Italijoje kurčiųjų centre atlikta praktika logopedei Gretai tapo didžiausia pamoka

Viename iš Kauno darželių-lopšelių dirbanti logopedė Greta Latakaitė pripažįsta, kad šiandien itin daug vaikų turi įvairių kalbos sutrikimų. Didelių problemų kelia tai, kad kalbėti dar tik pradedantys mažyliai jau yra sodinami prie planšetinių kompiuterių ar telefonų, per kuriuos žiūri filmukus anglų kalba. Vaikai, kurių gimtoji kalba dar nėra sutvirtėjusi, pradeda painioti, maišyti žodžius ir neskiria, kuri gi yra jų pagrindinė kalba.

„Yra daug nuostabių filmukų, įvairių vaizdo įrašų lietuvių kalba. Tad patarčiau tėvams bent jau iki tol, kol vaikų kalbėjimas lietuvių kalba sutvirtės, rinktis būtent juos“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos: logopedijos II kurso studentė.

Netikėtą idėją pasufleravo mama

G. Latakaitė turėjo įvairių pasirinkimų, ką veikti pabaigus mokyklą – Kretingos Pranciškonų gimnazijos mokinę anuomet traukė ir istorija, ir medicina, ir psichologija, ir matematika. Visgi galvodama, kokį profesinį kelią rinktis, tuo metu ji labiausiai svajojo apie darbą, susijusį su muitinės veikla ir ikiteisminiais tyrimais.

Pedagogo kelio tarp šių pasirinkimų tuomet nebuvo, tačiau jis visad buvo šalia. Gretos mama – pradinių klasių mokytoja, tad ji pirmoji prakalbo apie tai, kad dukrą labiausiai įsivaizduotų specialiosios pedagoginės pagalbos srityje.

„Nuoširdžiai pagalvojus, visada žavėjausi pedagogo darbu. Kai mama tai pasakė, man ši idėja iškart patiko. Pasitikėjau mama – ji yra pedagogė, puikiai mato, kas man labiausiai tiktų, kokios asmeninės savybės būtų mano stiprybės viename ar kitame darbe. Pradėjau domėtis logopedija, žiūrėti įvairius vaizdo įrašus, pamokas ir bandžiau save įsivaizduoti šioje pozicijoje. Tad ši idėja ir virto realybe“, – sako VDU Švietimo akademijoje logopediją pradėjusi studijuoti G. Latakaitė.

Kadangi jos mama pedagogė, Greta nuo pat mažumės iš arti matė mokyklos užkulisius. Ji anksti suprato, kad mokytojo darbe reikia ypatingos kantrybės. Šis darbas nėra nuobodus – kasdien jis kupinas pačių įvairiausių iššūkių. Pedagogo darbas reikalauja ir didelės atsakomybės: reikia mokėti pastebėti vaiko silpnybes ir stiprybes, suprasti jo poreikius, matyti ir įvertinti, kas kelia didžiausių sunkumų. Tačiau, pasak pašnekovės, darbas su vaikais ir pasiekiami rezultatai atperka viską.

Susikalbėjo naudodami gestus, veido mimikas, piešdami

Iš Kretingos persikėlus į Kauną, adaptuotis dideliame mieste Gretai iš pradžių buvo didelis iššūkis. Juo labiau, kad didžioji dalis jos draugų pasirinko studijas Vilniuje.

Tačiau ilgainiui ji priprato prie didmiesčio šurmulio, o tuomet ryžosi ir dar vienam nuotykiui. Pirmame studijų kurse išgirdusi pasiūlymą dviem mėnesiams pagal „Erasmus +“ mainų programą išvykti į užsienį – Italijos miestą Turiną – sutiko juo pasinaudoti net nedvejojusi.

„Labai nudžiugau, kad universitetas suteikia tokią galimybę. Mėgstu keliauti, o čia buvo neeilinė proga pagyventi kitame mieste net du mėnesius – tai visai kas kita, nei paturistauti savaitę ar dvi. Negalėjau tokios galimybės praleisti“, – prisimindama savo apsisprendimą momentą šypsosi G. Lataikaitė.

Praktiką ji atliko Turino kurčiųjų institute – pati išsirinko šią vietą iš jai pateikto įstaigų sąrašo, kadangi išbandyti save tokioje srityje jai iki tol neteko.

Atlikdama praktiką Švietimo pagalbos skyriuje, ji pradėjo darbuotis vienoje iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurią iš viso lankė apie 30 vaikų nuo 3 iki 6 metų. Pasak pašnekovės, įdomu tai, kad visi toje grupėje dirbantys mokytojai mokėjo italų gestų kalbą, o vienas iš mokytojų buvo kurčiasis.

Anot Gretos, Italijoje vyrauja įtraukusis ugdymas, tad ir į šią mokyklėlę priimami ir girdintys, ir kurtieji vaikai, taip pat – turintieji įvairių klausos ar regos sutrikimų. Tuo metu, kai praktiką joje atliko Greta, grupėje buvo du visiškai negirdintys vaikai ir vienas, kuris girdėjo klausos aparato pagalba.

„Ten būdama supratau, kad nesvarbu, kokia kalba kalbi, visada rasi išeitį, kaip susikalbėti. Nors atvykusi į Italiją išvis nemokėjau italų kalbos, tik kelis pagrindinius žodžius, tačiau susikalbėjome su vaikais naudodami įvairius gestus, veido mimikas, piešdami. Vaikų šypsenos, juokas, jų šiluma ramino – štai tada galutinai supratau, kad darau tai, ką išties noriu, esu ten, kur ir noriu būti. Tai man buvo didžiausia pamoka ir dovana“, – sako G. Latakaitė.

Didžiausią nuostabą, vertinant lietuvių ir italų kasdienį darbą švietimo įstaigoje, jai kėlė požiūris į darbą ir apskritai gyvenimą – jau vien tuo, kad italai niekur neskuba.

„Mes įpratę visur lėkti, skubėti, nervintis, o jie yra atsipalaidavę žmonės. Dirbdami ugdymo įstaigoje, jie dirba tokiu tempu, kuris jiems yra priimtinas. Mokymosi medžiagos dėstymas ar kažkoks projektas pas juos gali tęstis mėnesį, du ar net metus. Jie išvis neakcentuoja laiko, per kiek turi vieną ar kitą darbą atlikti. Mokymosi programos taip pat nėra apibrėžtos griežtais terminais“, – pastebi pašnekovė.

Būdama ten, Greta įsitikino, kaip stipriai Italijos ugdymo įstaigose akcentuojama vaikų laisvė, savarankiškumas ir pasitikėjimas jais. Tiek tėvai, tiek mokytojai pasitiki vaikais ir jų gebėjimais – patys vaikai žino, kad jie yra atsakingi už save, už savo veiksmus. Mokytojas jiems yra tarsi draugas, kuris yra šalia, kartu auga, kuria, tyrinėja pasaulį ir kuria artimą, pasitikėjimu grįstą santykį.

Turint palaikymą, motyvacija tęsti darbus tik didėja

Turino kurčiųjų centras prieinamas visiems – jį lanko ir kurtieji, ir girdintieji, ir regos negalią ar kitų sutrikimų turintys žmonės. Čia organizuojami įvairūs užsiėmimai, kurie padeda jį lankantiems žmonėms kurti savarankišką gyvenimą.

Visi, kas tik nori, gali nemokamai lankyti italų gestų kalbos kursus, mokytis komunikuoti su kurčiaisiais, taip pat vyksta įvairios dirbtuvės. Tai tarsi dienos centras, į kurį galima ateiti ir dienos pabaigoje, po savo darbų.

„Kadangi į Turiną atvykau balandžio pabaigoje, tad į italų gestų kalbos kursus nebespėjau, nes jie jau buvo įsibėgėję. Tačiau šiuo metu, studijuodama antrame kurse, kaip tik turiu lietuvių kalbos gestų pirmojo lygio kursą. Tenka pripažinti, kad jos mokytis tikrai nėra paprasta“, – sako G. Latakaitė.

Studijuodama antrame kurse Greta pradėjo dirbti logopede viename iš Kauno darželių-lopšelių. Baigusi bakalauro studijas ji norėtų save išmėginti klinikinio logopedo srityje, pavyzdžiui, padirbėti reabilitacijos centre. Taip pat norėtų baigti kalbos korekcijos pagrindų kursus, o vėliau – galbūt ir magistro studijas.

„Dabar jau savęs net nebeįsivaizduoju jokioje kitoje srityje. Man labai patinka tai, ką darau. Juo labiau, kad turiu milžinišką palaikymą iš savo šeimos bei savo kolegų. O tai man yra svarbiausia. Kai yra palaikymas, pagalba ir parama, motyvacija tęsti pradėtus darbus tik didėja, nes žinai, kad turi kuo pasitikėti. O jei atsiras sunkumų, yra, kas padės“, – džiaugiasi Specialiosios pedagoginės pagalbos: logopedijos antro kurso studentė.

Paklausta, koks yra didžiausias iššūkis kasdien dirbant su vaikais, Greta susimąsto: „Turbūt pats svarbiausias dalykas yra mokėti atrasti kiekvieną vaiką, sukurti su juo artimą, pasitikėjimu grįstą santykį, nes kiekvienas iš jų yra individualus, kiekvienas atvejis – skirtingas. Be artimo ryšio, pasak jos, jei vaikas nepasitikės ir nesijaus gerai, nenorės dirbti, bendras darbas nevyks, ir norimo rezultato greitai pasiekti nepavyks“.

Švietimo pažangos asamblėjoje pristatytos inovatyvios mokyklų praktikos

Gegužės 31 d., trečiadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vyko Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas ir Tarptautinei vaikų dienai skirtas renginys Švietimo pažangos asamblėja.

Antrą kartą organizuojamoje Švietimo pažangos asamblėjoje siekiama atkreipti dėmesį į mokinių įtraukimo į švietimo pažangos procesą svarbą. Renginio metu mokiniai ir mokytojai iš 27 Lietuvos mokyklų pristatė gerąsias patirtis ir inovacijas, kurios padeda mokykloms prisitaikyti prie šiuolaikinių mokinių poreikių ir pasiūlyti naujovišką, įtraukiančią, į mokinius orientuotą ir su jų interesais susietą mokymosi patirtį.

Švietimo pažangos asamblėjos metu vyko ir nuotolinis renginys – komandos iš skirtingų mokyklų kūrė savo „Ateities mokyklą“ virtualiame „Minecraft“ pasaulyje. Komandos statė ateities mokyklą organizacijos „Trys kubai“ sukurtoje virtualioje platformoje, kurioje bus atkurtas 700 metų jubiliejų švenčiančio Vilniaus senamiestis.

Asamblėjos dalyviai apibendrino gerąsias dalyvaujančių mokyklų praktikas taikant švietimo technologijas ir pasidalino įžvalgomis su kitomis Lietuvos mokymosi įstaigomis, kaip jų bendruomenės pačios gali aktyviai kurti švietimo pažangą.

Renginį vainikavo Kelmės specialiosios mokyklos mokinio Laisvydo Smekajevo ir mokytojo, karjeros specialisto, visuomeninko Valdo Kančausko sukurtas ir ištiestas Visų Taikos ir Laimės Angelas, skirtas Ukrainos vaikams.

Tarp moderatorių buvo VDU Švietimo akademijos dėstytojų: doktorantė Monika Kelpšienė, dr. Giedrė Misiūnienė, renginyje dalyvavo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Švietimo pažangos asamblėją organizuoja Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, VDU Švietimo akademija, EDU Vilnius, „Renkuosi mokyti!“, asociacija „EdTech Lietuva”, „Trys kubai“, Nacionalinės Švietimo agentūros EdTech centras ir Lietuvos moksleivių sąjunga.

VDU pradeda priėmimą į profesinių studijų programą „Pedagogika“

Vytauto Didžiojo universitetas skelbia priėmimą į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas profesinių studijų programoje „Pedagogika“.

Prioritetas priimant į valstybės finansuojamas studijų vietas bus skiriamas turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, geografijos, anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, lenkų kalbų dalykų mokytojų kvalifikacijai.

Šių prioritetinių sričių studentai galės gauti tikslinę išmoką, kuri siekia 539 eurų (11 BSI). Tikslinė išmoka numatyta studentams, kurie sudarys sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir įsipareigos baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Dalyvauti konkurse į valstybės finansuojamas vietas gali tik turintys atitinkamos krypties išsilavinimą.

Profesinių studijų programa „Pedagogika“ trunka vienerius metus, ją baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.

Programa skirta asmenims, neturintiems pedagoginio pasirengimo, tačiau dirbantiems ar ketinantiems dirbti švietimo institucijose, kuriose reikalaujama pedagogo kvalifikacijos.

Pedagoginių studijų programą sudaro teorinė dalis (paskaitos), kurios apimtis 720 val., pedagoginė praktika (atliekama bendrojo ugdymo mokyklose), kurios apimtis 800 val. ir savarankiškai rengiamas baigiamasis darbas, kurio apimtis – 80 val.

Studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje, todėl teikiant prašymus pasirinkite vieną miestą, kuriame numatote studijuoti.

Prašymus galima pateikti iki birželio 28 d. 24 val. internetu.

Dokumentų pateikimas ir priėmimas į studijas vyks pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodytas sritis:

Kandidatai, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų dalykų mokytojų kvalifikacijai pateikia dokumentus pasirenkant STEM sritį.
Kandidatai, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną kalbų (lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, lenkų), istorijos ir geografijos, sričių dalykų mokytojų kvalifikacijai pateikia dokumentus pasirenkant HUMAN sritį.
Kandidatai, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną kitų ugdymo sričių (dailės, etikos, fizinio ugdymo, muzikos, šokio, teatro, tikybos, filosofijos, ekonomikos, pilietinio ugdymo, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, socialinės pedagogikos, technologijų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, specialiosios pedagogikos) dalykų mokytojų kvalifikacijai pateikia dokumentus pasirenkant KITI sritį.

Stojantieji turi pateikti programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus.

Pateikus dokumentus, rekomenduojame pasitikrinti, ar pateiktas prašymas sistemoje tikrai yra, dar kartą prisijungiant. Atkreipkite dėmesį, kad įkeliamų dokumentų apimtis neturi būti didesnė, nei nurodyta sistemoje.

Visi stojantieji turi dalyvauti motyvacijos pokalbyje, kuris vyks nuotoliniu būdu birželio 29, 30 ir liepos 3 dienomis.

Išsami informacija apie motyvacijos pokalbio eigą ir tvarkaraštis kiekvienam stojančiajam bus išsiųsti prašymo formoje nurodytais el. pašto adresais, todėl pasitikrinkite „Spam“ ar „Junk“ katalogus savo el.pašto dėžutėje.

Kad VDU administratorių siunčiami laiškai su svarbia informacija sėkmingai pasiektų Jūsų pašto dėžutę, rekomenduojame įtraukti adresus: vaida.luksiene@vdu.lt (pasirinkusiems studijuoti Kaune) ir romute.sainer@vdu.lt (pasirinkusiems studijuoti Vilniuje) į savo el.kontaktų sąrašą.

Priėmimo sąlygos pateikiamos 2023 m. priėmimo į profesines studijas „Pedagogika“ taisyklėse.

Daugiau informacijos apie priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“:

VDU Švietimo akademija

Prasideda priėmimas į magistrantūros studijas

Vytauto Didžiojo universitetas, vykdantis studijas, grįstas Artes Liberales principais, nuo birželio 1 dienos skelbia priėmimą į 69 magistrantūros studijų programas. Stojantiesiems šiais metais siūlomas platus spektras studijų programų: jungtinių, dvigubo diplomo, vykdomų anglų kalba ir kitų, studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių, studijų programų.

Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas registracija vyksta internetu: http://epasirasymas.vdu.lt. Prašyme galima nurodyti iki 4 pageidavimų. Stojantysis pageidavimus turėtų pateikti prioriteto mažėjimo tvarka.

Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki birželio 28 d. 24 val. VDU absolventams nereikia pateikti diplomo ir jo priedėlio, tik užpildyti prašymą ir pridėti registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia) bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus (jei nurodyta). Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas. Jei dar neturite diplomo ir jo priedėlio, pateikti galima akademinę pažymą.

Birželio 28 dieną vyks stojančiųjų motyvacijos vertinimas, tik tiems, kurie kandidatuoja į studijų programas, kurių priėmimo sąlygose numatytas motyvacijos vertinimas. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime nurodytu laiku. Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto apie tai pranešti studijų programą vykdančiam akademiniam padaliniui ir susiderinti dėl motyvacijos pokalbio vertinimo galimybių vaizdo konferencijos būdu.

Stojantieji į Muzikos akademijos magistrantūros studijų programą Atlikimo menas turi iki birželio 21 d. 9 val. pristatyti pasiekimų portfolio ir dalyvauti stojamajame egzamine (birželio 21 d. 10 val.), jei nėra 2023 m. VDU absolventai.

Priėmimo į magistrantūros studijas taisyklės

Priėmimo į magistrantūros studijas etapai

Informaciją apie 2023 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.

Priėmimas į VDU Švietimo akademijos bakalauro studijas Kaune ir Vilniuje

Nuo birželio 1 d. iki liepos 28 d. 12 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Šio bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu rugpjūčio 2 dieną iki 12 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 2 d. 15 val. iki rugpjūčio 4 d. 16 val. Visi kviečiamieji rugpjūčio 2 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje. Šiais metais planuojamas papildomas priėmimas, kuris vyks dviem etapais. Daugiau informacijos.

Stojamieji egzaminai stojantiems į menų ar meno pedagogikos studijas vyks nuo birželio 13 d. iki liepos 25 d. Stojantieji į stojamuosius egzaminus turi registruotis ne vėliau kaip 24 val. iki stojamojo egzamino dienos. Daugiau informacijos apie stojamuosius egzaminus ir jų tvarkaraščius rasite čia.

Stojamiesiems egzaminams kiekvienas stojantysis turi registruotis savarankiškai LAMA BPO informacinėje sistemoje (registracija stojamiesiems egzaminams vyksta stojamųjų egzaminų skiltyje).

Ugdymo mokslai VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje

Vytauto Didžiojo universitetas ugdymo mokslų studijas VDU Švietimo akademijoje siūlo rinktis tiek Kaune, tiek Vilniuje. Platus ugdymo mokslų pasirinkimas net dviejuose miestuose užtikrina lanksčias galimybes rinktis norimą studijų programą bei studijų vietą.

Norintys studijuoti VDU Švietimo akademijoje Vilniuje gali rinktis šias programas:

Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika,
Specialioji pedagoginė pagalba (Logopedijos ir Specialiosios pedagogikos specializacijos),
Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas (galima rinktis ir sesijinę)
Mokomojo dalyko pedagogikos specializacijos:

VDU Švietimo akademijoje Kaune stojantieji gali rinktis šias programas:

Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika,
Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas,
Religijos pedagogika,
Specialioji pedagoginė pagalba (Logopedijos ir Specialiosios pedagogikos specializacijos),
Mokomojo dalyko pedagogikos specializacijos:

Kaune taip pat galima rinktis Sporto studijas.

Studijų programų sąrašą, į kurias vykdomas priėmimas 2023 m., priėmimo taisykles, konkursinio balo sandarą, kainą, mokymosi rezultatų minimalius rodiklius ir kt. galima rasti universiteto priėmimo taisyklėse.

Stojamieji egzaminai į menų krypties ir pedagogikos studijas, kurių nevalia pamiršti

Norintiems pretenduoti į menų krypčių (Atlikimo menas, Muzikos produkcija, Naujųjų medijų menas), Meno pedagogikos (dailė, muzika, šokis ir teatras), Specialioji pedagoginė pagalba (logopedija), Katalikų teologijos ar Religijos pedagogikos studijas yra privalomi stojamieji egzaminai. Norintys pretenduoti į šias studijas privalo jas į savo LAMA BPO prašymą įtraukti likus ne mažiau nei 24 valandoms iki stojamojo egzamino pradžios. Stojamieji egzaminai vyks ir kontaktiniu, ir nuotoliniu būdu, tad registruojantysis turi atkreipti dėmesį į stojamojo egzamino vykdymo būdą. Daugiau naudingos informacijos apie stojamųjų egzaminų tvarką, jų tvarkaraščius ir užduotis galima rasti stojamųjų egzaminų skiltyje vdu.lt/stojamieji

Būsimiems pedagogams – 318.5 eurų stipendijos

2023 m. visi įstojusieji į valstybės finansuojamas prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas, bus skatinami 318,5 eurų stipendijomis. Prioritetinėmis specializacijomis laikomos tos, kurių pedagogų mokyklose itin trūksta. Tai matematika, fizika, chemija, biologija, technologijos, istorija, geografija, lietuvių kalba ir literatūra, prancūzų, vokiečių, pradinis ugdymas, taip pat specialiosios pedagoginės pagalbos studijų programos.

Tad VDU Švietimo akademijos mokomojo dalyko pedagogikos (STEAM krypties: matematika, chemija, fizika, biologija, technologijos), mokomojo dalyko pedagogikos (istorijos ir geografijos), mokomojo dalyko pedagogikos: lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos, pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos, specialiosios pedagoginės pagalbos (specialiosios pedagogikos, logopedijos) programų pirmakursiai gaus 318 Eur. stipendiją kas mėnesį.

Likus vieneriems metams iki pedagogo kvalifikacijos įgijimo, valstybės finansuojamų ar nefinansuojamų prioritetinių specializacijų bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų, pedagoginių profesinių studijų studentų stipendijos bus didinamos iki 539 eurų (11 BSI). Išmokas gaus asmenys, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį.

Daugiau informacijos

VDU studijų fondas – stipendijos studijų kainai padengti

Nuo 2021/22 mokslo metų VDU įsteigė studijų fondą pirmo kurso studentų studijų kainai padengti ir 2023 m. į bakalauro ir vientisųjų studijų valstybės nefinansuojamas vietas įstojusiems ir geriausius konkursinius balus turintiems pirmakursiams skirs studijų stipendiją studijų kainai padengti. Pirmakursiai, sutarčių pasirašymo metu, turės galimybę teikti paraišką fondo stipendijai gauti, kuri yra skiriama visam studijų laikotarpiui studijų kainai padengti. Paraiškas pildyti įstojusieji galės šiais sutarčių pasirašymo etapais:

nuo rugpjūčio 2 d. 15 val. iki rugpjūčio 4 d. 16 val.
nuo rugpjūčio 16 d. 15 val. iki rugpjūčio 18 d. 16 val.
nuo rugpjūčio 28 d. 15 val. iki rugpjūčio 30 d. 17 val.

VDU Studijų stipendijų fondas talentams ugdyti

Vytauto Didžiojo universitetas, siekdamas prisidėti prie talentų ugdymo, įsteigė VDU studijų stipendijų fondą, skirtą aukščiausiais mokymosi rezultatais baigusiems šalies abiturientams, sudarant sąlygas studijuoti ir siekti papildomų žinių. Stipendijos dydis siekia iki 1000 eurų ir gali būti skiriamas išlaikiusiems valstybinius egzaminus 100 balų arba, kurių konkursinis balas ne žemesnis nei 9 balai ar ne žemesnis nei 9,5 balo (studijų programose, kuriose yra stojamasis egzaminas – Atlikimo menas, Muzikos produkcija, Naujųjų medijų menas, Mokomojo dalyko pedagogikos meninio ugdymo kryptis (specializacijos: dailė, muzika, šokis ir teatras), Katalikų teologija, Religijos pedagogika). Abiturientams, kurių konkursinis balas ne žemesnis nei 8,5, galimybė gauti stipendiją, kurios dydis siekia iki 500 eurų. Abiturientams, kurių konkursinis balas ne žemesnis nei 8, galimybė gauti stipendiją, kurios dydis siekia iki 250 eurų. Stipendiją gali gauti įstoję į valstybės finansuojamas studijas ir Vytauto Didžiojo universitetą pasirinkę pirmu prioritetu.

Daugiau informacijos

VDU mokyklų tinklo abiturientams – 50 proc. studijų mokesčio stipendija studijų kainai padengti

Vytauto Didžiojo universiteto tinklo mokyklų abiturientams, įstojusiems į valstybės nefinansuojamas vietas, bus skiriama 50 proc. studijų mokesčio stipendija studijų kainai padengti visam studijų laikotarpiui.

Kitos finansavimo galimybės įstojusiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas

Įstojusieji į valstybės nefinansuojamas vietas turi galimybes pasinaudoti valstybės remiamomis studijų paskolomis, kurioms taikomos lengvatinės sąlygos – studijų paskolos palūkanos pradedamos skaičiuoti tik baigus studijas, o paskolos grąžinimas prasideda praėjus metams po studijų baigimo. Daugiau informacijos.

Taip pat kiekvienų metų pabaigoje už studijas mokantys asmenys turi galimybę pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. nuo sumokėto studijų mokesčio. O paskolą studijoms imantys asmenys – gali susigrąžinti iki 20 proc. įmokos. Asmenys pajamų mokesčio mokėtojai arba neturi galimybės pasinaudoti lengvata, ją prisitaikyti gali asmens tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai ir (arba) sutuoktinis. Daugiau informacijos.

Kitos finansavimo galimybės įstojusiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas

Platesnės studijų galimybės

Universitetas visiems studentams siūlo savo pagrindines studijas papildyti įvairiomis suteikiamomis galimybėmis.

Įstojus į VDU pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas bus suteikta galimybė nemokamai studijuoti bet kurioje kitoje universiteto pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisųjų studijų gretutinėje programoje. Taip pat, čia rasi individualią studijų programą „Academia cum laude“, didžiausią užsienio kalbų mokymosi pasirinkimą (kiekvieną semestrą net 30 skirtingų kalbų), Verslumo akademijos „Minded VDU“ verslumo kompetencijų ugdymo programas ir kt. Visa tai padeda ne tik prisitaikyti prie darbo rinkos, bet ir kurti jos taisykles.

Studentams siūlomos veiklos ir galimybės apima ne tik studijas ir mokslą. Visi studentai kviečiami nemokamai lankytis VDU Sporto centro salėse ir treniruotėse, įsilieti į čempioniškas universiteto komandas ar individualias sporto šakas. Taip pat, VDU veikia ir Menų centras, kuris siūlo studentams prisijungti prie skirtingų kolektyvų – nuo skirtingų chorų iki šokio grupių.

Video pokalbiai, tinklalaidės apie VDU Švietimo akademijos dėstytojus, studentus, absolventus

Daugiau informacijos apie studijas

Kodėl verta tapti mokytoju?

Jei mokytojas neturi pašaukimo, mokykloje jam bus sunku. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centro vyriausiosios koordinatorės Daivos Pugevičienės, mokytojo profesija yra viena iš penkių, į kurią jauną žmogų turėtų atvesti būtent pašaukimas. Tam, kad savo tikrąjį pašaukimą atrastų, 9-12 klasių moksleiviai turėtų įveikti 3 žingsnių programą bei daugiau laiko skirti savęs pažinimui. Aklai pasikliauti tėvų nuomone irgi yra neteisinga: statistika rodo, kad net apie 66 proc. moksleivių pasirenka tą profesiją, į kurią juos pastūmėja tėvai, ir tai nebūtinai yra tas kelias, kuris nuveda į sėkmę ir laimę.

Kokios tos penkios profesijos, kurios vadinamos profesijomis iš pašaukimo? D. Pugevičienė vardija: sakoma, kad tai kunigas, mokytojas, medikas, karys (gelbėtojas, gaisrininkas, policininkas) ir teisininkas.

„Moksleiviai, kurie mokosi 9-12 klasėje, turi žengti tris žingsnius link savo profesinių pasirinkimų. Visų pirma jie turi pažinti ir sužinoti kiek įmanoma daugiau apie save ir juos supantį pasaulį – ką siūlo ugdymo įstaigos, darbo rinka. Po to – pasirinkti, galiausiai – pasitarti, konsultuotis, jei kyla abejonių ar sunku apsispręsti ir taip susidėlioti taškus“, – sako pašnekovė.

Priminė tėvų reakcija: šito tai jau nebus!

Anot D. Pugevičienės, devintokas turi skirti nemažai laiko savęs pažinimui. To tinkamai nepadarius, sudėtinga bus žengti pirmuosius pasirinkimo žingsnius. Dešimta klasė yra tas laikas, kai jaunas žmogus renkasi, toliau nuosekliai pažindinasi su savimi, bando suprasti, kas jam patinka, kokie jo interesai, vertybės, asmeninės savybės, kokios stiprybės ir silpnybės, ir tai, ar tos asmeninės savybės tinka vienai ar kitai profesijai, apie kurias jis galvoja. Pažinus save, metas atsigręžti į studijų, darbo pasaulį ir susipažinti su galimybėmis, kurios laukia užvėrus gimnazijos duris.

„Yra buvę atvejų, kai individualiose konsultacijose, kuriuose dalyvauja mokinys su tėveliais, mokiniui prakalbus apie tai, kad jis norėtų tapti mokytoju, tėveliai sureaguoja gan skaudžiai: „to tai jau tikrai nebus“. Tokių tėvelių klausiu: jei nebus mokytojų, kas mokys jūsų vaikus ir anūkus? Mokytojų jau dabar stipriai stinga. Labai norėčiau, kad jau šiandien pradėtume kalbėti apie mokytojus pagarbiai. Taip, šis darbas sunkus, bet tai nereiškia, kad turime atbaidyti mokinius nuo tokio jų pasirinkimo, ypač, kai mokinys gan argumentuotai pasako, kodėl jis renkasi tokį kelią. Matosi, kad savęs pažinimui jis skyrė daug laiko“, – įsitikinusi D. Pugevičienė.

Vienuoliktokai, pasak jos, jau gali išbandyti save įvairiose veiklose: keliaudami, savanoriaudami, šešėliaudami, dalyvaudami stovyklose. Be abejo, tai mokiniai gali daryti ir dešimtoje klasėje. Viskas priklauso nuo jų noro ir tikslų karjeros atžvilgiu.

Dvyliktokas dar iki šimtadienio turėtų būti pasirinkęs mažiausiai tris studijų programas, kurios jam tiktų, patiktų, pažiūrėti giliau, ką mokysis visų studijų metu. Ar tikrai tai bus tie studijų dalykai, kurių jis tikisi. Svarbu turėti planą A, B ir C bei „pabėgimo planą“. Jis praverčia ne tik nesėkmės atveju, kai egzaminai nepasiseka ir tenka rinktis iš naujo, bet ir tada, kai mokinys išlaiko visus egzaminus geriau nei tikėjosi ir gali rinktis studijuoti ką tik nori. Jei visi žingsniai būna apgalvoti „ką darysiu, jei bus taip ir taip“ sutaupoma laiko ir nervų. Išlaikius egzaminus ir gavus rezultatus, pradėti galvoti, kur stoti, kuo norėčiau būti yra ne pats geriausias pasirinkimas.

D. Pugevičienė

„Jei jaunuolis neapsisprendžia ar jam nepavyko, stoti studijuoti bet kur tikrai nepatariu. Gal geriau padaryti metų pertrauką. Skirti ją savęs pažinimui, savanoriavimui, darbui ar karo tarnybai. Tie metai gali būti laikas, ypač jei to nepadarei mokykloje, investuoti į save. Pažinti save, atsakyti į klusimus: ko aš noriu, ką galiu ir ko negaliu? Pabandyti padirbėti pasirinktoje srityje, o tik tada rinktis studijas. Kai mokinys neapsisprendžia, nes pasirinkimai labai skirtingi, pavyzdžiui, būti mokytoju ar gaisrininku, teisininku ir akušeriu ir pan., patinka labai skirtingos sritys, visi dalykai sekasi labai gerai ir per sunku sprendimą priimti pačiam, gali pagelbėti karjeros konsultantas ar atliktas testas – tai gali užvesti ant kelio“, – sako pašnekovė.

Sėkmingas ar laimingas?

Pasirodo, net apie 66 proc. mokinių savo profesinį kelią renkasi su tėvų įtaka. Jei tėvai sako, kad jo vaikas tuo ar anuo tikrai nebus, arba jis gali stoti tik ten, ir ne kitur, tai nėra geri patarimai. Pasakymas „ką bepasirinksi, viskas bus gerai“ irgi nepadeda mokiniui.

„Jei norite vaikui padėti ir patarti, ateikite į mokyklos susirinkimus, domėkitės, kuo gyvena jūsų vaikas, kas jam sekasi, o ko jis nemėgsta. Diskutuokite ir kalbėkitės su vaiku. Domėkitės, kokios yra stojimo sąlygos, nes jos keičiasi, kuo mažiau pasikliaukite nuostatomis. Dauguma negali to padaryti, nes jau turi savo kategorišką nuomonę, kuri atsiranda iš savo pačių neišsipildžiusių svajonių, o galbūt iš kartos į kartą tęsiamo profesinio kelio ar savo paties klaidų, blogos patirties, – pastebi pašnekovė. – Tėveliams, kurie trokšta, kad jų vaikas rinktųsi prestižinę profesiją, galiu pasakyti tik vieną: kiekvienas žmogus, pasirinkęs savo kelią iš pašaukimo, tą profesiją ir daro prestižine, nes jis dirbą mylimą darbą. Jei galvojate, kad jūsų vaikas turi žūtbūt tapti sėkmingu specialistu, padaryti sėkmingą karjerą, paklauskite savęs, ar norite, kad jūsų vaikas būtų sėkmingas, ar laimingas studijuodamas, o paskui ir dirbdamas tai, kas jam patinka, kas sekasi?“

D. Pugevičienė neabejoja: tėvų vaidmuo yra kalbėtis su vaiku, diskutuoti, kokios jo asmeninės savybės tiktų vienai ar kitai profesijai, ką jis pats norėtų studijuoti, kodėl jis to norėtų. Ir svarbiausia – pasikalbėjus leisti vaikams patiems rinktis, klysti, ieškoti. O tada, kad ir ką bepasirinktų , juos palaikyti ir lydėti pasirinktų studijų keliu, leisti iš naujo rinktis ir keisti nesėkmės atveju.

Turėti drąsos ir nebijoti klysti

„Dažnai girdime sakant, kad mokytoju gali būti tik tas, kas turi pašaukimą. Tuomet tokia aš ir esu“, – kalbėdama apie savo karjeros pasirinkimus, šypteli VDU edukologijos doktorantė, pradinių klasių mokytoja metodininkė bei mokyklos „Vitlio licėjaus“ direktorė Jovita Ponomariovienė.

Dėl to, ką tvirtina, ji yra visiškai tikra: kiek save mena, nuo pat mažų dienų svajojo tapti mokytoja, ir, žaisdama vaidmeninius žaidimus, visad norėjo būti būtent mokytoja: pati rašydavo diktantus, pati juos taisydavo ir pan. Ši rolė taip patiko, kad ir baigusi mokyklą ji nenorėjo rinktis jokios kitos profesijos – rinkosi tik tarp to, ar tapti pradinių klasių, ar kalbų mokytoja.

J. Ponomariovienė neabejoja, kad mokytojas, kuris nori būti autoritetingas profesionalas, privalo turėti tam tikras savybes – jis turi būti drąsus ir pasitikintis savimi, nes jam nuolat teks stovėti prieš klasę. Tai turi būti lyderis ir autoritetas vaikams. Ir – kone svarbiausia – jis turi nebijoti klysti, nes net ir mokytojas negali visko žinoti, išmanyti ir mokėti. Ypač šiais laikais, kai vaikai daug keliauja po visą pasaulį, daug ką mato, patiria, sužino, taigi, mokytojas turi nuolat tobulėti kartu su vaikais.

Jovita Ponomarovienė

Paklausta, kokių mokytojų tikisi ir laukia šiandieninė mokykla, J. Ponomariovienė sako, kad inovatyvių, nuolat ieškančių, aktyvių, tokių, kurie vaikams yra įdomūs ir kurių pamokose vaikai nori dalyvauti.

„Kai pagalvoju apie darbą ofise, suprantu, kad manęs tai visiškai netraukia. Ateini ryte į darbą, įsijungi kompiuterį, skaitai laiškus, į juos atsakinėji, kitą dieną – vėl tas pats. O mokytojo diena yra visiškai kitokia, nes niekada nežinai, kas tavęs tądien laukia. Nėra kelių tokių pačių pamokų. Vieną dieną gali tapti Hario Poterio ar Pepės Ilgakojinės herojumi, kitą – su vaikais stovyklauti, keliauti į išvykas, dalyvauti renginiuose. Nuolat bendrauju su mažais vaikais, paaugliais, jų tėvais – ta dinamika yra nuostabi. Tai sužadina motyvaciją tobulėti, augti, plėsti savo žinias“, – pasakoja doktorantė.

J. Ponomariovienė pastaraisiais metais vadovauja vienai iš ugdymo įstaigų – yra vienos Vilniaus privačios mokyklos vadovė, tad ji yra puikus pavyzdys, paneigiantis mitą, kad mokytojas negali padaryti vertikalios karjeros. Anot pašnekovės, mokytojo galimybės labai plačios: jis gali dalyvauti darbo grupėse, įsitraukti į miesto veiklą, dalyvauti Nacionalinės švietimo agentūros projektuose, gali siekti aukštesnės kvalifikacijos kategorijos, tapti mokytoju metodininku, ekspertu ir pan. Gali tapti ir direktoriaus pavaduotoju, skyriaus vedėju ar mokyklos vadovu.

„Mano karjera prasidėjo nuo mokytojos darbo. Žinau, ką reiškia kasdienis darbas klasėje, tuo pačiu, koks yra direktoriaus pavaduotojo ir mokyklos vadovo darbas, nes pati visa tai praėjau. Tad labai raginu ir kviečiu visus, kurie neabejingi darbui su vaikais, drąsiai rinktis mokytojo kelią. Tapkite mokytojais, kurie augins ir mokys jaunąją kartą, įkvėps juos naujoms idėjoms ir darbams. Tapkite mokytojais, kuriuos moksleiviai prisimins visą likusį gyvenimą“, – ragino J. Ponomariovienė.

Nacionaliniame forume „Logopedo profesija globalizacijos kontekste“ dalyvavo Europos logopedų asociacijos prezidentė N. Camilleri

Gegužės 29 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mažojoje salėje Kaune vyko nacionalinis forumas „Logopedo profesija globalizacijos kontekste“.

Pagrindinė forumo pranešėja – Europos logopedų asociacijos prezidentė Norma Camilleri. Forumą atidarė VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, pranešimus pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas, Sveikatos apsaugos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vedėjos patarėja Elita Radkevič, Švietimo akademijos Švietimo pagalbos, fizinio ir sveikatos ugdymo katedros docentė Daiva Čegytė-Kairienė.

Panelinėje forumo diskusijoje diskutuotas klausimas „Kokią logopedo profesiją matytume Lietuvoje – vientisą, grįstą tarpdisciplininiais mokslais, su galimybe tobulėti bei dirbti įvairiuose profesiniuose kontekstuose ar siauros specializacijos, pasirenkant tam tikrą profesinės veiklos kryptį ir kontekstą (švietimo arba sveikatos apsaugos)?“. Forume daugiau nei 200 logopedų, švietimo pagalbos specialistų diskutavo ir dalinosi mintimis bei įžvalgomis.

Nacionalinis forumas skirtas sutelkti šalies logopedijos mokslo, praktikos bendruomenę bei švietimo ir sveikatos apsaugos sektorius atstovaujančius politikos atstovus, taip pat Lietuvos ir Europos logopedų asociacijų ekspertus, siekiant atskleisti logopedo profesijos autonomiškumą ir vientisumą bei kompetencijų ir funkcijų kompleksiškumą globalizacijos kontekste.

Diplomų teikimo šventės

Birželio 20–21 d. kviečiame dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos diplomo teikimo šventėse.

Birželio 20 d., antradienį, 10 val. (VDU DIDŽIOJI SALĖ | S. DAUKANTO G. 28, KAUNAS) VDU Švietimo akademijos Kaune magistrantūros absolventų šventė ir pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimų įteikimai.

Birželio 20d., antradienį, 12 val. (VDU DIDŽIOJI SALĖ | S. DAUKANTO G. 28, KAUNAS) VDU Švietimo akademijos Kaune bakalauro ir profesinių studijų pedagogika absolventų šventė.

Birželio 21 d., trečiadienį, 14 val. (VDU ŠVIETIMO AKADEMIJA | T. ŠEVČENKOS G. 31, VILNIUS) VDU Švietimo akademijos Vilniuje bakalauro, magistrantūros, profesinių studijų pedagogika absolventų šventė ir pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimų įteikimai.

Renginių metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kėdainių rajono savivaldybe dėl pedagogų pritraukimo

Gegužės 25 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vytauto Didžiojo universiteto ir Kėdainių rajono savivaldybės. Sutartį pasirašė universiteto rektorius Juozas Augutis ir savivaldybės meras Valentinas Tamulis.

Sutartyje numatyta skatinti tarpusavio bendradarbiavimą mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų rengimo srityje. Abiejų šalių tikslas užtikrinti kvalifikuotų pedagogų poreikį savivaldybės švietimo įstaigose.

Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose išlieka poreikis mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų, matematinio ir gamtamokslinio, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų. Daugelio dirbančių pedagogų amžius artėja prie pensinės ribos. Tai reiškia, kad aukštos kvalifikacijos specialistų gali pritrūkti. Tikimasi, kad bendradarbiavimas bus naudingas tiek Kėdainių rajono švietimo įstaigoms, tiek Vytauto Didžiojo universitetui ir bus sukurtas betarpiškas ryšys tarp mokyklų ir universiteto.

„Aukso paukštės“ – „Geriausias suaugusiųjų choras ir vadovas“ apdovanojimas įteiktas VDU Švietimo akademijos choro „Ave vita“ vadovui prof. dr. K. Barysui

Gegužės 19 d., VDU Švietimo akademijoje Vilniuje vyko šventinis renginys, kuriame VDU Švietimo akademijos akademinio mišraus choro „Ave vita“ vadovui prof. dr. Kastyčiui Barisui buvo įteiktas „Aukso paukštės“ apdovanojimas. Ceremonijoje skambėjo choro „Ave vita“ dainos.

„Aukso paukštė“ – tai aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas Lietuvoje. „Aukso paukštės“ apdovanojimais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į mėgėjų meninę kūrybą, jos reikšmę krašto kultūrai, išryškinti ir viešai pristatyti bei pagerbti geriausius metų chorus, folkloro ir šokių ansamblius, teatrus, liaudiškos muzikos kapelas, liaudies muzikos ir pučiamųjų instrumentų orkestrus, jų vadovus, tautinei kultūrai nusipelniusias asmenybes.

Dėl tarptautinio aktyvumo 2002 m. „Ave vita“ pelnė pirmąją „Aukso paukštės“ nominaciją „Tarptautinio spindesio žvaigždė“.