Ir gabus vaikas turi teisę būti atpažintas ir ugdomas

Vytauto Didžiojo universiteto gabių vaikų ugdymo centro „Gifted“ psichologų komandos vadovė dr. Jurga Misiūnienė kviečia atrasti gabių vaikų intelektiniam ir emociniam vystymuisi skirtą tarptautinę Lietuvos-Izraelio programą, kurią Kaune, Vilniuje ir Tauragėje jau lanko apie 350 vaikų. Šių vaikų stiprybės identifikuojamos remiantis Izraelio, ilgametę patirtį ugdant gabius vaikus turinčios šalies, sistema, o  su jais dirba entuziastingi, nuolat kompetencijas gilinantys pedagogai, jiems talkina 11 psichologų komanda.

Kaip apibūdinti gabų vaiką? Dažnai pirma mintis – tas, kuris mokykloje gauna aukštus įvertinimus. Arba, jei apibūdintume plačiau, kaip sako psichologė  J. Misiūnienė, „pirmas į galvą šaunantis žodis – išsiskiriantis. Tokie vaikai išsiskiria didžiuliu potencialu ką nors daryti, ko nors siekti ir pasiekti daugiau negu dauguma bendraamžių. Šis potencialas visų pirma pasireiškia loginiu mąstymu, gebėjimu įžvelgti dėsningumus, prognozuoti, daryti išvadas, apibendrinti. Bet turime suprasti, kad gabus vaikas nors ir turi tokį potencialą, nebūtinai jį realizuoja. Labai dažnai tenka išgirsti: koks jis gabus, jei niekuo negali pasigirti, jei blogai mokosi… Svarbu suprasti, kad gabūs vaikai gali gerai mokytis, bet nebūtinai tai daro…“ Pasak psichologės, jeigu gabus vaikas nesimoko gerai, reikia ieškoti priežasčių jo aplinkoje. Kartais jiems nepatinka eiti į  mokyklą. Taip gali nutikti todėl, kad ugdymo programa gabiam vaikui nuobodi ir neįdomi. Tokiems vaikams net gali kilti elgesio problemų, nes pamokose jie nuobodžiauja. Gabūs vaikai mėgsta sudėtingus žaidimus ir nesidomi tais, kuriais domisi jų bendraamžiai. Dėl to gabus vaikas izoliuojasi, tampa uždaras. Gabūs vaikai dažnai mieliau bendrauja ir žaidžia su vyresniais vaikais. Dėl šios priežasties jiems gali būti sunku tapti lyderiais, nes fiziniu išsivystymu jie atsilieka nuo vyresnių draugų. Gabiems vaikams būdingas vidinis tobulumo poreikis. Jie nenurimsta, kol nepasiekia aukščiausio lygio. Ši savybė pasireiškia labai anksti. Šalia visų paminėtų atvejų labai svarbu suprasti, kad gabus vaikas mokydamasis gali patirti ir tam tikrų sunkumų, pavyzdžiui, dėl disleksijos, disgrafijos, autizmo spektro sutrikimų. Literatūroje tai apibrėžiama kaip „dvigubas išskirtinumas“, o jį turintys vaikai ilgą laiką gali būti neidentifikuoti, nes gabumai geba maskuotis, todėl sunku atpažinti, kokios būtent paramos reikia gabiam vaikui. Tokiu atveju, labai tikėtina, gabus vaikas mokykloje nepasieks gerų rezultatų ir negaus reikiamos paramos.

J. Misiūnienė apgailestauja, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos neturi pakankamai resursų gabiems vaikams atpažinti ir juos tinkamai ugdyti. Todėl, pasak jos, ypatingai svarbu, kad šie vaikai atrastų tokius centrus kaip „Gifted“ ir turėtų galimybę savo gebėjimus realizuoti. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad gabumo sąvoką gaubia labai daug emocijų. Kai apie vaiką sakome, kad jis gabus, neretai kyla pasipiktinimas: o ką, kiti negabūs? Taip, anot J. Misiūnienės, nutinka todėl, kad painiojamos gabumo ir žmogaus vertės sąvokos. „Gabus nereiškia vertingesnis už kitus, – pastebi psichologė. – Apibūdinimas „gabus“ tik nurodo tam tikrą gebėjimų spektrą.“

Pirmieji vaiko gabumą dažniausiai pastebi tėvai, nors tai padaryti ne visada lengva, nes gabumo stereotipo nėra – kiekvienas vaikas savo išskirtinumą parodo savaip. Dažniausios gabių vaikų savybės yra šios, vardina psichologė,: ankstyva kalba, sudėtingų žodžių vartojimas, ankstyva skaičiavimo ar skaitymo raida, smalsumas („Užduoda milijoną klausimų apie viską pasaulyje!“), puiki atmintis („Detaliai viską prisimena“), greitas suvokimas („Viską suvokia akimirksniu“), laki vaizduotė („Žaidžia su įsivaizduojamais draugais“ arba „Pasakoja tokias fantastiškas istorijas“), įvairiai parodo savo sugebėjimus, nors kartais gali ir visai atsisakyti juos demonstruoti.

Svarbu nepamiršti kelių dalykų: gabūs vaikai dažnai pasižymi padidintu jautrumu, ypač emocijų srityje. Jų emocijos gilios, jie jautrūs tarpasmeniniuose santykiuose, išgyvena ne tik dėl savo, bet ir dėl kitų klaidų. Šios savybės – ne problemos, o gabumo požymiai. Gabumai yra įgimtos savybės, lemiančios veiklos sėkmę, tai – dovana. Pastebėję, kaip vaikas įgyja žinių ir įveikia iššūkius tam tikroje srityje, galime nustatyti jo gabumus. Tai gali būti menas, sportas, mokslas ar kita veikla. Svarbu gabumus pastebėti ir nukreipti vaiką tinkama kryptimi. Padėti jam sudarant stipriaisiais gebėjimais pagrįstas tobulėjimo galimybes.

Šiuo metu VDU Švietimo akademijos „Gifted“ centras Kaune ir Vilniuje skelbia 8-18 metų mokinių registraciją dalyvauti atrankoje lankyti užsiėmimus 2024-2025 mokslo metais.

Registracija 4-7 metų vaikams

Registracija 8-18 metų vaikams

Daugiau informacijos:

El. paštu: gifted@vdu.lt

Tel.: +370 657 62866

https://gifted.vdu.lt/

 

Kauno rajono savivaldybės Jaunojo pedagogo klubo moksleiviai lankėsi VDU Švietimo akademijoje Vilniuje

Balandžio 5 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje lankėsi Kauno rajono savivaldybės Jaunojo pedagogo klubo 9–12 klasių moksleiviai.

Renginyje VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė susitiko su moksleiviais, papasakojo apie kanclerio profesiją, darbą universitetą ir švietimo lyderio vaidmenį visuomenėje. VDU Švietimo akademijos dėstytoja Ksenija Banuševičienė skaitė paskaitą „Išmok prancūzų kalbą per pusvalandį. Prancūzų kultūra Lietuvoje“, kur moksleiviai mokėsi prancūziškų žodžių, susipažino su Mokomojo dalyko pedagogikos: anglų kalbos ir antrosios užsienio kalbos bakalauro programą bei užsienio kalbų mokytojo profesija.  VDU Švietimo akademijos absolventai, Mokslo ir menų mokyklos „Taškius“ padalinio vadovė Karolina Tarasevičė bei pradinių klasių mokytojas Darius Savickas pristatė savo mokymosi įstaigą, kur mokslas ir menas keliauja drauge bei vienas kitą papildo, o ugdymas remiasi prof. Howardo Gardnerio daugialypio intelekto teorija. Absolventai pasidalino savo patirtimi apie studijas universitete, profesinį kelią.

Vėliau moksleiviai apsilankė VDU darželyje „Mažųjų akademija“, kur novatoriškoje ir modernioje įstaigoje dalyviai pasimatavo ikimokyklinio ir priešmokyklinio pedagogo profesija, o darželio vadovė Ieva Pažusienė atskleidė darbo ypatumus su vaikais.

2022 metais Kauno rajono savivaldybė, Kauno rajono švietimo centras, bendradarbiaudamas su VDU Švietimo akademija, įsteigė 9-12 klasių moksleiviams „Jaunojo pedagogo klubą“, kurio tikslas – sudaryti sąlygas Kauno rajono vyresniųjų moksleivių mokiniams įgyti žinių ir patirties bei susipažinti su mokytojo profesija.

 

VDU Ukrainos centre lankėsi Norvegijos kronprincas

Balandžio 3 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje esančiame Ukrainos centre Vilniuje Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiko Norvegijos kronprincu Haakonu ir jam pristatė Ukrainos centro veiklą.  Susitikime dalyvavo VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė, Ukrainos centro komandos nariai.

„Šis centras – tai mūsų tikėjimo Ukrainos ateitimi liudijimas. Kartu su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska pradėjome jį kurti, tikėdamos, kad centro lankytojai vėliau prisidės prie Ukrainos atkūrimo ir atstatymo darbų“, – sakė D. Nausėdienė.

D. Nausėdienė atkreipė Norvegijos kronprinco dėmesį į tai, kad Ukrainos centras pasirengęs plėsti tarptautinių partnerių tinklą ir įgyvendinti naujas iniciatyvas bei veiklas. Lietuvoje prieglobstį radusiems ukrainiečiams galėtų pasitarnauti ir solidi Norvegijos patirtis, sukaupta padedant pabėgėliams visame pasaulyje. Todėl pirmoji ponia pakvietė norvegų nevyriausybines organizacijas megzti ryšius su Ukrainos centru.

Susitikimo metu Lietuvos pirmoji ponia kartu su Norvegijos kronprincu Haakonu apžiūrėjo Ukrainos centre veikiančias parodas, taip pat susipažino su įvairiomis centre vykstančiomis veiklomis, bendravo su centro lankytojais.

Ukrainos centras Vilniuje įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva ir siekia sukurti ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirtą atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę. Jo steigėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Vytauto Didžiojo universitetas ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.

 

VDU Ukrainos centre įvyko tarptautinės parodos „Helsinki to Kyiv: Back to the Future“ (liet. „Nuo Helsinkio iki Kijivo: atgal į ateitį“) atidarymas

Kovo 27 d.,  Ukrainos centre, veikiančiame Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius), vyko tarptautinės parodos „Helsinki to Kyiv: Back to the Future“ (liet. „Nuo Helsinkio iki Kijivo: atgal į ateitį“) atidarymas. Rengdamas šią parodą Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis siekė pavaizduoti naujų modernių valstybių atsiradimą Europoje nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros 1917–1918 m. ir kolektyvinio regioninio saugumo siekius anuomet ir mūsų laikais.

Pasak Liudo Mažylio, ekspozicijos pristatymas Ukrainos centre Vilniuje  bei Lietuvos narystės NATO 20-mečio išvakarėse įgauna ypatingą prasmę. „Dirbdamas Europos Parlamente pastebėjau, kad trūksta platesnio lyginamojo požiūrio apie regiono valstybių – nuo Suomijos iki Ukrainos – kūrimąsi Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ir po jo. Dabar visos šios valstybės (išskyrus Ukrainą, kol kas) yra įsiliejusios ir į Europos Sąjungą, ir į NATO. Paroda užfiksuoja daug pradinių išeities taškų ir kuria laiko bei erdvės foną šių dienų politikos aktualijomis suvokti, politinį diskursą ateities iššūkiams įveikti“, – teigia EP narys prof. L. Mažylis.

Ekspozicija parengta bendradarbiaujant su septynių valstybių – Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Ukrainos – istorinės atminties institucijomis. „Esu labai dėkingas Kauno regioninio valstybės archyvo vadovui Gintarui Dručkui, kurio parengta paroda sudaro pagrindą dabartinei ekspozicijai. Jo dėka turėjau galimybę ekspozicijoje pateikti kruopščiai sukauptą, kai kada primirštą, archyvinę medžiagą – politinių ir visuomenės veikėjų nuotraukas bei svarbiausius šių tautų valstybingumą patvirtinančius dokumentus, tokius kaip nepriklausomybės deklaracijos (įskaitant Vasario 16-osios Aktą), autentiški protokolai ir kt. Juose atsispindi dvišaliai ir daugiašaliai regiono šalių santykiai Pirmojo pasaulinio karo ir pokario metu, taip pat dokumentai, žemėlapiai verčia vėl ir vėl permąstyti, su kokiais iššūkiais ir grėsmėmis buvo susidurta anuomet, kokia jėga destabilizuoja regioną dabar“, – parodos eksponatus aptaria L. Mažylis.

L. Mažylio teigimu, šia paroda siekiama ne tik koncentruotai ir akcentuotai papasakoti apie naujos, modernios ir demokratinės Europos gimimą kaip tiesioginę Pirmojo pasaulinio karo pabaigos pasekmę, bet kartu kelti diskusiją apie regiono saugumo iššūkius.

„Pirmojo pasaulinio karo pabaigą reikėtų vertinti kaip demokratijos triumfą Europoje: kūrėsi naujos nepriklausomos valstybės, įskaitant ir Lietuvą. Bet net ir paskelbus nepriklausomybę, savo laisvę ir valstybių sienas reikėjo apginti. Rusija (tuomet bolševikinė) nė nemanė susitaikyti su „savo“ teritorijų netektimi. Siekiant stiprinti saugumą, buvo galvojama apie regiono saugumo stiprinimą. 1920 metais įvyko ir Buldurių (Latvija) konferencija, kurioje svarstyta net karinė-gynybinė sąjunga. Bet dėl brendusių Lietuvos ir Lenkijos nesutarimų to padaryti nepavyko“, – teigia prof. L. Mažylis.

Pasak europarlamentaro, parodos pavadinimas simbolinis: nepriklausomų valstybių paskelbimas po Pirmojo pasaulinio karo suteikė viltį, bet negarantavo regioninio stabilumo, o daugiau nei du metus besitęsiantis totalinis Rusijos karas prieš Ukrainą grąžina prie neišspręstų problemų. „Šio regiono saugumą užtikrinti gali visų šių valstybių buvimas viename gynybiniame aljanse. Istorinė dimensija vienareikšmiškai liudija tai“, – teigia politikas prof. L. Mažylis.

Parodos atidaryme dalyvavo ir pasisakė Suomijos, Estijos, Latvijos, Ukrainos ambasadoriai Lietuvoje bei Lenkijos ambasados Lietuvoje Pirmasis patarėjas, VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė.

Praėjusių metų lapkritį paroda buvo atidaryta Europos Parlamento rūmuose Briuselyje, o Lietuvoje bus pristatoma pirmą kartą.

 

VDU kviečia pasimatyti parodoje „Karjera & Studijos Lietuvoje“

Kovo 28–29 d. moksleiviai kviečiami apsilankyti Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Karjera & Studijos Lietuvoje”, kurioje moksleiviai turės galimybę susitikti su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovais ir pasikalbėti, kaip tinkamai pasirinkti studijas, kodėl verta rinktis nemokamas gretutines studijas VDU ir kuo studijos, grindžiamos artes liberales principais, yra pranašesnės.

VDU atstovus bus galima sutikti net 3-ose zonose: pagrindiniame stende Akademinėje erdvėje, Karjeros bei Renginių erdvėse.

Akademinėje erdvėje prie pagrindinio VDU stendo lauks universiteto atstovai, pasirengę atsakyti ir pakonsultuoti moksleivius aktualiausiais klausimais: nuo studijų programų, stojamųjų egzaminų, priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarkos pristatymo iki konkursinio balo skaičiavimo bei konsultacijų, kaip įstoti į pasirinktą specialybę.

Karjeros erdvėje VDU atstovai itin lauks tų, kurie domisi įvairiausiais eksperimentais arba svajoja išbandyti juos patys. Čia bus galima susitikti su VDU Akademinio jaunimo mokslinės draugijos „Modusas“ nariais, kurie pakvies į gamtos mokslų mugę. Joje apsilankiusieji ne tik išvys Lietuvoje gyvenančius egzotinius gyvūnus, tačiau ir galės atlikti cheminius eksperimentus, patyrinėti ląsteles. Drąsiausieji turės galimybę rankose laikyti ugnį.

VDU Socialinių mokslų fakulteto atstovai pristatys kognityvinių funkcijų lavinimo programą virtualioje realybėje. Moksleiviai susipažins su virtualios realybės pritaikymu psichologijoje ir galės išbandyti savo atminties galimybes, atliekant užduotis virtualios realybės aplinkoje. Virtuali realybė taip pat gali būti naudojama atsipalaidavimo įgūdžiams lavinti, todėl bus galima pasinaudoti proga ir mokytis sąmoningo atsipalaidavimo (angl. mindfulness).

VDU suteiks galimybę moksleiviams įdomiai ir prasmingai praleisti laiką žaidžiant tarptautinio projekto metu sukurtą mokomąjį stalo žaidimą „GAMLEC“ (angl. gaming for mutual learning in elderly care), kuris leidžia paprastai, žaismingai ir tvariai įgyti žinių apie vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga priežiūra ar globa, gyvenimo kokybę.

Mugės lankytojus pasinerti į virtualių laboratorijų realybę kvies ir VDU STEAM didaktikos centras. Čia kiekvienas gali išbandyti skirtingų disciplinų integraciją, tyrinėjant virtualias laboratorijas ir interaktyvias eksperimentų veiklas. Ši erdvė yra skirta tiek mokiniams, tiek suaugusiems, siekiantiems patirti mokymąsi naujai, naudojant pažangiausias technologijas ir įtraukiančią virtualią realybę.

Pranešimai Renginių erdvėse

Kovo 28 d., ketvirtadienį, 11:00-11:30, 5.2 salėje pranešimą „3 dalykai, pakeitę mūsų pasaulį – apie nestandartinį mąstymą, kūrybiškumą ir pasirinkimus“ skaitys VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas Mindaugas Nefas.

Kovo 29 d., penktadienį, 11:00-11:30, 5.1 salėje VDU diplomatijos ir tarptautinių santykių programos absolventas, Mokomojo dalyko pedagogikos: šokio ir teatro pedagogikos dėstytojas, šiuolaikinio šokio atlikėjas, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas, pedagogas Marius Pinigis pristatys pranešimą „Nuo diplomuoto politologo iki šokėjo. Kaip atrasti ir išnaudoti kūrybiškumą mokykloje?“.

Kovo 29 d., 12:00-12:30 val., 5.2 salėje pranešimą „Nuo mokytojo iki komiko – kelias link svajonių profesijos“ skaitys VDU absolventas, komikas ir tikybos mokytojas Justinas Visickas.

Daugiau informacijos apie renginį

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Pristatyta elektroninė knyga apie klimato kaitą

2024 m. kovo 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje įvyko Erasmus+ KA220 programos projekto TECCHED “Technology Enhanced Climate Change Curriculum Design” e-knygos pristatymo renginys.

Tarptautinio bendradarbiavimo projektu yra siekiama suteikti pedagogams efektyvius mokymo(si) įrankius globaliems iššūkiams spręsti. Sukurta novatoriška, technologijomis grindžiamo mokymo apie klimato kaitą kompetencijų tobulinimo programa pedagogams ir pedagogikos studentams, pamokų planai, skaitmeninė knyga bei mokymo(si) platforma. TECCHED projekto produktuose ypatingas dėmesys skiriamas vertybių ugdymui.

Projekto renginyje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos pedagogų perkvalifikavimo studijų anglų kalbos, etikos, istorijos modulių klausytojai bei dėstytojai: doc. dr. Linas Jašinauskas, Heather Gaddis Godfrey, doc. dr. Augustinas Dainys, prof. dr. Leta Dromantienė, Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė, prof. dr. Giedrė Kvieskienė, Vilma Leonavičienė.

Erasmus+ KA220 iniciatyvą TECCHED “Technology Enhanced Climate Change Curriculum Design” remia Europos Komisija. Tarptautinį projektą įgyvendina Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva), Ruse universitetas (Bulgarija), EUROGEO (Belgija), EOLAS (Ispanija), Liepojos universitetas (Latvija), Bitlis Eren univeritetas (Turkija), Ege universitetas (Turkija).

Daugiau apie TECCHED rasite projekto svetainėje: Tecched – Designing a Technology-enhanced Climate Change Education Curriculum

VDU Kaune ir Vilniuje vyko tarptautinė-mokslinė konferencija „Mokytojai herojai: kas padeda pedagogui augti?“, skirta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams

Kovo 14 ir 15 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje vyko tarptautinė-mokslinė konferencija „Mokytojai herojai: kas padeda pedagogui augti?“, – skirta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams.

Konferencijoje Belgijos universiteto Ankstyvojo ugdymo inovacijų centro įkūrėjas, švietimo politikos mokslinių tyrimų ir rėmimo ekspertas Jan Peeters skaitė pranešimą „Ieškant pedagogikos herojų: kas padeda mokytojams tobulinti savo pedagogines praktikas?“.

Konferencijoje vyko diskusija „Kaip galime padėti mokytojams tobulinti savo pedagogines praktikas?“, kur dalyvavo  Belgijos universiteto Ankstyvojo ugdymo inovacijų centro įkūrėjas Jan Peeters,  Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, EDU Vilnius vadovė Unė Kaunaitė, Demokratijos mokyklos direktorius Nerijus Buivydas, „Vedlių“ naujos kartos informatikos ugdymo sistemos įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė, VDU absolventas, Herojus mokyklos vadovas Andrius Pelegrimas, VDU absolventas, Meilės Lukšienės premiją gavęs, Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojas Ąžuolas Jašinskas, VDU Švietimo akademijos prof. Ona Monkevičienė, prof. Milda Brėdikytė, prof. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė. Diskusijas moderavo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė, pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas. Diskusijoje buvo kalbėta apie laimingus mokytojus ir laimingus vaikus, pagalbą pedagogams, tėvų ir mokyklos darbuotojų santykį, mokymosi priemones, naratyvinio žaidimo naudą klasėje, pedagogų perdegimą, atnaujintas programas.

Popiet VDU Švietimo akademijos dėstytojai mokytojus pakvietė į patyrimines erdves.

Konferencijos mokslinio ir organizacinio komiteto vadovė, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedros vedėja  doc.dr. Jolita Kudinovienė

Konferencijos įrašas. 

 

Pasirašyta Vytauto Didžiojo universiteto ir Kupiškio rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartis

Kovo 12 d. Kupiškio viešojoje bibliotekoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kupiškio rajono savivaldybe, atstovaujamo mero Algirdo Raslano.

Renginyje dalyvavo VDU rektorius prof. Juozas Augutis, VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, kanclerio pavaduotojai dr. Ilona Tandzegolskienė ir dr. Mindaugas Nefas, VDU Švietimo akademijos Marketingo ir komunikacijos departamento rinkodaros projektų vadovas Nerijus Žeronas, VDU Švietimo akademijos Mokytojų rengimo instituto vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys,  Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Valdas Šateika, mero patarėjai Auksė Čepelė ir Gintautas Misiūnas, administracijos direktorius Arūnas Valintėlis.

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė pristatė pedagogų poreikio savivaldybės ugdymo įstaigose analizę. Vyko diskusija, aptartos VDU ir Kupiškio rajono savivaldybės švietimo įstaigų bendradarbiavimo galimybės.

 

Karas ir jo nešamas emocinis fonas yra stiprus provokatorius mikčiojimui atsirasti

Dirbdami su mikčiojančiais vaikais ar suaugusiais žmonėmis logopedai nėra tik tie, kurie paduoda lapą su rekomendacijomis. Jie aktyviai dirba su asmenimis ar šeimomis ir padeda jiems priimti bei spręsti problemą. Logopedas svarbus nuo pat gimimo iki gyvenimo pabaigos – jis dirba ir su vos gimusias kūdikiais, ir su senyvo amžiaus žmonėmis, kamuojamais įvairių demencijos formų. Tačiau tai, su kuo šiandien susiduria logopedai Ukrainoje, karo alinamoje šalyje, nesulyginama su jokia kita patirtimi.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentės, logopedės Vilmos Makauskienės, neseniai vedusios virtualų seminarą apie mikčiojimą Ukrainos logopedijos asociacijai, daug bendravusios su Ukrainoje dirbančiais logopedais, karas Ukrainoje stipriai pakeitė ten dirbančių logopedų vaidmenį ir svarbą.

Teikia pagalbą ir civiliams, ir kariams

Su Ukrainos logopedais V. Makauskienei teko susipažinti po to, kai viena iš jos knygų apie mikčiojimą buvo išversta į rusų kalbą. Kadangi dauguma ukrainiečių daug geriau supranta rusų kalbą nei anglų, ji Ukrainos logopedams įteikė nemažai savo knygų kaip dovaną – ją perskaitę Ukrainos specialistai susidomėjo jos vakarietišku požiūriu ir ėmė prašyti jiems surengti seminarą.

Virtualaus seminaro tema apie mikčiojimą pasirodė itin aktuali. Logopedams dirbti su mikčiojančiais žmonėmis iš esmės yra sudėtinga, nes tai labai kintantis sutrikimas, priklausantis nuo daugybės veiksnių. Tačiau tai, ką atnešė karas Ukrainoje, viską pakeitė neatpažįstamai.

„Karas yra baisiausias dalykas, kokį tik mes galime patirti. Kone kasdien žūsta žmonės, šeimos netenka artimųjų, tas bendras emocinis fonas gali būti itin stiprus provokatorius įvairiems sutrikimams bei ligoms, tarp jų – ir mikčiojimui, atsirasti. Mokslu yra įrodyta, kad mikčioti pradeda tie žmonės, kurie turi tam polinkį: karo vaizdai, bėgimas į slėptuves, baimę sėjančios sirenos, artimųjų netektis ir kitos traumuojančios patirtys gali paskatinti žmogų pradėti mikčioti. Arba tuos žmones, kurie vaikystėje mikčiojo, bet vėliau įveikė šią problemą, vėl atkristi.

Ukrainoje dirbančios logopedės pasakojo, jog nuolat teikia pagalbą ir tiems žmonėms, tarp jų – ir kariams, kuriems dėl įvairių trauminių smegenų pažeidimų sutrinka kalba. Nepaisant to, kad vyksta karas, būtina tęsti ir kasdienius darbus – toliau dirbti  su vėluojančia vaikų kalbos raida, vaikų mokymosi sunkumais ir sutrikimais. Net ir kasdienę pagalbą teikti tokiomis sąlygomis, kokios šiandien yra Ukrainoje, yra be galo sudėtinga“, – pasakojo V. Makauskienė.

Žavi vakarietiškas požiūris ir patirtis

Nuo karo Ukrainos pradžios VDU aktyviai įsitraukė į įvairias galimas pagalbos ukrainiečiams veiklas ir sumanymus. Tad suorganizuotas seminaras Ukrainos logopedams sulaukė itin didelio susidomėjimo – specialistai net prašė nedaryti jokių kavos pertraukėlių, kad tik galėtų išgirsti ir išmokti kuo daugiau. Specialistus ypač domino naujausios terapijos tendencijos, strategijos, lektorės patirtis įgyta metų trukmės Europos mikčiojimo specialistų mokymuose.

Dalyviai taip pat domėjosi V. Makauskienės žiniomis, įgytomis stažuočių Northwesterno universtete (JAV), Rytų Vašingtono universitete, Amerikos mikčiojimo institute (JAV), Albertos universitete (Kanadoje), Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir daugelyje kitų. Specializuotuose mikčiojimo centruose vyksta intensyvios terapijos grupės – specialistai atvyksta ne klausytis, o dirbti su klientais ir mokytis terapijos metodų praktiškai. Ukrainos logopedai, pasak pašnekovės, trokšta vakarietiškų žinių ir kitokios sampratos apie mikčiojimo terapiją.

Anot V. Makauskienės, mikčiojimo terapija gali sėkmingai padėti žmogui susitvarkyti su problema po 10-12 terapijos sesijų, bet gali prireikti ir kelerių metų. Ukrainoje, kur vyksta karas, specialistams, dirbantiems su įprastais pacientais, o ir patyrusiems traumas karo metu, yra be galo sunku.

Logopedo vaidmuo keičiasi, tačiau iššūkių netrūksta

Esant kritinėms situacijoms, pasak pašnekovės, logopedo vaidmuo stipriai keičiasi. Galime tik įsivaizduoti, kiek kare yra nukentėjusių, sužeistų žmonių – trauminius smegenų pažeidimus patyrę žmonės gali nebesuprasti kalbos ar nebepratarti žodžio. Kad jiems būtų galima padėti, reikia didelių logopedų pajėgų.

„Kolegos iš Vokietijos pasakojo, kad teikia pagalbą neišnešiotiems kūdikiams jau antrą parą po jų gimimo. Mums, Lietuvoje dirbantiems specialistams, sunku suvokti, kaip galima padėti vos gimusiam trapiam naujagimiui, kuris tesveria kilogramą ir kurio gyvybinės funkcijos – pavojuje.

Logopedas lygiai taip pat reikalingas ir senyvo amžiaus žmonėms, kai prasideda įvairios demencijos formos, balso sutrikimai, kalbos netekimas po insulto ir kt. Tai svarbu ir pedagogams, kurie kasdien aktyviai eksploatuoja savo balsą ir ne visad laiku pastebi kylančias problemas. Karas – dar viena terpė, kur logopedai yra gyvybiškai svarbus“, – įsitikinusi ji.

Kalbėdama apie Ukrainoje kylančius logopedų iššūkius, su kuriais jie susiduria šiandien, V. Makauskienė sako, kad iššūkių netrūksta ir Lietuvoje. Viena didžiausių problemų – švietimo  pagalbos specialistų ir logopedų trūkumas. Švietimo įstaigose vykdant įtraukųjį ugdymą, nemažai daliai vaikų reikalinga individuali pagalba, o logopedų krūvis darželiuose ir mokyklose toks didelis, kad, deja, ne visada įmanoma skirti kiekvienam vaikui tiek dėmesio, kiek jam yra būtina.

Vydūno fondo (Čikaga, JAV) Broniaus Kviklio vardo vienkartinės stipendijos konkursas

Lietuvos išeivijos Čikagoje Vydūno fondas skiria kasmetinę Broniaus Kviklio vardo stipendiją 1000 eurų edukologijos krypties magistrantui, pasižymėjusiam visuomeninėje, savanoriškoje veikloje; nagrinėjančiam aktualias švietimo problemas bei pasiekusiam aukščiausių akademinių rezultatų.

Reikalavimai kandidatui:

  • turi studijuoti VDU Švietimo akademijos magistrantūros studijose;
  • turi būti pasižymėjęs visuomeninėje veikloje arba savanoriauti socialinės, švietimo, kultūros, gamtos ar sveikatos apsaugos srityse veikiančiose nevyriausybinėse ar nepelno siekiančiose organizacijose Lietuvoje.

Reikalingi dokumentai:

  1. Prašymas dalyvauti konkurse.
  2. Gyvenimo aprašymas, išskiriant nuopelnus visuomeninėje, savanoriškoje Pageidautina pridėti patvirtinančių dokumentų kopijas.
  3. Akademinė pažyma (pasirūpins darbuotoja).

Dokumentų pateikimas:

Dokumentai siunčiami e-adresu studijos.sa@vdu.lt iki  2024 m. kovo 20 d.