Darželio vadovės darbas – lyg gaisrų gesinimas durpyne

„Vieną gaisrą užgesinai, žiūrėk, kitur įsiliepsnojo. Ten patrypei, ugnį numalšinai, žiūrėk, kitur vėl dega. Taip ir sukasi viskas ratu diena iš dienos: šiandien trūko vamzdynas, rytoj sulauksi nepasitenkinimo iš tėvų, poryt užsigaus vaikas ar kažkas nutiks pedagogui. Turime planus, nes yra tam tikri einamieji dalykai, tačiau darbo kasdienybę nuolat lydi ir nenumatyti iššūkiai. Šis darbas – tai lyg gaisrų gesinimas durpyne“, – pasakodama apie ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo kasdienybę šypsosi Monika Kelpšienė.

Ji šešerius metus vadovauja vienam iš sostinės valstybinių lopšelių-darželių, taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos edukologijos krypties doktorantė, dėsto Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bakalauro programoje Vilniuje ir Kaune.

Tačiau švietimo keliu Monika žygiavo ne visada: baigusi edukologijos bakalaurą, magistro studijoms ji visgi pasirinko politikos mokslus. Vis dėlto į politikos sritį nenėrė, o atvirkščiai – ši patirtis ir tapo tuo lūžiu, kuris padėjo galutinai apsispręsti, jog tikrasis jos kelias yra būtent švietimas.

Profesiniame kelyje netrūko aplinkkelių

Prieš tapdama lopšelio-darželio vadove, Monika pati ne vienerius metus dirbo mokykloje mokytoja ir klasės auklėtoja. Tokį jos profesinį pasirinkimą daugiausiai lėmė tai, kad jos vyresnė sesuo taip pat yra pedagogė. Turėdama pavyzdį šeimoje, ji jau devintoje klasėje, kai prasidėjo profiliavimas, gerai žinojo, kad bus mokytoja.

„Paauglystės tarpsnis, kupinas įvairių pamąstymų ir ieškojimų, visų pirma subrandino idėją stoti į filosofiją, tačiau vėliau suabejojau praktiniu to pritaikymu. Tuomet pradėjau galvoti apie etiką kaip praktinę filosofiją – taip ir pasirinkau pedagogiką. Be to, labai norėjau į Vilnių: šis studijų miestas žavėjo nuo pat vienuoliktos klasės, kai pradėjau važinėti pas sesę. Vilniuje viskas atrodė itin atraktyvu ir labai mane traukė“, – apie pasirinkimą sostinėje studijuoti edukologiją su etikos mokytojos kvalifikacija pasakoja iš Kauno kilusi M. Kelpšienė.

Tiesa, jos profesinio kelio pradžia nebuvo vienpusė ir tiesi – jame pasitaikė ir aplinkkelių: baigusi edukologijos bakalaurą, magistro studijoms ji pasirinko politikos mokslus. Studijų metu atliko praktiką Europos komisijos atstovybėje Lietuvoje.

„Rinktis politikos mokslus, matyt, patraukė tai, kad tuo metu ši specialybė buvo ant bangos – populiari, prestižinė, geidžiama. Atrodė, kad baigus šias studijas atsivers bet kurios durys. Visgi politikos mokslai tik dar labiau sustiprino mano norą tapti mokytoja.

Studijuodama politikos mokslus aiškiai supratau, kad tai nėra mano kelias. Visų pirma, nesu toks žmogus, kokio reikia politikos srityje. Esu labiau kūrybos žmogus, man svarbiau bendradarbiavimas, o ne kova ir savo autoriteto demonstravimas. Politikos mokslų studijų metu, atliekant praktiką, man buvo sunku įrodinėti savo pranašumą, o to reikėjo. Aš visgi lyderystę suprantu kaip keliavimą kartu, bendrą darbą, o ne būtinybę kažkam įrodinėti savo pranašumą. Štai tada ir įvyko didysis lūžis. Nenoriu perlipinėti per save, kad kažko pasiekčiau. Švietime man viskas gaunasi natūraliai – čia galiu būti pati savimi“, – sako lopšelio-darželio vadovė M. Kelpšienė.

Paklausta, ko šiandien reikia, kad universitetus pabaigę ir į mokyklą mokytojais atėję dirbti jauni žmonės liktų dirbti čia ilgus metus, ji sako, kad didžiąja dalimi tai priklauso nuo mokyklos vadovo: „Centrinė figūra lemia kone viską, kas vyksta mokykloje. Vadovas ne tik turi spręsti vadybinius klausimus, bet ir žinoti, kuo žmonės gyvena, kuo jie kvėpuoja, kas juos motyvuoja. Tikroji lyderystė yra tuomet, kai mes dirbame išvien, vienas kitą palaikydami ir padėdami vienas kitam judėti į priekį. Tad svarbiausia yra motyvavimas, išklausymas, kalbėjimasis. Deja, šiandien mes vis dar labai mažai kalbamės – į mokyklą atėjęs jaunas žmogus paliekamas vienas tvarkytis su iškylančiais iššūkiais ir biurokratiniais sunkumais“.

Reikėjo išsikovoti savo vietą po saule

Po politikos mokslų magistro, Monika grįžo į mokyklą dirbti etikos mokytoja ir klasių auklėtoja Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Ji mokykloje ne tik gerai jautėsi, bet jai ir puikiai sekėsi. Administracija Moniką palaikė ir nuolat skatino tobulėti – taip po kelerių sėkmingų darbo mokytoja metų ji pradėjo studijuoti švietimo vadybą ISM universitete. Ir nuo tada prasidėjo jos, kaip ugdymo įstaigos vadovės, kelias.

M. Kelpšienė iš savo patirties žino, koks svarbus jaunajam kolegai ne tik vadovų, bet ir kitų pedagogų palaikymas. Ji iki šiol puikiai mena dieną, kai pati buvo išvaryta iš mokytojų kambario: jauna mokytoja, užsukusi pasiimti dienyno, išgirdo replikas, jog neva neaišku, ko ji čia atėjo, nes mokiniams dienynai neišduodami.

„Išgirdus „eik iš čia“, reikėjo pastangų išsikovoti savo vietą po saule. O būtų visai kitaip, jei bendradarbiautume. Susidūrei su kliuviniu? Palauk, pasikalbėkime – tu įveiksi, tau pasiseks! Iš etikos pamokos, kuri yra šešta pamoka penktadienį, bėga dvyliktokai? Paskirsime tau mentorių, pasikalbėk, jis padės ieškoti reikiamų priemonių ir išeičių! Kai užklupus sunkumui sulauki kolegų palaikymo, tai ir paties garbės reikalas yra padėti kitiems, būti geru mokytoju ir geros mokyklos dalimi. Štai to ir reikia, kad mokyklai sektųsi, kad ji eitų į priekį. Deja, visuose lygmenyse to vis dar labai trūksta“, – prisipažįsta pašnekovė.

Užprogramuoja, kad sistema yra beviltiška

Monika apgailestauja, kad mes vis dar praeiname pro šalį ir net nesistengiame pamatyti kolegos, pasisveikinti ir paklausti, kaip jam sekasi, kuo jis gyvena, kokius klausimus sprendžia. Ir kai šiuo metu viešojoje erdvėje garsiai kalbama apie tai, kad mokytojų trūksta dėl to, kad yra per maži atlyginimai, Monika tuo abejoja: sunku ne dėl mažo darbo užmokesčio, o dėl mikroklimato mokyklose. Jaunas žmogus, atėjęs į nusistovėjusią sistemą, klimpsta toje pelkėje: aplink jis tik ir girdi, kad dokumentų pildymo daug, tėvai blogi, su vaikais susikalbėti neįmanoma…

„Kaip sakoma, pasakyk žmogui 365 kartus, kad jis yra kvailas, jis tokiu ir taps. Tai yra programavimas – mes patys pradedame tikėti, kad sistema tokia ir yra. Jaunas mokytojas nebeturi savo pasaulėvaizdžio, nebemato per savo prizmę. Jaunatviškas entuziazmas slopsta. Jis mato pasaulį per tų nusivylusių, pavargusių žmonių prizmę.

Mokytojas kasdien turi labai daug dirgiklių ir reikalavimų, visi iš jo kažko norisi ir tikisi, o kas jį palaiko? Kur yra tas jo ramybės uostas? Tėvai to reikalauja, švietimo skyriai ano, vadovai dar kito – kas pasisiūlys suremti pečius ir kartu visa tai atlaikyti? Savo pedagoginį kelią pradedančiam jaunam žmogui palaikymo ypač reikia“, – tvirtina M. Kelpšienė.

Pašnekovė dalijasi, kad didžiausia pamoka, kurią pati išmoko dirbdama lopšelio-darželio vadove, yra būtinybė aiškiai suformuluoti, įvardyti susitarimus bei taisykles ir jų laikytis. Anot jos, darniam kolektyvui svarbu įvardyti, kur link visi einame.

„Ugdymo įstaigose dažnai paslystama ties tuo, kad čia ateina dirbti jauni, labai teisingi žmonės. Jiems skauda, jei vyresniems kolegoms leidžiama daugiau, jei vieni turi didesnių privilegijų, o kiti jų neturi. Labai svarbu laikytis susitarimų ir juos taikyti visiems vienodai: mokėti įvardyti, pasidžiaugti, kai jis darbą atlieka gerai, paskatinti ir palaikyti, kai jam sekasi sunkiau. Gebėjimas susitarti ir susitarimų laikytis gelbėja ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime – tai tiesiog fantastiškai geras dalykas“, – sako Monika.

Kaip arklys bando pasivyti vežimą

M.Kelpšienė pasirinko tęsti mokslo kelią – pasirinko studijuoti edukologijos doktorantūrą, nes jai rūpi, kas vyksta švietime ir kur link einame, o ir darbas universitete su studentais buvo jos svajonė. Jai patinka dalintis praktika, sulaukti iš studentų grįžtamojo ryšio, su jais diskutuoti, dalintis idėjomis, o ir pačiai, ruošiantis ir skaitant paskaitas, augti bei tobulėti.

„Mano tikslas – pažinti šią profesiją iš esmės. Žodis neturi tokio svorio, kaip tai, kas yra parašyta, paskaičiuota, pamatuota ir įvertinta duomenimis. Man norisi ne kalbėti apie pokyčius, o juos daryti. Ir tai daryti turint svorį – žinias, kompetencijas, įgūdžius, praktiką. Man svarbu siekti stipraus kokybinio pokyčio švietime“, – teigia M. Kelpšienė.

Kokius pokyčius ji siekia įgyvendinti ikimokyklinio ugdymo srityje? Pirmiausia – pedagogų kvalifikacija, jų branda. Anot Monikos, jei gerai veikiančioje sistemoje, kalbant metaforiškai, arklys tempia vežimą, tai ikimokykliniame važiuoja vežimas, ir arklys bando jį pasivyti. O taip neturėtų būti.

„Mažiems vaikams privalome užtikrinti tinkamą žinių, įgūdžių, kompetencijų bazę. Tai tas intensyviausias periodas, kai turime pastūmėti juos į mokslo kelią. Jei penkiametis ar šešiametis pradės nuobodžiauti ugdymo įstaigoje, tuomet jau nebe klausimas, kodėl penktokai ar šeštokai bėga iš pamokų.

Šiandien mes vejamės vežimą, o labai norisi, kad eitume bent jau koja kojon su sistema. Pedagogas yra šalia vaiko ir veda jį į priekį – vaikas ugdymo įstaigoje praleidžia kone 10 valandų per dieną, būtent čia jis auga, formuojasi. Tad itin svarbu, kad šalia vaiko būtų apsiskaitęs, žingeidus, plačios pasaulėžiūros žmogus, kuris ne tik uždegtų vaiką mokytis, bet ir paskatintų jį tyrinėti aplinką, atrasti pomėgius, save pažinti.  Liūdniausias vaizdas, kai matai atidirbti atėjusį pedagogą“, – prisipažįsta M. Kelpšienė.

Pedagoginės strategijos šeimoje neveikia

Atitrūkti nuo profesinių iššūkių, rutininių darbų bei kasdienybės rūpesčių M. Kelpšienei labiausiai padeda kelionės, vaikščiojimas, stovyklavimas gamtoje, stalo žaidimai. Kur bekeliautų, ji taip taip nepraleidžia progos apsilankyti muziejuose.

Tiesa, du vaikus auginančiai ir intensyviai dirbančiai Monikai laisvalaikio nelieka daug, tačiau, kaip ji sako, viskas priklauso nuo prioritetų Ji iki šiol puikiai prisimena savo disertacijos vadovės profesorės Onos Monkevičienės jai pasakytą frazę: „Visi mes turime 24 valandas, ir ką mes pasiekiame, priklauso nuo to, kaip mes tą laiką susiplanuojame“. Tuo vadovaudamasi, Monika visų pirma stipriai sumažino savo laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose ir medijose, kurie, anot jos, yra didžiausias laiko vagis.

Namuose ji sako išbandžiusi įvairias mokymo metodikas ir strategijas, kuriomis vadovaujasi darbe, bet juokiasi, kad asmeniniame gyvenime nei viena iš jų neveikia.

„Grįžti pavargęs po darbų, pabandai vieną strategiją, antrą, žiūri, kad neveikia, tad ir numoji ranka. Vienintelis dalykas, kuris dar veikia, tai yra susitarimų turėjimas – įgūdis, kurį įgijau studijų metu. Prieš bet ką darydami turime susitarimą, pavyzdžiui, prieš eidami pasivaikščioti po miestą su vaikais susitariame, kad galėsime nusipirkti vieną dalyką, ir tai pasikartojame šimtus kartų, tai suveikia.

Darbe su vaikais dirbti paprasčiau, nes juos kitaip priimame, yra kitas santykis, nuo pat pradžių susiformuoja kitoks kontaktas ir visai kitos ribos. Namuose su vaikais ribos ir galimybės daug platesnės, tad visos tos pedagoginės strategijos ir neveikia“, – šypteli M. Kelpšienė.

 

Skaitmeniniai įgūdžiai kaimo mokykloms

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija bendradarbiaudama kartu su Išlaužo pagrindine mokykla 2022 m. spalio 28 dieną dalyvavo projekto „Eu rural virtual classroom”  nuotoliniame susitikime su projekto partneriais – Estela Cántabra (Ispanija), Istituto Omnicomprensivo di Bobbio (Italija), Associació d’Iniciatives Rurals de Catalunya (Ispanija), Universidad De Deusto (Italija), Roscommon LEADER Partnership (Airija).

Susitikimo metu partnerinių šalių kaimo mokyklų mokytojams buvo pristatyta projekte vystoma virtuali platforma, kurios pagalba mokytojai ne tik galės interaktyviai vesti pamokas, semtis gerosios patirties iš kitų kaimo mokyklų Europoje, bet ir taikyti įvairias naujoves edukacijoje. Šios virtualios klasės pagalba mokytojai turės galimybę išbandyti dialoginį literatūros skaitymą suburiant (Dialogic Literary Gathering) kaip inovaciją savo anglų kalbos pamokose – mokiniai patys pagal susitarimą skaitytų literatūros kūrinius anglų kalba, kuriuos platformos pagalba galėtų aptarti su mokytojais tiek gyvai tiek nuotoliniu būdu. Taip pat vaikai galės plėtoti skaitmenizacijos įgūdžius ir įsitraukti į inovacijos plėtojimą. Tikimės, kad ši mokinius ir mokytojus sutelkianti edukacinė inovacija motyvuos vaikus skaityti daugiau.

Nors platforma dar tik pirmoje kūrimo stadijoje, joje numatyta įrengti forumą-agorą kaip bendravimo erdvę mokytojams. Joje bus galima rasti kitų kaimo mokyklų kontaktinę informaciją, bendrauti gyvai online, keistis vykdomais edukaciniais projektais ir inovacijų ugdyme plėtra. Taip pat planuojama įrengti virtualią duomenų saugyklą kur būtų galima išsaugoti pamokų planus, skaidres ir kitą naudingą informaciją.

 Platformoje bus įrengta virtualių klasių funkcija, kurios dėka mokytojai galės nuotoliu vesti pamokas ir kūrybines dirbtuves savo mokiniams. Naudojanti nuotolinės klasės funkcija mokytojai taip pat galės mokinius skirstyti į grupes ir dirbti su keliomis grupėmis vienu metu, kas yra ypač pravartu kaimo mokykloms stokojančioms mokytojų.

 Nuotolinio susitikimo metu dalyvavę kaimo mokyklų ekspertai susipažino su būsimos platformos idėja ir pateiks savo pasiūlymus dėl platformos tolimesnio vystymo. Tikimės, kad būtent šio unikalaus įrankio siūlomos naujovės prisidės prie inovacijų taikymo edukacijoje ir didesnio kaimo mokyklų bendradarbiavimo ateityje. Platformą planuojama išbandyti su mokyklomis jau 2023 metais. Daugiau informacijos  apie projekte vystomas gerąsias švietimo praktikas galite rasti čia. 

On October 28, 2022 Vytautas Magnus University, Academy of Education in cooperation with Išlaužo primary school participated in online meeting with  the partners of the „Eu rural virtual classroom” project – Estela Cántabra (Spain), Istituto Omnicomprensivo di Bobbio (Italy), Associació d’Iniciatives Rurals de Catalunya (Spain), Universidad Deusto, Roscommon LEADER Partnership (Ireland).

During the meeting, the virtual platform developed in the project was presented to the teachers of the rural schools in the partner countries. With the help of the platform the teachers not only can conduct lessons interactively, learn from the good experience of other rural schools in Europe, but also apply various innovations in the educational methodology. In this virtual classroom, teachers will be able to try Dialogic Literary Gathering as an innovation in their English lessons – students themselves will read literary works in English, which they could discuss with teachers both live and online with the help of the platform. Children can also develop reading skills and get involved in the development of innovation. We hope that this educational innovation, that brings students and teachers together, will motivate children to read more. Although the platform is still in the first stage of development, it is planned to install a communication space for teachers, a digital repository area, a sphere of joint educational projects and virtual classrooms where teachers would work in real time online. We hope that the innovations offered by this unique platform will contribute to greater cooperation between rural schools and the application of innovations in education. You can find more information about best educational practices here.

 

 

Atvertas VDU Pedagogų rengimo centras ir naujas Lietuvos švietimo istorijos puslapis

Lapkričio 7 d., pirmadienį, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), minėdamas Lietuvos universiteto šimtmetį, atidarė Pedagogų rengimo centrą – ir taip atvėrė naują Lietuvos švietimo istorijos puslapį.

„Prieš šimtą metų buvo įgyvendinta ilgai siekta lietuviško aukštojo mokslo idėja, o 2022-iais mes pagaliau įgyvendiname savo ilgametę svajonę – rengti naujosios kartos pedagogus. Ne vienerius metus VDU rodė lyderystę ugdymo krypties studijų srityse, mūsų universiteto pedagogikos studijos buvo įvertintos šalies ir tarptautinių ekspertų, o nuo šiol galėsime dar aukščiau kelti pedagogikos prestižą, kuris neįsivaizduojamas be kokybiškų studijų ir šiuolaikiškos bei modernios infrastruktūros“, – sako VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis.

Pedagogų rengimo centras įsikūręs erdvėse, įrengtose renovuojant ir modernizuojant universiteto turimą infrastruktūrą: įrengta per 100 darbo vietų ugdymo mokslų studijų programų dėstytojams ir mokslo darbuotojams, padidintas auditorijų ir seminarams skirtų kambarių skaičius.

31 auditorijoje, kurioje vienu metu pastate galės studijuoti daugiau kaip 850 studentų, įdiegtos išmaniosios technologijos, kurios sudaro galimybę pilnai ir visapusiškai taikyti mišraus (tiesioginio ir nuotolinio) mokymo(si) galimybes, sukuria didesnes interaktyvumo galimybes.

Rekonstruota visa bibliotekos centrinė knygų saugykla, įrengtos modernios slankiojančios lentynos. Rekonstruota ir šalia esanti automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takai, vidinis kiemelis, įrengtas teritorijos ir pastato apšvietimas. Išsaugoma vertingoji Kauno Naujamiesčio savybė – parametrinis gatvės apsodinimas medžiais.

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė atkreipia dėmesį, kad keičiantis laikams kinta ir pačių pedagogų požiūris į studijas, mokymosi bei mokymo procesus.

Šiandien į universitetus atkeliauja Z kartos atstovai – tai studentai, kurie pasiryžę užkariauti pasaulį. Pasak kanclerės prof. dr. L. Kaminskienės, „Google“ kartos studentai nuolat ieško informacijos, domisi naujovėmis, technologijomis. Tad novatoriškų mąstytojų karta neatsiejama nuo modernios, šiuolaikiškos mokymosi erdvės.

„Universitete mes ir turime modeliuoti, kokia bus mūsų ateities visuomenė. Tai tikrai nelengvas uždavinys, kadangi mokytojas pirmiausia susiduria su kartų kaita, įvairių kartų atnešamais pokyčiais ir turi būti pasirengęs juos priimti. Šiandien svarbūs tokie gebėjimai kaip kūrybinis, kritinis mąstymas, inovatyvumas, žinojimas ir gebėjimas taikyti naujuosius ugdymo metodus, suvokti ir gebėti veikti novatoriškų mąstytojų eroje“, – sako prof. dr. L. Kaminskienė.

Renginio metu Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė įteikė ministerijos garbės ženklus VDU Švietimo akademijos profesorėms prof. dr. Alvyrai Galkienei ir prof. dr. Onai Monkevičienei. Prof. dr. A. Galkienei garbės ženklas skirtas už reikšmingą indėlį kuriant įtraukiojo ugdymo konceptualiuosius pagrindus ir įtvirtinant įtraukties idėjas Lietuvos švietimo sistemoje. Ji yra žinoma kaip įtraukiojo ugdymo tyrėja ir viena iš praktinio jo taikymo mūsų šalyje pradininkių. Prof. dr. O. Monkevičienei garbės ženklas skirtas už reikšmingą indėlį kuriant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo konceptualiąsias mokslines idėjas ir įtvirtinant jas Lietuvos švietimo sistemoje. Ji yra viena iš švietimo reformos pradininkių, dirbdama Pedagogikos institute kartu su habil. dr. Meile Lukšiene ir kitais darbuotojais, aktyviai įsitraukė į Lietuvos švietimo reformos darbus.

Taip pat įteikti Lietuvos universiteto šimtmečio medaliai, skirti už ilgametį darbą Vytauto Didžiojo universitete, reikšmingus mokslinius pasiekimus, aktyvią visuomeninę veiklą, universiteto vardo garsinimą. Medalius gavo VDU darbuotojai, partneriai.

 

 

 

VDU Švietimo akademijoje mokytojams vyko dirbtuvės „Gabių vaikų ugdymas: Izraelio patirtis“

Šią savaitę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune vyksta dirbtuvės „Gabių vaikų ugdymas: Izraelio patirtis“, skirtos bendrojo lavinimo mokytojams, besidomintiems gabių (didelį mokymosi potencialą turinčių) vaikų ugdymu.

Mokymus veda  tarptautinės Lietuvos-Izraelio gabių vaikų ugdymo programos „Gifted“ vadovė Dileta Tindžiulienė, Izraelio Haifos universiteto Švietimo fakulteto matematikos ir gabių vaikų ugdymo profesorė Roza Leikin, Izraelio  The Leo Baeck ugdymo centro viceprezidentė, gabių ir talentingų mokinių programos direktorė,  švietimo ministerijos gabių mokinių ugdymo skyriaus patarėja Daphna Haran, švietimo konsultantė ir darbuotojų ugdymo ekspertė dr. Inbal Shany.

 

Kaune duris atveria modernus Pedagogų rengimo centras

Lapkričio 7 d. Kaune duris iškilmingai atvers Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Pedagogų rengimo centras (K. Donelaičio g. 52). Jis įsikūręs erdvėse, įrengtose renovuojant ir modernizuojant universiteto turimą infrastruktūrą: įrengta per 100 darbo vietų ugdymo mokslų studijų programų dėstytojams ir mokslo darbuotojams, padidintas auditorijų ir seminarams skirtų kambarių skaičius. 

Anot pastato architektų Vytauto Juškaičio ir Tomo Dimavičiaus, projekto metu atnaujinta fasado architektūrinė išraiška, pakeistas išplanavimas, atnaujinta infrastruktūra.

„1977 m.  architekto Alfredo Antano Jakučiūno projektuotas pastatas per daugiau kaip 40 metų buvo gerokai nusidėvėjęs savo apdaila, tačiau ne tūrine pastato kompozicija, proporcijomis ir konstrukcijomis.

Iš kitų mūsų projektuotų pastatų šis išsiskiria atsakomybe, kurią reikėjo prisiimti, rengiant  architekto Alfredo Antano Jakučiūno projektuoto pastato, projektą. Buvo didelė garbė, derinantis projekto sprendinius, apsilankyti Alfredo namuose ir išgirsti jo tvirtą ir argumentuotą nuomonę, dėl ko buvo pasirinkti teisingi projekto sprendiniai ir teisinga tolesnė projekto kryptis“, – sako architektas V. Juškaitis.

Anot architekto T. Dimavičiaus, pastato projekto sprendiniai išsiskiria dinamiška plokštumų kompozicija, būdinga šiuolaikinės modernios architektūros formavimo principams, kuo savo metu pasižymėjo modernioji laikinoji tarpukario Lietuvos sostinė Kaunas.

„Esamo pastato neutrali fasadų išraiška kompensuojama dinamiška langų bei aklinų sienų kompozicija, siekiant pagyvinti fasadų architektūrinę išraišką. Stambus plokštumų mastelis pastatui suteikia solidumo, o fasadas projektuotas taip, kad būtų atpažįstamas ir jungiantis pastato architektūrą su kitais VDU pastatais. Išskirtinė ir pati pastato vieta“, – teigia jis.

Rekonstruojant pastato erdves buvo atsižvelgta į patalpų funkciją pagal naujai numatomą mokslo paskirtį. Erdvės planuojamos taip, kad būtų patogios, šviesios, funkcionalios, pro langus atsivertų graži miesto panorama. Parinktos kokybiškos natūralios ir ilgai tarnausiančios apdailos medžiagos, tokios kaip stiklas, kvarcas, akmens masė. Vyraujančios spalvos – skirtingų atspalvių neutralios, žemiškos ir ramios, skatinančios susikaupimą, kartu ir lavinančios.

31 auditorijoje, kurioje vienu metu pastate galės studijuoti daugiau kaip 850 studentų, įdiegtos išmaniosios technologijos, kurios sudaro galimybę pilnai ir visapusiškai taikyti mišraus (tiesioginio ir nuotolinio) mokymo(si) galimybes, sukuria didesnes interaktyvumo galimybes.

Rekonstruota visa bibliotekos centrinė knygų saugykla, įrengtos modernios slankiojančios lentynos. Rekonstruota ir šalia esanti automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takai, vidinis kiemelis, įrengtas teritorijos ir pastato apšvietimas. Išsaugoma vertingoji Kauno Naujamiesčio savybė – parametrinis gatvės apsodinimas medžiais.

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė atkreipia dėmesį, kad keičiantis laikams kinta ir pačių pedagogų požiūris į studijas, mokymosi bei mokymo procesus.

„Mokytojo profesijos bei studijų prestižas nėra atsiejamas nuo modernių, šiuolaikiškų mokymosi aplinkų. Naujos kartos mokytojai yra lyderiai, atsakingi už visuomenės raidą. Kai supranti šią atsakomybę, kitaip pradedi vertinti šios profesijos unikalumą. Naujos kartos mokytojas turi būti žingeidus, kūrybiškai bei sumaniai vedantis mokinius pažinimo keliu. Įsitraukimas į ekspertinę švietimo veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose Europos sąjungos šalyse ir institucijose, bendradarbiavimas su užsienio kolegomis, inovacijų diegimas ir lyderystė prisidedant prie jaunųjų pedagogų rengimo – tai tik dalis veiklų, kuriose šių profesijų atstovai itin laukiami“, – sako Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Moderniame VDU Pedagogų rengimo centre suformuotos erdvės studentų grupiniam, individualiam darbui. Kitais metais bus atvertos Švietimo pagalbos centras su Įtraukiojo ugdymo laboratorija ir multisensoriniu kambariu, Akių judesio sekimo laboratorija, Dirbtinio intelekto ir robotikos laboratorija, skirta tyrinėti technologijų ir dirbtinio intelekto panaudojimą ankstyvajame ugdyme .

Šiame pastate be VDU Švietimo akademijos taip pat yra įsikūręs Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Užsienio kalbų institutas.

VDU Švietimo akademija įkurta 2019 metų pradžioje, prie VDU prijungto Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pagrindu.  Po integracijos duris atvėrusi VDU Švietimo akademija, didžiausias pedagogikos centras Lietuvoje, Kaune ir Vilniuje rengia mokytojus visiems švietimo lygmenims. Nuo pat integracijos pradžios VDU Švietimo akademija užsitarnavo lyderystę pedagogų rengimo srityje.

 

Konferencijoje „Moterų palikimas: mūsų kultūros paveldas“ –Ž. Kolevinskienė diskutavo apie Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimą

Spalio 24 d. Vilniaus universiteto mokslinės informacijos ir komunikacijos centre vyko tarptautinė konferencija „Moterų palikimas: mūsų kultūros paveldas“. Konferencijos tikslas – kalbėti apie moterų kultūrinį indėlį, įtraukti moterų kūrybinį paveldą į mokomąją medžiagą, pripažįstant moterų, kaip kultūros veikėjų, vaidmenį, atkurti jų kūrybos socialinę vertę. Konferencijoje mokslininkai iš Lietuvos, Ispanijos, Italijos, Škotijos, Airijos aktualizavo moterų indėlį 4 srityse: muzikos, literatūros, meno ir STEM.

Konferencijos pranešimų ir diskusijų klausė įvairių sričių mokytojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, studentai.

Konferenciją apibendrino ekspertų diskusija „Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimas: Lietuvos atvejis“, kurioje dalyvavo VDU Švietimo akademijos docentė, Edukologijos tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. ŽYDRONĖ KOLEVINSKIENĖ. Diskutuota, kokia apimtimi atnaujintame ugdymo turinyje reprezentuojamas moterų kūrybinis, mokslinis palikimas; ar dabartinei mokyklai aktuali lyčių pusiausvyra ugdymo turinyje.

Konferencijos ir diskusijos įrašas.

 

Belgų Karalių šeima lankėsi Vilniuje ir Pedagogų rengimo centre Kaune

Spalio 26 d. su karališku vizitu šią savaitę Lietuvoje viešintys Belgijos karalius Pilypas ir karalienė Matilda lankėsi ir Vytauto Didžiojo universitete (VDU).

Trečiadienį pirmoji ponia Diana Nausėdienė, Karalienė Matilda, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta ir VDU rektorius Juozas Augutis aplankė Vilniuje VDU Švietimo akademijoje įkurtą Ukrainos centrą, susitiko su jo darbuotojais ir lankytojais. Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Karalienė Matilda apžiūrėjo ukrainiečių vaikų piešinių parodą, Ukrainos centro erdves, susipažino su ten vykdomomis edukacinėmis ir kultūrinėmis veiklomis.

D. Nausėdienė ir Karalienė Matilda apsilankymo metu bendravo su centro lankytojais – nuo karo Ukrainoje pabėgusiomis moterimis ir vaikais, domėjosi jų emocine būsena ir gyvenimu bei užimtumu Lietuvoje. Pokalbyje su ukrainietėmis pirmoji ponia ir Karalienė išklausė jų išgyvenimus bėgant nuo karo ir integracijos svečioje šalyje patirtis. Per vizitą VDU Ukrainos centre pirmoji ponia ir Karalienė taip pat stebėjo specialų ukrainiečių vaikų muzikos pasirodymą, kuriame vaikai pademonstravo savo talentus.

Po pietų karališkoji šeima atvyko į Kauną. Istorinėje Prezidentūroje Kaune Europos Parlamento narys bei VDU profesorius Liudas Mažylis Belgijos monarchams pristatė Lietuvos Tarybos nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašyto 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje, originalą. Jis taip pat pristatė vėliau sekusią skaudžią Lietuvos istorinę patirtį atėjus sovietinei okupacijai, pasakojo apie signatarų ir kitų Lietuvos piliečių tremtis.

Belgijos karalius Pilypas ir karalienė Matilda lankėsi ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorate – čia susitiko su VDU vadovybe bei pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartį su Namur universiteto rektore Prof. Dr. Annick Castiaux.

Karališkoji šeima taip pat apžiūrėjo renovuotame VDU Pedagogų rengimo centre eksponuojamą parodą „5X5®“ – „Stories of Design Innovation: from Kortrijk to Kaunas“, kurioje galima susipažinti su 5 Belgijos ir 5 Lietuvos dizaino istorijomis.

Kartu su karališkąja šeima į Lietuvą atvyko ir didelė Belgijos delegacija, kurią sudaro verslo ir akademinės bendruomenės atstovai, tarp jų – 9 įvairių Belgijos universitetų bei institutų rektoriai ir prezidentai.

Belgijos karalius Pilypas su sutuoktine į Lietuvą atvyko prezidento Gitano Nausėdos kvietimu, minint Lietuvos ir Belgijos Karalystės santykių užmezgimo šimtmetį.

 

 

VDU bendradarbiaus su Tarptautine migracijos organizacija

Spalio 24 d. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė memorandumą dėl glaudesnio bendradarbiavimo švietimo srityje su Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuru (IOM Lietuva), atstovaujamu vadovo Eitvydo Bingelio.

„Lietuvos švietimo sistema pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, kai per trumpą laiką reikia į ugdymo procesą įtraukti daug kitakalbių moksleivių, o pedagogams tenka dirbti su skirtingoms kultūrinėms ir kalbinėms grupėmis priklausantiems vaikams. Tad mūsų tikslas pasitelkiant tyrimus, mokslines žinias ir duomenis atliepti pedagogų lūkesčius“, – kalbėjo VDU rektorius prof.  J. Augutis.

Prasidėjus karui Ukrainoje į Lietuvą atvyko daugiau nei 24 tūkst. nepilnamečių, iš jų 7461 vaikas iki 6 metų ir 16 775 tūkst. vaikų nuo 7 iki 17 metų.

„Į Lietuvą iš Ukrainos atvyko daug vaikų, jie turi būti įtraukti į Lietuvos švietimo sistemą, atitinkamai tam reikia pasiruošusių pedagogų, kurie galėtų dirbti daugiakultūrėje aplinkoje. Tikimės, kad bendradarbiaujant su VDU mums pavyks parengti mokytojams naudingą medžiagą, kuri palengvins jų darbą“, – teigė IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad 88 proc. pedagogų Lietuvoje neturėjo darbo su migrantais patirties, o viena iš aktualiausių problemų – kalbos barjeras. Tuo tarpu šiuo metu  jau apie 15 proc. atvykusių ukrainiečių vaikų gali mokytis gimtąja kalba, o iš daugiau nei 2000 atvykusių ugdymo specialistų apie 400 jau dirba Lietuvos švietimo sistemoje.

VDU ir IOM Lietuva kartu atlieka tyrimą, susijusį su ukrainiečių šeimų įtrauktimi Lietuvoje, jų lūkesčiais ir socialine – emocine būsena. Be to, planuojama organizuoti bendrus seminarus, praktinius užsiėmimus ir konferencijas pedagogams dirbantiems su vaikais ir jaunuoliais iš Ukrainos.

Rugsėjo mėnesį VDU ir IOM Lietuva organizavo bendrą konferenciją skirtą švietimo specialistams.

VDU Švietimo akademijoje „Jaunojo pedagogo klubo“ moksleiviai klausėsi paskaitų apie kūrybiškumo paslaptis ir įkvepiantį mokytoją

Spalio 18 d., VDU Švietimo akademijoje Kaune lankėsi „Jaunojo pedagogo klubo“ moksleiviai. 9-12 klasių moksleiviai klausėsi VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojos, doc. dr. Ilonos Tandzegolskienės paskaitos „Kūrybiškumo paslaptis: kūrybišku tampama arba gimstama?“, švietimo vadybos magistrantūros absolventė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Deimantė Jankūnaitė pasidalino patirtimi kaip tapti įkvepiančiu mokytoju.

Šių metų pradžioje Kauno rajono savivaldybė, Kauno rajono švietimo centras, bendradarbiaudamas su VDU Švietimo akademija, įsteigė 9-12 klasių moksleiviams „Jaunojo pedagogo klubą“, kurio tikslas – sudaryti sąlygas Kauno rajono vyresniųjų moksleivių mokiniams įgyti žinių ir patirties bei susipažinti su mokytojo profesija.

Kiekvieną mėnesį moksleiviai dalyvauja edukacinėse veiklose skirtingose universiteto auditorijose, pavasarį lankėsi VDU Botanikos sode, VDU Teatre, klausosi VDU Švietimo akademijos dėstytojų paskaitų, susipažįsta su studentais.

 

Pamokos už mokyklos ribų: ko vaikus moko netradicinė aplinka?

Mokymasis už mokyklos ribų – pasirenkant įvairius žygių maršrutus, greta įdomių miesto statinių, parke, prie vandens telkinių, urbanistinėse vietose, muziejuose ar mokslo centruose – neabejotinai praturtina vaikų žinias ir skatina juos mokytis atrandant. Kad ir kokia tai bebūtų erdvė, mokymo(si) tikslas pakeitus aplinką išlieka tas pats: tyrinėti, eksperimentuoti, savarankiškai ieškoti atsakymų ir mokytis iš patirties. Tai sparčiai populiarėja visame pasaulyje, tačiau vis dar vangiai taikoma praktikoje mūsų šalies mokyklose – kodėl?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja, docentė Ilona Tandzegolskienė, vadovaujanti kvalifikacijos tobulinimo programai „Mokymasis už mokyklos ribų: tikslai, patirtys ir grįžtamasis ryšys“ sako, kad, kaip rodo tyrimai, didžia dalimi mūsų pedagogai planuoja pamokas už mokyklos ribų, tačiau tam skiria vos nuo vienos valandos iki keturių valandų vienai klasei per mėnesį. To akivaizdžiai negana.

Daro mokymąsi įtraukiantį ir inovatyvų

I. Tandzegolskienė neabejoja mokymosi už mokyklos ribų nauda ir verte: mokymasis už mokyklos ribų ne tik suteikia žinių, bet ir lavina bendrąsias kompetencijas, t.y. skatina bendradarbiavimą tarp grupės narių, komandos formavimą, savęs ir kito pažinimą, lavina kūrybiškumą, formuoja socialinius ir emocinius įgūdžius.

„Vokietijoje itin aktualus mokymasis įvairiose urbanistinėse vietose. Tokiuose miestuose kaip Duisburgas ar Dortmundas, kur yra senųjų gamyklų, jos nekeičiamos – galima eiti į šias gamyklas kaip autentiškas vietas su mokiniais ir kalbėtis apie anglies kasybos laikmetį bei analizuoti gamyklą kaip paveldo ar kaip ekosistemos objektą. Išėjimas mokytis aplankant urbanistinius statinius, nacionalinius ar regioninius parkus arba vandens telkinius daro mokymąsi inovatyvų, mat čia, patiriant atradimų džiaugsmus, mokomasi iš aplinkos“, – pasakoja I. Tandzegolskienė.

Pasak jos, vienas iš įdomesnių objektų Lietuvoje, kuris gali suteikti mokiniams įvairialypio pažinimo, yra Visagino miestas ir Ignalinos atominė elektrinė. Apsilankius čia, su vaikais galima kalbėtis apie atominę energetiką – kodėl Lietuvai buvo svarbi atominė elektrinė, kokios strategijos laikytasi, kodėl ir kaip ji uždaryta. Taip pat kalbėti apie miesto virsmą iš atominio miesto į kultūrinį miestą, kuriame šiandien apstu turistus traukiančių vietų ir objektų.

„Tai satelitinis miestas, pastatytas greta atominės elektrinės, kuriame nėra nė vieno privataus vieno ar dviejų aukšto namų – vien daugiaaukščiai blokiniai namai. Tai puiki proga su mokiniais kalbėtis apie tokio miesto statymo koncepciją ir kas yra būdinga miestams, didmiesčiams. Taip pat įdomi atominės elektrinės uždarymo strategija: uždarymo etapai ir vykdomi darbai, giluminio atliekyno projektas ir pan. Kalbant apie Visaginą, aktuali tema – įvairių kultūrų sankirta, nes į šį miestą atvyko gyventi Sovietų Sąjungos respublikos žmonės iš įvairių šalies kampelių, tad čia galime sutikti ir ukrainietį, ir baltarusį, ir armėną – miesto identitetas nevienalytis“, – pasakoja I. Tandzegolskienė.

Mokymasis už mokyklos ribų įtraukus tuo, kad suteikia daugiau įsimintinų ir smalsumą sužadinančių mokymosi patirčių – galima liesti, girdėti, užuosti, matyti. Tokį mokymąsi lydi nuotykis ir rizika, susidomėjimas ir motyvacija, nauji iššūkiai ir tyrinėjimo džiaugsmas.

 

Stabdo įvairios kliūtys

 

Mokyklose, planuojant mokymąsi už mokyklos ribų ir rengiant scenarijus, gali būti orientuojamasi į anglosaksiškąją arba skandinaviškąją ugdymo kryptį. Anglosaksiškoji tradicija yra labiau siejama su neformaliuoju  ugdymu netgi nuotykiu, kai vykstama į muziejų, aplinkosauginius objektus, mokslo slėnius ir pan.

Tuo tarpu skandinaviškoji glaudžiai susijusi su formaliuoju ugdymu ir dažniausiai įgyvendinama kaip formaliojo ugdymo dalis – šiuo atveju mokymasis vykdomas gamtoje ar kultūrine ar istorine prasme reikšmingoje vietoje, arba gali vykti ir mokyklos teritorijoje, pavyzdžiui, lauko darže.

„Negalima nuneigti kliūčių, kurios atsiranda planuojant mokymąsi už mokyklos ribų – tai mokymosi vietos tinkamumas, atitinkamo ugdymo turinio parengimas, laiko planavimas, priemonių ir išteklių parinkimas, veiklos etapų grupavimas.

Jei planuojamos veiklos toliau nuo švietimo įstaigos, greta mokymosi išteklių bei vietos parinkimo, atsiranda transporto išlaidų ir laiko sąnaudų aspektas. Taip pat būtina sąlyga – tai dialogas su neformaliojo ugdymo programų rengėjais ir tarp kolegų, siekiant užtikrinti tarpdiscipliniškumą, kas prisideda prie mokinio emocinės raiškos, asmeninio augimo ir fizinio aktyvumo vystymo“, – sako I. Tandzegolskienė, plačiau šią temą pristatysianti spalio 13–14 d. Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos ir VDU Švietimo akademijos organizuojamoje VI-ojoje Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferencijoje „Švietimo praktika ir tyrimai turbulentiniame pasaulyje“.

Konferencija vyks VDU Kaune. Daugiau informacijos.