Kaune duris atveria modernus Pedagogų rengimo centras

Lapkričio 7 d. Kaune duris iškilmingai atvers Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Pedagogų rengimo centras (K. Donelaičio g. 52). Jis įsikūręs erdvėse, įrengtose renovuojant ir modernizuojant universiteto turimą infrastruktūrą: įrengta per 100 darbo vietų ugdymo mokslų studijų programų dėstytojams ir mokslo darbuotojams, padidintas auditorijų ir seminarams skirtų kambarių skaičius. 

Anot pastato architektų Vytauto Juškaičio ir Tomo Dimavičiaus, projekto metu atnaujinta fasado architektūrinė išraiška, pakeistas išplanavimas, atnaujinta infrastruktūra.

„1977 m.  architekto Alfredo Antano Jakučiūno projektuotas pastatas per daugiau kaip 40 metų buvo gerokai nusidėvėjęs savo apdaila, tačiau ne tūrine pastato kompozicija, proporcijomis ir konstrukcijomis.

Iš kitų mūsų projektuotų pastatų šis išsiskiria atsakomybe, kurią reikėjo prisiimti, rengiant  architekto Alfredo Antano Jakučiūno projektuoto pastato, projektą. Buvo didelė garbė, derinantis projekto sprendinius, apsilankyti Alfredo namuose ir išgirsti jo tvirtą ir argumentuotą nuomonę, dėl ko buvo pasirinkti teisingi projekto sprendiniai ir teisinga tolesnė projekto kryptis“, – sako architektas V. Juškaitis.

Anot architekto T. Dimavičiaus, pastato projekto sprendiniai išsiskiria dinamiška plokštumų kompozicija, būdinga šiuolaikinės modernios architektūros formavimo principams, kuo savo metu pasižymėjo modernioji laikinoji tarpukario Lietuvos sostinė Kaunas.

„Esamo pastato neutrali fasadų išraiška kompensuojama dinamiška langų bei aklinų sienų kompozicija, siekiant pagyvinti fasadų architektūrinę išraišką. Stambus plokštumų mastelis pastatui suteikia solidumo, o fasadas projektuotas taip, kad būtų atpažįstamas ir jungiantis pastato architektūrą su kitais VDU pastatais. Išskirtinė ir pati pastato vieta“, – teigia jis.

Rekonstruojant pastato erdves buvo atsižvelgta į patalpų funkciją pagal naujai numatomą mokslo paskirtį. Erdvės planuojamos taip, kad būtų patogios, šviesios, funkcionalios, pro langus atsivertų graži miesto panorama. Parinktos kokybiškos natūralios ir ilgai tarnausiančios apdailos medžiagos, tokios kaip stiklas, kvarcas, akmens masė. Vyraujančios spalvos – skirtingų atspalvių neutralios, žemiškos ir ramios, skatinančios susikaupimą, kartu ir lavinančios.

31 auditorijoje, kurioje vienu metu pastate galės studijuoti daugiau kaip 850 studentų, įdiegtos išmaniosios technologijos, kurios sudaro galimybę pilnai ir visapusiškai taikyti mišraus (tiesioginio ir nuotolinio) mokymo(si) galimybes, sukuria didesnes interaktyvumo galimybes.

Rekonstruota visa bibliotekos centrinė knygų saugykla, įrengtos modernios slankiojančios lentynos. Rekonstruota ir šalia esanti automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takai, vidinis kiemelis, įrengtas teritorijos ir pastato apšvietimas. Išsaugoma vertingoji Kauno Naujamiesčio savybė – parametrinis gatvės apsodinimas medžiais.

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė atkreipia dėmesį, kad keičiantis laikams kinta ir pačių pedagogų požiūris į studijas, mokymosi bei mokymo procesus.

„Mokytojo profesijos bei studijų prestižas nėra atsiejamas nuo modernių, šiuolaikiškų mokymosi aplinkų. Naujos kartos mokytojai yra lyderiai, atsakingi už visuomenės raidą. Kai supranti šią atsakomybę, kitaip pradedi vertinti šios profesijos unikalumą. Naujos kartos mokytojas turi būti žingeidus, kūrybiškai bei sumaniai vedantis mokinius pažinimo keliu. Įsitraukimas į ekspertinę švietimo veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose Europos sąjungos šalyse ir institucijose, bendradarbiavimas su užsienio kolegomis, inovacijų diegimas ir lyderystė prisidedant prie jaunųjų pedagogų rengimo – tai tik dalis veiklų, kuriose šių profesijų atstovai itin laukiami“, – sako Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Moderniame VDU Pedagogų rengimo centre suformuotos erdvės studentų grupiniam, individualiam darbui. Kitais metais bus atvertos Švietimo pagalbos centras su Įtraukiojo ugdymo laboratorija ir multisensoriniu kambariu, Akių judesio sekimo laboratorija, Dirbtinio intelekto ir robotikos laboratorija, skirta tyrinėti technologijų ir dirbtinio intelekto panaudojimą ankstyvajame ugdyme .

Šiame pastate be VDU Švietimo akademijos taip pat yra įsikūręs Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Užsienio kalbų institutas.

VDU Švietimo akademija įkurta 2019 metų pradžioje, prie VDU prijungto Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pagrindu.  Po integracijos duris atvėrusi VDU Švietimo akademija, didžiausias pedagogikos centras Lietuvoje, Kaune ir Vilniuje rengia mokytojus visiems švietimo lygmenims. Nuo pat integracijos pradžios VDU Švietimo akademija užsitarnavo lyderystę pedagogų rengimo srityje.

 

Konferencijoje „Moterų palikimas: mūsų kultūros paveldas“ –Ž. Kolevinskienė diskutavo apie Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimą

Spalio 24 d. Vilniaus universiteto mokslinės informacijos ir komunikacijos centre vyko tarptautinė konferencija „Moterų palikimas: mūsų kultūros paveldas“. Konferencijos tikslas – kalbėti apie moterų kultūrinį indėlį, įtraukti moterų kūrybinį paveldą į mokomąją medžiagą, pripažįstant moterų, kaip kultūros veikėjų, vaidmenį, atkurti jų kūrybos socialinę vertę. Konferencijoje mokslininkai iš Lietuvos, Ispanijos, Italijos, Škotijos, Airijos aktualizavo moterų indėlį 4 srityse: muzikos, literatūros, meno ir STEM.

Konferencijos pranešimų ir diskusijų klausė įvairių sričių mokytojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, studentai.

Konferenciją apibendrino ekspertų diskusija „Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimas: Lietuvos atvejis“, kurioje dalyvavo VDU Švietimo akademijos docentė, Edukologijos tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. ŽYDRONĖ KOLEVINSKIENĖ. Diskutuota, kokia apimtimi atnaujintame ugdymo turinyje reprezentuojamas moterų kūrybinis, mokslinis palikimas; ar dabartinei mokyklai aktuali lyčių pusiausvyra ugdymo turinyje.

Konferencijos ir diskusijos įrašas.

 

Belgų Karalių šeima lankėsi Vilniuje ir Pedagogų rengimo centre Kaune

Spalio 26 d. su karališku vizitu šią savaitę Lietuvoje viešintys Belgijos karalius Pilypas ir karalienė Matilda lankėsi ir Vytauto Didžiojo universitete (VDU).

Trečiadienį pirmoji ponia Diana Nausėdienė, Karalienė Matilda, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta ir VDU rektorius Juozas Augutis aplankė Vilniuje VDU Švietimo akademijoje įkurtą Ukrainos centrą, susitiko su jo darbuotojais ir lankytojais. Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Karalienė Matilda apžiūrėjo ukrainiečių vaikų piešinių parodą, Ukrainos centro erdves, susipažino su ten vykdomomis edukacinėmis ir kultūrinėmis veiklomis.

D. Nausėdienė ir Karalienė Matilda apsilankymo metu bendravo su centro lankytojais – nuo karo Ukrainoje pabėgusiomis moterimis ir vaikais, domėjosi jų emocine būsena ir gyvenimu bei užimtumu Lietuvoje. Pokalbyje su ukrainietėmis pirmoji ponia ir Karalienė išklausė jų išgyvenimus bėgant nuo karo ir integracijos svečioje šalyje patirtis. Per vizitą VDU Ukrainos centre pirmoji ponia ir Karalienė taip pat stebėjo specialų ukrainiečių vaikų muzikos pasirodymą, kuriame vaikai pademonstravo savo talentus.

Po pietų karališkoji šeima atvyko į Kauną. Istorinėje Prezidentūroje Kaune Europos Parlamento narys bei VDU profesorius Liudas Mažylis Belgijos monarchams pristatė Lietuvos Tarybos nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašyto 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje, originalą. Jis taip pat pristatė vėliau sekusią skaudžią Lietuvos istorinę patirtį atėjus sovietinei okupacijai, pasakojo apie signatarų ir kitų Lietuvos piliečių tremtis.

Belgijos karalius Pilypas ir karalienė Matilda lankėsi ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorate – čia susitiko su VDU vadovybe bei pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartį su Namur universiteto rektore Prof. Dr. Annick Castiaux.

Karališkoji šeima taip pat apžiūrėjo renovuotame VDU Pedagogų rengimo centre eksponuojamą parodą „5X5®“ – „Stories of Design Innovation: from Kortrijk to Kaunas“, kurioje galima susipažinti su 5 Belgijos ir 5 Lietuvos dizaino istorijomis.

Kartu su karališkąja šeima į Lietuvą atvyko ir didelė Belgijos delegacija, kurią sudaro verslo ir akademinės bendruomenės atstovai, tarp jų – 9 įvairių Belgijos universitetų bei institutų rektoriai ir prezidentai.

Belgijos karalius Pilypas su sutuoktine į Lietuvą atvyko prezidento Gitano Nausėdos kvietimu, minint Lietuvos ir Belgijos Karalystės santykių užmezgimo šimtmetį.

 

 

VDU bendradarbiaus su Tarptautine migracijos organizacija

Spalio 24 d. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė memorandumą dėl glaudesnio bendradarbiavimo švietimo srityje su Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuru (IOM Lietuva), atstovaujamu vadovo Eitvydo Bingelio.

„Lietuvos švietimo sistema pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, kai per trumpą laiką reikia į ugdymo procesą įtraukti daug kitakalbių moksleivių, o pedagogams tenka dirbti su skirtingoms kultūrinėms ir kalbinėms grupėmis priklausantiems vaikams. Tad mūsų tikslas pasitelkiant tyrimus, mokslines žinias ir duomenis atliepti pedagogų lūkesčius“, – kalbėjo VDU rektorius prof.  J. Augutis.

Prasidėjus karui Ukrainoje į Lietuvą atvyko daugiau nei 24 tūkst. nepilnamečių, iš jų 7461 vaikas iki 6 metų ir 16 775 tūkst. vaikų nuo 7 iki 17 metų.

„Į Lietuvą iš Ukrainos atvyko daug vaikų, jie turi būti įtraukti į Lietuvos švietimo sistemą, atitinkamai tam reikia pasiruošusių pedagogų, kurie galėtų dirbti daugiakultūrėje aplinkoje. Tikimės, kad bendradarbiaujant su VDU mums pavyks parengti mokytojams naudingą medžiagą, kuri palengvins jų darbą“, – teigė IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad 88 proc. pedagogų Lietuvoje neturėjo darbo su migrantais patirties, o viena iš aktualiausių problemų – kalbos barjeras. Tuo tarpu šiuo metu  jau apie 15 proc. atvykusių ukrainiečių vaikų gali mokytis gimtąja kalba, o iš daugiau nei 2000 atvykusių ugdymo specialistų apie 400 jau dirba Lietuvos švietimo sistemoje.

VDU ir IOM Lietuva kartu atlieka tyrimą, susijusį su ukrainiečių šeimų įtrauktimi Lietuvoje, jų lūkesčiais ir socialine – emocine būsena. Be to, planuojama organizuoti bendrus seminarus, praktinius užsiėmimus ir konferencijas pedagogams dirbantiems su vaikais ir jaunuoliais iš Ukrainos.

Rugsėjo mėnesį VDU ir IOM Lietuva organizavo bendrą konferenciją skirtą švietimo specialistams.

VDU Švietimo akademijoje „Jaunojo pedagogo klubo“ moksleiviai klausėsi paskaitų apie kūrybiškumo paslaptis ir įkvepiantį mokytoją

Spalio 18 d., VDU Švietimo akademijoje Kaune lankėsi „Jaunojo pedagogo klubo“ moksleiviai. 9-12 klasių moksleiviai klausėsi VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojos, doc. dr. Ilonos Tandzegolskienės paskaitos „Kūrybiškumo paslaptis: kūrybišku tampama arba gimstama?“, švietimo vadybos magistrantūros absolventė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Deimantė Jankūnaitė pasidalino patirtimi kaip tapti įkvepiančiu mokytoju.

Šių metų pradžioje Kauno rajono savivaldybė, Kauno rajono švietimo centras, bendradarbiaudamas su VDU Švietimo akademija, įsteigė 9-12 klasių moksleiviams „Jaunojo pedagogo klubą“, kurio tikslas – sudaryti sąlygas Kauno rajono vyresniųjų moksleivių mokiniams įgyti žinių ir patirties bei susipažinti su mokytojo profesija.

Kiekvieną mėnesį moksleiviai dalyvauja edukacinėse veiklose skirtingose universiteto auditorijose, pavasarį lankėsi VDU Botanikos sode, VDU Teatre, klausosi VDU Švietimo akademijos dėstytojų paskaitų, susipažįsta su studentais.

 

Pamokos už mokyklos ribų: ko vaikus moko netradicinė aplinka?

Mokymasis už mokyklos ribų – pasirenkant įvairius žygių maršrutus, greta įdomių miesto statinių, parke, prie vandens telkinių, urbanistinėse vietose, muziejuose ar mokslo centruose – neabejotinai praturtina vaikų žinias ir skatina juos mokytis atrandant. Kad ir kokia tai bebūtų erdvė, mokymo(si) tikslas pakeitus aplinką išlieka tas pats: tyrinėti, eksperimentuoti, savarankiškai ieškoti atsakymų ir mokytis iš patirties. Tai sparčiai populiarėja visame pasaulyje, tačiau vis dar vangiai taikoma praktikoje mūsų šalies mokyklose – kodėl?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja, docentė Ilona Tandzegolskienė, vadovaujanti kvalifikacijos tobulinimo programai „Mokymasis už mokyklos ribų: tikslai, patirtys ir grįžtamasis ryšys“ sako, kad, kaip rodo tyrimai, didžia dalimi mūsų pedagogai planuoja pamokas už mokyklos ribų, tačiau tam skiria vos nuo vienos valandos iki keturių valandų vienai klasei per mėnesį. To akivaizdžiai negana.

Daro mokymąsi įtraukiantį ir inovatyvų

I. Tandzegolskienė neabejoja mokymosi už mokyklos ribų nauda ir verte: mokymasis už mokyklos ribų ne tik suteikia žinių, bet ir lavina bendrąsias kompetencijas, t.y. skatina bendradarbiavimą tarp grupės narių, komandos formavimą, savęs ir kito pažinimą, lavina kūrybiškumą, formuoja socialinius ir emocinius įgūdžius.

„Vokietijoje itin aktualus mokymasis įvairiose urbanistinėse vietose. Tokiuose miestuose kaip Duisburgas ar Dortmundas, kur yra senųjų gamyklų, jos nekeičiamos – galima eiti į šias gamyklas kaip autentiškas vietas su mokiniais ir kalbėtis apie anglies kasybos laikmetį bei analizuoti gamyklą kaip paveldo ar kaip ekosistemos objektą. Išėjimas mokytis aplankant urbanistinius statinius, nacionalinius ar regioninius parkus arba vandens telkinius daro mokymąsi inovatyvų, mat čia, patiriant atradimų džiaugsmus, mokomasi iš aplinkos“, – pasakoja I. Tandzegolskienė.

Pasak jos, vienas iš įdomesnių objektų Lietuvoje, kuris gali suteikti mokiniams įvairialypio pažinimo, yra Visagino miestas ir Ignalinos atominė elektrinė. Apsilankius čia, su vaikais galima kalbėtis apie atominę energetiką – kodėl Lietuvai buvo svarbi atominė elektrinė, kokios strategijos laikytasi, kodėl ir kaip ji uždaryta. Taip pat kalbėti apie miesto virsmą iš atominio miesto į kultūrinį miestą, kuriame šiandien apstu turistus traukiančių vietų ir objektų.

„Tai satelitinis miestas, pastatytas greta atominės elektrinės, kuriame nėra nė vieno privataus vieno ar dviejų aukšto namų – vien daugiaaukščiai blokiniai namai. Tai puiki proga su mokiniais kalbėtis apie tokio miesto statymo koncepciją ir kas yra būdinga miestams, didmiesčiams. Taip pat įdomi atominės elektrinės uždarymo strategija: uždarymo etapai ir vykdomi darbai, giluminio atliekyno projektas ir pan. Kalbant apie Visaginą, aktuali tema – įvairių kultūrų sankirta, nes į šį miestą atvyko gyventi Sovietų Sąjungos respublikos žmonės iš įvairių šalies kampelių, tad čia galime sutikti ir ukrainietį, ir baltarusį, ir armėną – miesto identitetas nevienalytis“, – pasakoja I. Tandzegolskienė.

Mokymasis už mokyklos ribų įtraukus tuo, kad suteikia daugiau įsimintinų ir smalsumą sužadinančių mokymosi patirčių – galima liesti, girdėti, užuosti, matyti. Tokį mokymąsi lydi nuotykis ir rizika, susidomėjimas ir motyvacija, nauji iššūkiai ir tyrinėjimo džiaugsmas.

 

Stabdo įvairios kliūtys

 

Mokyklose, planuojant mokymąsi už mokyklos ribų ir rengiant scenarijus, gali būti orientuojamasi į anglosaksiškąją arba skandinaviškąją ugdymo kryptį. Anglosaksiškoji tradicija yra labiau siejama su neformaliuoju  ugdymu netgi nuotykiu, kai vykstama į muziejų, aplinkosauginius objektus, mokslo slėnius ir pan.

Tuo tarpu skandinaviškoji glaudžiai susijusi su formaliuoju ugdymu ir dažniausiai įgyvendinama kaip formaliojo ugdymo dalis – šiuo atveju mokymasis vykdomas gamtoje ar kultūrine ar istorine prasme reikšmingoje vietoje, arba gali vykti ir mokyklos teritorijoje, pavyzdžiui, lauko darže.

„Negalima nuneigti kliūčių, kurios atsiranda planuojant mokymąsi už mokyklos ribų – tai mokymosi vietos tinkamumas, atitinkamo ugdymo turinio parengimas, laiko planavimas, priemonių ir išteklių parinkimas, veiklos etapų grupavimas.

Jei planuojamos veiklos toliau nuo švietimo įstaigos, greta mokymosi išteklių bei vietos parinkimo, atsiranda transporto išlaidų ir laiko sąnaudų aspektas. Taip pat būtina sąlyga – tai dialogas su neformaliojo ugdymo programų rengėjais ir tarp kolegų, siekiant užtikrinti tarpdiscipliniškumą, kas prisideda prie mokinio emocinės raiškos, asmeninio augimo ir fizinio aktyvumo vystymo“, – sako I. Tandzegolskienė, plačiau šią temą pristatysianti spalio 13–14 d. Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos ir VDU Švietimo akademijos organizuojamoje VI-ojoje Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferencijoje „Švietimo praktika ir tyrimai turbulentiniame pasaulyje“.

Konferencija vyks VDU Kaune. Daugiau informacijos. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VDU Švietimo akademijoje Europos tarptautinės tėvų organizacijos vadovė ir tyrėja dr. E. Salamon skaitys paskaitas

2022 m. spalio 10-13 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimosi instituto kvietimu lankosi Dr. Eszter Salamon, Europos tėvų asociacijos vadovė.

Dr. Eszter Salamon yra EU ekspertė, dirbanti pastaruosius 15 metų visos Europos ir tarptautiniu lygmeniu kaip tarptautinės tėvų organizacijos vadovė ir tyrėja tėvų bei pozityviosios tėvystės srityje, būdama Europos tėvų asociacijos prezidente, o nuo 2018 m.  „Parents International“ v ykdomaja direktore nepriklausomoje tarptautinėje Europos tėvų asociacijos NVO.

Dr. Eszter Salamon moksliniai interesai yra susiję su vaiko ir šeimos gerove: vaiko teisių kilme ir reikšme, pozityviąja tėvyste, įtrauktimi, universaliu dizainu. Būnant nepriklausomos tarptautinės organizacijos vadove, jai pavyksta atskleisti ir padėti įgyvendinti tikruosius tėvų lūkesčius, poreikius ir norus. Dr.Eszter Salamon dirba su tarptautinę patirtį turinčia komanda, kurios dėka gali pateikti sėkmės pavyzdžius iš įvairių šalių ir, tai realizuoja daugelyje susijusių projektų.

Dr. Eszter Salamon susitiks su Švietimo akademijos vadovais ir programų dėstytojais, skaitys paskaitas studijų programos Įtraukaus ugdymo ir socioedukacinių industrijų magistrantams, partneriams ir studentams.

Paskaitų programa ir prisijungimo informacija. 

 

Prezidentūroje įvyko ugdymo mokslų studijų krypties atstovų susitikimas

Tarptautinės mokytojų dienos proga, Spalio 7 dieną Prezidentūroje vyko ugdymo mokslų studijų krypties atstovų susitikimas.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjai kartu su partneriais iš Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto bei Vilniaus kolegijos diskutavo apie pedagogų motyvaciją ir karjeros galimybes.

Šventinį  renginį pradėjo ir sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos patarėja Vilma Bačkiūtė, Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė, Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė.

Susitikime dalyvavo: Rokas Bandžiukas, VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: STEAM II kurso studentas, Herojus mokyklos matematikos mokytojas, Fausta Bagdonaitė, VDU Švietimo akademijos absolventė, Vitlio licėjaus pradinių klasių mokytoja, Kristina Petrošienė, VU profesines studijas pedagogika baigusi, Pažinimo medžio mokyklos mokytoja, Evaldas Mankevičius, Vilniaus universiteto lietuvių filologijos absolventas, gretutines studijas baigęs, lietuvių kalbos mokytojas, Ignas Gaina, Vilniaus kolegijos pradinio ugdymo pedagogikos absolventas, neformaliojo ugdymo įstaigos „Miškinčiai“ vadovas, Vilma Grigienė, Vilniaus kolegijos Vaikystės pedagogikos absolventė, darželio „Namelis medyje“ pedagogė.

Muzikinius kūrinius atliko VDU Švietimo akademijos mokomojo dalyko pedagogikos: muzikos pedagogikos I kurso studentė Morta Čepaitė, Vilniaus kolegijos studentės.
Susitikime aptartas ypatingas mokytojų vaidmuo ir būtinas kokybiškas būsimųjų pedagogų pasiruošimas ugdyti šalies jaunąją kartą dinamiškai besikeičiančioje aplinkoje.
Pasak diskusijos dalyvių, šiomis dienomis ugdymo procese mokytojai turi koncentruotis ne tik į dalykų mokymą, bet ir į vertybinių ugdymą, vaikams svarbias temas ir ateities kompetencijas.

 

 

Latvijoje VDU ŠA mokslininkai dalyvavo mokymuose

Rugsėjo 29–spalio 2 dienomis Liepojoje, Latvijoje įvyko Erasmus+ projekto „PERSONA“ (Pagalbos mokytojams, susiduriantiems su nuotolinio ugdymo sunkumais, metodų plėtra) Nr.2020-1-LV01-KA226-SCH-094599) mokymai – hachatonas, skirtas projekto metu rengiamos mokytojų atsparumo stresui programos testavimui.

Projekto partnerių parengtas priemones testavo mokymų dalyviai – projekto komandų nariai bei dalyviai-partneriai iš Slovakijos, Latvijos ir Lietuvos mokyklų. Hachatone dalyvavo mokyklų mokytojai, psichologai, psichologinės pagalbos tarnybų atstovai, bendradarbiaujantys bei teikiantys paslaugas mokyklomis.

Projekto koordinatoriaus – Latvijos universiteto atstovės – doc.dr. Ilze Briška, prof.dr. Guna Svence pristatė pagalbos mokytojams programą. Mokymų dalyviai ne tik susipažino su programa, bet ir aktyviai dalyvavo mokytojų atsparumo stiprinimo veiklose – dėmesingumo (angl. mindfulness), juoko terapijos, streso valdymo, psicho-emocinės sveikatos stiprinimo metodų, pozityvaus dėmesingumo sesijose. Dalyviai nacionalinėse grupėse išanalizavo internetinės medžiagos turinį ir formą, įvertino jau nuveiktus darbus ir plėtojo naujas idėjas, dalijosi įžvalgomis ir apibendrino pasiūlymus dėl programos užbaigimo visose trijose šalyse.

Projekto komandos aktyviai aptarė naują projekto etapą, kurio metu bus rengiamos mokytojų supervizijų sesijos, dalyvaujant treneriams bei sertifikuotam supervizoriui. Projekto antrame etape Lietuvoje mokymai vyks Švenčionių ir Šakių raj. mokyklų mokytojams. Projekto metu bus rengiama mokytojų atsparumo tolesnio mokymo programa ir e-knyga.

Projekto koordinatorius – Latvijos universitetas.

Partneriai – VDU Švietimo akademija ir Slovakijos PanEuropean University.

Projekto vadovas PanEuropean – prof. dr. Eva Gaidosova.

Projekto vadovas VDU – prof. dr. Ala Petrulytė

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2021 03 – 2023 03.

Daugiau informacijos apie projektą.

 

Universitete lankėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė

Spalio 4 d. VDU lankėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė (ŠMSM) Jurgita Šiugždinienė. Čia ji susitiko su universiteto vadovais ir bendruomene, VDU Švietimo akademijoje aptarė pedagogų rengimo klausimus.

Susitikimo metu ministrė kalbėjo apie švietimo perspektyvas pradedant bendruoju ugdymu ir baigiant aukštuoju mokslu bei mokymosi visą gyvenimą užtikrinimu. Buvo pristatytos naujai patvirtintos bendrojo ugdymo programos ir bendrojo ugdymo tikslai, taip pat iškelti aukštojo mokslo studijų kokybės klausimai.

Ministrė J. Šiugždinienė teigė sieksianti, kad vyktų glaudesnis ŠMSM, Užsienio reikalų ministerijos bei Migracijos departamento bendradarbiavimas vykdant konsulinių paslaugų reformą, nuo kurios priklauso ir talentų iš užsienio pritraukimo galimybės.

Vėliau ministrė lankėsi VDU Švietimo akademijoje, kur pasidžiaugė VDU vykdomomis inovacijomis pedagogų rengimo procese.