Perkvalifikavimo (modulių) studijos pedagogams.

 

Perkvalifikavimo (modulių) studijos pedagogams

 

 

Vytauto Didžiojo universitetas vykdo Švietimo akademijos pedagogų perkvalifikavimo programas, pasirinkus modulio studijas, kur galima įgyti papildomą dalykinę kompetenciją/specializaciją.

Studijas papildomų dalykinių kompetencijų įgijimui finansuoja NŠA, įgyvendindama projektą „TĘSK: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Projektas Nr. 10-045-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.

Daugiau informacijos NŠA interneto svetainėje: https://www.nsa.smm.lt/projektai/ugdymo-projektai/projektas-tesk-ateik-tobulek-prisidek/

Jie vis dar paliekami nuošalyje: Aistės tikslas – padėti vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių

„Nieko jam neduokite, nieko nerodykite”, – šie nejautrūs vienos mokytojos žodžiai, ištarti edukacinės parodos mokykloje metu apie autizmo spektro sutrikime esantį mokinį, skaudžiai įsirėžė Aistės Kančauskaitės-Vaitiekūnės atmintyje ir tapo lemiamu posūkiu jos pačios profesiniame kelyje.

2014 metais, baigusi verslo vadybos studijas universitete, anuomet ji tvirtai sau prisiekė daugiau niekada nesėdėti akademiniame suole, tačiau šiandien ji – ir vėl studentė, su užsidegimu studijuojanti specialiąją pedagogiką. Kelias, atvedęs ją į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademiją, prasidėjo nuo jos organizuojamos edukacinės drugelių parodos. Būtent čia, stebėdama, kokie mokytojai yra sutrikę ir pasimetę, bandydami į veiklas įtraukti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, Aistė suprato savo tikrąjį pašaukimą – padėti tiems, kurie neretai vis dar lieka švietimo sistemos nuošalyje.

Buvo tarp neapsisprendusiųjų

„Aš iki pat paskutinės dienos galvojau, kad studijuosiu psichologiją, bet kai jau reikėjo pildyti prašymus, suabejojau, kad tai yra tai, ko aš noriu”, – pasakoja Aistė, prisimindama savo svarstymus, bebaigiant mokyklą, kur stoti ir kokį universtetą bei studijų kryptį pasirinkti.

Daugelis jos bendraklasių, atrodė, tvirtai žinojo, ko nori – vieni buvo apsisprendę siekti medicinos diplomo, kiti rinkosi ekonomiką ar verslo vadybą, o Aistė buvo tarp neapsisprendusiųjų.

„Mano tėvai buvo verslūs žmonės, turėjo savo verslus, valdė įvairias įmones, parduotuves ir pan. Atrodė, gal ir man neblogas kelias būtų rinktis verslo vadybą. Mano sesuo yra baigusi kūno kultūros studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete, brolis – telekomunikacijų inžineriją, taigi šeimoje mes, vaikai, rinkomės labai skirtingas kryptis. Jokio spaudimo, ką rinktis, tėvai nedarė, tiesiog tai buvo laikas, kai turėjau pati pasirinkti ir bandyti atrasti savąjį kelią”, – sako A. Kančauskaitė-Vaitiekūnė.

Galiausiai, pasirinkusi verslo vadybos studijas Vilniaus universitete, ji aktyviai įsitraukė į universiteto gyvenimą, dalyvavo ir studentų atstovybės veikloje, tačiau tie metai nestokojo ir kartėlio. Baigusi studijas, ji tvirtai sau pasakė, kad universiteto suole daugiau niekada nebesėdės.

„Universitetas man paliko įspūdį kaip vieta, kur gaunamos tik teorinės, pernelyg nuo realaus gyvenimo atitolusios žinios”, – mena ji.

Graikijoje išmoktos pamokos

Neilgai trukus po studijų baigimo Aistė išvyko gyventi į užsienį – trejus metus praleido Graikijoje. Iš pradžių dirbo barmene, vėliau ėmėsi ir organizacinių, su planavimu bei komunikacija susijusių darbų.

„Graikijoje labiausiai išmokau vertinti šeimą. Kai per metus į Lietuvą grįždavau vos kelioms savaitėms, kaip niekad ryškiai mačiau, kaip greitai bėga laikas – vieno susitikimo metu, rodos, sesės ir brolio vaikai dar vaikai, o netrukus, žiūrėk, jie jau beveik paaugliai”, – dalijasi Aistė.

Aistė Graikijoje

Graikų gyvenimo epicentre yra šeima, taigi ten pagyvenusi ji išmoko vertinti laiką drauge, betarpiškai kitais rūpintis ir padėti: „Mačiau, kaip betarpiškai ir artimai jie bendrauja šeimose, mums, lietuviams, to dar mokytis ir mokytis. Jei net neprašai pagalbos, nors jie mato, kad nesusitvarkai ir turi sunkumų, jie patys ateina tau geranoriškai padėti. Ši šalis mane visų pirma išmokė dėkingumo”.

Nustumti į užribį

Grįžusi iš Graikijos į Lietuvą, Aistė su šeima ėmėsi verslo – pradėjo organizuoti edukacines drugelių parodas.

 „Iš pradžių tai buvo tiesiog tropinių drugelių paroda, bet ilgainiui pamatę, koks didelis yra darželių bei mokyklų susidomėjimas, įtraukėme daugiau edukacinių elementų. Dabar išsamiai pasakojame vaikams apie drugelio gyvenimo ciklą, jų svarbą gamtoje, mūsų gyvenime, simbolinę reikšmę literatūroje ir panašiai”, – pasakoja pašnekovė.

Nuo 2018 metų šis projektas buvo įtrauktas į Kultūros paso programą, taigi edukacinių renginių mokyklose bei darželiuose itin padaugėjo.

Būtent darbas su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, kuriuos sutikdavo edukacijose, ir paskatino Aistę grįžti į universiteto suolą.

„Ypač po COVID-19 pandemijos, kai intensyviau pradėjome važinėti po šalies darželius ir mokyklas, pamatėme, kokia didelė tai yra problema – labai daug mokytojų vis dar nežino, kaip dirbti su ugdymosi sunkumų turinčiais vaikais. Man buvo skaudu matyti, kai, pavyzdžiui, autizmo spektrą turinčius vaikus edukacijų metu buvo bandoma palikti nuošalyje, nebuvo norima įtraukti jų į bendras veiklas drauge su jų bendraklasiais. Kartą tiesiog buvo pasakyta „jam nieko neduokite, nieko nerodykite”. O man svarbu juos įtraukti. Norėjau išmokti būdų, kaip juos įtraukti, sudominti, perteikti jiems visa tą informaciją”, – akcentuoja A. Kančauskaitė-Vaitiekūnė.

Tikslas – keisti visuomenės požiūrį

Pradėjusi VDU Švietimo akademijoje Vilniuje studijuoti Specialiąją pedagoginę pagalbą: specialiąją pedagogiką, Aistei iš pradžių atrodė, kad pagrindinis jos tikslas – išmokti dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, tačiau ilgainiui ji suprato, kad ne ką mažesnis iššūkis – ir keisti visuomenės požiūrį. Būtent šis požiūris, Anot Aistės, iš dalies lemia ir tai, kad mūsų šalyje specialiųjų pedagogų itin trūksta – vos pradėję šias studijas nepatyrę pirmakursiai jau sulaukia kvietimų dirbti darželiuose bei mokyklose.

 „Didelė dalis mokytojų vis dar neturi reikiamų kompetencijų dirbti su šiais vaikais, integruoti juos į kasdienes veiklas. Visuomenė taip pat dar nepasiruošusi šiai integracijai”, – neabejoja ji.

Kalbėdama apie nepakankamą visuomenės supratimą, Aistė dalijasi asmenine patirtimi: „Mano sesuo neseniai išgirdo, kad jos vaikui reikia logopedo. Iš pradžių ji išsigando, nes ne visai buvo aišku, kodėl to reikia, kas ta vaiko gerovės komisija ir kaip ji veikia, kodėl reikia vaiką tikrinti ir specifiškai su juo dirbti. Visuomenei logopedas vis dar yra kaip baubas. Jei vaikams prireikia specialiojo pedagogo pagalbos, tai, atrodo, tie vaikai tarsi nustumiami į paraštes, tarsi jie būtų su intelekto negalia, nors toli gražu to nėra”.

Paklausta, kokia specialioji pedagogė ji pati norėtų būti, Aistė šypteli ir atsako paprastai „Gera”. Ir netrukus priduria: „Norėčiau daryti įtaką kitiems, keisti tiek vaikų šeimų, tiek pedagogų, tiek visuomenės požiūrį. Labiausiai norėtųsi matyti vaiko sėkmę – kai jis yra įtrauktas, matomas, matyti, kad jis supranta. Ne kad išmoksta dalykų, bet kad supranta”, – pabrėžia pašnekovė.

Kasmet išbandyti kažką naujo

Nors studijos ir darbas užima daug laiko, Aistė savo kasdienybėje randa laiko ir mylimiems pomėgiams. Ji nuo 9 metų dainuoja chore – dabar lanko suaugusiųjų chorą, kuriam vadovauja ta pati vadovė kaip ir mokykloje.

Aistė su choru Dainų šventėje

„Per tuos užsiėmimus, kurie trunka po 1,5 valandos du kartus per savaitę, apart dainavimo aš apie nieką kitą negalvoju. Man tai – ir atsipalaidavimas, ir terapija”, – sako ji, pabrėždama, kaip svarbu turėti veiklą, kuri padeda pailsėti.

Laisvalaikiu ji taip pat fotografuoja įvairius renginius – dažniausiai koncertus ir konferencijas, namuose gamina rankų darbo žvakes, iš epoksidinės dervos gamina suvenyrus, kurių reikia drugelių parodai.

„Svarbu nuolat mokytis, kiekvienais metais išbandyti, atrasti ir išmokti kažką naujo. Stengiuosi mokytis ir niekada nesustoti”, – savo patirtimi dalijasi Aistė.

VDU ŠA mišrus choras „Ave Vita“ švenčia 90 metų jubiliejų

Kas būtų galėjęs pagalvoti, kad 90 metų istoriją skaičiuojantis choras „Ave Vita“, kuris atstovauja VDU Švietimo akademiją Vilniuje, taps vienu ryškiausių Lietuvos chorinio meno ambasadorių? Tai ne tik kolektyvas, bet ir gyva istorija, persmelkta begale koncertų, tarptautinių ir nacionalinių pergalių, muzikinių projektų, draugysčių, eksperimentų. Jubiliejui artėjant, metas prisiminti svarbiausias akimirkas ir atskleisti, kuo gi choras gyvena šiandien, rašoma choro pranešime žiniasklaidai.

Tarptautinis spindesys ir „Aukso paukštės“ sparnai

Choras „Ave Vita“ jau seniai peržengė Lietuvos ribas. Jų balsai skambėjo didžiausiuose tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose tokiose šalyse kaip Vokietija, Olandija, Malta, Šveicarija, Graikija, Ispanija, Belgija, Turkija, Čekija, Gruzija, USA, Meksika ir daugybė kitų. Kolektyvas ne tik dalyvavo, bet ir pelnė prizines vietas, o už savo nuopelnus sulaukė ypatingo pripažinimo – „Aukso paukštės“ nominacijos „Tarptautinio spindesio žvaigždė“.

Pirmoji paukštė choro padangę aplankė 2002 metais, o štai, praėjus lygiai 20 metų – 2022 metais chorą aplankė dar viena „Aukso paukštė“ – „Geriausias suaugusiųjų choras ir vadovas“. Šis „Aukso paukštė“ apdovanojimas chorui „Ave Vita“ skirtas už aktyvią pastarųjų metų veiklą: koncertus, dalyvavimą svarbiausiuose šalies renginiuose, konkursuose pelnytus prizus, festivalių bei seminarų inicijavimą.

Muzika be sienų: nuo akademinės klasikos iki televizijos projektų

Kasmet „Ave Vita“ surengia 40–50 koncertų universitetuose, mokyklose, bažnyčių skliautuose, parkuose, arenose ir prestižinėse koncertų salėse Lietuvoje ir svetur. Jo repertuare – religinė muzika, populiarios melodijos, lietuvių ir užsienio autorių opusai bei harmonizuotos liaudies dainos. Choras nevengia ir stambių formų kūrinių: su aukšto lygio orkestrais ir kitais chorais iš Lietuvos, Vokietijos, JAV ir kitų šalių surengtas ne vienas koncertas ir bendras projektas.

2009 metais choras žengė į naują erdvę – televizijos ekranus. LRT projekte „Lietuvos balsai“ jie sulaukė didžiausio pripažinimo, o vėliau tapo neatsiejama „Žvaigždžių duetų“, „Auksinio balso“ kitų televizinių projektų, socialinių iniciatyvų, tiesioginių transliacijų, minėjimų dalimi. „Ave Vita“ dainavo kartu su garsiausiais Lietuvos klasikos ir populiariosios muzikos solistais, atlikėjais.

 

„Raštų pynė“ – unikalus tautinio identiteto pristatymas

Be koncertų, konkursų ir projektų, „Ave Vita“, kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centro yra sukūręs ir vieną ypatingą projektą – teatralizuotą koncertą „Raštų pynė“. Tai ne tik muzikinis pasirodymas, bet ir Lietuvos kultūros paveldo švietėjiškas renginys, kuriame pristatomas lietuvių tautinis kostiumas bei skirtingų regionų folkloras. Su šiuo projektu choras keliavo po Lietuvą ir svečiavosi įvairiuose Europos miestuose.

Kas laukia jubiliejaus metu?

90-metis negali praeiti tyliai! Jau planuojama išskirtinė jubiliejinė programa, kuri skambės įvairiuose koncertuose, miestuose ir miesteliuose ištisus metus. Choras apjungs savo istorijos svarbiausius momentus su naujais muzikiniais atradimais. Bus ypatingi svečiai, staigmenos ir, žinoma, muzika, kuri nepaliks abejingų.

Svarbiausias jubiliejaus renginys – gegužės 9 d. 19 val. Vilniaus Rotušėje vyksiantis jubiliejinis choro koncertas, kuriame dalyvaus visi esami, buvę choro nariai, vadovai, choro draugai iš Lietuvos ir viso pasaulio. Kiekvieno jubiliejaus tradicija – sujungti bendroms dainoms visus esamus, buvusius choro narius, visas kartas, visus Lietuvos kampelius ir pasijausti taip, kaip kaskart, kai nuskamba choro „Ave Vita“ atliekama muzikinė melodija.

Muzika, kuri niekada nesustoja

90 metų – tai ne tik skaičius. Tai istorija, tradicija ir aistra muzikai, kuri nesustoja augti. „Ave Vita“ ir toliau ieško naujų kelių, eksperimentuoja ir džiaugiasi galimybe skleisti chorinę muziką tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.

„Ave Vita“ kviečia nepraleisti šios ypatingos sukakties renginių!

Konferencijoje „Jaunojo pedagogo klubo evoliucija: nuo mokinio iki mokytojo“ – 200 mokinių diskutavo apie mokytojo profesiją

Kovo 14 d., Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko mokinių konferencija „Jaunojo pedagogo klubo evoliucija: nuo mokinio iki mokytojo“, kurią organizavo VDU Švietimo akademija ir Kauno rajono Švietimo centras. Konferencijoje dalyvavo 200 mokinių iš Kauno miesto bei rajono, Alytaus, Šilutės, Šiaulių, Šakių, Utenos, Ukmergės savivaldybių. Tai 9–12 klasių mokiniai, besimokantys specializuotose ugdymo krypties klasėse arba dalyvaujantys Jaunojo pedagogo klubo veikloje.

Konferenciją atidarė VDU Rektorius Juozas Augutis, Kauno rajono savivaldybės vicemeras Lukas Alsys, kurie pasveikino mokinius, kalbėjo apie studijų galimybes universitete bei mokytojo profesiją. Kauno rajono menų mokyklos mokytoja, smuikininkė Paulina Daukšytė padovanojo kelis muzikinius numerius.

Konferencijoje VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė skaitė pranešimą apie pokyčius švietimą ir šių dienų herojus mokytojus. Pristatė naujausius tyrimus apie mokytojo profesiją, taip pat neseniai pasirodžiusią VDU Švietimo akademijos kampaniją  „Šimtai pamokytojų, o tu tapk mokytoju. Klausyk širdies balso ir studijuok pedagogiką VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune“ .

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas dr. Mindaugas Nefas mokiniams kalbėjo apie tai, kodėl mokytojas visada „auga“ ir kodėl verta dirbti mokymosi įstaigoje.

Vėliau Kauno rajono, Panevėžio rajono savivaldybių Jaunojo pedagogo klubo bei Rokiškio Romuvos gimnazijos ugdymo krypties klasių mokiniai skaitė pranešimus apie savo įkvepiančius mokytojus, dalijosi patirtimi apie šešėliavimo programą, dalyvavimą klube.

Antroje dalyje mokiniai dirbo sekcijoje: ateities mokykla; naujos technologijos ir inovacijos pamokoje; Mokytojo supergalios; jaunojo pedagogo klubas 2030 metais; dirbtinis intelektas – mokytojo draugas ar konkurentas?; svajonių mokyklos bendruomenė; vieną dieną tapčiau Švietimo, mokslo ir sporto ministru. Pirmi darbai. Mokiniai padarė žurnalistinį reportažą, sukūrė video klipą, repą apie dirbtinį intelektą, vizualinius plakatus. Taip mokiniai ne tik diskutavo aktualiais švietimo klausimais, dirbo darbo grupėse, bet ir turėjo galimybę užmegzti naujas draugystes bei bičiulystes.

 

Inovatyvios iniciatyvos leidžia „pasimatuoti“ pedagogo profesiją

Prieš trejus metus Kauno rajono savivaldybės švietimo centro iniciatyva, bendradarbiaujant su VDU Švietimo akademija, susikūrė Jaunojo pedagogo klubas, kurio tikslas – sudaryti sąlygas Kauno rajono vyresniųjų moksleivių mokiniams įgyti žinių ir patirties bei susipažinti su mokytojo profesija. Šiandien šiame klube yra virš 50 mokinių, kiekvienais metais iš šio klubo keli mokiniai pasirenka pedagogikos studijas aukštojoje mokykloje.

Tais pačiais metais Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje atsirado ugdymo krypties klasė.

Šių iniciatyvų gerąja patirtimi užsikrėtė ir kitos savivaldybės, tad šiandien Rokiškio Romuvos gimnazijoje yra įkurta ugdymo krypties klasė, Jaunojo pedagogo klubai veikia Alytaus miesto savivaldybėje, Utenos miesto savivaldybėje, Panevėžio rajono savivaldybėje, Šilutės rajono savivaldybėje.  Netrukus klubai bus įkurti Šakių bei Šiaulių miesto savivaldybėse.

Siekiant spręsti pedagogų trūkumo problemą, Lietuvoje imamasi įvairių inovatyvių iniciatyvų. Viena jų – specializuotos ugdymo krypties klasės bei Jaunojo pedagogo klubas.

„Sprendimas tapti mokytoju negimsta spontaniškai. Tai sritis, kurią turime vaikams atskleisti iš kitos pusės”, sako VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

 

Vyks konferencija „Dabarties transformacijos pradiniame ugdyme: patyrimo ir refleksijos galia“, skirta pradinio ugdymo mokytojams

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedroje jau tampa tradicija pavasarį pakviesti pradinio ugdymo pedagogus, mokslininkus, studentus ir visus besidominčius pradinio ugdymo tematika į kasmetinę konferenciją.

Konferencijos tikslas – pasidalinti naujausiais tyrimais ir praktikomis, kurios plėtojamos VDU Švietimo akademijoje.

Konferencija tampa svarbia platforma dalintis naujausiomis mokslinėmis įžvalgomis, gerosiomis praktikomis ir švietimo inovacijomis.

Konferencijoje bus aptarti pradinio ugdymo pamokų kokybės kriterijai, veiklos tyrimai, mokymosi savivaldumo modelis, pristatyti moksliniai tyrimai ir jų praktinį pritaikymą pedagoginėje veikloje. Šioje konferencijoje skatinamas dialogas tarp pedagogų, mokslininkų, esamų ir būsimųjų mokytojų. Dalyviai susipažins su inovatyviais ugdymo metodais bei įrankiais, kurie gali pagerinti mokinių mokymosi patirtį. Dalyviai išbandys asmeninio patyrimo, permąstymo ir patyrimo situacijų modeliavimo kambarius, kuriose bus pristatomi realūs pavyzdžiai bei praktikos iš VDU Švietimo akademijos Dirbtinio intelekto ir robotikos laboratorijos, STEAM didaktikos centro, pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo bakalauro studijų paskaitų ir ugdymo įstaigų.

Konferencija ne tik suteikia vertingų žinių, bet ir skatina pedagogų bendruomeniškumą, suteikdama erdvę užmegzti naujas pažintis, bendradarbiauti bei keistis patirtimi.
Konferencija vyks kovo 20 d., 13–17 val., VDU, Putvinskio g. 23–103 aud., Kaune.
Konferencija vyks kovo 27 d., 13–17 val., VDU Švietimo akademijoje, T. Ševčenkos g. 31, Aktų salė, Vilniuje.
Registracija: https://shorturl.at/nU7Dl (Uždaryta)
Programa: https://shorturl.at/or8aC

Vydūno fondo (Čikaga, JAV) Broniaus Kviklio vardo vienkartinės stipendijos konkursas

Lietuvos išeivijos Čikagoje Vydūno fondas skiria kasmetinę Broniaus Kviklio vardo stipendiją 1000 eurų edukologijos krypties magistrantui, pasižymėjusiam visuomeninėje, savanoriškoje veikloje, nagrinėjančiam aktualias švietimo problemas bei pasiekusiam aukščiausių akademinių rezultatų.

Reikalavimai kandidatui:

  • turi studijuoti VDU Švietimo akademijos magistrantūros studijose;
  • turi būti pasižymėjęs visuomeninėje veikloje arba savanoriauti socialinės, švietimo, kultūros, gamtos ar sveikatos apsaugos srityse veikiančiose nevyriausybinėse ar nepelno siekiančiose organizacijose Lietuvoje.

Reikalingi dokumentai:

  1. Prašymas dalyvauti konkurse.
  2. Gyvenimo aprašymas, išskiriant nuopelnus visuomeninėje, savanoriškoje Pageidautina pridėti patvirtinančių dokumentų kopijas.
  3. Akademinė pažyma (pasirūpins darbuotoja).

Dokumentų pateikimas:

Dokumentai siunčiami el. paštu: studijos.sa@vdu.lt iki  2025 m. kovo 30 d.

Vokietijos Heidelbergo aukštosios pedagogikos profesorius prof. Gerd-Bodo von Carlsburg mini 50 metų kelionę mokslo srityje

Šį mėnesį Vokietijos Heidelbergo aukštosios pedagogikos profesorius, VDU Švietimo akademijos Garbės daktaras prof. Dr. Dr. h.c. mult. Gerd-Bodo von Carlsburg mini ypatingą jubiliejų.

Profesorius nuo  1975 metų aktyviai remia buvusį Lietuvos edukologijos universitetą, o nuo 2019 metų Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslo tyrimus,  Ikimokyklinio ir priešmokyklinio bakalauro studijų ir Įtraukusis ugdymas: socioedukacijos magistro studijų dėstytojas, 2023 m. nacionalinės Gyvenimo įgūdžių programos mokytojams lektorius.

Profesorius nuolat dalyvauja apvalaus stalo ir tarptautinėse diskusijose, tarptautinėse konferencijose, yra žinomas tarptautiniu mastu dėl reikšmingų iniciatyvų. 2021 apvalaus stalo  „Transkultūrinis požiūris į švietimą ir ugdymą: Ar esame pasiruošę ugdyti globalias kompetencijas ir įtraukųjį tapatumą?, Tarptautinė konferencijos „Socialinio emocinio prototipo modeliavimas“ pranešėjas ir dalyvis.

Gerd Bodo von Carlsburg yra vokiečių edukologas, Heidelbergo pedagogikos universiteto profesorius emeritas. Baigęs pedagogikos studijas ir įgijęs daktaro laipsnį Hamburgo universitete, nuo 1972 m. jis šioje aukštojoje mokykloje pradėjo dirbti dėstytoju. Vėliau mokslininkas dirbo Wuppertalio, Helmuto Schmidto, Talino edukologijos, Karlsruhe edukologijos ir kituose universitetuose, Talino muzikos akademijoje, Pasaulio švietimo atnaujinimo federacijoje.

 Profesorius nuo 2011 metų yra mokslinio žurnalo „Socialinis ugdymas narys, straipsnių autorius ir bendraautorius.  kurios paskatino ir išplėtojo mokslinius ryšius su žymiais universitetais Baltijos šalyse.

„Bodo jau 50 metų dalinasi savo išmintimi ir asmeniniu rūpesčiu ne tik su Heidelbergo pedagoginiu universitetu, bet ir su mūsų pedagogų rengimo centru. Džiaugiamės profesoriaus indėliu, įtraukiančiomis paskaitomis ir betarpišku bendradarbiavimu. Ačiū profesoriui už atsidavimą, darbą ir aistrą, kurią Jūs nuolat rodote mokslui, mokslininkams ir  studentams. Jūsų pasiekimai ir indėlis į mokslą yra neįkainojami, o Jūsų patirtis ir žinios yra ne tik įkvėpimas, bet ir kelias, kuriuo sekame visi, kurie turėjome garbės mokytis iš Jūsų.“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

 

VDU Švietimo akademija sveikina profesorių su gražiu jubilieju!

 

Plačiau: https://www.linkedin.com/feed/update/urn:li:activity:7303563646809313280/

https://www.facebook.com/giedre.kvieskiene/

Po monografijų pristatymo 2022

Po paskaitos Nacionalinės programos: “Gyvenimo įgūdžiai”su programos dėstytojais ir klausytojais 2023 gruodžio 8 d.

Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams ir Baltistikos centrų dėstytojams – intensyvios studijos VDU

Kiekvieną vasarą Vytauto Didžiojo universitete yra organizuojamos intensyvios lituanistinės studijos, į kurias kviečiami užsienio lietuvių mokytojai, dirbantys lituanistinio švietimo įstaigose (lituanistinėse mokyklose) užsienyje su ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikais ir (ar) suaugusiais. Taip pat kviečiami Baltistikos centrų, Lituanistinių centrų dėstytojai.  Lituanistinės studijos vyksta hibridiniu būdu: virtualiai ir kontaktiniu būdu Vilniuje.

Lituanistinės studijos yra puiki galimybė susipažinti su aukščiausio lygio pedagogų rengimu, siūlomu Vytauto Didžiojo universitete. Tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos ekspertai jau keletą metų iš eilės skiria aukščiausius įvertinimus VDU vykdomoms pedagogikos studijoms. Harvardo universiteto laisvųjų menų studijų sistemą Lietuvoje pritaikęs VDU išskirtinį dėmesį skiria tarpdiscipliniškumo principui, kuris akcentuojamas ir įvairias mokslo sritis derinančiose studijų programose.

 

 

 

VDU įvyko penktieji „Lietuvos mokytojas 2025“ apdovanojimai – penkiolika švietimo srities profesionalų tapo laureatais

Penktadienio vakarą, pasibaigus didžiausiam šalyje švietimo forumui „Švietimo kodas“, iškilmingoje ceremonijoje paaiškėjo naujienų portalo Lrytas penktąjį kartą rengiamų apdovanojimų „Lietuvos mokytojas“ nugalėtojai. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusioji apdovanojimų ceremonijoje dešimt švietimo srities profesionalų įvertinti už išskirtines pastangas ir atsidavimą mokytojo pašaukimui. Dar penki pedagogai įvertinti specialiose partnerių įsteigtose nominacijose.

Lrytas rengiami tradicija tapę „Lietuvos mokytojas“ apdovanojimai suteikia galimybę visuomenę supažindinti su švietimo šviesuliais, kurie į iššūkius žvelgia su neblėstančiu užsidegimu bei skatina rinktis mokytojo profesiją. Šiais metais į rinkimus itin aktyviai įsitraukusi visuomenė užregistravo 447 mokytojus, švietimo specialistus, kurie sulaukė 361,836 palaikymo balsų. Bendruomenės palaikymą aktyviai skatino ir socialiniuose tinkluose – ten pasidalinimų fiksuota daugiau nei 16 tūkst., o reakcijų sulaukta daugiau nei 50 tūkst.

Mokytojai buvo nominuojami vienoje iš dešimties kategorijų: ikimokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo (progimnazijos ir gimnazijos), neformalaus ugdymo, profesinio ugdymo, lituanistinės mokyklos mokytojas, švietimo pagalbos specialistas švietimo lyderis. Susumavus skaitytojų ir vertinimo komisijos balsus, buvo išrinkti šių kategorijų nugalėtojai. Apdovanojimų partneriai įsteigė ir penkias specialias nominacijas: „Inovatyviausias antreprenerystės mokytojas“, STEAM mokytojas, „Meno srities mokytojas“, „Ateities mokytojas“ bei išskirtinį „Lietuvos Junior Achievement“ apdovanojimą už inovatyvų technologijų ir antreprenerystės ugdymą mokykloje.

Vertinimo komisijos pirmininkė buvo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, o komisiją sudarė: Britų tarybos Lietuvoje vadovė Ona Marija Vyšniauskė, švietimo startuolio „Vedliai“ įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė, ilgametis pedagogas, buvęs Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Tomas Bičiūnas, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus bei portalo Lrytas vyr. redaktorius ir direktorius Tautvydas Mikalajūnas.

Kas pelnė „Lietuvos mokytojas 2025“ vardą?

 Kviečiame susipažinti su mokytojais ir specialistais, kuriems atiteko garbingi „Lietuvos mokytojas 2025“ apdovanojimai.

  • Ikimokyklinio ugdymo mokytoja – Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Viktorija Krivickaitė.
  • Pradinio ugdymo mokytoja – Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos pradinių klasių mokytoja Jūratė Trimailovienė.
  • Vidurinio ugdymo (progimnazijos) mokytojas – Telšių „Ateities“ progimnazijos muzikos mokytojas Gintaras Vaitkaitis
  • Vidurinio ugdymo (gimnazijos) mokytoja – Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos istorijos mokytoja Lina Sėlenienė.
  • Neformalaus ugdymo mokytoja – Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos varinių pučiamųjų instrumentų mokytojas Paulius Lygnugaris.
  • Švietimo pagalbos specialistas – Kauno švietimo inovacijų centro karjeros specialistė Ugnė Slapšytė.
  • Profesinio ugdymo mokytojas – Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro profesijos mokytoja Lidija Leonienė
  • Švietimo lyderė – Panevėžio pradinė mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalia Dausienė.
  • Lituanistinės mokyklos mokytoja – lituanistinių mokyklų tinko „Pupa“ (JK) įkūrėja Giedrė Kurlinskaitė.

Apdovanojimuose pirmą kartą ir partneriai įsteigė specialias nominacijas. Specialų prizą STEAM nominacijos laimėtojui įsteigė valstybės kapitalo energetikos įmonė „Ignitis grupė“. Nominacijos laimėtoja – Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos biologijos mokytoja Diana Vepštienė.

Vilniaus universiteto Verslo mokykla įsteigė specialų prizą nominacijos „Inovatyviausias antreprenerystės mokytojas“ laimėtojai, kuria tapo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytoja Viktorija Zacharova.

Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas įsteigė 1000 eurų vertės premiją nominacijos „Meno srities mokytojas“ laimėtojui. Nugalėtoja šioje nominacijoje tapo Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokyklos klasikinio šokio technikos bei praktikos mokytoja Deimantė Karpušenkovienė.

Nominacijos „Ateities mokytojas“ laimėtojui „Code Academy Kids“ ir „Code Academy“ įsteigė 5000 eurų vertės stipendiją. Laimėtoja tapo VGTU inžinerijos licėjaus pradinio ugdymo mokytoja, inžinerijos ir informatikos mokytoja Lina Kairiūkštienė.

Išskirtinis „Lietuvos Junior Achievement“ įsteigtą apdovanojimą už inovatyvų technologijų ir antreprenerystės ugdymą mokykloje pelnė Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus verslumo ir informatikos mokytoja Algita Šablinskienė.

VDU įvyko didžiausias švietimo forumas „Švietimo kodas“: 2000 dalyvių, daugiau nei 150+ pranešėjų ir Lietuvos merų forumas

Kovo 7 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įvyko didžiausias švietimo forumas „Švietimo kodas“. Portalo lrytas.lt organizuojame forume, šiais metais partneriais tapo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, VDU, Britų taryba Lietuvoje. Didžiausias ir turiniu įvairiausias forumas „Švietimo kodas“ šiemet pritraukė daugiau nei 2000 dalyvių. Forume „Švietimo kodas“ susitiko verslininkai, mokslininkai, vadovai, švietimo lyderiai, visuomenininkai tam, kad pasidalytų pažangiomis idėjomis, įžvalgomis apie ypač jautrias ir aktualias temas bei įkvėpimu ryžtis pokyčiams.

Antrą kartą surengtas forumas išaugo dvigubai: 2000 dalyvių, daugiau nei 150+ pranešėjų, 60+ pranešimų ir diskusijų 4 turinio salėse bei daugiau nei 15 stendų.

Forumo atidaryme – dalyvius sveikino renginio globėjas LR Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, VDU Rektorius Juozas Augutis, Lrytas.lt vystymo vadovė Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė.

„Šis renginys rodo,  kokia vieninga yra mokytojų bendruomenė. Tas Švietimo kodas – tarsi genas įskiepytas į žmonių visuomenę tik tokiu būdu perduodant savo žinias, perduodant savo patirtį, kitiems galime išlikti kaip visuomenė. Tam padaryti pašauktas yra mokytojas, jog jis galėtų mokyti, jis visada turi būti truputį aukščiau, truputį stipriau, truputį daugiau kaip fizikos dėsniai, kad persilietų skystis iš vieno indo į kitą, kad viename iš jų turi būti truputėlį aukščiau. Kaip ir mokytojui reikia žinoti šiek tiek daugiau nei kitiems, mokėti daugiau nei moka kiti, girdėti, klausyti, išmokyti visko nuo pasakymo ačiū už gerą darbą, išmokyti žinių, išmokyti džiaugtis, mylėti, pyktis, ginčytis, visko, ko reikia žmogui“, – forumo atidaryme sakė VDU Rektorius Juozas Augutis.

Forume pranešimus skaitė bei diskusijose apie dirbtinį intelektą, švietimo lyderystę, mokyklas pasaulyje ir Lietuvoje, mokytojo paveikslą, pedagogų perdegimą, įtraukųjį ugdymą, mokytojų amžių, pedagogų dinastijas, psichologinį saugumą mokykloje, STEAM pedagogiką, vienišus ir apleistus vaikus, gabius vaikus, profesijos pakeitimą ir grįžimą į mokymosi įstaigą, žinomus mokytojus socialiniuose tinkluose, kibernetinį saugumą mokymosi įstaigose, žmonių poreikių įvairovę visuomenėje bei mokykloje, tautinių mažumų mokyklų padėti, ateities mokyklą daugiakultūrinėje aplinkoje, pilietiškumą mokykloje, dalyvavo VDU ir Švietimo akademijos dėstytojai, mokslininkai, tyrėjai, studentai, mokytojai.

„Švietimo kodas“ – tai vieta, kur iš skirtingų dalyvių perspektyvos galime kalbėti apie švietimo ateitį: neignoruodami šiandieninių iššūkių, bet juose matydami galimybes, kur link turime judėti. Manau, kad artimiausiu metu Lietuva sulauks vis didesnio dėmesio iš kitų šalių, kurioms bus įdomi ir naudinga mūsų šalies švietimo patirtis ir sprendimai“, – įsitikinusi VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė

Šių metų švietimo forumo „Švietimo kodo“ naujovė – Merų forumas, kuriame dalyvavo 45 Lietuvos savivaldybių merai, vicemerai, atstovai, politikai, verslininkai. Uždarame forume jie kėlė aktualius švietimo klausimus, diskutavo apie mokytojų poreikį savo savivaldybėse, dalijosi gerosiomis praktikomis, kalbėjo apie dirbtinio intelekto, verslo atkeliavimą į švietimą. Forume dalyvavo VDU Rektorius Juozas Augutis, kuris dalijosi mintimis apie partnerystę su Lietuvos savivaldybėmis mokytojų rengimo klausimais.

Pranešimus specialiame merų forume pristatė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja bei Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Ramina Popovienė, švietimo startuolio „Vedliai įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė, taip pat „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.

Šio specialaus merų švietimo forumo tikslas – parodyti, jog ne tik mokytojai, švietimo lyderiai ir specialistai, bet ir savivaldos atstovai keičia vaikų ateitį bei šalies švietimo veidą.

Forumo diskusijas kviečiame peržiūrėti:

Diskusijoje „Gabūs vaikai – taip pat ypatingi. Ar jie gauna pakankamai dėmesio?“ kalbėjo VDU gabių vaikų programos GIFTED programos vadovė Dileta Tindžiulienė, Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo atstovas Rasa Kubilienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas, VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: istorijos ir geografijos studentas Arminas Kilinskas, verslininkas, įvairių inovatyvių projektų mentorius Vladas Lašas. Moderatorius: Mindaugas Reinikis.

 

Diskusijoje „Mokytojo paveikslas: patirtis, dabartis, ateitis“ specialistai kalbėjo apie tai, kaip technologijos gali pagelbėti ugdant kūrybiškumą bei taip, kaip galime kasdien mokytis iš mažųjų kalbėta Lrytas surengtoje didžiausioje Lietuvos švietimo lyderių konferencijoje „Švietimo kodas“. Plačiau apie tai konferencijos „Švietimo kodas“ diskusijoje „Mokytojo paveikslas: patirtis, dabartis, ateitis“ kalbėjo Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Deimantė Jankūnaitė, VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos studentė Dovilė Plukaitė, inovatorius, edukacinio startuolio „BBright“ vienas iš įkūrėjų Mantas Vičius, istorijos ir tikybos mokytojas, komikas Justinas Visickas. Moderatorė: Šiaulių Didždvario gimnazijos anglų k. mokytoja ekspertė ir Britų tarybos projektų bendraautorė Kristina Urbonienė.

 

„Švietimo kodas“ diskusijoje „Įtraukusis ugdymas: ko tikėtasi ir kaip pavyko?“ kalbėjo apie kokybiško ugdymo kiekvienam mokiniui svarbą bei kodėl vis dar ne visos mokyklos yra linkusios sieti save su įtraukiuoju ugdymu. Plačiau apie tai „Švietimo kodo“ konferencijoje vykusioje diskusijoje kalbėjo Lietuvos įtraukties švietime centro vadovė Sandra Valantiejienė, VDU Švietimo akademijos istorijos ir geografijos pedagogikos studentas, mokytojas Laimis Genevičius, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Klementina Gruzdienė, autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil, VDU Švietimo akademijos profesorė Stefanija Ališauskienė. Moderatorė: Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė Gintarė Šatė.