Inovatyviausi Lietuvos mokytojai – VDU Švietimo akademijos absolventai

Gruodžio 16 d. vakare, Valdovų rūmuose įvykusios ceremonijos metu buvo apdovanoti inovatyviausi Lietuvos mokytojai. Žinių ekonomikos forumas organizuotas konkursas vyko jau šeštą kartą siekant atsidėkoti puikiems Lietuvos mokytojams ir skleisti žinią.

Inovatyviausiu socialinių mokslų mokytoju išrinktas VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas, VDU Švietimo akademijos švietimo vadybos magistras, Kauno Juozo Urbšio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas, istorijos ir geografijos mokytojas dr. Mindaugas Norkevičius.

Inovatyviausia kalbų mokytoja išrinkta VDU Švietimo akademijos lietuvių filologijos absolventė, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Vaida Ambrasaitė.

Inovatyviausių metų mokyklų vadovų trejetuke – VDU Švietimo akademijos Tarybos narė (socialinis partneris) – Kauno Saulės gimnazijos direktorė Sonata Drazdevičienė.

Daugiau informacijos. 

Sveikiname laureatus!

Žinių ekonomikos forumo nuotraukos.

Dr. Dalia Karatajienė: „Teatras mumyse – teatras parodoje“

Teatro kaip laikinio, gyvo reiškinio tiesiogiai perkelti į statišką meno kūrinį, be abejo, neįmanoma. Virtęs paveikslu, teatras praranda savo kvapus, garsus, kuždesius, žodžius, literatūrinio arba muzikinio turinio trukmės, jo dinamikos sukeliamus išgyvenimus. Tačiau tai – tik viena medalio pusė, kuri, kalbant apie teatrą, yra ir svarbi, ir – pasakysiu drąsiai – nereikšminga. Teatran einame spektaklio žiūrėti, o ne klausyti, uostyti ar lytėti. Į vizualinės žiūros svarbą kreipia ir paties teatro termino genezė, atvedanti į teatro gimtinę, į Graikiją, kurioje žodžis théatron, reiškiantis žiūrėjimą, atsiradus teatrų pastatams apibūdindavo ir sėdimąsias žiūrovų vietas. Ne veltui Vydūnas, taip rūpinęsis Valstybės teatro Kaune reikalais, aprašydamas pjesių scenas, veiksmo vietai apibūdinti vartojo reginių ir regyklos sąvokas. Valstybės teatras, 1940 metais transformavęsis į Kauno valstybinį muzikinį teatrą – vieta, kurioje susitiko du ,,Teataro mumyse” parodos autoriai: scenografė Giedrė Riškutė ir režisierius Valius Staknys, 1980–90 šiame teatre  režisavęs spektaklius, kada Giedrė jame pradėjo eiti dailininkės statytojos pareigas. Vieta, kurioje be kitų iškilių scenos meno kūrėjų XX amžiaus III dešimtmečio pabaigoje – IV dešimtmetyje dirbo ir tokie menininkai kaip Antono Čechovo  sūnėnas, Konstantino Stanislavskio mokinys režisierius Michailas Čechovas ir didžiulę teatro dailininko patirtį turėjęs Mstislavas Dobužinskis, į kurio studijos duris sykį netikėtai pasibeldė garsusis režisierius.   „Ir štai Mstislavas Valerijanovičius sugundė mane nuodėmei: aš įsigeidžiau piešti. […] Aš gana dažnai lankydavausi pas jį aptarti spektaklius […] ir ilgesingai žvilgčiodavau į paslaptingas duris, už kurių slėpėsi laimingieji – Dobužinskio mokiniai. Neilgai svyravęs, kartą atėjau pas jį prašyti priimti mane į studiją. […] Ir štai aš – Dobužinskio mokinys”. Ši Michailo Čechovo ištara – ne tik režisieriaus noro ir galimybės piešti liudijimas, bet ir pretekstas, leidžiantis giliau suprasti tai, kad režisieriaus Valiaus Staknio vizualinės raiškos poreikis nėra visiška išimtis iš taisyklės. Tiesa, kurti paveikslus jį įkvėpė ne Giedrė Riškutė, o kelionė į Ispaniją, kurios metu Valius iš arti pamatė Salvadoro Dali kūrinius, su kuriais, beje, netiesiogiai yra susijusi ir Giedrė. Olsteno piešinių bienalėje Makedonijoje 2018 m. jos piešiniai buvo eksponuojami drauge su Dali piešiniais. Minkštos Giedrės piešinių plastikos bei linearinių, griežtų Dali piešinių sugretinimas leido išryškėti abiejų kūrėjų stilistinės kalbos savitumui. Gi ,,Teatro mumyse” ekspozicija sudaro analogiškas sąlygas pamatyti du – Giedrės ir Valiaus – visiškai skirtingus teatrinių vaizdinių konstravimo principus ir net nustebti, kaip ne vieną bendrą spektaklį sukūrę menininkai vienas į antrą yra suvis nepanašūs, išskyrus, žinoma, juos abu vienijančią teatro temą.

Kolorito ir grakščios linijos deriniais  įtaigaujančiuose Giedrės scenovaizdžiuose pažodiškas veiksmo lokacijos ir laiko funkcijas yra perėmusios subtilios  asociaciojos,  neiliustratyviai nurodančios į spektaklio erdvės ir laiko matmenis. Parodos paveiksluose  stebuklinė spektaklio atmosfera atsiskleidžia ir vaikams skirtuose scenovaizdžių bei kostiumų eskizuose, ir ne mažiau pasakiškuose suaugusiems skirtų veikalų vaizduose. Tą lemia ypatingas ypatingas dailininkės koloristinis skonis, kuriame išryškėja jos pajėgumas kurti veiksmo nuotaiką tiek spalviniais kontrastais, tiek ir subtiliais niuansais bei  papildomais pusiasvyrą kompozicijoms teikiančiais  dydžių, tekstūrų, linijos charakterių balansais. Ir tai – nenuostabu, nes paraleliai su kūryba teatre Giedrė nuolatos tapė, tuo plėsdama savo kūrybinę patirtį ir gebėjimus, o taip pat apipavidalino nemažai teatro, Kauno ir kitų miestų švenčių bei renginių. Kokius aukštus reikalavimus sau kėlė dailininkė rodo tai, kad nė vienas eksponatas nebuvo kurtas parodoms. Tai – eskizai teatrui, cehams, siuvykloms. Tačiau eksponuojami parodoje jie skamba taip paveikiai, jog daugumos vaikiškų spektaklių apdovanojimai festivalyje „Teatrai – vaikams“ („Pelenė“,1997, „Statykime operą“,1979, „Spragtukas“, 1999), regisi savaime suprantami. Išsaugodama muzikiniams spektakliams tradiciškai būdingą  puošnumą, išsitenkantį klasikinės, grožiu ir pozityvumu paremtos estetikos ribose, svenovaizdžiuose Giedrė drauge įvaizdino ir akivaizdžias naujoves, kurios apskritai buvo būdingos visai VIII –XX dešimtmečių Lietuvos scenografijai, papildydama jau istorija tapusį scenografijos lauką atviros, vaiskios spalvos gyliu bei skambesiu  ir grakščios, skrajos grafinės detalės deriniu.

Šioji spalvos ir grafinės detalės žaismė taip pat ženklina ir Valiaus Staknio paveikslus, tačiau juose ji įgyja dekoratyvines prasmes, vesdama ne tiek į paveikslo gylio interpretaciją, kiek į vingraus, beveik ornamentiško paveikslo paviršiaus aptarimą, stebint žaismingus ir todėl – teatrališkus, beveik operetiškus aplikacijų kontūrų vingius, perispinančius su ritmingų linijų, taškiukų, brūkšnelių, siluetinių figūrėlių  pulsu. Sukurti operos dainininkams, baleto šokėjams, režisieriams, pasak paties Staknio – Teatro žmonėms ir daugiausiai – jiems  padovanoti, dailininko išsilavinimo neturinčio Staknio paveikslai visdėlto yra neginčijamai stilingi. Jie tarytum patvirtina Jono Arčikausko mintį, atsakant į klausimą – kaipgi Jonui pavyko iš keramiko virsti scenografu. ,,O ar čia taip svarbu?  Juk visame mene kalba eina apie tuos pačius dalykus. Tiesiog tu nori apie juos kalbėti”. Taigi – Staknio kūrinių atveju – pirmiausiai, matyt, paveikslais kalbama apie įsakmią būtinybę kurti, apie norą prisiminti teatro žmones, apie asmeniškai su jais išgyventas akimirkas, pritraukusias į paveikslus be galo daug asociacijų, kūriniuose virtusių net gintariukais, džiovinto augalo lapeliais, monetomis ar plunksnelėmis. Žvelgiant į visą tokiu vaizdiniu intensyvumu ošiantį formų, aukso, judesių, krypčių telkinį, nejučiomis imi stebėtis – kaip galima šiuos skirtingus, iš pažiūros vienas su kitu bendro neturinčius dalykus suvaldyti, ,,pakinkyti” juos į bendrą, vieningą kompozicijos rėmą? Atsakymas, manau, slypi ne tik menininko talente, tačiau geriausiai Stakniui pažįstamoje veikloje – režisūroje, kuri ir yra literatūros, muzikos, stilistikos, meninės koncepcijos vaidybos scenografijos, garsinio apipavidalinimo, apšvietimo ir kitų spektaklio elementų siejimas, suvaldymas ir įforminimas, sukuriant teatro kūrinį. Tokį, koks yra pats kūrėjas. Na, arba į jį labai panašus. Nors ir kitomis aplinkybėmis pasakytą, Majakovskio ištarą ,,teatras – ne veidrodis, o stiklas” čia galima kuo puikiausiai pritaikyti. Neabejoju, kad parodos žiūrovai teatrą, kuriuo ilgą laiką gyveno du parodos kūrėjai, ne tik įžvelgė bet ir pajuto, prisipildydami išlaisvinančia, šventine ir šviesia teatro nuotaika.

Dailėtyrininkė  dr. Dalia Karatajienė

 

 

VDU Švietimo akademijoje meno galerijoje „2019“ ( T. Ševčenkos g. 31, Vilnius) vyksta scenografės, VDU Švietimo akademijos profesorės Giedrės Riškutės, teatro režisieriaus Valiaus Staknio paroda „Teatras mumyse“. Paroda vyks iki vasario mėnesio. 

 

 

VDU Švietimo akademijoje lankėsi Šiaulių Didždvario gimnazijos moksleiviai

Gruodžio 9 d. VDU Švietimo akademija Kaune lankėsi Šiaulių Didždvario gimnazija moksleiviai, kurie susipažino su VDU studijomis bei mokytojo profesija.

Renginyje Marketingo ir komunikacijos departamento vyresn. specialistė Justina Šišaitė pristatė studijų galimybes VDU, VDU Karjeros centras vyresn. specialistė Daiva Pugevičienė pakvietė į praktinį užsiėmimą, dėstytoja doc. dr. Goda Piktytė pristatė Mokomojo dalyko pedagogikos: šokio ir teatro pedagogikos bakalauro programą, Mokomojo dalyko pedagogikos: anglų kalbos ir literatūros pedagogikos studentas Domantas Žukauskas pasidalino savo patirtimi ir pakalbėjo apie pedagogo profesiją.
Džiaugiamės, jog gimnazistai apsilankė mūsų universitete.

VDU Švietimo akademijos mokslininkai įgyvendina projektą apie globalaus skaitymo metodo taikymą

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, kartu su Prano Daunio ugdymo centru, pradinėmis mokyklomis Lenkijoje ir Latvijoje (Szkola Podstawowa nr 2 im.Jana Pawla II, Rezeknes pamatskola – attistibas centrs) bei VŠĮ „Mokymosi idėjos“ įgyvendina Erasmus+ strateginių partnerysčių projektą „Globalaus skaitymo metodo taikymas kuriant mokymo/si procesą ASS vaikams“ (projekto Nr.. 2020-1-LT01-KA226-SCH-094715).

Projektu siekiama atliepti Lietuvos švietimo strategiją, kurioje kokybiškas ir visuotinai prieinamas švietimas apibrėžiamas kaip esminė bendros visuomenės gerovės prielaida. Atliepiant šią strategiją, kokybiškas Autizmo spektro sutrikimų (toliau – ASS) vaikų ugdymas tampa vienu iš prioritetinių uždavinių, o geros mokyklos koncepcijoje ugdymas įvardijamas kaip globalus, kontekstualus ir aktualus. Pagrindiniai projekto tikslai – parengti e-priemones, skirtas vaikams turintiems ASS, ir kvalifikacijos tobulinimo programą pedagogams, dirbantiems su ASS vaikais bei pasidalinti profesine darbo su ASS vaikais patirtimi tarptautiniame kontekste. Projektu siekiama plėsti prieinamą inovatyvų ir integralų ugdymą kiekvienam asmeniui.

 Projekto metu, VDU ŠA doc.dr. Rita Melienė bei doc.dr. Ilona Tandzegolskienė dalyvauja konsultacinėse projekto darbo grupėse, kuriančiose priemones, skirtas ASS turintiems vaikams padėti gerinti skaitymo įgūdžius, remiantis Globalaus skaitymo metodu, kuris yra pagrįstas vizualizacija. Projekto tyrėjai rengia elektroninį įrankį, skirtą išmaniesiems įrenginiams. Įrankis (programėlė) susideda iš dviejų dalių – socialinių istorijų ir trijų skirtingo sudėtingumo lygių skaitymo užduočių. Programėlėje lietuvių, latvių ir lenkų kalbomis ir iliustracijomis pasakojamos kiekvieno vaiko mokykliniame gyvenime vykstančios istorijas: „Ula ir Tomas susitinka prie mokyklos“, „Valgykloje“, „Kai aš pavargęs“ ir kt. Šios istorijos taps pagrindu globalaus skaitymo metodu paremtoms skaitymo užduotims. Elektroninis įrankis padės AS turintiems vaikams mokytis skaityti ir pasakoti, ugdytis komunikavimo gebėjimus.

Projekto metu planuojama parengti kvalifikacijos tobulinimo programą, kuri apims šių dviejų e-priemonių taikymą. Programa bus tikslingai orientuota į darbą su vaikais, turinčiais ASS.

 

Lietuvos aukštųjų mokyklų meno kolektyvų festivalyje „Ei, studente, sukis vėju“ pasirodė VDU Švietimo akademijos šokių ir dainų ansamblis „Šviesa“

Praėjusį savaitgalį Kėdainių arenoje vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų meno kolektyvų festivalis „Ei, studente, sukis vėju“, vienijantis mylinčius ir puoselėjančius lietuvių tautinį meną studentus. Renginyje su kitais 17 kolektyvų iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos koncertavo ir VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ (meno vadovė Jolanta Kisielytė-Sadauskienė, choreografė Loreta Putvinskaitė-Vičienė, orkestro vadovas Arvydas Jankus, chormeisteris Vilius Tavoras). Tautinių šokių kolektyvai bei dainų ir šokių ansambliai be tradicinės studentiškojo festivalio koncertinės programos atliko ir būsimos Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės „Gaudeamus“, kuri 2022 m. vasarą turėtų įvykti Vilniuje, kūrinius. Jungtiniam chorui ir orkestrui kelis kūrinius dirigavo ir ansamblio vadovai: J. Kisielytė-Sadauskienė („Lek gervelė“ ir „Gimę Lietuvoj“) ir V. Tavoras („Subatos vakare“), A. Jankus ir Jokūbas Vaitelė su jungtiniu orkestru grojo solo birbynėmis kūrinyje „Linksmasis pokalbis“. Ansambliečiai dėkoja šių metų festivalio rengėjams KTU tautinio meno ansambliui „Nemunas“ už galimybę dalyvauti ir visiems kolektyvams (iš viso koncertavo daugiau nei 500 festivalio dalyvių) už gerą nuotaiką atliekant bendrus kūrinius bei gražių akimirkų kupiną koncertą.

Koncerto transliacijos įrašas. 

Sostinėje, VDU Švietimo akademijos patalpose, duris atvėrė modernus vaikų darželis

Šių metų rugsėjo mėnesį Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos naujose patalpose, įsikūrė vaikų darželis „Mažųjų akademija“. Prieš penkerius metus sostinėje atidarytas vaikų darželis savo ugdymo procesą vykdė kitose patalpose, tačiau šiais metais nuspręsta mažuosius ugdyti naujose, šiuolaikiškose, moderniose erdvėse, kurios įrengtos universitete.

Lapkričio 23 d. įvyko iškilminga šventė „Su pasaka aplink pasaulį“, kurioje oficialiai mažiesiems ugdytiniams pristatytos naujosios patalpos.

„Esame moderni ir novatoriška įstaiga, kurianti ugdymą, atitinkantį XXI amžiaus vaiko poreikius. Pasaulio naujovėmis paremtą bei į vaiką orientuotą ugdymą organizuoja kompetentingi pedagogai. Ugdymo kokybę darželyje ir įstaigos prestižą visuomenėje stiprina ryšiai su VDU Švietimo akademijos, mokytojų rengimo centro, akademine bendruomene. Bendradarbiaujama su įvairių studijų programų dėstytojais bei studentais, vaikai naujų patirčių įgyja iš nuolat pedagoginę praktiką atliekančių Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programos studentų. Tad darželio patalpos šiuolaikiškai įrengtos, saugios, spalvingos, atitinkančios higienos normas. Ugdymo ir ugdymosi aplinkoje yra pakankamai įvairių edukacinių priemonių, skatinančių aktyvią vaiko veiklą, jo smalsumą, kūrybiškumą, vaizduotę. Džiaugiamės, jog darželio erdvės ir įrengimas atliepia šių dienų interjero tendencijas, pavyzdžiui, įdiegta moderni rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri, pasak mokslininkų, padeda mažinti įvairių virusų plitimą, kas šiuo metu yra labai aktualu. Vaikų džiaugsmui ir smagiam pasibuvimui lauke įrengta uždara, erdvi, apšviesta aplinka“, – sako vaikų darželio „Mažųjų akademija“ direktorė, edukologė Ieva Pažusienė.

Vaikai iš arti pamato universiteto erdves

Darželis veikia ir kaip universiteto praktinio mokymosi bazė. Pasak direktorės I. Pažusienės, reikalui esant, dėstytojai konsultuoja pedagogus bendraisiais ugdymo ir vaikų elgesio klausimais bei padeda spręsti konkrečių vaikų problemas. Taip pat dėstytojai, ugdymo krypties programų studentai atlieka įvairius edukologijos srities tyrimus, kurių rezultatai prisideda tobulinant ugdomąją veiklą. „Taip pat mūsų mažieji iš arti gali pamatyti universiteto auditorijas, pasinaudoti žaidimų, robotikos laboratorijomis, susipažinti su būsimais mokytojais ar moksleiviais, besidominčiais pedagogo profesija“, – teigia I. Pažusienė.

Teorines žinias išbando praktiškai

Darželyje pedagoginę praktiką atlieka Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bakalauro programos studentai, didžioji dalis praktikantų lieka dirbti. Taip atsitiko ir pedagogei Gretai Kaziukonytei, pasak kurios, šiame darbe reikia turėti kantrybės, ryžto, noro bei mylėti vaikus. Šiuo metu ji studijuoja Švietimo vadybos magistrantūrą VDU, tad paskaitas derina su darbu. „Visuomet stengiuosi atiduoti visą save tiek darbui, tiek studijoms, tad pastebiu, kad dažnai nebeatrandu laiko sau, tačiau verta paminėti, kad vaikų šypsenos, rūpestis, meilė, šiluma, pokalbiai atperka viską“, – tvirtina Greta.

Dar viena Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos II kurso studentė Vestina Navickaitė pasiūlymo išbandyti save dirbant su vaikais sulaukė paskaitos metu.

„Dirbti šiame darželyje pradėjau vasarą, baigusi pirmą kursą. Planavau, kad tai bus darbas tik vasaros laikotarpiu, tačiau iki šiol esu nuostabaus kolektyvo dalimi, kurio dėka ir priėmiau sprendimą likti. Tai buvo teisingas žingsnis, nes paskaitų metu gautą teorinę medžiagą galiu išbandyti praktikoje, atliekant įvairias užduotis galiu pasinaudoti jau turimomis žiniomis, įgytomis darbe, kas leidžia užduotis atlikti tikslingiau bei kokybiškiau, taip pat kiekvieną dieną tenka susidurti su situacijomis, kurios nėra aprašytos teorinėje dalyje, kas leidžia tobulėti bei augti kaip pedagogui“, – sako V. Navickaitė.

 

Komandos subūrimas remiasi stebuklingąją „2P“ taisykle

Šiuo metu vaikų darželyje veikia trys grupės, ateityje planuojama įkurti ir ketvirtąją. I. Pažusienės teigimu, patirtis rodo, kad norint suburti sėkmingą pedagogų komandą, reikia vadovautis stebuklinga „2P“ taisykle. Kas tai yra? Pagarba ir pasitikėjimas vienas kitu. „Be abipusio pasitikėjimo, pagarbos – komandos nebus. Džiaugiamės, jog mūsų komandoje dirba šiuolaikiški ir naujos kartos pedagogai, mokantys bent vieną ar dvi užsienio kalbas, įvaldę šiuolaikines technologijas, nuolat augantys ir tobulėjantys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šiuo metu dalyvaujame tarptautiniame gerosios edukacinės patirties sklaidos projekte su Norvegijos vaikų lopšeliu-darželiu, nuolat bendradarbiaujame su „Erasmus+“ programos studentais“, – sako I. Pažusienė.

 

 

 

Kviečiame dalyvauti nuotoliniame renginyje Vasaros sezono galimybių mugė

Vasara kiekvienam studentui yra ne tik tinkamas metas atsipūsti nuo mokslų, tačiau ir puikus laikotarpis savo laiką skirti kelionėms, išbandant save savanorystėje, atliekant praktiką ar atrandant save įvairiuose darbuose, taip pasisemiant naujų žinių, patirčių ir nuotykių. VDU Karjeros centras kviečia studentus pradėti vasarai ruoštis jau dabar!

Lapkričio 30 d., 17:00 val. susitikime nuotolinėje platformoje „ZOOM“, kurioje vyks Vasaros sezono galimybių mugė, numatoma renginio trukmė – 1 valanda. Šio renginio metu galėsite išgirsti pokalbį su VDU absolvente, Work&travel programos dalyve Samanta Ėringe, kuri papasakos ir pasidalins savo įgytomis patirtimis ir iššūkiais Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po pokalbio renginį pratęsime kartu su įmonėmis, organizuojančiomis sezoninių darbų programas studentams, kurios dalinsis savo veiklos pasiūlymais užsienyje.

Dalyvaujančios įmonės:

  • „Jaunimo kelionės“ jau dešimtmetį organizuojanti įvairias programas į tolimas šalis. Su jaunimo darbo, atostogų, studijų programomis keliaujame į JAV, Kanadą, Australiją, Naująją Zelandiją ir Japoniją. Populiariausia vasaros programa – “Work and Travel USA” programa Jungtinėse Amerikos valstijose, kuomet studentai keliauja vasaros atostogų metu padirbėti JAV turistinėse vietose, užsidirbti pinigų kelionėms, pakeliauti ir grįžti į studijas. Apie programą papasakos Laura Žūsinaitė, „Jaunimo kelionės“ vadovė.
  • VšĮ „Pasaulio lietuvių praktikos ir studijų užsienyje centras“. Dirbk ir keliauk JAV! Work and Travel, Camp Counselor, Internship, Au Pair, Teacher programos studentams ir absolventams.
  • „Southwestern Advantage Lietuva“. JAV tiesioginių pardavimų kompanija, kuri suteikia galimybę aukštųjų mokyklų studentams įgauti darbo patirties ir verslumo įgūdžių, išsiugdyti charakterio savybes, padedančias siekti tikslų gyvenime bei susimokėti už savo studijas. Kiekvieną vasarą, beveik 1500 studentų iš daugiau nei 200 viso pasaulio universitetų pardavinėja išsilavinimui skirtas sistemas šeimoms JAV ir Kanadoje. Tai viena sunkiausių, tačiau labiausiai atsiperkančių studentų programų pasaulyje. Studentai įgauna pasitikėjimo savimi, patirties ir įgūdžių, kurie veda juos svajonių įgyvendinimo link!

Po įmonių prisistatymų kartu su atstovais įvyks diskusija, kurios metu galėsite užduoti visus jums rūpimus klausimus. Norint dalyvauti renginyje būtina registracija, prisijungimą į nuotolinį susitikimą jums atsiųsime registracijoje nurodytu el. paštu.

Facebook renginio nuoroda. 

Registracijos nuoroda.

Kviečiame aktyviai dalyvauti ir kurti planus artėjančiai vasarai!

Novatoriškos sporto studijos apims ne tik meistriškumo ugdymą

„Žvelgiant į 2021–2030 m. valstybinę sporto plėtros strategiją, matome, kad dabartinis aukšto meistriškumo sportininkų rengimas neatitinka vizijos, išsikeltų tikslų ir uždavinių. Lietuvoje trūksta kvalifikuotų sporto specialistų“, – teigia Karate-Shotokan Lietuvos čempionė bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos (ŠA) docentė dr. Aušra Lisinkienė.

Ekspertė pasakoja, kad 2021–2030 metų valstybinėje sporto plėtros strategijoje yra aiškiai įvardytos pagrindinės sisteminės problemos, susijusios su aukšto meistriškumo sportininkų bei trenerių rengimu. „Šiandieninė Lietuvos sporto sistema neužtikrina sporto rezultatų augimo, stiprinančių pilietinį tapatumą, patriotizmą, nepakankamas tarptautinius reikalavimus atitinkančių sporto bazių ir treniruočių kompleksų lygis, po reformos vis dar neveiksni aukšto meistriškumo sportininko auginimo sistema. Akivaizdu, kad trūksta naujos kartos kvalifikuotų sporto specialistų tiek savivaldos tiek nacionaliniame lygmenyse“, – tikina A. Lisinskienė. Pasak jos, žinant ir drąsiai įsivardinant sistemines sporto problemas, reikia ieškoti galimų sprendimo būdų.

Remiasi gerąja tarptautine praktika

„Lygiuojantis į europinį sporto modelį, pagal kurį svarbiausią vaidmenį atlieka sporto federacijos ir kurio pagrindą sudaro įvairūs subjektai – nuo savivaldybių centrų, nacionalinių olimpinių komitetų iki trenerių ir sportininkų bei savanorių (kuriems tenka pagrindinis vaidmuo remiant visą sporto struktūrą), būtina užtikrinti naujos kartos sporto specialistų rengimą, atitinkantį šiuolaikinius tarptautinio lygmens standartus“, – teigia profesionali sportininkė ir VDU mokslininkė A. Lisinskienė.

Siekiant sukurti efektyvią ir naujovišką aukšto meistriškumo sportininkų rengimo sistemą, kuri užtikrintų kvalifikuotų sporto specialistų paruošimą, nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio VDU Švietimo akademijoje (ŠA) bus pradėta vykdyti Sporto krypties (Pasiekimų sportas) bakalauro studijų programa „Sporto studijos“. Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) šią studijų programą akreditavo ir įvertino labai gerai, ypač pagirtas siekis sudaryti itin palankias sąlygas negalią turinčių studentų įtraukimui, jų integravimui sukuriant palankią ir draugišką aplinką bei prieinamesnę infrastruktūrą.

VDU ŠA vicekancleris bei Tarptautinės ir Europos irklavimo federacijos tarybos narys prof. dr. Algirdas Raslanas sako, kad naujai ketinama vykdyti VDU Sporto studijų programa prisidės prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siekių ir uždavinių įgyvendinimo ne tik naujoviškai rengti aukšto meistriškumo sportininkus, bet ir prisidės prie sporto bendruomenės inovacijų panaudojant mokslo, lyderystės, daugiakalbystės ir dirbtinio intelekto galimybes – visą tai, ką gali suteikti tarpdiscipliniškumu garsėjantis Vytauto Didžiojo universitetas.

„Naujos kartos trenerių rengimą VDU mato ir suvokia ne tik savo srities žinovą, profesionalą, bet ir artes liberales principais bei tarpdiscipliniškumu grįstą, inovatyvų, platesnių gebėjimų, žinių ir kompetencijų įgijusį naujos kartos trenerį“, – tikina VDU ŠA vicekancleris prof. dr. A. Raslanas

 

Siaurų sporto šakų specializacija – atgyvenusi praktika

Programos vadovė doc. dr. A. Lisinskienė pasakoja, kad Sporto studijų programa yra autentiška ir išskirtinė, nes vienintelė šalyje orientuota į šiuolaikinį sporto trenerių rengimą ir žvelgianti į sporto trenerių rengimą per integralų ir visuminį, plačios aprėpties ir plačios erudicijos sporto trenerį.

 „Ši studijų prorgama yra parengta atsižvelgiant į sėkmingai plėtojamas Amerikos sporto švietimo programos (angl. American Sport Education Program) nuostatas, atsisakant smulkių sporto šakų specializacijų, bet siekiant ugdyti žmogaus pasirengimą, polinkį suvokti studijų objektą, numatyti situaciją, atlikti tam tikrą su studijų objektu susijusią tikslingą veiklą“, – teigia docentė ir papildo, kad Sporto studijų programa išsiskirs dar ir tuo, kad studentai galės rinktis alternatyvius, sporto šakos trenerio kvalifikaciją pagilinančius bei papildančius studijų dalykus, tokius kaip: Atletinis rengimas; Sporto psichologija; Asmeninio trenerio meistriškumas; Taikomoji žaidimų veiklos analizė, kurie yra ir itin svarbūs kiekvienos sporto šakos trenerio kompetencijai pagilinti. Ypatingai svarbu pažymėti, kad šiuo metu sudaryta galimybė pasirinkti ir Kauno Žalgirio naujos trenerių rengimo koncepcijos gilinamąsias studijas.

Plačiau apie studijų programą.

Nauja Lietuvių kalbos ir literatūros programos atnaujintojų grupės vadovė tapo VDU dėstytoja doc. dr. Žydronė Kolevinskienė

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) informuoja, kad prie Lietuvių kalbos ir literatūros programos atnaujintojų grupės prisijungė 5 nauji ekspertai, paskirta nauja grupės vadovė. Ja tapo humanitarinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė, literatūrologė Žydronė Kolevinskienė.

„Naujoji grupės vadovė Žydronė Kolevinskienė šiuo metu dirba Nacionalinėje švietimo agentūroje, yra ugdymo turinio atnaujinimo kompetencijų aprašų rengimo grupės narė. Paprašėme jos imtis papildomų funkcijų ir tikimės, kad ji sėkmingai tęs Lietuvių kalbos ir literatūros programos atnaujinimo darbus, koordinuos viešą diskusiją su švietimo bendruomene bendriems sprendimams rasti“, – sako NŠA direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.

NŠA, paskelbusi ekspertų Lietuvių kalbos ir literatūros programai rengti papildomą atranką, grupę papildyti kvietė lietuvių kalbos ir literatūros specialistus – mokytojus ir mokslininkus. Dokumentus dalyvauti atrankoje pateikė 5 pretendentai. Jiems visiems pasiūlyta prisijungti prie atnaujintojų grupės.

Netrukus darbus su atnaujinama lietuvių kalbos ir literatūros programa pradės humanitarinių mokslų daktarė Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vadovė, mokslo tyrimų programos „Moderniosios Lietuvos literatūrinis kanonas“ vadovė; Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros docentas dr. Mindaugas Kvietkauskas, literatūrologas, mokyklinių chrestomatijų „Literatūra 11–12 klasei“ redakcinės kolegijos narys, tekstų autorius; Nijolė Toleikytė, Vilniaus Biržiškos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, lietuvių kalbos ir literatūros vadovėlių 8 klasei bendraautorė; Vilniaus universiteto docentė dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė, visuotinės literatūros kurso dėstytoja, Lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatijos 11 klasei viena rengėjų; humanitarinių mokslų daktarė Aistė Kučinskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja, Literatūros tarybos prie Kultūros ministerijos pirmininkė.

Prie atnaujintojų grupės prisijungusiems ekspertams pavesta kuruoti pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos literatūrinės dalies turinio atnaujinimą.

 

Savaitgalį Vilniuje oš studentų liaudiškos muzikos festivalis „Linksminkimos“

Dainuojančią, šokančią, muzikuojančią studentiją vienijantis festivalis „Linksminkimos“ lapkričio 20–21 d. kviečia visus į nuotaikingą, gerų emocijų žadančią šventę Vilniuje.

Jau vienuoliktą kartą vyksiančiame studentų festivalyje, kurį organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras, dalyvaus Lietuvos aukštųjų mokyklų dainų ir šokių ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos ir festivalio svečiai – elektroninės muzikos duetas Uraganius ir Aira iš Klaipėdos.

Festivalio atidarymo koncertas, vyksiantis lapkričio 20 d. 14 val. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje, bus skirtas liaudies dainoms ir instrumentinei muzikai. Renginyje koncertuos kolektyvų chorai bei vokaliniai ansambliai.
Lapkričio 21 d. 13 val. į Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatrą žiūrovus pakvies šventinis festivalio koncertas „Šokim trypkim, linksmi būkim“. Meno ansamblių programose skambės tradicinės ir aranžuotos liaudies dainos, bus atliekami sceniniai liaudiški šokiai. Kiekvienas kolektyvas pristatys 10 min. trukmės programą – gražiausius, originaliausius, meniškiausius kūrinius.
Šventinį koncertą vainikuos Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigto aukščiausio mėgėjų meno apdovanojimo „Aukso paukštė“ nominacijos „Už nuopelnus tautinei kultūrai“ įteikimo baletmeisteriui Vytautui Buterlevičiui iškilmės.
Festivalyje dalyvaus VDU Švietimo akademijos ansamblis „Šviesa“, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos ansamblis „Sietuva“, KU ansamblis „Vytinė“, „Vilnius Tech“ universiteto ansamblis „Vingis“, LSMU ansamblis „Ave Vita“, VU Šiaulių akademijos ansamblis „Saulė“, Vilniaus kolegijos ansamblis „Voruta“, VDU Žemės ūkio akademijos ansamblis „Sėja“ ir kapela „Ūkininkas“, VU ansamblis „Jaunimėlis“, KTU ansamblis „Nemunas“.
Šis festivalis – vienas renginių, padėsiančių studentų kolektyvams geriau pasirengti artėjančiam svarbiam kultūros įvykiui – Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventei „Gaudeamus“. Planuojama, kad devynioliktą kartą rengiama šventė 2022 m. vasarą trijų šalių jaunimą suburs Lietuvos sostinėje Vilniuje.