Remti Ukrainą, padėti jai apsiginti nuo Rusijos agresijos – svarbiausi Lietuvos pirmininkavimo prioritetai“, – sakė D. Nausėdienė.

VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė pasidžiaugė, jog Ukrainos centrą aplanko svarbūs Europos politikos atstovai. „Ir toliau Ukrainos centras siekia plėsti savo veiklą: buria akademinę bendruomenę, kuri savo žiniomis, tyrimais ir bendra patirtimi prisideda prie europinės Ukrainos perspektyvos“, – sako VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė.

Ukrainos centras Vilniuje įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva ir siekia sukurti ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirtą atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę. Jo steigėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Vytauto Didžiojo universitetas ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Duris lankytojams centras atvėrė 2022 metų birželį. Vienas iš pagrindinių jo uždavinių – ne tik suteikti erdvę pasitraukusiems iš Ukrainos žmonėms, siekiant sėkmingai juos integruoti Lietuvoje, bet ir sudaryti galimybes susitikti su tautiečiais, puoselėti savo kultūrą, istoriją ir tapatybę, gauti psichologinę pagalbą, neformaliojo švietimo, kultūros, socialines, kitas reikalingas paslaugas. Iki šiol tai yra tarptautiniam bendradarbiavimui atvira kultūros ir edukacijų erdvė.

 

 

VDU Švietimo akademijoje startuoja naujas Europos horizonto projektas CLiViE tirsiantis kultūrinio raštingumo vertę Europoje

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos tyrėjų komanda, kartu su Helsinkio universiteto mokslininkais pradeda įgyvendinti laimėtą Europos horizonto programos projektą  „Cultural Literacies’ Value in Europe“ (CLiViE). Projekto tikslas yra plėtoti novatoriškas, menais grįsto ugdymo (art-based education) intervencijas tobulinant pedagoginę praktiką, taip atskleidžiant platesnę kultūrinio raštingumo sampratą ir vertę Europoje. Projekto metu bus taikomos pokyčių teorijos (theory of change ToC) bei socialinės investicijų grąžos (Social Return on Investment SROI) metodologijos, siekant gerinti supratimą apie kultūrinio raštingumo vertę per meninį ugdymą. Projekto metu bus siekiama apskaičiuoti menais grįsto ugdymo poveikį, kalbantis su jaunimu ir atskleidžiant menais grįsto jaunimo ugdymo svarbą šiuolaikinėje visuomenėje. CLiViE projektas organizuojamas 8 darbo paketais (WP). Jiems vadovauja skirtingi partneriai ir koordinuoja vadovaujantis partneris.

Projektas rengtas pagal Europos Horizonto kvietimą HORIZON-CL2-2023-HERITAGE-01-07 – Promoting cultural literacy through arts education to foster social inclusion. Projekto „Cultural Literacies’ Value in Europe“ (CLiViE) koordinatoriai Helsinkio Universitetas, Suomija, projekte dalyvauja 8 partneriai, projekto biudžetas € 2 999 890,00

Plačiau apie projektą skaitykite CLiViE interneto svetainėje- www.clivieproject.eu ir CORDIS sistemoje – https://cordis.europa.eu/project/id/101132285

 

 

Kviečiame moksleivius tapti pedagogu vienai dienai

„Ar verta rinktis mokytojo profesiją? Jei šis klausimas sukasi moksleivio galvoje, jis turi ateiti į mokyklą ar darželį ir pabūti ten ilgiau. Pamatyti, išgirsti, sužinoti, pajausti, tuomet ir priimti sprendimą bus lengviau.  Kartais tiesiog pakanka būti šalia vaikų, bendrauti su jais, įsiklausyti, stebėti, veikti kartu“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, Vilniaus lopšelio–darželio „Viltenė“ direktorė doc. dr. Birutė Autukevičienė.

Kelintus metus VDU Švietimo akademija 10–12 klasių moksleivius kviečia „pasimatuoti“ pedagogo profesiją. Ankstesniais metais moksleiviai galėjo save išbandyti ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo pedagogo amplua, šiemet dalyviai galės tapti ir dalyko mokytoju.

Balandžio–gegužės mėnesio penktadieniais VDU Švietimo akademija kviečia 10-12 klasių moksleivius tapti pedagogu vienai dienai Kaune ir Vilniuje ar savo gimtajame mieste ir iš arti pamatyti inovatyvios mokyklos gyvenimą bei mokytojo darbo užkulisius.

„Lopšelyje – darželyje „Viltenė“ dažnai lankosi studentai, kurie atlieka pedagoginę praktiką, tad mokytojai puikiai bendrauja su jaunimu, geba perduoti jiems savo žinias, patirtį ir mielai tai daro. Laukiami ir moksleiviai, kurie atneša savą, kitokį požiūrį, bendravimo stilių, smalsumą ir žingeidumą, inovatyvumą  ir kūrybiškumą. Mainais mes galime parodyti praktiškai, kaip ugdome mažuosius,  kokius vaidmenis prisiimame, kaip planuojame ugdymo procesą, kaip bendraujame su tėvais. Kartu aptarsime, kas svarbiausia ugdant mažą vaiką, pasikalbėsime apie ugdomosios aplinkos svarbą ir, žinoma, apie mokytojo profesiją“,– sako direktorė doc. dr. Birutė Autukevičienė.

B. Autukevičienė

Ruošiant studentus pedagoginiam darbui, VDU Švietimo akademijos profesorės prof. dr. Daivos Jakovonytės-Staškuvienės teigimu, jau mokyklos suole reiktų tapti mokytoju vienai dienai.  Profesorės teigimu, Kanados Monrealio universitetas jau seniai įgyvendina panašią iniciatyvą, kur siūlo priešuniversitetines programas-susitikimus.

„Dažniausiai universitetas parodo savo stiprybes: aplinkas, unikalias studijų galimybes, atliekamus tyrimus, laboratorijas. Norintys studijuoti kviečiami pabūti studentu vienai dienai ar vienai savaitei, lankyti skirtingų specialybių paskaitas, pasikalbėti su dėstytojais ir jau esamais studentais. Be to, siūloma labai daug individualių pagalbų, pavyzdžiui, padedama mokiniams, turintiems pripažintų apribojimų: psichikos sveikatos problemų, mokymosi sutrikimų, dėmesio sutrikimų, fizinių, sensorinių, motorinių ar neurologinių sutrikimų. Siūloma individuali akademinė parama ir pagalba, įvairios konsultacijos, bibliotekos resursai, sveikatos ir psichologinės pagalbos grupės, individuali pedagoginė pagalba, finansinė parama“, – pasakoja prof. D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Kas moksleivių laukia:

  • Pažintis su inovatyvia ugdymo praktika mokyklose, jų vadovais ir pedagogų bendruomene.
  • Galimybė „pasimatuoti” pedagogo profesiją ir stebėti mokykloje vykstantį gyvenimą.
  • Galimybė susipažinti su mokyklų bendruomenėse susitartomis prioritetinėmis kryptimis, vykdomomis veiklomis, kurių metu integraliai ugdomos pradinių klasių mokinių dalykinės ir bendrosios kompetencijos, neformalaus ugdymo veiklomis.
  • Įkvepiančios mokyklų vadovų ir pedagogų istorijos, mokinių patirtys.
  • Naujos ir neįkainojamos Jūsų patirtys, kupinos diskusijų ir apmąstymų.
  • Atsakymai į visus klausimus apie ugdymo krypties studijas VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje.

Moksleiviai gaus pažymėjimą, socialinių-pilietinių valandų/ savanorystės sertifikatą.

Registracija.

 

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

 

 

Ir gabus vaikas turi teisę būti atpažintas ir ugdomas

Vytauto Didžiojo universiteto gabių vaikų ugdymo centro „Gifted“ psichologų komandos vadovė dr. Jurga Misiūnienė kviečia atrasti gabių vaikų intelektiniam ir emociniam vystymuisi skirtą tarptautinę Lietuvos-Izraelio programą, kurią Kaune, Vilniuje ir Tauragėje jau lanko apie 350 vaikų. Šių vaikų stiprybės identifikuojamos remiantis Izraelio, ilgametę patirtį ugdant gabius vaikus turinčios šalies, sistema, o  su jais dirba entuziastingi, nuolat kompetencijas gilinantys pedagogai, jiems talkina 11 psichologų komanda.

Kaip apibūdinti gabų vaiką? Dažnai pirma mintis – tas, kuris mokykloje gauna aukštus įvertinimus. Arba, jei apibūdintume plačiau, kaip sako psichologė  J. Misiūnienė, „pirmas į galvą šaunantis žodis – išsiskiriantis. Tokie vaikai išsiskiria didžiuliu potencialu ką nors daryti, ko nors siekti ir pasiekti daugiau negu dauguma bendraamžių. Šis potencialas visų pirma pasireiškia loginiu mąstymu, gebėjimu įžvelgti dėsningumus, prognozuoti, daryti išvadas, apibendrinti. Bet turime suprasti, kad gabus vaikas nors ir turi tokį potencialą, nebūtinai jį realizuoja. Labai dažnai tenka išgirsti: koks jis gabus, jei niekuo negali pasigirti, jei blogai mokosi… Svarbu suprasti, kad gabūs vaikai gali gerai mokytis, bet nebūtinai tai daro…“ Pasak psichologės, jeigu gabus vaikas nesimoko gerai, reikia ieškoti priežasčių jo aplinkoje. Kartais jiems nepatinka eiti į  mokyklą. Taip gali nutikti todėl, kad ugdymo programa gabiam vaikui nuobodi ir neįdomi. Tokiems vaikams net gali kilti elgesio problemų, nes pamokose jie nuobodžiauja. Gabūs vaikai mėgsta sudėtingus žaidimus ir nesidomi tais, kuriais domisi jų bendraamžiai. Dėl to gabus vaikas izoliuojasi, tampa uždaras. Gabūs vaikai dažnai mieliau bendrauja ir žaidžia su vyresniais vaikais. Dėl šios priežasties jiems gali būti sunku tapti lyderiais, nes fiziniu išsivystymu jie atsilieka nuo vyresnių draugų. Gabiems vaikams būdingas vidinis tobulumo poreikis. Jie nenurimsta, kol nepasiekia aukščiausio lygio. Ši savybė pasireiškia labai anksti. Šalia visų paminėtų atvejų labai svarbu suprasti, kad gabus vaikas mokydamasis gali patirti ir tam tikrų sunkumų, pavyzdžiui, dėl disleksijos, disgrafijos, autizmo spektro sutrikimų. Literatūroje tai apibrėžiama kaip „dvigubas išskirtinumas“, o jį turintys vaikai ilgą laiką gali būti neidentifikuoti, nes gabumai geba maskuotis, todėl sunku atpažinti, kokios būtent paramos reikia gabiam vaikui. Tokiu atveju, labai tikėtina, gabus vaikas mokykloje nepasieks gerų rezultatų ir negaus reikiamos paramos.

J. Misiūnienė apgailestauja, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos neturi pakankamai resursų gabiems vaikams atpažinti ir juos tinkamai ugdyti. Todėl, pasak jos, ypatingai svarbu, kad šie vaikai atrastų tokius centrus kaip „Gifted“ ir turėtų galimybę savo gebėjimus realizuoti. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad gabumo sąvoką gaubia labai daug emocijų. Kai apie vaiką sakome, kad jis gabus, neretai kyla pasipiktinimas: o ką, kiti negabūs? Taip, anot J. Misiūnienės, nutinka todėl, kad painiojamos gabumo ir žmogaus vertės sąvokos. „Gabus nereiškia vertingesnis už kitus, – pastebi psichologė. – Apibūdinimas „gabus“ tik nurodo tam tikrą gebėjimų spektrą.“

Pirmieji vaiko gabumą dažniausiai pastebi tėvai, nors tai padaryti ne visada lengva, nes gabumo stereotipo nėra – kiekvienas vaikas savo išskirtinumą parodo savaip. Dažniausios gabių vaikų savybės yra šios, vardina psichologė,: ankstyva kalba, sudėtingų žodžių vartojimas, ankstyva skaičiavimo ar skaitymo raida, smalsumas („Užduoda milijoną klausimų apie viską pasaulyje!“), puiki atmintis („Detaliai viską prisimena“), greitas suvokimas („Viską suvokia akimirksniu“), laki vaizduotė („Žaidžia su įsivaizduojamais draugais“ arba „Pasakoja tokias fantastiškas istorijas“), įvairiai parodo savo sugebėjimus, nors kartais gali ir visai atsisakyti juos demonstruoti.

Svarbu nepamiršti kelių dalykų: gabūs vaikai dažnai pasižymi padidintu jautrumu, ypač emocijų srityje. Jų emocijos gilios, jie jautrūs tarpasmeniniuose santykiuose, išgyvena ne tik dėl savo, bet ir dėl kitų klaidų. Šios savybės – ne problemos, o gabumo požymiai. Gabumai yra įgimtos savybės, lemiančios veiklos sėkmę, tai – dovana. Pastebėję, kaip vaikas įgyja žinių ir įveikia iššūkius tam tikroje srityje, galime nustatyti jo gabumus. Tai gali būti menas, sportas, mokslas ar kita veikla. Svarbu gabumus pastebėti ir nukreipti vaiką tinkama kryptimi. Padėti jam sudarant stipriaisiais gebėjimais pagrįstas tobulėjimo galimybes.

Šiuo metu VDU Švietimo akademijos „Gifted“ centras Kaune ir Vilniuje skelbia 8-18 metų mokinių registraciją dalyvauti atrankoje lankyti užsiėmimus 2024-2025 mokslo metais.

Registracija 4-7 metų vaikams

Registracija 8-18 metų vaikams

Daugiau informacijos:

El. paštu: gifted@vdu.lt

Tel.: +370 657 62866

https://gifted.vdu.lt/