Kas antras vaikas, turintis šį sutrikimą, mokykliniame amžiuje patiria mokymosi sunkumų

Kalbos raidos sutrikimas yra vienas labiausiai paplitusių sutrikimų pasaulyje – jis nustatomas maždaug 1 iš 14 asmenų, vadinasi, jei vienoje klasėje mokosi apie 30 mokinių, bent 2 vaikai patiria kalbos mokymosi sunkumų.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos, Švietimo pagalbos, fizinio ir sveikatos ugdymo katedros dėstytojų, logopedžių dr. Simonos Daniutės ir doc. dr. Daivos Kairienės, kalbos raidos sutrikimas įprastai pasireiškia ikimokykliniame amžiuje, tačiau gali išlikti visą likusį gyvenimą. Specialistės pateikia praktines rekomendacijas, kaip galima padėti šį sutrikimą turintiems vaikams sėkmingai įsitraukti į ugdymosi procesą.

Pirmą kartą prisijungė ir Lietuva

Kalbos raidos sutrikimo supratimo diena jau septintus metus minima visame pasaulyje, dalyvaujant daugiau nei 40 šalių. Šiemet prie iniciatyvos pirmą kartą prisijungė ir Lietuva – spalio 20-ąją VDU ir Lietuvos logopedų asociacija (LLA) sukvietė švietimo politikos atstovus, logopedus, pedagogus, tėvus (globėjus) ir kitus suinteresuotus asmenis atkreipti dėmesį į šį sutrikimą, t.y. pastebėti, su kokiais sunkumais susiduria šių sutrikimų turintys asmenys, diskutuoti apie apibrėžties ir lietuvių kalba vartojamų sąvokų atnaujinimo poreikį, švietimo pagalbos prieinamumo ir kokybės gerinimą.

2023 m. šios dienos šūkiu – kalbos raidos sutrikimas visame pasaulyje! Šiuo šūkiu siekiama pabrėžti, jog kalbos raidos sutrikimas gali pasireikšti kiekvienoje pasaulio šalyje bei turėti įtakos asmenims, nepaisant jų amžiaus, lyties, kalbos ar etniškumo.

Turi įtakos socialinei ir emocinei gerovei

Lietuvoje kalbos raidos sutrikimas įprastai įvardijamas kaip kalbos neišsivystymas. Jis apibrėžiamas visos kalbos komponentų mokymosi sunkumais, esant nesutrikusiai klausai, regai ir intelekto raidai.

Pasak VDU specialisčių, kalbos raidos sutrikimas įprastai pasireiškia ikimokykliniame amžiuje, tačiau tai yra ilgalaikis sutrikimas, kurio požymiai gali išlikti ir suaugus. Asmenims, turintiems kalbos raidos sutrikimą, sunku žodžiu reikšti mintis, suprasti ir vartoti sakytinę kalbą. Tai gali turėti įtakos jų socialinei ir emocinei gerovei, taip pat akademinei sėkmei mokykloje ir profesinėje veikloje suaugus.

Kalbos raidos sutrikimo požymiai įvairiais žmogaus amžiaus tarpsniais

„Ankstyvajame amžiuje, t.y. nuo gimimo iki 2 metų, vertėtų atkreipti dėmesį į galimus ankstyvuosius sutrikimo raiškos požymius, tokius kaip ribotas poreikis bendrauti, sunkumai suprasti artimiausios aplinkos daiktų pavadinimus, menka tariamų garsų įvairovė, nepakankami judesių mėgdžiojimo gebėjimai, vėluojantis pirmųjų žodžių tarimas ir lėtesnė motorikos – sėdėjimo, ropojimo ir vaikščiojimo raida. Kalbos raidos sutrikimas įprastai nustatomas apie 5-uosius vaiko gyvenimo metus, todėl ikimokykliniame amžiuje šio sutrikimo požymiai yra ryškiausi.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams (2-6 m.), turintiems kalbos raidos sutrikimą, būdingi kalbos supratimo sunkumai: nepakankami atidaus klausymosi ir dėmesio įgūdžiai, vaikams sunku suprasti žodines instrukcijas, todėl jie stengiasi suprasti žodinę kalbą, remdamiesi kalbančiojo gestais ar mimika, jiems būdingas kalbėjimas atsakant į klausimą jo pakartojimu. Taip pat stebimi kalbos išraiškos ypatumai: vaikams reiškiant mintis sunku parinkti tinkamą žodį, jiems sunku sudaryti sakinius, formuluoti mintis, reikšti idėjas ir pasakoti, taip pat jų kalboje gausu gramatinių klaidų, kalbėjimas gali būti neaiškus, sunkiau suprantamas aplinkiniams“, – sako VDU Švietimo akademijos, Švietimo pagalbos, fizinio ir sveikatos ugdymo katedros dėstytoja, logopedė doc. dr. D. Kairienė.

D.Kairienė

Pasak jos, šį sutrikimą turinčių vaikų simboliniai žaidimai dažnai neišplėtoti dėl vaizduotės trūkumų. Žemesnio lygmens kalbiniai gebėjimai lemia sėkmingo ugdymo(si) bei socialinių santykių palaikymo trukdžius: sudėtinga pradėti ir palaikyti pokalbį, bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.

Turi ribotą žodyną, sunkiai formuluoja mintis

Mokykliniame amžiuje vaikai geba vartoti kalbą, ji iš esmės išplėtota, tačiau kalbos raidos sutrikimo požymiai pasireiškia jau kitu lygmeniu.

VDU dėstytoja, logopedė dr. S. Daniutė teigia, kad šie vaikai vis dar turi ribotą žodyną, sunkiai formuluoja mintis, pasakoja, jiems būdingas daugiažodžiavimas, gausiai vartojami įterpiniai, šiems vaikams sunku dalyvauti diskusijose. Kalbos supratimo trūkumai pasireiškia suprantant ir įsimenant naujas sudėtingas sąvokas, literatūrinę kalbą, humorą, perkeltines reikšmes ir dviprasmybes.

„Dėl sudėtingėjančio, abstraktesnio kalbos turinio bei sakytinės ir rašomosios informacijos supratimo sunkumų vaikams kyla akademinių dalykų – skaitymo, rašymo, matematikos, užsienio kalbų mokymosi sunkumų. Vaikams būdingas žemas raštingumo lygmuo. Moksliniuose šaltiniuose nurodoma, jog asmenys, turintys kalbos neišsivystymą, 6 kartus dažniau patiria reikšmingų skaitymo ir rašymo mokymosi sunkumų bei 4 kartus dažniau matematikos mokymosi sunkumų. Taip pat net 12 kartų dažniau susiduria su visais šiais sunkumais kartu“, – akcentuoja dr. S. Daniutė.

Suaugę asmenys, turintys kalbos raidos sutrikimą, gali sėkmingai save realizuoti įvairioje veikloje, tačiau, nepaisant to, gali susidurti su sunkumais dalyvaujant tiek socialiniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje. Šiems asmenims studijuojant kalbines disciplinas prireikia didesnių pastangų, kyla sunkumų suprantant sudėtingus paaiškinimus, kompleksinę informaciją, dalyvaujant diskusijose, aiškiai perteikiant mintį sakiniais, pasakojant. Profesinėje veikloje gali būti sunkiau analizuoti ir interpretuoti įvairias situacijas, tinkamai vykdyti profesines pareigas, taikyti informacines technologijas komunikacijos tikslais.

Kaip pagelbėti?

Kalbos raidos sutrikimą turintys vaikai ir paaugliai sėkmingai mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, tačiau jiems būtina užtikrinti tinkamą pagalbą ir paramą. Anot pašnekovių, įprastai mūsų šalyje šios grupės vaikams ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje teikiama logopedo pagalba. Jeigu pradėjus lankyti mokyklą vaikui greta kalbos mokymosi sunkumų nustatomi specifiniai mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos) sutrikimai, būtina ir specialiojo pedagogo pagalba.

Dėstytojos, logopedės dr. D. Kairienės teigimu, siekiant sėkmingos vaikų, turinčių kalbos raidos sutrikimų, įtraukties ugdymo įstaigose, turėtų būti teikiama ne tik individuali ir grupinė pagalba specialisto kabinete, bet ir užtikrinama pagalba klasėje ar grupėje. Jiems gali prireikti tiek logopedinės pagalbos, tiek ugdymo proceso dalyvių – vaiko, šeimos narių, pedagogų, specialistų ir bendraklasių – bendradarbiavimo ir atsakomybių pasidalijimo.

Kitaip tariant, ne ką mažiau svarbus vaidmuo šių vaikų ir paauglių ugdyme tenka ir pedagogams, t. y. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinių klasių, dalykų mokytojams. Pedagogams, ugdantiems kalbos raidos sutrikimų turinčius asmenis, kasdienėje veikloje tikslinga taikyti kompensacines (pastoliavimo) strategijas, padedančias „apeiti“ kalbos mokymosi kliūtis.

„Kaip tai padaryti? Visų pirma, sumažinkime ar apribokime foninį triukšmą, pavyzdžiui, uždarykime duris ir langus, skatinkime vienu metu klasėje ar grupėje kalbėti tik vienam asmeniui. Siekiant, jog vaikui būtų lengviau sukaupti ir išlaikyti klausos dėmesį bei apdoroti kalbą, parinkime jam tinkamą sėdėjimo vietą klasėje ar grupėje, t. y. arčiau mokytojo, atokiau nuo triukšmingos aplinkos, kartu su jį palaikančiu bendraamžiu, su kuriuo, esant poreikiui, galėtų kartu atlikti užduotį, paprašyti pagalbos, paklausti“, – pataria logopedė D. Kairienė.

Ji taip pat pataria taikyti vizualų tvarkaraštį, dienos ar pamokos veiklų sąrašą, kurį reiktų reguliariai atnaujinti, pašalinant arba išbraukiant atliktas užduotis. Svarbu vartoti paprastus žodžius ir trumpus sakinius, kalbėti lėtai, vengti paslėptų reikšmių, abstrakčių žodžių, pernelyg ilgo kalbėjimo, tarp pagrindinių dalykų ir idėjų paaiškinimo daryti pertraukas: „Pateikę reikiamą informaciją, ją apibendrinkime. Jeigu reikia, pakartokime, net ir keletą kartų. Siekiant pastiprinti tai, ką turėjome omenyje, kalbėdami žodžiu naudokime gestus, akcentuokime svarbiausius žodžius“.

Tikslingos kompensacinės strategijos

Atsižvelgiant į vaiko amžių, kalbos sutrikimo pobūdį, sudėtingumą, gretutinius mokymosi sutrikimus ir kt. ypatumus, gali būti taikomos kompensacinės strategijos, tikslingai pritaikomos kiekvienu individualiu asmens atveju. Jos gali apimti užduočių diferencijavimą, vertinimo pritaikymą, mokymąsi mokytis, organizuoti ir planuoti, mokymosi motyvacijos palaikymą, socialinės sąveikos skatinimą ir pan. Dr. S. Daniutė pateikia keletą tikslingų kompensacinių strategijų pavyzdžių.

S. Daniute

Specialistė pataria sumažinti testų, atsiskaitymų, klasės ir namų darbų užduočių apimtį, klausimų skaičių arba skirti papildomo laiko joms atlikti. Žodinę informaciją rekomenduojama papildyti vaizdinėmis priemonėmis: grafikais, schemomis, paveikslais, sąvokų žemėlapiais, klausimų, sutrumpintų taisyklių kortelėmis ar užrašymu lentoje.

„Leiskime atlikti alternatyvias atsiskaitymo užduotis, pavyzdžiui, vietoje atsakinėjimo žodžiu vaikas gali atlikti testą. Jeigu yra poreikis, sudarykime sąlygas testus, atsiskaitymus atlikti individualiai, su logopedu ar specialiuoju pedagogu. Kalbos mokymosi sunkumai (sąvokų stoka, vyraujantys negebėjimas sklandžiai formuluoti ir reikšti mintis, pasakoti ir pan.) neturėtų daryti įtakos įvertinimui. Reiktų skirti papildomą laiką vaikui apdoroti informaciją ir išsakyti savo mintims, palaikyti akių kontaktą.

Kai vaikas suklysta kalbėdamas, atsakykime į tai pakartodami pasakytą žodį ar sakinį teisingai, bet tuo pačiu ir pozityviai. Pavyzdžiui, jeigu vaikas pasakė „Aš vakar einu į parduotuvę“, galime atsakyti „Puiku, tu vakar ėjai į parduotuvę. Ką nusipirkai?“. Taip pat galime papildyti, išplėsti vaiko klaidingai pasakytą sakinį, pridėdami vieną ar du papildomus žodžius. Tai padeda vaikams mokytis naujų žodžių ir kalbėti ilgesniais sakiniais“, – akcentuoja S. Daniutė.

Anot jos, ruošiantis atsiskaitymams, pasiekimų patikrinimams, svarbu mokyti vaikus nusistatyti prioritetus, lavinti laiko planavimo ir valdymo įgūdžius, mokyti pasitikrinti savo rašto darbą, pastebėti ir išsitaisyti klaidas: „Pateikime vaizdinius pavyzdžius, mokykime užsirašyti, pasibraukti ar kitaip pasižymėti esminę informaciją – taisykles, įvykių datas, sąvokas, jų paaiškinimus. Sudarykime sąlygas kurti palaikančius ir pasitikėjimu pagrįstus santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Pabrėžkime vaiko stiprybes ir daromą individualią pažangą bei neakcentuokime nesėkmių. Sudarykime sąlygas patirti mokymosi sėkmę“.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos geriausių disertacijų konkurse laimėjo VDU Švietimo akademijos dėstytoja dr. B. Vitytė

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga skelbia geriausių disertacijų 2022 m. konkurso laureatus. 2023 m. konkursui buvo pateiktos 108 disertacijos apgintos 2022 m.: 64 darbai gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio, 44 – humanitarinių ir socialinių mokslų bei menų srityse. Nuo šių metų vasario 27 d. iki lapkričio 21 d. vyko I ir II disertacijų vertinimo etapai, kuriuose sudalyvavo 193 ekspertų, kurių metų atrinkome 10 geriausių disertacijų, apgintų Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, ir 2 Lietuvos piliečių disertacijas, apgintas užsienio mokslo ir studijų institucijose.

Tarp geriausių mokslinių disertacijų autorių – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytojos dr. Birutės Vitytės disertacija „LIBERTÉ vs SECURITÉ ir AUTOCRATIE: Grindžiamoji teorija apie stereotipizavimą kaip skaitmeniniais žaidimais grindžiamo vizualiųjų menų mokymosi iššūkį” (Edukologija), prof. dr. Ona Monkevičienė.

Lapkričio 29 d. 11 val. LR Prezidentūroje laureatai bus apdovanoti Prezidento Gitano Nausėdos.

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduoto pareigas pradėjo eiti dr. Mindaugas Nefas

Nuo lapkričio 8 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojo pareigas pradėjo eiti humanitarinių mokslų daktaras Mindaugas Nefas. Jis pakeitė iki šiol šias pareigas ėjusį prof. Algirdą Raslaną, neseniai išrinktą Kupiškio rajono savivaldybės meru.

Pastaruosius 2,5 metų M. Nefas vadovavo VDU licėjui „Sokratus“, jis yra ilgametis istorijos mokytojas metodininkas, nuo 2011 m. – pradėjo dirbti dėstytoju buvusiame Lietuvos edukologijos universitete, nuo 2018 m. VDU Švietimo akademijos lektorius. Profesinė M. Nefo patirtis itin įvairiapusiška: jis dirbęs ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuose, yra sukaupęs solidžią patirtį tiek pedagoginėje, tiek akademinėje veikloje. VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojo pareigas jis priėmė kaip didelį iššūkį visų pirma sau pačiam.

„Taip jau sutapo, jog visai neseniai nusprendžiau palikti administracines pareigas mokykloje – atsisveikinau su VDU licėjaus „Sokratus“ direktoriaus ugdymui pozicija. Nors darbas man patiko ir puikiai sekėsi, tačiau norėjosi pokyčių, daugiau laiko skirti mokslinei bei pedagoginei veiklai. Sudomino ambicingi tikslai, kuriuos kelia VDU Švietimo akademijos bendruomenė. Ateinu čia kaip patyręs komandos žaidėjas, turėdamas platų akiratį, įvairių patirčių ir naujų įžvalgų – esu pasiryžęs ne tik tęsti jau pradėtus darbus, bet ir imtis netradicinių sprendimų, jog dar labiau sustiprėtume. Tikiuosi, pateisinsiu lūkesčius. Šios pareigos neabejotinai man pačiam yra didelis iššūkis, tačiau mano kelias ir yra ten, kur yra iššūkių“, – prisipažino M. Nefas.

Tai, kad šiandien mokytojo kelią renkasi gerokai mažiau studentų, nei jų reikia ugdymo įstaigoms, M. Nefas vadina viena didžiausių problemų švietime. Pasak jo, šiandieniniai studentai yra visiškai kitokie, nei buvo stojantieji į universitetus prieš 10 metų. Tad viena prioritetinių komandos užduočių – dažniau eiti į mokyklas, būti šalia mokinių ir mokytojų, jiems patarti, padėti mokytis ir tobulėti, suprantama kalba skleisti žinias apie švietimo iššūkius, inovacijas ir perspektyvas, taip pat vykdyti mokslinius tyrimus, kurie būtų naudojami praktikoje, o ne atgultų į stalčius.

„Švietimo akademijos dėstytojai ir mokslininkai turi būti pagrindinė ekspertinė grupė, kuri pristato ir paaiškina visuomenei svarbiausias švietimo aktualijas, nagrinėja galimus problemų sprendimo būdus. Esame Kaune ir Vilniuje, tad turime megzti dialogą su visuomene, moksleiviais, mokytojais. Trumpai tariant, turime ne tik turėti didelius raumenis, bet ir mokėti juos tinkamai panaudoti. Laikai, kai užtekdavo ištarti „mokytoju būti svarbu ir reikalinga“, jau seniai praeityje. Turime keistis“, – neabejoja M. Nefas.

Kaune vyks 7-12 klasių moksleivių konferencija „Mokomės kartu: nuo Antikos iki dirbtinio intelekto“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija kviečia 7-12 klasių moksleivius dalyvauti konferencijoje „Mokomės kartu: nuo Antikos iki dirbtinio intelekto“.

Gruodžio 14 d., ketvirtadienį, 10 val. konferencija vyks VDU Švietimo akademijoje Kaune (K. Donelaičio g. 52, Kaune).

Konferencija skirta 7–12 klasių moksleiviams. Konferencijos tikslas – sukurti sąlygas aukštą motyvaciją turinčių mokinių gabumams ir kūrybiškumui atsiskleisti STEAM, filosofijos, etikos, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, istorijos ir geografijos, teatro, šokio, muzikos srityse; ugdyti/stiprinti mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas gilinantis į socialines, kultūrines ir pilietines problemas, skatinti kaupti patirtį rengiant ir pristatant projektines veiklas, tiriamuosius bei kūrybinius darbus, pranešimus savo interesų srityje, patirti tyrinėjimo ir atradimo džiaugsmą akademinėje aplinkoje.

Konferencijoje įvadinį pranešimą skaitys tinklaraštininkas, nuomonės formuotojas, Paulius Mikolaitis, visiems geriau žinomas kaip Paul de Miko.

Kviečiame moksleivius registruotis kaip pranešėjams arba dalyviams. Pranešėjai gali parengti pristatymus, projektus, pranešimus, kurie bus sugrupuoti į sekcijas:

Socialinių mokslų (geografija ir istorija);
STEAM (matematika, biologija, chemija, technologijos, fizika, informacinės technologijos);
Lietuvių kalbos ir literatūros;
Užsienio kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir kt.; moksleiviai gali rengti pranešimus užsienio kalba);
Menų (dailės, muzikos. Dailės – vizualinė raiška ir kompozicija (nupiešto paveikslo ar darbų portfolio pristatymas. Muzika – muzikiniai gebėjimai (grojimas instrumentu/dainavimas);Šokis- pasirinkto šokio žanro kūrybinės kompozicijos atlikimas. Trukmė – 2-4 min.)
Filosofijos ir etikos;
Dalyvauti teatro dirbtuvėse. (Profesionalus ir akademinis VDU teatras kviečia moksleivius iš arčiau susipažinti pirmuoju profesionaliu universiteto teatru Lietuvoje. Renginio metu dalyviai galės iš arčiau susipažinti su teatro struktūra. Kaune
Mąstymo laboratorija (ikimokyklinė, pradinio, specialioji pedagoginė).

Parengto pranešimo pristatymui skiriama 10 minučių. Kūrybinės užduoties atlikimui skiriama 2-4 minutės. Konferencijos sekcijų grupės nariai – edukologijos krypties doktorantai, dėstytojai bei ugdymo krypties studentai.

Registracija iki gruodžio 12 d., 17 val., jei norite dalyvausite Kaune.

Konferencijos uždaviniai:

- Stiprinti mokinių projektinio, tiriamojo, kūrybinio darbo rengimo kompetencijas;
- Ugdyti/stiprinti mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas;
- Ugdyti mokinių humanistines vertybes, sąmoningumą, atsakomybę už savo veiksmus, formuoti aplinkai palankaus elgesio įgūdžius;
- Formuoti mokinių praktinės/tiriamosios veiklos, kūrybiškumo, mokslinio mąstymo, duomenų analizės ir gautų rezultatų pateikimo įgūdžius;
- Ugdyti mokinių gebėjimus raiškiai kalbėti, sklandžiai dėstyti mintis, kūrybiškai mąstyti;
- Padėti mokiniams sėkmingai pasirengti ateities karjerai;
- Stiprinti ryšius su socialiniais partneriais.

Moksleiviams ir jų mokytojams bus išduoti sertifikatai.

Konferencijos dalyviai bus fotografuojami, medžiaga talpinama organizatoriaus svetainėje bei socialiniuose tinkluose.

Universitetuose startuoja nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos gyvenimo įgūdžių mokytojams

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Vilniaus universitetas (VU) siūlo kvalifikacijos tobulinimo programas mokytojams, 5–10 klasėse vedantiems ar vesiantiems gyvenimo įgūdžių pamokas. Planuojama, kad per šiuos metus kvalifikaciją tobulinsis beveik 700 mokytojų. Nors ši siūloma kvalifikacijos programa nauja, tačiau studijuojantys ar jau studijas baigę šiuose universitetuose mokytojai ir anksčiau įgydavo emocinio, socialinio ugdymo, sveikatos, gyvenimo įgūdžių dalykų, saugios mokymosi aplinkos kūrimo, lytiškumo ugdymo kompetencijų studijų metu.

Programa skirta pedagogams ir mokyklų vadovams

Į VDU programą „Gyvenimo įgūdžių mokomojo dalyko įgyvendinimas pagrindiniame ugdyme“ mokytojai susirinks spalio 6 d. Programoje dėmesys sutelkiamas į tokių kompetencijų gilinimą, kurios leistų pamokas organizuoti interaktyviai, taikant praktines žinias. Mokytojai bus skatinami domėtis ir metodologijos inovacijomis, jas atsirinkti ir adaptuoti savo profesinėje veikloje.

„Kompetencijos, kurios bus ugdomos per gyvenimo įgūdžių programą, šiandien yra ypač svarbios, nes turime kasdien mokytis streso valdymo ir atsparumo jam besikeičiančiame pasaulyje, kritinio ir kūrybinio požiūrio į savo elgesį sudėtingose situacijose ar spręsdami kompleksines problemas“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Programos apimtis – 270 akad. val., iš kurių 30 proc. skiriama praktikai. Programą sudaro 4 moduliai: socialinis ir emocinis ugdymas: teorija ir praktika; sveikatos ir gyvybės saugojimas; krizių prevencija; pamokos dizainas. Formuojant 1–3 modulių turinį, buvo atsižvelgiama į Gyvenimo įgūdžių programoje numatytus uždavinius mokiniams, pvz., mokiniai turi išmokti atpažinti emocijas, jas sukeliančius impulsus ir juos valdyti, tobulinti įtraukiojo elgesio įgūdžius, analizuoti įvairias situacijas, kuriose reikia priimti atsakingus sprendimus ir įvertinti pasekmes dėl savo ir kitų gerovės, įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų sveikatai ir gyvybei saugoti, mokėti suteikti pirmąją pagalbą ir pan.

Programą baigusių mokytojų kompetencijų rinkinys atitiks pedagogikos studijų krypties kokybės reikalavimus. Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su 26 Lietuvos ir užsienio partneriais, su kuriais VDU Švietimo akademiją sieja ilgalaikė partnerystė. Mokymus ves kvalifikuoti VDU ir Klaipėdos universiteto profesoriai ir lektoriai, įsitrauks Lietuvos ir užsienio tyrėjai, dirbantys socialinio ir emocinio ugdymo, prevencinių programų srityje. Jų naujausių tyrimų rezultatai taip pat bus pristatyti programoje studijuojantiems mokytojams. Praktiniai užsiėmimai vyks savivaldybėse, kuriose susidaro 30 klausytojų grupės.

Programą baigusiems dalyviams bus išduodamas universiteto akredituotas kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas. Programa skirta mokyklų vadovams, mokytojams, pagalbos specialistams, turintiems pedagogo kvalifikaciją ir praktinio darbo patirties, ketinantiems vesti gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokas pagal atnaujintas programas.

Nors ši siūloma kvalifikacijos programa nauja, tačiau VDU studijuojantys ar jau studijas baigę mokytojai emocinio ugdymo, sveikatos ir gyvenimo įgūdžių dalykų kompetencijų jau seniai įgyja kitose studijų programose. Pvz., sveikatos ir gyvenimo įgūdžių dalykas dėstomas mokomojo dalyko pedagogikos bei pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo bakalauro programose. Panašaus dalyko klausėsi jau Lietuvos edukologijos universiteto studentai. Emocinio intelekto ugdymo dalykas dėstomas VDU bakalauro studentams. Emocinio intelekto kompetencijos, pvz., savo emocijų suvokimas ir valdymas, empatija, socialinių santykių palaikymas, vis labiau pageidaujamos darbdavių, be abejonės, tai aktualu ir mokytojams. Svarbu, kad jie padėtų ugdytis ir mokinių emocinį intelektą.

Svarbu puoselėti vaiko individualumą

270 akad. val. nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo gyvenimo įgūdžių programa mokytojams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, švietimo pagalbos atstovams lapkritį startuoja ir VU. Registracija į programą numatoma spalio 11 dieną. Programą sudarys socialinio ir emocinio ugdymo teorijos ir praktikos, sveikatos ir gyvybės saugojimo, krizių prevencijos, gyvenimo įgūdžių pamokos dizaino kūrimo moduliai.

Programa rengta ir bus įgyvendinama aktyviai bendradarbiaujant universiteto mokslininkams iš edukologijos, psichologijos ir medicinos krypčių. Programos įgyvendinimo metu mokytojams gilinantis į skirtingas temas aktyviai dalyvaus įvairūs socialiniai partneriai, pvz., Maltos ordino pagalbos tarnybos Jaunųjų maltiečių mokyklos paramedikai (pirmoji pagalba), VŠĮ Krizių įveikos centro (krizių prevencija), viešosios įstaigos „Švietimo nuotykiai“ (socialinis ir emocinis vaikų ugdymas) ir kitų organizacijų atstovai. Programa taip pat bus įgyvendinama bendradarbiaujant su akredituotomis įstaigomis – regioniniais Lietuvos švietimo centrais, švietimo pagalbos tarnybomis.

„Universiteto parengta nacionalinė Gyvenimo įgūdžių tobulinimo programa remsis patirtinio ir probleminio ugdymo strategijomis. Siekiame, kad mokiniai ugdytųsi gyvenimo įgūdžius per konkrečią jų pačių ar kitų asmenų patirtį: tiek jau turimą, tiek sukuriamą mokiniams mokymo(si) metu. Kita vertus, norime, kad mokymasis vyktų per tyrėjimo procesus mokiniams susidūrus su konkrečiomis probleminėmis ar iššūkių kupinomis situacijomis. Patirtinis ir probleminis ugdymas yra tarpusavyje susijusios ugdymo strategijos, kurios padeda ugdyti asmenybės raidą, atsakingai konstruoti savo gyvenimą, mokytis grupėje ir siūlo daugybę skirtingų metodų, kaip pasitikėjimo formavimo metodai, simuliacijos, vaidmenų žaidimai, refleksijos. Taigi programos metu mokytojai gilinsis į šias mokymo(si) strategijas ir nagrinėdami skirtingas programos temas, mokysis taikyti šias strategijas praktikoje“, – sako Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto direktorė doc. Sandra Kairė.

Kaip teigia Nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos Vilniaus universitete koordinatorė doc. Asta Meškauskienė, Gyvenimo įgūdžių programa mokyklose padeda vaikams mokytis spręsti realaus gyvenimo problemas, asmeninius bei socialinius iššūkius, ugdytis sprendimų priėmimo įgūdžius ir juos taikyti ne tik mokykloje, bet ir kasdieniame gyvenime.

„Todėl mūsų universiteto parengta Gyvenimo įgūdžių programa siekiama stiprinti mokytojų žinias, gebėjimus ir nuostatas puoselėti vaiko individualumą ir savigarbą, ugdyti jų savarankiškumą, atsakomybę bei pasitikėjimą savo sprendimų priėmimo gebėjimais, o kartu mokėti formuoti tvirtus socialinius įgūdžius, padedančius sėkmingai veikti visuomenėje“, – pabrėžia A. Meškauskienė.

Mokytojams, baigusiems programą, bus išduodama akademinė pažyma apie studijuotus dalykus ir pažymėjimas, liudijantis suteiktą teisę mokyti gyvenimo įgūdžių ugdymo dalyko pagal bendrojo ugdymo programas.

Pamoka – nauja, tačiau programos turinys – jau pažįstamas

Gyvenimo įgūdžių pamoka yra nauja, bet jos turinys apima iki šiol mokyklose dėstytas labai aktualias mokiniams temas, tokias kaip socialinis-emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga, kurių įgyvendinimui mokyklose trūko nuoseklumo ir tam skiriamo laiko.

Pavyzdžiui, žmogaus sauga kaip atskiras dalykas buvo įgyvendinama tik 5, 8, 10 klasėse.

Integruotai nuo 2017 m. rugsėjo 1-osios dienos visose mokyklose pagal Švietimo įstatymo nuostatas turėjo būti įgyvendinamos nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo arba prevencinės programos. Taip pat dėstytos sveikatos, rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo temos.

Mokytojai, kurie mokė žmogaus saugos dalyką, turėjo baigti atitinkamus kvalifikacinius kursus.

Mokytojams, kurie dėstė Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą mokyklose, buvo surengta daugybė kursų, konsultacijų, kitų kvalifikacijos tobulinimo renginių, pateikta nemažai metodinės medžiagos.

Gyvenimo įgūdžių programa šiais mokslo metais įgyvendinama ne visa apimtimi: 1–4 kl. integruotai, o 5, 7 kl. – po vieną savaitinę ir 9 kl. – po vieną pamoką kas antrą savaitę.

VDU Karjeros dienos: kviečiame ŠA studentus dalyvauti renginiuose, o absolventus sugrįžti į universitetą

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centras lapkričio 9–10 dienomis kviečia į „VDU Karjeros dienas 2023: ir studentui ir absolventui“.

Pirmąją dieną (lapkričio 9) studentai turės galimybę užmegzti naujus ryšius ir kontaktus tradicinėje darbdavių mugėje, išbandyti save pokalbiuose ir atrankose į realias esamas darbo ar praktikos pozicijas bei dalyvauti diskusijoje, paskaitoje ir išgirsti naudingus patarimus karjeros kūrimo klausimais.

Renginio programa Kaune.

Lapkričio 9 d., 10-12 val. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje (T. Ševčenkos g. 31, fojė) vyks renginys „Mokyklų mugės. Ryšių tinklaveika“, kur mokyklų, savivaldybių atstovai pristatys savo mokyklas, įsidarbinimo bei pedagoginės praktikos galimybes.

Lapkričio 9 d., 18–20 val. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje (T. Ševčenkos g. 31, fojė) vyks absolventų vakaras, kur kviesime absolventus grįžti į universitetą. Lauks susitikimai su dėstytojais, kolegomis, muzikiniai numeriai, pasibendravimas prie kavos.

Lapkričio 10 d., 18-20 val. VDU Švietimo akademijoje Kaune (K. Donelaičio g. 52-502, Kaune) vyks absolventų vakaras „ Susitikimas su Švietimo akademijos dėstytojais muzikos ritmu“

Portugalijoje vyko finansuojamo Erasmus+ KA2 “PROmoting and disseminating STEAM in primary school” dalyvių susitikimas.

Spalio 23-28 dienomis Portugalijoje Tomaro mieste vyko tarptautinio Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo Erasmus+ KA2 “PROmoting and disseminating STEAM in primary school” dalyvių susitikimas.

ProSTEAM yra tarptautinis keturių šalių – Portugalijos, Italijos, Serbijos ir Lietuvos – aukštųjų ir bendrojo ugdymo mokyklų projektas, kuriuo siekiama tobulinti pradinių klasių mokytojų pasirengimą vykdyti STEAM veiklas. Susitikimo metu projekto dalyviai apžvelgė įvykdytus darbus, aptarė vykdomas ir planuojamas veiklas, pristatė ir išanalizavo kiekvienos šalies atstovų rengiamą mokymo ir mokymosi medžiagą.

Dalyvių susitikime dalyvavo Erasmus + projekto ProSTEAM koordinatorė Lietuvoje –VDU Švietimo akademijos prof. Nijolė Cibulskaitė.

65 ukrainiečiai baigė lietuvių kalbos kursus

Spalio 24 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje baigėsi lietuvių kalbos ir kultūros kursai ukrainiečiams, kuriuose dalyvavo 65 studentai.

Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose buvo 4 grupės, kur net 30 ukrainiečių mokėsi pažengusių grupėje, 35 ukrainiečiai pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Kursus vedė dėstytojai profesionalai: Teklė Songulija-Tkačenko, Lina Spalvienė, Liucija Martinkevič. VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centras su Ukrainos centru organizuoja lietuvių kalbos kursus ukrainiečiams nuo karo pradžios Ukrainoje. Šiuo metu baigusių ir tebesimokančių skaičius persirito per 4.5 tūkst. žmonių.

Vytauto Didžiojo universitetas į pagalbos nuo karo bėgantiesiems ukrainiečiams paketą įtraukia nemokamus intensyvius ir trumpalaikius lietuvių kalbos kursus ukrainiečiams, norintiems įgyti lietuvių kalbos pagrindus. Šių kursų tikslas – formuoti besimokančiųjų lietuvių kalbos gebėjimus, kurie jiems padės gyventi Lietuvoje.

VDU inicijuoti kursai yra skirti kalbėjimo ir klausymosi įgūdžiams tobulinti – jų dalyviai bus mokomi prisistatyti, pateikti asmeninę informaciją, pasiteirauti apie kainas, paklausti kelio, užsisakyti maisto ir kitų naudingų kasdienių lietuviškų frazių.

„Džiaugiamės dar vienu etapu, jog šiandien ukrainiečiams įteikėme sertifikatus. Visi studentai nori tęsti kursus. Aš, kaip kitakalbių dėstytoja ir kursų organizatorė, visada mokausi: mokau kitus ir auginu save. Džiaugiausi, jog ukrainiečiai pramokę kalbos, įsidarbino Lietuvoje, studijuoja universitetuose, eina į priekį“, – teigė Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas prof. dr. A. Raslanas tapo Kupiškio rajono savivaldybės meru

Spalio 22 d. Sekmadienį įvykusiuose pirmalaikiuose Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimuose antrajame ture laimėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, profesorius, socialdemokratas Algirdas Raslanas.

Algirdas Raslanas – 2000 m. Sidnėjaus, 2004 m. Atėnų, 2008 m. Pekino ir 2012 m. Londono olimpinių žaidynių Lietuvos rinktinės misijos vadovas. 2004- 2012 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas. Nuo 2013 m. išrinktas Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentu. Nuo 2003 m. Tarptautinės irklavimo federacijos (FISA) vykdomosios tarybos narys. 2008 – 2009 m. UNESCO tarpvyriausybinio Fizinio lavinimo ir sporto vystymo komiteto narys. Nuo 2017 m. Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo narys. Nuo 2017 m. išrinktas į nacionalinę sveikatos tarybą.

Žurnalo Journal of Human Kinetics (nuo 2006), Lietuvos sporto enciklopedijos (2 tomai, 2010–13) Mokslinės redakcinės tarybos narys. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių.

Apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, Karininko kryžiumi, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Spalio 20-oji – kalbos raidos sutrikimo supratimo diena

Tarptautinės organizacijos RADLD (angl. Raising Awareness of Developmental Language Disorder) iniciatyva kasmet spalio mėn. trečiąjį penktadienį minima kalbos raidos sutrikimo (kalbos neišsivystymo) supratimo diena. 2023 metų tema – Kalbos raidos sutrikimas visame pasaulyje! Šiuo šūkiu siekiama pabrėžti, jog kalbos raidos sutrikimas gali pasireikšti kiekvienoje pasaulio šalyje bei turėti įtakos asmenims, nepaisant jų amžiaus, lyties, kalbos ar etniškumo.

Kalbos raidos sutrikimo supratimo diena jau septintus metus minima visame pasaulyje, dalyvaujant daugiau nei 40 šalių. Šiemet prie iniciatyvos pirmą kartą prisijungė ir Lietuva.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos logopedų asociacija (LLA) kviečia švietimo politikos atstovus, logopedus, pedagogus, tėvus (globėjus) ir kitus suinteresuotus asmenis atkreipti dėmesį į kalbos raidos sutrikimą, t. y. pastebėti su kokiais sunkumais susiduria šių sutrikimų turintys asmenys, diskutuoti apie apibrėžties ir lietuvių kalba vartojamų sąvokų atnaujinimo poreikį, švietimo pagalbos prieinamumo ir kokybės gerinimą ir pan., bei jo supratimo dieną minėti spalio 20-ąją dieną (penktadienį).

Keletas įdomių faktų apie kalbos raidos sutrikimą:

Kalbos raidos sutrikimas – tai visos kalbos komponentų (fonetikos, fonologijos, leksikos, gramatikos ir rišliosios kalbos) mokymosi sunkumai, esant nesutrikusiai klausai, regai ir įprastinei intelekto raidai.
„Kalbos raidos sutrikimo“ sąvoka yra palyginti nauja, apibrėžiantis kalbos sutrikimą apie kurį mes žinome jau seniai. Tarptautiniame kontekste šiam sutrikimui įvardinti vartojami įvairūs terminai: specifinis kalbos sutrikimas (angl. specific language impairment); pirminio pobūdžio kalbos sutrikimas (angl. primary language impairment); vaikų raidos afazija (angl. developmental aphasia); kalbos išraiškos / suvokimo sutrikimas (angl. expressive-receptive language disorder) ir pan.
Po 2017 m. vykusio CATALISE projekto angliškai kalbančiose šalyse susitarta vartoti sąvoką „kalbos raidos sutrikimas“ (angl. develomental language disorder). Mūsų šalyje šis sutrikimas įprastai įvardijamas kaip kalbos neišsivystymas.
Asmenims, turintiems kalbos raidos sutrikimą, sunku suprasti ir (ar) vartoti sakytinę kalbą. Tai gali turėti įtakos socialinei ir emocinei gerovei, taip pat akademinei sėkmei mokykloje ir profesinėje veikloje. Mokykliniame amžiuje dažni gretutiniai mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos, užsienio kalbų ir kitų mokomųjų dalykų) sunkumai.
Kalbos raidos sutrikimas atsiranda ankstyvoje vaikystėje, bet gali išlikti ir suaugus. Įprastai jis nustatomas apie 5-uosius vaiko gyvenimo metus.
Kalbos raidos sutrikimas vienas labiausiai paplitusių sutrikimų. Jis nustatomas 1 iš 14 asmenų (RADLD). Kituose šaltiniuose nurodomas dar didesnis paplitimas, t. y. kalbos raidos sutrikimą turintys asmenys sudaro apie 7-10 proc. populiacijos (Law ir kt., 2000; Norbury ir kt., 2016; RCSLT, n.d.).
Manoma, jog vienoje klasėje (grupėje), kurioje mokosi apie 30 mokinių, bent 2 vaikai patiria kalbos mokymosi sunkumų.
Kalbėjimas daugiau nei viena kalba nelemia kalbos raidos sutrikimo.

Daugiau informacijos apie kalbos raidos sutrikimo dienos minėjimą (įskaitant plakatus ir kt. dalijamą medžiagą lietuvių kalba) galite rasti:

https://radld.org/dld-awareness-day/

https://www.logopeduasociacija.lt