V. Jurgilė: „Tapusi dėstytoja ir dirbdama universitete esu laiminga, kad galiu prisidėti prie tų, kurie mokys vaikus“

Mokytojų stygius Lietuvoje pasiekė dramatišką lygį: mokytojų trūksta kone kiekvienoje mokykloje, įvairiose srityse, tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuose. Kritiškai trūksta fizikos, chemijos, matematikos, taip pat – ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo mokytojų.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lektorė dr. Vaida Jurgilė sako, kad viena to priežasčių yra tai, kad jauni žmonės prisibijo mokytojo darbo ir yra įtikėję, jog tai labai varginantis ir neįdomus, gal net nuobodus darbas. Visgi ji įsitikinusi: jeigu žmogus abejoja dėl šios profesijos ir yra linkęs vadovautis stereotipais bei kitų peršama nuomone apie mokytojo darbą, jis ir neturėtų rinktis šios specialybės.

Reikalingos tam tikros prigimtinės savybės

V. Jurgilės įsitikinimu, mokytojo profesija skirta būtent tiems, kurie nebijo klysti, atpažinę savo klaidas mokosi iš jų, siekia užsibrėžtų tikslų, yra atsakingi, tolerantiški, savimi pasitikintys bei laisvi asmenys. Todėl žmogaus, svarstančio apie pedagogikos studijas, motyvacija galėtų būti susijusi su noru būti naujos kartos mokytoju lyderiu, atsakingu už visuomenės raidą.

„Skatinčiau rinktis mokytojo kelią tuos, kurie vertina šias atsakomybes bei supranta, kad mokytojo profesija yra labai atsakingas darbas, kuriam yra reikalingos tam tikros prigimtinės savybės“, – sako V. Jurgilė, pati įgijusi edukologijos bakalaurą ir mokytojo kvalifikacinį laipsnį studijų programoje „Karjera ir profesinis konsultavimas“.

Noras pačiai tapti mokytoja V. Jurgilei užgimė tik įžengus į mokyklą – nuo tada ji įsivaizdavo, kad visad dirbs su mažais vaikais. Visgi vėliau pasirinko kitą kelią, kuris atvedė į VDU Švietimo akademiją, kur ji moko savo mokinius, bet ne mažus vaikus, o studentus.

„Mokytojo profesija, ko gero, yra viena atsakingiausių. Mokytojo darbas man nuo pat vaikystės kėlė pačias geriausias emocijas – atrodė kaip tobula profesija. Mūsų šeimoje ši profesija buvo ir yra labai gerbiama, nes mokytojo darbas susideda iš kelių svarbių dedamųjų: mokytojas yra nuolatos besimokantis ir ieškantis naujovių, gebantis ir norintis pažinti, turintis aiškius tikslus bei siekius žmogus“, – vardija V. Jurgilė.

Taigi baigdama mokyklą pašnekovė jau žinojo, jog norėtų dirbti švietimo srityje, tad ją visų pirma patraukė edukologijos studijos. O studijuodama ji suprato norinti konkretaus pedagoginio išsilavinimo – mokytojo kvalifikacijos, tad studijuodama lygiagrečiai pasirinko pedagogikos studijas.

„Tapusi dėstytoja ir dirbdama universitete esu laiminga, kad galiu prisidėti prie tų, kurie mokys vaikus. Dirbant su studentais visada stengiuosi juos motyvuoti bei kurti tokią mokymosi aplinką, kurioje visi jaustųsi patogiai, stengtųsi išsakyti savo nuomonę, kelti diskusinius klausimus bei siektų būti lyderiais. Juk tik geras mokytojas gali užauginti visavertę asmenybę“, – įsitikinusi V. Jurgilė, šiuo metu daugiausiai dirbanti su magistrantūros studijų studentais, tačiau nemažai paskaitų skaitanti ir bakalauro studentams.

Anot jos, kiekviena karta turi savas vertybes, charakterį ir požiūrį į pasaulį. Kiekvieną jų suformuoja ne tik šeima, bet ir saviti politiniai, kultūriniai ir socialiniai įvykiai: „Pameluočiau, jeigu pasakyčiau, kad tai nekelia iššūkių. Tačiau, nepaisant skirtumo, turime nemažai bendrų dalykų, todėl esame tolerantiški vieni kitiems ir gerbiame vienas kitą“.

Laisva asmenybė, prisitaikanti prie besikeičiančio pasaulio

Paklausta, kuo mokytojo profesija jai atrodo patraukli asmeniškai, V. Jurgilė pripažįsta šioje profesijoje randanti tai, kas jai svarbu: kultūringą atmosferą, įvairovę, naujoves, kūrybiškumą, tarpdiscipliniškumą. Svarbu ir tai, kad ši profesija suteikia puikias galimybes, pradedant nuo galimybės kelti kvalifikaciją užsienyje iki bendradarbiavimo ir patirties dalinimosi su akademine bendruomene iš viso pasaulio.

Tad kodėl gi dalis jaunimo galvoja, kad mokytojo darbas yra itin varginantis, nuobodus, o galbūt – ir neperspektyvus?

„Aš su tuo nesutikčiau. Netgi sakyčiau atvirkščiai – mokytojo darbas yra labai įdomus, – pabrėžia V. Jurgilė. – Tu nuolat turi megzti santykius, turi sekti naujoves. Jaunas žmogus, kuris tikrai domisi ir nori tapti mokytoju, pastebi, kad šiai profesijai yra skiriamas dėmesys, kuriamos aplinkos, kuriose galėtų augti savimi pasitikintys, nebijantys iššūkių, kompetentingi mokytojai“.

VDU Švietimo akademija, kuri rengia jaunuosius pedagogus, pasižymi inovatyviu požiūriu į mokytojų rengimą – čia studijuodami būsimieji mokytojai įgyja ne tik tvirtas savo pasirinkto dalyko, bet ir tarpdisciplininių žinių: „Mokytojo darbo aš pati asmeniškai net neįsivaizduočiau be tarpdiscipliniškumo dirbant su vaikais ar siekiant efektyviai kartu su jais spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius. Turbūt didžiausias mūsų tikslas yra parengti savimi pasitikintį, kompetentingą, inovatyvų mokytoją, todėl pas mus yra galimybės kiekvienam įgyti įvairių sričių žinių, mokytis užsienio kalbų, ugdyti kūrybiškumo, verslumo ir kitus gebėjimus, o tai yra sąlygos formuotis laisvai asmenybei, gebančiai prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio“.

Kiekviena pamoka tampa vis nauju atradimu

Anot pašnekovės, mokytojo darbe tarsi dingsta nusistovėjimas, įsišaknijusios taisyklės ir normos. Turbūt būtų neteisinga mokytojui nuolatos būti tokiam pačiam arba nuolatos naudoti tuos pačius mokymo metodus, todėl kiekviena pamoka nepriklausomai nuo to, kiek metų kalbi mokiniams apie daugybą ar dalybą, tampa vis nauju atradimu.

„Kasdien ieškai vis naujų būdų sudominti mokinius, įkvėpti juos. Apskritai mokytojo profesija reikalauja nuolatinio tobulėjimo. Neužtenka būti geru savo dalyko žinovu, reikia mokėti pateikti informaciją, naudotis technologijomis, būti tarptautišku, nuolat sekti pasaulio įvykius, turėti savo nuomonę aktualiais globaliais klausimais. Kaip yra sakoma, kad mokytojas ne profesija, o gyvenimo būdas.

Rengiant mokytojus, anot pašnekovės, didelis dėmesys turi būti skiriamas jo visapusiškam ir įvairialypiam išsilavinimui, kiekvieno studento savirealizacijai, suteikiamos galimybės įgyti įvairių sričių žinių, mokytis užsienio kalbų, ugdyti įvairius gebėjimus praktinėse laboratorijose.

V. Jurgilė su kolegomis

Universitete įgyjamų žinių neužtenka visam gyvenimui

VDU studentams siūlomos stažuotės arba praktikos užsienyje, kurių metu jie gali įsitraukti į švietimo veiklas įvairiose Europos sąjungos šalyse ir institucijose, bendradarbiauti su užsienio kolegomis – visa tai prideda prie būsimų mokytojų skatinimo studijų metu.

„Gretutinės pedagogikos studijos išskirtinės tuo, kad jas galima pasirinkti jau pirmame kurse, šalia savo pagrindinės studijų programos. Šios programos tikslas yra suteikti svarbiausias pedagoginei veiklai reikalingas žinias ir išugdyti gebėjimus, įgalinančius taikyti įgytas žinias pedagoginėje ar švietimo veiklose. Tarkime, studentas studijuoja istoriją, tai tikrai neretai renkasi gretutines pedagogikos studijas ir šalia istorijos bakalauro laipsnio įgyja mokytojo kvalifikaciją“, – pasakoja V. Jurgilė.

Šios studijos yra labai patrauklios studentams, nes jos taip pat yra inovatyvios. Jų metu yra perteikiamos stipriausios edukologijos mokslo krypties mokslininkų patirtys, inovatyvūs mokymo(si) metodai. Juk naujos kartos mokytojas turi būti žingeidus, kūrybiškas bei sumanus, todėl siekiama, kad studentai įsitrauktų į įvairias švietimo veiklas.

Viena iš V. Jurgilės mokslinių tyrimų sričių yra mokymasis visą gyvenimą. Anot jos, savaime aišku, kad žinių, įgūdžių, mokymo(si) metodų, įgyjamų universitete, neužtenka visam gyvenimui.

„Mokymas(is) suteikia žmogui galimybių prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, naujų technologijų, nuolat atsirandančių pokyčių. Taigi šiame besikeičiančiame pasaulyje svarbiausia tampa naujausia informacija, žinios ir įgūdžiai. Mokytojo mokymas(is) turi būti suderintas su nacionalinės kultūros ypatybėmis ir visuomenės socialinėms reikmėmis. Tai reiškia, kad pamatytas spektaklis, diskusija su pažįstamu, su mokytoju, su draugu ar tėvais taip pat prisideda prie mokymosi visą gyvenimą principo“, – akcentuoja pašnekovė.

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kazlų Rūdos savivaldybe

Rugsėjo 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. dr. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kazlų Rūdos savivaldybe, atstovaujama mero Manto Varaškos.

Sudaryta sutartimi siekiama abipusiai naudingų tikslų, kvalifikuoto pedagogų rengimo, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį Kazlų Rūdos savivaldybės švietimo įstaigose.

Susitikime dalyvavo VDU rektorius prof. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. Lina Kaminskiene, vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys bei Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška, administracijos direktorė Regina Zasienė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Ina Živatkauskienė.

Vytauto Didžiojo universitetas įsipareigoja informuoti Savivaldybę ir Savivaldybės mokyklas apie Universiteto siūlomas ugdymo krypties programas, galimybes ir sąlygas studijuoti, kviesti Savivaldybės mokyklų vadovus ir pedagogus dalyvauti Universiteto organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose pedagogų profesinio tobulinimo renginiuose.

Savivaldybė savo ruožtu įsipareigoja skleisti Universiteto pateiktą informaciją apie ugdymo krypties studijas, mokslą ir šviečiamąją veiklą Universitete, skatinti Savivaldybės mokyklų vadovų domėjimąsi ugdymo krypties studijomis Universitete, supažindinant mokinius su Universiteto ugdymo krypties studijų programomis, stojimo sąlygomis ir procedūromis bei teikti Universitetui informaciją apie pedagogų poreikį Savivaldybės švietimo įstaigose.

Išrinktas Meilės Lukšienės premijos laureatas – VDU absolventas, pradinių klasių mokytojas Ąžuolas Jašinskas

Praėjusią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje išrinktas Meilės Lukšienės premijos laureatas. Juo tapo Ąžuolas Jašinskas, Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojas.

„Norėčiau šia premija pasidalinti su visais mokytojais, kurie mane augino. Išsirinkau darbą, kurį dirbdamas mėgaujuosi. Noriu padėkoti ir žmonai, kuri taip pat pedagogė, ir turi kantrybės mane išklausyti. Man atrodo, kad mokytojui gauti Meilės Lukšienės premiją labai svarbu, tai didžiausias mokytojo darbo įvertinimas“, – sakė premijos laureatas.

Anelės ir Augustino Kriauzų pradinėje mokykloje mokytoju jis dirba nuo 2018 metų. Mokytojas puikiai bendrauja su vaikais, su tėvais, nuolat domisi švietimo naujovėmis. Pamokas paįvairina šiuolaikinėmis technologijomis, kurias puikiai išmano, taiko motyvacinę programą ClassDojo, kitus motyvacinius metodus, nuosekliai ugdančius mokinių gebėjimą mokytis, vertinti asmeninius pasiekimus, atsakingai planuoti. Jo mokiniai pelno lietuvių kalbos, matematikos, IT konkursų apdovanojimus, dalyvauja olimpiadose, edukacinėse pamokose.

Ąžuolas Jašinskas 2016 metais baigė VDU lietuvių filologijos studijų programą, vėliau, 2019 metais VDU Švietimo akademijoje profesinių pedagogikos studijų įgijo pedagogo kvalifikaciją.

Premija laureatui bus įteikta spalio 5 d. per Tarptautinę mokytojų dieną.

Į Meilės Lukšienės premiją šiemet pretendavo 27 mokytojai. Tarp jų VDU Švietimo akademijos profesinių studijų pedagogikos absolventė, mokytoja, dėstytoja dr. Sigita Šilingaitė.

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kalvarijos savivaldybe

Rugsėjo 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. dr. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kalvarijos savivaldybe, atstovaujama mero Vinco Pilkaičio.

Tarp VDU įsipareigojimų – dalinimasis informacija apie universiteto siūlomas ugdymo krypties programas, galimybes ir sąlygas studijuoti, mokslą ir šviečiamąją veiklą. Tuo metu Kalvarijos savivaldybė sutartimi įsipareigoja skatinti savivaldybės mokyklų vadovų domėjimąsi ugdymo krypties studijomis universitete, supažindinant mokinius su universiteto ugdymo krypties studijų programomis, stojimo sąlygomis ir procedūromis bei teikti universitetui informaciją apie pedagogų poreikį savivaldybės švietimo įstaigose.

Susitikime dalyvavo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys, Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Bagdanavičius, Kalvarijos savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Erika Stankevičienė, skyriaus vyriausiosios specialistės ir švietimo įstaigų vadovai aptarė mokytojų karjeros, pedagogų rengimo, profesinio tobulėjimo, perkvalifikavimo galimybes.

Edukologijos mokslo kryptyje VDU suteikta autonomiška doktorantūros teisė

Vytauto Didžiojo universitetui Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutui 2022 m. rugpjūčio 12 d. ŠMSM ministrės įsakymu Nr. V-1237 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. V-160 „Dėl doktorantūros teisės suteikimo“ pakeitimo“ suteikta autonomiška doktorantūros teisė Edukologijos mokslo kryptyje.

VDU vyko V tarptautinė doktorantų vasaros mokykla „Būti stipriais tyrimų metodologijoje tvariame pasaulyje”

Rugpjūčio 17-19 d įvyko 5-oji tarptautinė doktorantų vasaros mokykla “Being strong in research methodology in sustainable world” // „Būti stipriais tyrimų metodologijoje tvariame pasaulyje”. Šiais metais universitetiniame Europos dotorantų mokyklų tinkle lyderiavo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutas. Mokykla įgyvendinta drauge su šešių šalių universitetinio tinklo partneriais – Latvijos (Daugpilio universitetu, Liepojos universitetu, Ventspilio universitetu, Turiba universitetu), Lietuvos (Klaipėdos universitetu), Serbijos (U Novom Sadu universitetu) Čekijos (Hradec Kralove universitetu), Suomijos (Rytų Suomijos universitetu), Lenkijos (Varšuvos gyvybės mokslų universitetu). Renginys vyko interaktyviu (on-line) formatu, kuriame dalyvavo 124 gamtos, medicinos ir sveikatos mokslų, technologijų, humanitarinių ir socialinių mokslų bei menų doktorantai ir mokslininkai iš Europos bei Azijos.

Per tris intensyvias paskaitų ir seminarų dienas savo patirtimis, įžvalgomis ir žiniomis pasidalino 15 kviestinių lektorių iš Jungtinės Karalystės, Lietuvos, Latvijos, Čekijos, Lenkijos, Serbijos ir Taivano. Šiemet seminarais ir pranešimais lyderiavo prof. dr. V. Žydžiūnaitė bei , prof. dr. R. Paulauskas, doc. dr. Judita Kasperiūnienė, dr. L. Purdy, ir VDU Socialinio darbo katedros profesorė dr. N. Mažeikienė.

Renginys sulaukė didelio susidomėjimo bei bus vykdomas, pagal nusistovėjusią tradiciją, kasmet, lyderystę perimant kitam universitetinio tinklo partneriui. Kitais metais renginys vyks Čekijoje!

Patvirtintoje naujos sudėties Lietuvos mokslo premijos komisijoje – VDU Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. dr. V. Žydžiūnaitė

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo premijų“ pakeitimui ir patvirtintino 3 metų kadencijai naujos sudėties Lietuvos mokslo premijų komisija.

Kandidatai į Lietuvos mokslo premijų komisiją atrinkti iš mokslo ir studijų institucijų. Lietuvos mokslo premijos komisijoje išrinkta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė.

2022 m. liepos 11 d. LRV nutarimas dėl Lietuvos mokslo premijų komisijos sudėties patvirtinimo.

Premijos skiriamos kasmet mokslininkams už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus su Lietuvos mokslo ir studijų institucijų prieskyra.

Kasmet skiriamos ne daugiau kaip 7 premijos:

– humanitarinių mokslų srityje skiriama 1 premija,

– socialinių mokslų srityje – 1 premija,

– gamtos mokslų srityje – 2 premijos,

– medicinos ir sveikatos mokslų srityje ir žemės ūkio mokslų srityje – 2 premijos,

– technologijos mokslų srityje – 1 premija.

Kvietimas dalyvauti Klausos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (surdopedagogikos) ir Regos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (tiflopedagogikos) studijose

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia dalyvauti atrankoje ir studijuoti

Atranka į šias studijas pratęsiama Vytauto Didžiojo universitete iki 2022 m. rugsėjo 15 d. Studijos bus apmokamos projekto „Tęsk“ lėšomis.

Reikalavimai pareiškėjams:

Universitetinis išsilavinimas arba jam prilygintas išsilavinimas;
Pedagogo kvalifikacija;
Pretendentas nėra studijavęs projektų „Tęsk“ arba „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme, įskaitant mokytojų kaitą, kompetencijų gerinimą ir papildomo kvalifikacinio laipsnio įgijimą, skaitmeninio turinio rengimą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą ir STEAM atviros prieigos centrų veiklų plėtros“ lėšomis.
ugdymo mokslų krypties universitetinis išsilavinimas specialiosios pedagogikos ir/ar logopedijos srityje arba baigtos atitinkamos pedagoginės specializacijos modulio studijos (90 kreditų).
pedagogo kvalifikacija.

Dokumentų pateikimas. Prašymai studijuoti pateikiami internetu sistemoje (prisijungus pasirinkti prašymo formą „Priėmimo į pedagogų perkvalifikavimo modulius forma“).

Internete užpildžius prašymą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

aukštojo mokslo baigimo diplomų kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
diplomų priedėlių kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija (VDU absolventams, jei nesikeitė duomenys, pateikti nereikia);
dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu;
darbdavio rekomendacija (sistemoje pateikiamas skenuotas variantas, pasirašytas pareiškėjo darbdavio);
motyvacinis laiškas.

Daugiau informacijos:

Mokslo ir žinių dienos proga – VDU Švietimo akademijos kanclerės sveikinimas

Mielieji,

Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena – tai naujų žinių, atradimų, planų, idėjų ir galimybių pradžia! Žinios šiandieniniam pasauly yra pats svarbiausias pagrindas visiems mums siekti savo asmeninės sėkmės ir kilnų tikslų! Džiaugiamės, jog Mokslo ir žinių dienos proga Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija Kaune ir Vilniuje pasitiks dar stipresnė ir pasipildžiusi naujais bendruomenės nariais – studentais ir dėstytojais! Ačiū studentams, pasirinkusiems Pedagogo profesiją. Universitetas yra dialogo tarp asmenybių vieta, tad kurkime jį kartu!

Dėkojų Savivaldybių atstovams, mokyklų vadovams, mokytojams, Švietimo skyrių direktoriams, atstovams, skatinantiems savo moksleivius rinktis Pedagogo profesiją! Esame didžiausias mokytojų rengimo centras Lietuvoje, įgijęs pasitikėjimą ir turintys galimybę kurti ateities Lietuvą. Ačiū už dialogą ir bendrus darbus!

Rugsėjo 1-osios proga linkiu visiems kartu toliau žengti pažinimo, tobulėjimo ir žinių siekimo keliu!

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė

VDU Švietimo akademijos mokslininkai pradeda įgyvendinti tarptautinį projektą, kurs ES kaimo virtualias klases

2022 m. Vytauto Didžiojo universitete Švietimo Akademijoje (ŠA) pradedamas įgyvendinti tarptautinis Erasmus+ projektas „Eu rural virtual classroom“ ( ES kaimo virtualioji klasė).

ES kaimo virtualioji klasė

ES kaimo virtualiosios klasės projektas, labai pagrįstas ICT, taiko novatorišką požiūrį į švietimo trūkumus kaimo vietovėse. Jo tikslas – sukurti virtualią bendradarbiavimo erdvę realiuoju laiku, kur kaimo mokyklos galėtų palaikyti viena kitą, užpildant mokytojų, turinio ir veiklos trūkumus.

Siekiame daugiausia dėmesio skirti švietimui kaimo vietovėse, kuriose gyvena 28 proc. ES gyventojų. Šiose vietovėse mokyklos nebaigusių asmenų skaičius yra didesnis nei miestuose (12 %, palyginti su 9 % urbanizuotose teritorijose). Kaimo vietovės taip pat susiduria su kitais iššūkiais, pavyzdžiui, centrų izoliacija, mažu mokinių skaičiumi, nesaugiomis patalpomis, inventoriaus stygiumi – o tai sustiprina poreikį atkreipti dėmesį į kaimo švietimą.

Kaimo mokyklos, taip pat ir jų mokiniai, mokytojai ir švietimo bendruomenė yra tiesioginiai projekto naudos gavėjai, kurie gaus naudos gerindami ryšį tarpusavyje ir dalindamiesi švietimo išteklius. Netiesioginę naudą iš projekto gaus viešieji ir privatūs subjektai.

Projekto partneriai yra:

Estela Cántabra
Vytauto Didziojo Universitetas
Istituto Omnicomprensivo di Bobbio
Associació d’Iniciatives Rurals de Catalunya
Universidad De Deusto
Roscommon LEADER Partnership

Pirmasis tarpvalstybinis susitikimas

Pirmasis susitikimas įvyko gegužės 5 d. Santandere (Ispanija). Susitikimo metu buvo aptartos pirmosios veiklos: susitarta dėl darbo plano ir jo įgyvendinimo, i nuolatinės stebėsenos, susitarta dėl finansinių įsipareigojimų, pristatytas projekto valdymo procesas.

Susitikimo metu buvo apibrėžti pirminiai geriausių praktikų sudarymo parametrai ir metodika, kaip teikti informaciją kiekvienoje šalyje partneriams ir asocijuotiems partneriams.

Projektas suskirstytas į septynis darbo paketus: projekto valdymas, gerosios praktikos duomenų bazė, ICT edukacinės platformos projektavimas, techninis tobulinimas, bandomasis testavimas, sklaida ir komunikacija bei kokybės valdymas.

Per ateinančius dvejus metus bandomieji testai bus atliekami keturiose skirtingose Europos Sąjungos šalių mokyklose. Bandomuosiuose testuose bus mokoma anglų kalbos, vadovaujantis anksčiau projekte pasiūlyta metodika.

Daugiau informacijos: www.ruralvirtualclassroom.eu

Projektą koordinuoja VDU Švietimo akademija

Prof. dr. Genutė Gedvilienė