Molėtų ir Rokiškio rajono savivaldybėse bus stiprinamas pedagogų rengimas

Vasario 13 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Molėtų rajono bei Rokiškio rajono savivaldybėmis.

Sutartį pasirašė Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika ir VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Rokiškio Juozo Keliuočio viešoje bibliotekoje sutartį pasirašė VDU rektorius prof. Juozas Augutis ir Rokiškio rajono savivaldybės vicemeras Antanas Taparauskas.

Pagrindinis sutarties tikslas – bendradarbiauti ugdant ir rengiant specialistus, ypač pedagogus, kurių šalyje masiškai trūksta

Pasak VDU atstovų, prisidėti prie problemos sprendimo gali ir patys rajono pedagogai – skleisdami informaciją, skatindami moksleivių susidomėjimą pedagoginėmis studijomis, savo pavyzdžiu keisdami tipinį neigiamą požiūrį į mokytojo profesiją. Tuo tarpu VDU pedagogų rengimui gali pasiūlyti šiuolaikišką mokymosi bazę, lanksčias, modernias pedagoginių studijų programas, persikvalifikavimo, tobulinimosi ir įvairias kitas galimybes. Tad abiejų pusių pastangomis bus siekiama paskatinti kuo daugiau rajono moksleivių rinktis pedagogines arba kitokias studijas Vytauto Didžiojo universitete.

Renginiuose VDU rektorius prof. Juozas Augutis pažymėjo, kad Lietuvoje keičiasi situacija, susijusi švietimu ir išsilavinimu, kinta demografinė padėtis šalyje. Pasak profesoriaus, anksčiau universitetai buvo orientuoti į specialistų rengimą ir mokslinius tyrimus, tačiau šiuo metu ne mažiau svarbus yra ir universitetų dalyvavimas šalies regionų socialiniame gyvenime. Šiuo metu praktiškai nėra srities, kurioje netrūktų specialistų, dėl to yra stengiamasi sujungti universitetų, savivaldybių ir mokyklų jėgas  – sakė prof. Juozas Augutis.

Prof. Lina Kaminskienė, pristatydama Švietimo akademijos veiklą bei siūlomas bendradarbiavimo galimybes, nurodė, kad Švietimo akademija šiuo metu yra didžiausias universiteto padalinys, pedagogikos studijos yra išties populiarios, o VDU gali pasiūlyti specialybes visų dalykų mokytojams. Kanclerė pabrėžė, jog bendradarbiavimo sutartis tikrai bus įgyvendinama, o universitetas jau ir šiuo metu imasi iniciatyvų ir kviečia mokinius bei mokytojus atvykti į universitetą – įvairius susitikimus bei konferencijas.

Susitikimuose dalyvavo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas, vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys, VDU Marketingo ir komunikacijos departamento Komunikacijos skyriaus rinkodaros projektų vadovas Nerijus Žeronas, Rokiškio ir Molėtų rajono švietimo įstaigų vadovai, švietimo skyrių atstovai.

Parengta pagal Rokiškio ir Molėtų rajono savivaldybių informaciją.

 

 

Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena: tai didelė parama ir pripažinimas

Vasario 11 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, pabrėžiant mokslo ir lyčių lygybės svarbą. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės, ši diena, įtraukta kalendoriuje tarp kitų svarbių valstybinių bei pramoginių švenčių ir svarbių datų, yra itin reikšminga mokslo srityje dirbančioms moterims.

„Tai didelė parama ir pripažinimas: tiek jaunoms merginoms, kurios dar tik pradeda ir projektuoja savo ateities planus bei karjerą, tiek mokslo srityje karjerą įtvirtinusioms moterims. Tai priminimas, o tuo pačiu ir paskatinimas, patvirtinimas, kad mokslas neabejotinai atveria naujus kelius ir suteikia beribes galimybes“, – sako L. Kaminskienė.

 

Mokslininko paveikslas keičiasi

 

Mokslininkės kelią pasirinkusi profesorė L. Kaminskienė yra aktyvi įvairių tarptautinių mokslinių projektų ir tyrimų dalyvė. VDU Švietimo akademijos studentams ji dėsto švietimo inovacijų valdymo, tarpkultūrinio ugdymo, personalizuoto ugdymo,  švietimo antropologijos, lyderystės dalykus.

„Nuo pat vaikystės mokslininkai man kėlė didelę pagarbą ir susižavėjimą. Man visad atrodė, kad tai žmonės, kurie žino viską. Ir ne tik žino, bet ir giliai išmano. Žinoma, vaikystėje mokslininkai man asocijavosi su garbesnio amžiaus žmonėmis – atrodė, kad tik tie, kurie turi ilgametę profesinę mokslinę patirtį, yra tikrieji mokslininkai. Ilgainiui mokslininko paveikslas keitėsi. Šiandien ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje turime daugybę jaunų gabių mokslininkų įvairiose srityse: edukologijoje, medicinoje, neuromokslo, technologijų, ekonomikos, finansų srityse ir t.t. Galėtume įvardinti dešimtis sričių ir šimtus jose veikiančių jaunųjų mokslininkų, kurie keičia Lietuvos mokslo paveikslą“, – įsitikinusi VDU Švietimo akademijos kanclerė.

Pasak jos, Lietuvos mokslas auga ir tarptautiškėja, o tai reiškia, kad ir mokslininko paveikslas kinta – šiandien tyrėjas jau nėra tas, kuris dirba užsidaręs savo kabinete ar laboratorijoje, o darosi vis labiau dinamiškas, mobilus ir pasauliui atviras žmogus. Šiandien jis kur kas labiau bendruomeniškas, atviras visuomenei, besidalijantis savo tyrimais, atradimais ir įžvalgomis.

Įkvėpė šeima ir gerieji pavyzdžiai

 

L. Kaminskienei mokantis mokykloje itin sekėsi visos disciplinos – jos galimybės ir pasirinkimas, ką, pabaigus mokyklą, studijuoti bei kokioje srityje kurti savo karjerą, buvo platus. Ji visada buvo iš tų žmonių, kuriems patiko pats mokymosi procesas, o tai didžiąja dalimi, matyt, ir lėmė, kad ji pasirinko būtent mokslininkės kelią.

„Karjeros pasirinkimui didelę įtaką daro žmogaus aplinka – jo šeima, draugai, mokytojai, įkvepiantys pavyzdžiai. Mano tėtis taip pat rinkosi mokslininko kelią, – dalijasi L. Kaminskienė. – Matydama jo pavyzdį, domėjimąsi ir pasišventimą mokslui, jutau didelę pagarbą mokslininko profesijai, tad, matyt, natūraliai ją pasirinkau ir aš.

Mano pirmosios studijos buvo skirtos anglų kalbos filologijai, užsienių kalbų mokymuisi. Vėliau mano akiratis plėtėsi – norėjosi veikti ne vienoje konkrečioje mokslo srityje, o aprėpti kažką daugiau, giliau. Atėjau į švietimo sritį galvodama, kad mano žinios, tyrimai ir atlikti darbai padės ir tarnaus kitiems, padės ugdyti įvairaus amžiaus žmones“.

Šiandien profesorė džiaugiasi tuo, kad pavyksta inicijuoti tyrimus, kuriuose taikomos naujausios technologijos. Pavyzdžiui, jos komanda yra viena pirmųjų, Lietuvoje atliekančių akių judesio sekimo tyrimus edukologijos srityje.

„Pasaulyje tokie tyrimai atliekami su profesionaliais sportininkais ar medikais, tačiau mokytojo ekspertiškumas, pasitelkiant akių judesio sekimo tyrimus, dar labai mažai tyrinėtas. Mano kolegos šiandien yra mokykloje, kur, pasitelkdamos akių judesio sekimo technologijas, renka duomenis apie pradinių klasių vaikų skaitymo netolygumus. Tyrimų rezultatai bus itin naudingi ne tik mokslininkams, kurie dirba ankstyvojo kalbinių ir skaitymo gebėjimų ugdymo srityje, bet ir mokyklose dirbantiems mokytojams praktikams. Edukologijos tyrimai savo kompleksiškumu, šiuolaikiškumu ir pažangių technologijų taikymu šiandien nenusileidžia kitoms mokslo sritims“, – sako L. Kaminskienė.

 

Iššūkiai – neišvengiami

 

Pasirinkus mokslininko kelią, iššūkiai – neišvengiami. Visų pirma, pasak pašnekovės, renkantis mokslininko karjerą svarbu pajausti save, atrasti savo tikrąjį pašaukimą. Šis etapas užsibaigia ties disertacijos parašymu ir sėkmingu jos apgynimu, o jau tuomet prasideda ne ką lengvesnis mokslininko kelias. Turi pradėti kurti tam tikrą savo mokyklą: atrasti savo tyrimų lauką, suburti tinkamus žmones, kurie kartu su tavimi tyrinės tas problemas, kurios tau atrodo aktualios. Tai galima pavadinti mokslininko identiteto išsigryninimu – kai apsibrėži, ką tu veiki, kokie tavo prioritetai.

„Mano atveju teko spręsti tris dilemas – Linos kaip mamos, kanclerės ir mokslininkės, – šypsosi pašnekovė. – Bandydama sau atsakyti, kas man šiuo metu svarbiausia, supratau, kad negaliu taip jau paprastai šių trijų pasirinkimų prioritetizuoti. Tiesiog kiekvienam iš jų turiu atrasti laiko ir tą laiką prasmingai išnaudoti.

Ryte esu labiau mama, visą dieną – kanclerė, o štai vakarai ir savaitgaliai skirti mano kaip mokslininkės darbui. Kartais girdžiu aplinkinių pastabas, negi man negaila savaitgalio laiko? Juk neva jis turėtų būti skirtas laisvalaikiui, poilsiui, pramogoms. Savaitgaliai man yra tas laikas, kai manęs netrikdo pašaliniai darbai, skambučiai ir susitikimai, tad galiu susikoncentruoti ir pilnai panerti į mokslo darbus. Ši veikla dovanoja džiugių akimirkų, jei kažką įdomaus atrandu ir galiu tuo dalintis“.

L. Kaminskienė pabrėžia: šeimą, darbą ir poilsio laiką galima suderinti, atitinkamai padalijant laiką ir atsakomybes, tačiau svarbiausia šiuose pasirinkimuose jaustis komfortabiliai. Jeigu vidinio balanso nėra, iššūkių bandant tai suderinti gali būti per daug.

 

To gali mokytis tik iš savo patirties

 

Prieš ketverius metus tapusi VDU Švietimo akademijos kanclere, L. Kaminskienė išmoko paprastą tiesą: jeigu nori nueiti užsibrėžtą kelią, turi turėti stiprią palaikymo komandą, palaikančią bendruomenę, kuri tiki tavo idėjomis ir yra pasirengusi žingsniuoti drauge su tavimi. Vienas kalnų nenugriausi, o ir į juos neįkopsi.

Ji išmoko ir to, kad vieni vadovo sprendimai turi būti staigūs, ryžtingi ir priimami be jokių dvejonių, o kitur būtina diplomatija, reikia ramiai apgalvoti kelius žingsnius į priekį. Tačiau šių dalykų iš knygų ir vadovėlių neišmoksi – to pajautimo, vidinio supratimo, kokio sprendimo reikia šioje konkrečioje situacijoje, gali išmokti tik iš savo patirties.

„Darbas su studentais man yra didelis augimas kartu, – prisipažįsta L. Kaminskienė. – Labai džiaugiuosi matydama, kaip mano studentai tobulėja, auga, tuo pačiu – kaip keičiuosi pati. Tikiuosi, kad tas jaunų žmonių pozityvumas, pasiryžimas mokytis, augti ir auginti kitus, tas tikėjimas šviesesne ateitimi išliks ilgam. Viliuosi, kad jaunieji mokytojai neužsidarys klasėse ir tarp mokyklos sienų – kad visų pirma bus atviri sau ir kitiems. Darbas su studentais man yra įkvepianti patirtis. Ir, nors būna įvairių lengvesnių ar sunkesnių situacijų, didelis džiaugsmas, kai vėliau girdžiu iš įvairių mokyklų ir darželių teigiamus atsiliepimus apie mūsų absolventus – kokiais mokytojais ir žmonėmis jie užaugo. Tai yra didžiausias įvertinimas“.

Paklausta, ar keistų ką nors savo gyvenime, jei galėtų atsukti laiką, ji tik nušypsosi: tokio klausimo sau net nekelia. „Jeigu nori kažką daryti kitaip, gali tai daryti šiandien arba rytoj, tačiau žvelgti į praeitį ir kažko gailėtis, neverta. Tu tik gali pasirinkti išmokti tas pamokas, kurias turėjai“, – pastebi ji.

 

Jauna pedagogė svajoja apie nuosavą verslą – atidaryti darželį kariškių vaikams

Ilgą laiką svajojusi stoti į pedagogiką ir dirbti mokytoja, nusprendusi rinktis pedagogikos mokslus, Vestina Navickaitė susidūrė su aplinkinių pasipriešinimu. Draugai ir artimieji bandė įnešti abejonę dėl jos pasirinkimo ir atkalbinėjo, neva šio profesinio kelio jaunai merginai rinktis neverta. Tačiau jos pačios noras ir užsispyrimas nugalėjo: pasirinkusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijas, Vestina jaučiasi atradusi save: netrukus rankose laikys bakalauro studijų diplomą ir skaičiuos trečius metus darbo VDU darželyje „Mažųjų akademija“. Ji taip pat puoselėja ir didelę svajonę – tikisi vieną dieną atidaryti nuosavą darželį, ir ne bet kokį, o kariškių vaikams!

Ketvirtame ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos kurse studijuojanti V. Navickaitė niekada nesigailėjo savo sprendimo rinktis būtent šią studijų programą. „Per nepilnus 4 metus įrodžiau sau, kad tai yra teisingai priimtas sprendimas. Jau seniai norėjau studijuoti pedagogiką, bet vos pasakius, kad noriu stoti į pedagogiką, susilaukiau iš aplinkos daugybės kritikos ir atkalbinėjimų. Vis dėl to didelis noras tapti pedagoge nugalėjo, studijos man nebuvo sunkios, o ir darbą pagal profesiją susiradau labai lengvai. Mėgaujuosi tuo, ką darau, dabar viskas yra tiesiog puiku“, – sako ji.

 

Vis dar gajūs nepagrįsti stereotipai

 

V. Navickaitė pripažįsta, kad jauni žmonės šiandien vis dar vangiai renkasi pedagogo profesiją. Anot jos, tai lemia nuo senų laikų nusistovėjęs stereotipinis požiūris apie tai, kad mokytojo darbas – labai sunkus, sudėtingas, o ir mažai apmokamas. Tačiau Vestina neabejoja, kad tai – tik praeities mitas, kuris ilgainiui išsisklaidys.

„Kokį darbą bepradėtumei dirbti, jei esi naujokas toje srityje, teks daug dirbti ir stengtis, kad išmoktum, perprastum, pritaptum ir įgustum. Jeigu mėgaujuosi tuo, ką darai, viskas vyks greičiau ir paprasčiau. Jei patinka tai, ką darai, tikrai neliksi nepastebėtas, o turėdamas vis daugiau patirties, ir uždirbsi daugiau. Deja, vis dar susiduriu su pasenusiu ydingu požiūriu apie darželio mokytojos darbą: neva ką gi ji veikia, vien kavutę geria ir plepa! Gaila, kad vis dar taip nuvertinama ši profesija. O praktikoje iš tiesų būna taip, kad pasidarai ryte puodelį kavos, o išgeri popiet jau atšalusią – taip įsisuki į darbus, kad tik spėk suktis, nėra kada“, – apie savo kasdienybę pasakoja V. Navickaitė.

Nors universitete paskaitų metu dėstytojai stengiasi dalintis su studentais ir praktiniais pavyzdžiais, visgi darbas ugdymo įstaigoje yra neįkainojamas – tai, kad pati dirba darželyje, Vestinai padeda čia ir dabar patikrinti teorines žinias, įsitikinti, kurios veikia, yra pritaikomos ar ne. Tai neabejotinai papildo žinias ir įgūdžius, gautus studijų metu, ir padeda įsisavinti teorinę medžiagą.

 

Rado darbą vos baigusi pirmą kursą

 

Darbą darželyje Vestina rado vos baigusi pirmą kursą VDU Švietimo akademijoje, kai vasaros laikotarpiui ieškojo darbo. Kadangi viena iš jos dėstytojų –  universiteto darželio vadovė, ši ir pasiūlė Vestinai įsidarbinti vasaros laikotarpiui šioje ugdymo įstaigoje, kai pedagogai atostogauja. Tačiau, vasarai pasibaigus, Vestina ten dirbti ir pasiliko.

Paklausta, kokias pamokas per pirmuosius keletą metų išmoko dirbdama darželyje, ji sako, kad visų pirma – lankstumo. Tai yra lanksčiau bendrauti ir rasti individualų ryšį tiek su kiekvienu vaiku, tiek ir su jo šeimos nariais: „Dirbdama su pačiais mažiausiaisiais lopšelio grupėje, išmokau tinkamos komunikacijos ir bendradarbiavimo. Lopšelyje daugumai tėvų jų vaikas yra pirmasis šeimoje, tad pirmosios adaptacijos ir atsiskyrimo laikotarpį išgyvena ne tik vaikai, bet ir jų tėvai – mes, pedagogai, turime padėti jiems kuo lengviau ir sklandžiau pereiti ir įveikti šį etapą. Dirbant su vyresnėliais, priešmokyklinukais, svarbiausia gebėti įgyti vaiko pasitikėjimą. Pažinus vaiką, jo asmenybę, įrodžius, kad jis gali manimi pasitikėti, atsiveria ir visai kitoks ugdymo procesas, tuomet vaiko ugdymas vyksta kur kas sklandžiau“.

Paklausta, kaip gi atrasti ir užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį su vaikais, ji sako, kad svarbu nuoširdžiai norėti ir stengtis vaiką pažinti – domėtis, ką jis kalba, kuo jis dalijasi, ką jis mėgsta, kaip ką vertina. Svarbu išgirsti, ką jis pasakoja, ir panaudoti šias žinias tarpusavio pokalbiuose ateityje – vaikas supras, kad pirmąkart jo buvo klausoma, įsiklausoma, kad jo nuomonė buvo svarbi“, – sako pašnekovė.

 

Tai suteikia platesnes karjeros galimybes

 

Darbas darželyje ne tik itin atsakingas, bet ir įtraukiantis bei smagus. Darbas su mažiausiaisiais Vestinai yra arčiausiai širdies – mažyliams reikia itin daug šilumos, dėmesio bei meilės, o ir jie moka tai suteikti atgalios. Dirbant su vyresnėliais mokytojoms ilgam įsimena jų juokingi pasakymai ir frazės. Vestina net turi užrašus, kuriuose pasižymi labiausiai į atminti įsirėžusias ir patikusias vaikų mintis: „Dauguma vaikų labai mėgsta valgyti blynus, tai vienas mėgstamiausių jų patiekalų. Pamenu, buvo be galo juokingas momentas, kai vienas iš vaikų man netikėtai prisipažino, jog labai myli blynus, bet ir mane myli lygiai taip pat kaip ir juos. Juokinga būti sulygintai su blynu, bet tai rodo, kad būti su manimi jiems tikrai gera“, – juokiasi V. Navickaitė.

Svarstydama, kokia ji yra mokytoja, Vestina susimąsto: matyt, visokia. Kadangi ji mėgsta tvarką ir struktūrą, tad pasižymi griežtumu: turėdama dienos planą, stengiasi jo laikytis. Kita vertus, dirbdama darželyje ji mokosi būti lanksti – prisitaikyti prie vaikų, atsižvelgti į jų norus, poreikius, interesus. „Tas žodis lankstumas yra kertinis dirbant darželyje“, – šypteli ji.

Įstojusi į ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogiką, Vestina galėjo rinktis vieną iš trijų specializacijų – specialiąją pedagogiką, socialinę pedagogiką arba dar giliau nerti į ikimokyklinį priešmokyklinį ugdymą. Dar prieš stodama ir rinkdamasi studijas, ji domėjosi, kuriame universitete galėtų rinktis specialiojo pedagogo specializaciją – būtent dėl to ir pasirinko studijuoti VDU Švietimo akademijoje.

„Svarstydama apie ateities perspektyvas, pasirinkau VDU, nes norėjau specialiojo pedagogo specializacijos – ji atveria daugiau kelių ir suteikia platesnes galimybes. Juk tuomet gali darželyje dirbti tiek grupės mokytoja, tiek specialiąja pedagoge. Šias žinias puikiai galima derinti tarpusavyje ir pritaikyti kasdienėje veikloje. Šiuo metu itin daug kalbama apie vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtrauktį – stengiamasi, kad kiekvienas vaikas jaustųsi esąs pilnavertis bendruomenės narys. Pedagogas, turintis reikiamų žinių šioje srityse, gali užtikrinti sklandesnę įtrauktį“, – įsitikinusi V. Navickaitė.

 

Studijos pritaikytos dirbantiesiems – lieka laiko ir poilsiui

Galvodama apie savo ateitį, V. Navickaitė prisipažįsta, kad kol kas neįsivaizduoja, ką norėtų pasiekti, pavyzdžiui, po 10-15 metų ir kur norėtų save matyti – ji kol kas mąsto apie tai, ką veiks pabaigusi studijas. Galbūt toliau dirbs darželyje, o galbūt ir pati įkurs savo darželį bei jam vadovaus?

„Apie darželio įkūrimą išties yra minčių. Būtent apie specifinį darželį – kariškių vaikams! Kadangi artimoje aplinkoje yra nemažai kariškių, matau tokį poreikį. Galėtų toks darželis būti netoli padalinių, kur dirba kariai. Man atrodo, kad tai – visai nebloga idėja“, – pasakodama apie savo svajonę šypsosi Vestina. Ir tuo pačiu priduria: nors idėjų, mokslų ir darbų daug, tačiau jai svarbu tame užimtumo sūkuryje nepaskęsti, ji stengiasi atrasti laiko pomėgiams, draugams, sportui, menui. Juo labiau, kad studijos pritaikytos dirbantiesiems – VDU Švietimo akademija puikiai prisitaiko prie dirbančių studentų grafiko ir suteikia galimybę tai suderinti. Tuomet laiko lieka ne tik pomėgiams, poilsiui, bet ir planams bei svajonėms!

 

Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso pagiriamasis raštas VDU ŠA magistrei

Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama skatinti studentų kūrybinį aktyvumą, kasmet organizuoja Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursą. Vadovaujantis premijų skyrimo nuostatais, reglamentuojančiais mokslinių darbų teikimo bendruosius reikalavimus, jų ekspertizės tvarką, konkurso vertinimo komisijos sudarymo tvarką, komisijos darbo organizavimą, darbų vertinimo kriterijus, konkurso nugalėtojų nustatymo tvarką, skiriama 15 premijų, o išskirtiniams darbams, kuriems nepakako premijuojamų vietų, – pagyrimo raštai.

Pagyrimo raštas įteiktas magistrei Gitanai Baležentienei (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) už mokslo darbą „Mokytojo profesinio tapatumo fenomenas: struktūra ir dimensijos“ (darbo vadovė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė).

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Zarasų rajono savivaldybe

2024 m. sausio 11 dieną Zarasų rajono savivaldybė, atstovaujama Zarasų rajono savivaldybės merės Nijolės Guobienės, ir Vytauto Didžiojo universitetas, atstovaujamas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus, profesoriaus Juozo Augučio, pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
Renginį pradėjo Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Sigita Keršienė. Ji sveikino visus susirinkusius šioje svarbioje švietimo bendruomenei šventėje. Ji pristatė visus dalyvius, Vytauto Didžiojo universiteto delegacijos narius ir supažindino su sutarties pasirašymo tikslais. Pristatė 2023 m. gruodžio 21 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos priimtą sprendimą, kuriuo pritariama Zarasų rajono savivaldybės ir Vytauto Didžiojo universiteto bendradarbiavimui siekiant abipusiškai naudingų tikslų kvalifikuotų pedagogų rengimo, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį Savivaldybės švietimo įstaigose, srityje.
Renginyje dalyvavo VDU Rektorius Juozas Augutis, Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė, kanclerio pavaduotojas doc. dr. Mindaugas Nefas, vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys, Zarasų rajono savivaldybės atstovai, mokyklų vadovai.
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis džiaugėsi turima galimybe bendradarbiauti. Sakė, kad sutarčių būna daug, tačiau svarbu, kad jos gyventų. „Dabar yra laikas, kai esame vieni kitiems reikalingi. Lietuva išgyvena didelę transformaciją dėl mokinių mažėjimo, todėl reikia susikoncentruoti į žmogų. Mūsų užduotis – matyti kiekvieną vaiką ir padėti jam pasiekti kuo daugiau“ – kalbėjo rektorius.
Po sutarties pasirašymo Sigita Keršienė pristatė Zarasų rajono švietimo situaciją – kuo galime pasidžiaugti, su kokiais iššūkiais susiduriama, kokia reali situacija yra dabar ir ko tikimasi ateityje. Vyko diskusija tarp Vytauto Didžiojo universiteto delegacijos ir Zarasų rajono švietimo įstaigų darbuotojų apie tai, kaip šis bendradarbiavimas galėtų padėti tiesiogiai mokiniams ir pedagogams. Rektorius pristatė efektyviausius bendradarbiavimo būdus, o universiteto Švietimo akademijos atstovai pristatė jau dabar esančias galimybes – būdus, kaip pakviesti atgal į rajoną dirbti šiuo metu studijuojančius pedagogiką studentus, galimybes pedagogų persikvalifikavimui ir švietimo vadybos magistrantūros studijas.
Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija

VDU su Visagino bei Ignalinos rajono savivaldybių merais, atstovais aptarė bendradarbiavimo veiklas mokytojų rengime

Sausio 11 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) su Ignalinos bei Visagino rajono savivaldybės atstovais aptarė bendradarbiavimo sutarties veiklas mokytojų rengime.

Ignalinos rajono savivaldybėje VDU rektorius Juozas Augutis, Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė, VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas susitiko su meru Laimučiu Ragaišiu, savivaldybių vadovais, rajono švietimo įstaigų vadovais, švietimo ir kultūros skyriaus atstovais.

Buvo aptarta savivaldybės ir universiteto bendradarbiavimo sutartis, universiteto galima pagalba mokykloms, mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybės.

Kaip sakė rektorius J. Augutis, tokie išvažiuojamieji susitikimai su bendradarbiavimo partnerėmis savivaldybėmis organizuojami labai dažnai. Minėta, jog Universitetas turi daug programų, projektų, skirtų mokinių orientavimui, rengimui studijoms, taip pat pagalbai mokykloms, gimnazijoms, organizuojant mokytojų kvalifikacijos kėlimo, persikvalifikavimo studijas, įvairius mokymus, ekskursijas. Gimnazijose kuriamos universitetinės klasės, Jaunojo pedagogo klubai ir t.t. Ignalinos r. Vidiškių gimnazijos kvietimu VDU, kaip sakė rektorius, mielai taps jos vykdomo tarptautinio projekto partneriu. Išklausyti ir kiti švietimo specialistų siūlymai, nuomonės.

Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis džiaugėsi garbiais svečiais ir galimybe tiesiogiai aptarti bendradarbiavimą. Jis minėjo, kad labai svarbu parodyti, kad ir mokiniams iš sunkiau gyvenančių, įvairias socialines krizes patiriančių šeimų yra galimybė siekti mokslo ir savo svajonių. Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė pristatė švietimo situaciją Ignalinos rajone. Minėta, kad nors Lietuvoje jaučiamas didelis pedagogų trūkumas, Ignalinos rajono švietimo įstaigose jų kol kas užtenka, tačiau būtina žvelgti į ateitį ir jau dabar galvoti, koks bus  mokytojų poreikis po 4–5 metų. Universiteto atstovai pristatė 1,5 metų nemokamas persikvalifikavimo studijas mokytojams, taip pat kvietė studijuoti švietimo vadybos magistrantūrą nuotoliniu būdu.

2020 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su VDU svarbi siekiant abipusiškai naudingų tikslų, kvalifikuoto pedagogų ir pagalbos specialistų rengimo, užtikrinant pakankamą pedagogų ir pagalbos specialistų poreikį savivaldybės švietimo įstaigose. Universitetas yra įsipareigojęs informuoti Savivaldybę ir mokyklas apie Universiteto siūlomas ugdymo krypties programas, galimybes ir sąlygas studijuoti, kviesti mokyklų vadovus ir pedagogus dalyvauti jų organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose pedagogų profesinio tobulinimo renginiuose.

 

Susitikimas Visagino rajono savivaldybėje

 

Visagine susitikime dalyvavo savivaldybės meras Erlandas Galaguz, vicemerė Aleksandra Grigienė, administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas, VDU rektorius prof. Juozas Augutis, VDU Švietimo akademijos kanclerės pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė, vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys, savivaldybės švietimo įstaigų vadovai ir Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus specialistai.

VDU rektorius ir Švietimo akademijos atstovai pristatė bendradarbiavimo galimybes rengiant būsimus pedagogus, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį švietimo įstaigose, tobulinant pedagogų kvalifikaciją, pakvietė mokyklas dalyvauti jų organizuojamose Atvirų durų dienose ir kituose renginiuose, kurių metu mokytojai ir mokiniai gali susipažinti su universiteto STEAM erdvėmis, taip pat pasiūlė mokykloms organizuoti pažintinius, mokomuosius renginius, pakviečiant į juos universiteto dėstytojus.

Savivaldybės meras pristatė vykdomas švietimo veiklas savivaldybėje (Niutono kambarių konceptas, „Visagino inovacijų klasterio įkūrimas“, STEAM erdvių steigimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir kt.), priminė apie įgyvendintą kartu su VDU virtualų turizmo maršrutą „Atominis Visaginas“ ir pakvietė į vasario 28 d. vyksiančią regioninę Robotiadą.

Švietimo įstaigų vadovai pasidalino įspūdžiais iš VDU organizuojamų renginių, padėkojo už bendradarbiavimo ryšius sudarant galimybes mokiniams susipažinti su VDU studijų programomis bei tobulinant pedagogų kvalifikaciją.

Susitikimo pabaigoje buvo nutarta sudaryti darbo grupę Visagino savivaldybės ir Vytauto Didžiojo Universiteto bendradarbiavimo planui parengti.

 

 

Parengta pagal Visagino ir Ignalinos rajono savivaldybių informaciją.

Mokytojai jaučiasi vieniši dirbdami ir ugdydami pabėgėlių vaikus

Vis daugiau mokytojų ugdymo įstaigose susiduria su kultūrų, religijų bei kalbų įvairove, o tai savaime tampa iššūkiu, kaip tinkamai užtikrinti kokybišką ugdymą. Akivaizdu, jog Lietuvoje vis dar nėra skiriamas didžiulis dėmesys mokytojų parengimui dirbant su skirtingų kultūrų, religijų ar kalbų vaikais bei šeimomis: mokytojai yra paliekami vieni dirbti su pabėgėliais vaikais bei ieškoti būdų ar informacijos, kaip tinkamai juos ugdyti neturint jokio išankstinio profesinio pasirengimo.

Pasak Simonos Luninos, pedagogės, koordinatorės, Helsinkio privataus tarptautinio darželių tinklo generalinės direktorės ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos magistrės, Europos švietimo sistema turi nemenką patirtį ugdant tautinių mažumų vaikus, tačiau vis dar yra labai mažai tyrimų, kurie analizuotų pabėgėlių vaikų ugdymą. Lietuva pirmą kartą susiduria su tokiu pabėgėlių šeimų su vaikais srautu, tad natūralu, jog iki šiol Lietuvoje nėra pakankamai patirties ugdant pabėgėlių vaikus bei atliktų su tuo susijusių tyrimų.

Programos neatitinka pabėgėlių vaikų ugdymosi poreikių

Specialiai parengtų pabėgėlių vaikų ugdymui skirtų programų Lietuvoje nėra. Anot S. Luninos, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos parengti įstatymai, programos bei rekomendacijos ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų vadovams, tėvams bei mokytojams yra pasenusios bei neatnaujintos ir neatitinka pabėgėlių vaikų ugdymosi poreikių.

„Nei vienoje iš šiuo metu turimų programų rekomendacijų, skirtų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojams, nėra minimas vaikas, turintis pabėgėlio statusą ir atskiras dėmesys tokių vaikų ugdymui nėra skiriamas.  Iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama pabėgėlių asmenų integracijai bei socializacijai ir labai mažai dėmesio skiriama pabėgėlių vaikų ugdymui bei švietimui, tad mes atlikome tyrimą apie ikimokyklinio ugdymo mokytojų patirtis dirbant su pabėgėlių vaikais“, – sakė S. Lunina, minėtą tyrimą atlikusi drauge su VDU docente dr. Vaida Jurgile.

S. Luninai ne vienerius metus pačiai teko dirbti su pabėgėlių vaikais Suomijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tad ji puikiai žino, ką patiria mokytojai, kurie su tuo susiduria pirmą kartą savo darbinėje praktikoje.

„Man buvo įdomu išsiaiškinti, kaip Lietuvos švietimo sistema, mokytojai, švietimo skyriai tvarkėsi su Lietuvos neteisėtų migrantų bei pabėgėlių krize, kai pasienyje su Baltarusija į Lietuvą pateko didelis skaičius neteisėtų migrantų, o ketvirtadalis šių pabėgėlių sudarė nepilnamečiai, – sakė ji. – Esamą situaciją nulėmė ir įvykiai Ukrainoje, kada Rusija įsiveržė į Ukrainos valstybę – pabėgėlių skaičius visoje Europoje išaugo milijonais, o Lietuvoje vienu metu buvo užregistruota apie 80 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos“.

Turėtų būti sprendžiama visuotiniu bei valstybiniu lygmeniu

Pabėgėlių krizė pasaulyje ir Europoje nėra naujas reiškinys, tačiau akivaizdu, jog dėl geopolitinių neramumų pabėgėlių skaičius visame pasaulyje didėja, neaplenkiant ir Lietuvos. VDU docentė V. Jurgilė sako, kad didėjančio pabėgėlių skaičiaus integracijos į ugdymo procesą problema turėtų būti sprendžiama visuotiniu bei valstybiniu lygmeniu.

„Viena didžiausių pastebimų problemų šiai dienai yra tai, jog Lietuva neturi jokių parengtų specialių gairių, rekomendacijų, ugdymo planų, kurie atlėptų pabėgėlių vaikų ugdymą bei padėtų mokytojams dirbti tokiose grupėse. Kitas dalykas, jog skiriamas dėmesys pabėgėlių vaikams yra labiausiai koncentruojamas į mokyklinio amžiaus vaikus ir pamirštama ankstyvojo ugdymo reikšmė vaiko vystymuisi, pamirštami tokie aspektai kaip kalba, integracija, socializacija ir kiti esminiai vaiko vystymosi etapai.

Norint geriau suprasti pabėgėlių vaikų švietimo situaciją visame pasaulyje, norėjosi išanalizuoti ne tik pačius geriausius ir sėkmingiausius pavyzdžius, bet ir panagrinėti šalis, kurios ypatingai sunkiai tvarkėsi su pabėgėlių krize dėl didžiulio pabėgėlių srauto savo šalyse. Visiems gerai žinomos šalys, kurios susidūrė su pabėgėlių krize, tai buvo Graikija, Turkija, Libija ir kt. Jos vienos pirmųjų patyrė tokį antplūdį ir ieškojo būdų, kaip integruoti ne tik pabėgėlius, bet ir jų vaikus, įskaitant jų ugdymo galimybes“, – pasakojo pašnekovė.

Nėra lygiaverčiai vien jau dėl išgyventos skaudžios patirties

S. Lunina trumpai pristatė situaciją Turkijoje, kuri turi ilgą imigracijos ir emigracijos istoriją bei yra sukaupusi didžiulę patirtį dirbant su pabėgėliais ir jų vaikais. 2018 metais kone pusė pabėgėlių buvo apgyvendinti Turkijoje, iš kurių apytiksliai vienas milijonas – mokyklinio amžiaus vaikai.

Simona Lunina darželyje

Libijoje dirbantys mokytojai susidūrė su didžiuliais iššūkiais: mokytojai Libijoje per dieną dirbo su kone 105 vaikais, jiems nuolat trūko ugdymo medžiagos, knygų, mokymosi sąlygos buvo labai prastos.

2017-2018 metais Graikijoje atliktame tyrime mokytojai kaip didžiausią iššūkį akcentavo kalbos barjerą, taip pat menką mokinių raštingumo lygį, mokymo medžiagos trūkumą, pasirengimo dirbant su kitų kultūrų bei religijų vaikais trūkumą.

2015 metais Švedijoje atliktas tyrimas parodė panašias aktualijas, kaip ir Graikijoje: mokytojų pasirengimo ir patirties trūkumas, nežinojimas, kaip integruoti tokius vaikus bei koks dėmesys turėtų būti suteikiamas vaikams, atvyksiantiems iš karo zonos. Trūko informacijos apie kitų šalių kultūras, religijas bei tradicijas. Kita vertus, Švedija, kaip ir Norvegija, Suomija ar Danija, skiria ypatingai daug dėmesio bei lėšų pabėgėlių vaikų valstybinės kalbos ugdymui.

„Dėl Lietuvos pasirengimo stokos priimti ir ugdyti pabėgėlių vaikus, esamos programos nebuvo tinkamai adaptuotos, atitinkamas dėmesys jų išankstiniam parengimui taip pat nebuvo skiriamas. Nepakankamai skiriama dėmesio migrantų vaikams ar tautinėms mažumoms, norint užtikrinti kokybišką pabėgėlių vaikų ugdymosi procesą Lietuvoje, nes pabėgėlio statusą turinčių vaikų ir imigrantų vaikai nėra lygiaverčiai vien jau dėl išgyventos skaudžios patirties bei kitų psichologinių aspektų“, – akcentavo S. Lunina.

Ką reiškia dirbti su vaiku, atvykusiu iš karo zonos?

Mokytojų parengimas yra vienas svarbiausių faktorių, norint užtikrinti kokybišką ugdymą. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje vis dar trūksta tinkamo mokytojų parengimo darbui su pabėgėliais vaikais. Parengtos valstybinės bendrojo ugdymo programos neskiria pakankamai dėmesio pabėgėlių vaikų poreikių užtikrinimui.

Vienas pagrindinių iššūkių, anot pašnekovių, yra kalbos barjeras. Tyrime buvo atskleistos tokios problemos kaip užsienio kalbos įgūdžių stoka, administracijos pagalba stoka, sudėtingas bendravimas su tėvais kita kalba, mokytojai dažnai patys turėjo versti informaciją šeimoms.

„Tyrimo metu išryškėjo ne tik kasdienės mokytojų patirtys, bet ir atskleidžiamos jautrios akimirkos, ką reiškia dirbti su vaiku, atvykusiu iš karo zonos. Čia išryškėjo tokie iššūkiai kaip kitakalbio vaiko socializacija, kultūriniai skirtumai, pabėgėlių vaikų adaptacija, darbas su vaiku iš karo zonos, santykiai su šeimomis, kurios girdėjo šūvius ir krentančias bombas.

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, su kokiais jausmais susiduria mokytojai, ugdantys pabėgėlių vaikus. Mokytojas tampa viską galintis vienišas karys mūšio lauke, kuris ne tik privalo gerai atlikti savo darbą, bet ir dirbti su savimi bei savo vidiniais išgyvenimais. Išryškėjo pagalbos trūkumas, administracijos neveiksnumas, santykių su kolegomis problemos, karo sukelta psichologinė įtampa, vienišumas ir perdegimas“, – pasakojo V. Jurgilė.

Vaida Jurgilė

Būtina profesionali pagalba ir parama

Tyrimų rezultatai parodė, jog mokytojai susiduria su programų trūkumu bei jų nesuderinamumu ugdant pabėgėlių vaikus, kai kalbame apie vaikų pasiekimų vertinimą. Trūksta tinkamų programų pabėgėlių vaikų ugdymui, įžvelgiamas pateiktų gairių bei rekomendacijų paviršutiniškumas, nes, anot mokytojų, pabėgėlių vaikai valstybei yra antrame plane.

„Viso tyrimo metu labiausiai išryškėjo svarbiausia tema, kuri ir tapo pagrindine darbo išvada – tai  mokytojų vienišumas dirbant ir ugdant pabėgėlių vaikus. Ikimokyklinio ugdymo mokytoja, ugdanti pabėgėlių vaikus, tampa viską galinti, nes pabėgėlių vaikų ugdymo proceso metu ji yra viena, o reikiamos pagalbos trūkumas tampa kasdiene norma. Tyrimas parodė, jog mokytojai susiduria su kitų profesionalų pagalbos stoka priimant ir ugdant pabėgėlių vaikus, taip pat bendravimo trūkumu su kolegomis“, – tyrimo išvadomis dalijosi S. Lunina.

Anot jos, svarbiausia, ką atskleidė tyrimų rezultatai, yra tai, kad mokytojai jaučiasi vieniši, perdegę, jaučia karo sukeltą psichologinę įtampą: „Mokytojų vienišumas turi įtakos ne tik mokytojų psichologinei sveikatai, bet ir atsispindi darbo rezultatuose – pasireiškia  mokytojų perdegimas bei išryškėja darbinės motyvacijos stoka ugdant pabėgėlių vaikus. Profesionalios pagalbos ir reikiamos paramos suteikimas mokytojams dirbant ir ugdant pabėgėlių vaikus tiesiogiai turi įtakos mokytojų psichologinei savijautai. Ugdymo įstaigų administracijos aktyvus įsitraukimas į pabėgėlių vaikų ugdymo procesą užtikrintų, kad mokytojai jaustų palaikymą bei profesinę pagalbą“.

 

Moksleivių konferencija „Mokomės kartu: nuo Antikos iki dirbtinio intelekto“ Vilniuje

VDU kviečia moksleivius susitikti Lietuvos aukštųjų mokyklų mugėje

Sausio 18 d., ketvirtadienį, nuo 09:30 val. kviečiame apsilankyti Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančioje Lietuvos „Aukštųjų mokyklų mugėje“, kurioje turėsite galimybę susitikti su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovais ir pasikalbėti, kaip tinkamai pasirinkti ateities studijas.

Renginio dalyvių VDU atstovai lauks prie pagrindinio stendo (nr. 2), kur ne tik pristatys universiteto studijų programas, bet ir suteiks visą reikiamą informaciją apie stojamuosius egzaminus, priėmimo tvarką bei konkursinio balo skaičiavimą.

Inovacijų zonoje VDU Akademinio jaunimo mokslinė draugija „Modusas“ nariai kvies išbandyti įvairius gamtamokslinius eksperimentus, o VDU Socialinių mokslų fakulteto (SMF) atstovai suteiks galimybę renginio dalyviams susipažinti su virtualios realybės pritaikymu psichologijoje. Čia moksleiviai bus kviečiami išbandyti savo atminties galimybes, atliekant užduotis virtualios realybės aplinkoje bei galės pasimokyti lavinti sąmoningo atsipalaidavimo (mindfulness) įgūdžius.

Taip pat moksleiviai turės galimybę įdomiai ir prasmingai praleisti laiką žaidžiant tarptautinio projekto metu sukurtą mokomąjį stalo žaidimą „GAMLEC“ (angl. Gaming for mutual learning in elderly care), kuris leidžia paprastai, žaismingai ir tvariai įgyti žinių apie vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga priežiūra ar globa, gyvenimo kokybę.

Duris inovacijoms atvers VDU STEAM didaktikos centras, kviesiantis lankytojus pasinerti į virtualių laboratorijų  realybę. Čia kiekvienas galės išbandyti skirtingų disciplinų integraciją, tyrinėjant virtualias laboratorijas ir interaktyvias eksperimentų veiklas. Ši erdvė yra skirta tiek mokiniams, tiek suaugusiems, siekiantiems patirti mokymąsi naujai, naudojant pažangiausias technologijas ir įtraukiančią virtualią realybę.

Renginių zonoje 12 val. pranešimą „Nuo mokytojo iki komiko – kelias link svajonių profesijos“ skaitys tikybos mokytojas ir komikas Justinas Visickas.

14:30 val. „Žalgirio“ arenos Amfiteatre VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas pristatys pranešimą tema „3 dalykai pakeitę mūsų pasaulį – apie nestandartinį mąstymą kūrybiškumą ir pasirinkimus“.

Mugės darbo laikas: 9:30 – 17:00 val.

Renginys yra nemokamas.

Daugiau informacijos

VDU Švietimo akademijoje moksleiviai dalyvavo renginyje „Pilietiškumo klubas. Pokalbis su karybos ekspertu Dariumi Antanaičiu“

Sausio 12d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko renginys „Pilietiškumo klubas. Pokalbis su su karybos ekspertu, Lietuvos kariuomenės atsargos majoru Dariumi Antanaičiu.
Pokalbį moderavo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas dr. Mindaugas Nefas, atviroje paskaitoje buvo prisiminta Laisvės gynėjų diena, 1991 m. sausio 13-oji.
Renginyje Darius kalbėjo apie kario profesiją, karines misijas Afganistane ir Irake, civilio gyvenimą, karą Ukrainoje. Atviroje paskaitoje dalyvavo 6-11 klasių moksleiviai, mokytojai iš Vilniaus miesto, rajono bei Kaišiadorių mokyklų.