Pandemija Brazilijos lietuvei nesutrukdė mokytis savo protėvių kalbos

Prieš metus penkiasdešimt ketverių metų brazilė Sandra Carezzanto de Souza lankėsi Vilniuje. Lietuviškų šaknų turinti brazilė norėjo aplankyti savo prosenelių gimtąją žemę, išvysti Gedimino ir Trakų pilis bei išmokti lietuvių kalbą. Tuomet Sandra dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Vilniuje organizuotuose lietuvių kalbos ir kultūros kursuose. Pasibaigus paskaitoms, moteris tikėjosi grįžti į Lietuvą kitais metais, tačiau pandemija Sandros planams sutrukdė.

San Paulo universitete Sandra studijuoja doktorantūrą, kur rašo disertaciją apie lietuviškus mitus ir legendas. Brazilė nori išmokti lietuvių kalbą tam, kad šiuos kūrinius galėtų skaityti originalo kalba. Doktorantė šypsodama tikina: „Lietuvių kalba yra tokia sudėtinga, jog net per intensyvius kursus nepavyko jos gerai išmokti“. Tad praėjusiais metais Sandra vylėsi atvykti į Vilnių, bet dėl pandemijos planai sugriuvo. Tačiau pandemija pakeitė įprastą gyvenimą, daugybė dalykų persikėlė į skaitmeninį pasaulį ir brazilė apsidžiaugė sužinojusi apie virtualius lietuvių kalbos ir kultūros kursus. Sausio mėnesį Sandra ir dar 124 užsieniečiai iš 30 pasaulio šalių VDU mokysis mūsų šalies kalbos. „Džiaugiuosi, jog kursų metu galėsiu tobulinti savo kalbos žinias, virtualiai aplankyti Lietuvos muziejus ir net bendrauti su bendraminčiais. Būdama gimtoje Brazilijoje, savo namuose, rasiu daug draugų visame pasaulyje, švęsiu lietuvybę. Juk aš turiu penkiasdešimt procentų lietuviško kraujo, tad giliau noriu pažinti protėvių šalį“, – pasakoja S. Carezzanto de Souza.

Noras išmokti senelių kalbą

Šiemet kursuose dalyvauja nemažai lietuviškų šaknų turinčių užsieniečių, kurie mokysis lietuvių kalbos. Pasak kursų organizatorės, VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo Akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovės Vilmos Leonavičienės, lietuvių palikuoniai iš tolimųjų žemynų vis dažniau nori išlaikyti savo protėvių tapatybę. Argentinos, Amerikos lietuviams svarbu išmokti savo senelių ar tėvų kalbą. „Šiemet mūsų kursų šūkis – „Sveiki atvykę į lietuvių kalbos šeimą“. Mat besimokydami lietuvių kalbos kursų metu studentai tampa vieni didele šeima. Šiemet užsieniečiai panoro burtis į literatūros, kino, poezijos, Vilniaus kultūros, Kauno architektūros klubus, kur diskutuos, rengs projektus. Pasibaigus kursams, studentai įgyja lietuvių kalbos ambasadorių vardą. Manau, mokėti kalbą – tai turėti sielą. Mokėti antrą kalbą – turėti dar vieną sielą. Kuo daugiau kalbų, tuo daugiau sielų, tolerancijos, atvirumo, pakantumo, stiprybės. Per kalbas, kultūrą kuriame savo tapatybę“, – sako V. Leonavičienė.

 

Lietuvių kalbos mokosi ir baltarusiai

Kursų atidaryme dalyvavęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis tikina besižavintis užsieniečiais, kurie pasiryžta mokytis vienos sudėtingiausių kalbų pasaulyje. Virtualiame renginyje Seimo narys trumpai pristatė Lietuvos istoriją, pasidalino savo asmenine patirtimi. „Džiaugiuosi, jog kursuose dalyvauja ir baltarusiai, nes šiuo metu Lietuva yra Baltarusijos laisvės kovos sostinė. Istoriniu momentu svarbu palaikyti kovotojus už laisvę“, – sako Ž. Pavilionis.

Pasak Seimo nario, mokantis kalbos neužtenka gerai mokėti gramatiką, svarbu apsilankyti ir toje šalyje, kurios kalbos mokomasi. Tad politikas užsieniečius pakvietė, kai tik pasibaigs pandemija, atvykti į Vilnių ir Kauną.

 

125 užsieniečių iš 30 pasaulio šalių dalyvaus VDU Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursuose

2021 m. sausio 4 d. – vasario 2 d. vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių kalbos ir kultūros kursai nuotoliniu būdu.

VDU Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose planuoja dalyvauti daugiau kaip 125 dalyvių iš daugiau nei 30 pasaulio šalių – „Erasmus+“ programos, Baltistikos centrų studentai, į studijas VDU iš Baltarusijos studijų tęsti atvykę studentai, Švietimo mainų paramos fondui paraiškas teikę studentai ir dėstytojai iš įvairių pasaulio šalių, vedini skirtingiausių ir unikaliausių motyvų, turintys lietuviškų šaknų.

Vasarą VDU pirmą kartą organizavo lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus nuotoliniu būdu. Kursai buvo sėkmingi, dalis studentų nusprendė tęsti lietuvių kalbos mokymą ir žiemos kursuose. „Nuotolinis mokymas – nauja galimybė suvienyti pasaulyje išsibarsčiusius norinčiuosius mokytis lietuvių kalbos ir kultūros. Tai efektyvi ir ekonomiška priemonė gyvenantiems tolimuose kraštuose, galimybė suderinti darbą, atostogas su siūlomu nuotoliniu mokymu, susipažinti su mūsų krašto istorija, kultūra, rasti draugų visame pasaulyje“, – sako kursų organizatorė,

VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė.Šių metų VDU Lietuvių kalbos ir kultūros kursų šūkis – „Sveiki atvykę į lietuvių kalbos šeimą“. Lietuvių kalba vienija užsieniečius visame pasaulyje, studentai tampa lietuvių kalbos ambasadoriais. Kursų metu užsimezga naujos draugystės, įdomūs projektai, veiklos, sukuriamos šeimos. Lietuvių kalbos ir kultūros kursai – daugiau nei tik kalbos mokymas.

VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblio „Šviesa“ sveikinimas

VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ sveikina šv. Kalėdų proga. Šia proga įrašė muzikinę kalėdinę giesmę. 

 

VDU Švietimo akademijos kanclerės sveikinimas

Naujoji VDU Švietimo akademijos kanclerė L. Kaminskienė: „Nebijau priimti sprendimų“

Šių metų lapkričio pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taryba patvirtino naują Švietimo akademijos kanclerę prof. Liną Kaminskienę. Iki šių pareigų net dvejus metus profesorė buvo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja .

Pasak naujosios kanclerės prof. Linos Kaminskienės, jai svarbus dialogas, tarimasis su bendruomenės nariais. „Esu demokratiška ir palaikanti vadovė, kuri siekia atskleisti ir maksimaliai įveiklinti žmogaus gebėjimus, įgyvendinti drąsias svajones, vedančias Švietimo akademiją aukštos studijų kokybės ir mokslinių tyrimų keliu. Nebijau priimti sprendimų, kuriuos turi priimti vadovas, ypač motyvuoja, kai atrandame naujas strateginės plėtros kryptis. Esu sveikai užsispyrusi, tad nepasiduodanti ir ištikus krizėms ar sunkumams“, – tvirtina kanclerė.

Švietime – du dešimtmečius

Daugiau nei du dešimtmečius L. Kaminskienė dirba švietime. Baigusi anglų filologijos magistrantūros studijas VDU, susipažino su šviesios atminties prof. Rimantu Laužacku. „Su profesoriaus ir jo Profesinio rengimo studijų centro komanda prasidėjo mano kelias švietime. Pirmaisiais savo darbo metais didžiausią dėmesį skyriau profesinio mokymo sistemai, neformaliojo, savivaldaus ir savarankiško mokymosi, pedagogų kompetencijų tyrimams. Džiaugiausi savo naujais tyrinėjimais, tad 2014 metais pradėjau dirbti Edukologijos katedros vedėja. Naujos pareigybės leido plačiau susipažinti su visapusišku mokytojų rengimu“, – sako prof. dr. L. Kaminskienė.

Studentai – labiausiai vertinami mokyklos vadovų

Profesorė džiaugiasi brandžiais ir atsakingais akademijos studentais – būsimais mokytojais. Pastarieji jau studijų metais atlieka pedagogines praktikas, savanoriauja ar net dirba įvairiose mokymosi įstaigose tiek Lietuvoje, tiek svetur. Dalis studentų atlieka pedagogines praktikas Europos, Australijos, Amerikos mokyklose. Beje, tarptautinė patirtis taps vienu kertinių prioritetų ugdymo krypties studijose. „Nuo 2021 m. visiems įstojusiems pirmakursiams ir būsimiems studentams numatoma bent viena praktika užsienio šalies mokykloje. Sieksime, kad būsimi mokytojai į Lietuvos mokyklas atneštų geriausias pasaulio ugdymo ir švietimo patirtis. Džiaugiamės, jog pagal aukštųjų mokyklų reitingus Lietuvoje mūsų ugdymo krypties studentai – labiausiai vertinami darbdavių – mokyklos vadovų. Tai tikrai motyvuoja eiti toliau“, – pasakoja VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. L. Kaminskienė.

Studijų programos kartu su Vokietijos ir Izraelio mokslininkais

Prie VDU Švietimo akademijos kanclerės komandos prisijungė pavaduotojai doc. dr. Ilona Tandzegolskienė ir prof. dr. Algirdas Raslanas. Doc. dr. Ilona Tandzegolskienė kuruos ugdymo krypties studijų programas, jų turinį, bendradarbiaus su programų vadovais, dėstytojais. Ši veikla siejama su naujų studijų programų parengimu. „Šiandien svarbu ir pedagogų kvalifikaciją stiprinantys dalykų moduliai, kurių įvairovė sudaro galimybę pedagogams studijuoti ir įgyti antro dalyko kvalifikaciją. Žinoma, studentų norime pritraukti ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio“, – sako doc. dr. I. Tandzegolskienė.

Pasak Ilonos, imtis naujų pareigų ją vedė noras stiprinti ugdymo krypties studijų programas, pasitelkiant savo ir kolegų žinias bei patirtį. Žinoma, karantinas, susitikimai virtualioje aplinkoje pakeitė darbą universitete. Edukologės tikinimu, tai yra vienas didžiausių iššūkių pradedant naujus darbus. „Šiandien stengiuosi atrasti tinkamus komunikacijos modelius, kurie leistų produktyviai ir naudingai dirbti drauge su bendruomenės nariais. Bandome bendrauti su studentais, kurti naujas bendravimo formas, viena iš naujų iniciatyvų – „Akademiniai pusryčiai“. Pastarųjų metu bus atsakyta į studentams rūpimus klausimus apie studijų procesą“, – tvirtina I. Tandzegolskienė.

 

VDU Švietimo akademija nuo pat pradžių akcentavo, kad būsimiems mokytojams turi būti suteikiamas išsilavinimas, atitinkantis šiuolaikinius mokytojų ir mokinių poreikius. Todėl mokytojų rengimo modelį drauge rengė Lietuvos, JAV, Suomijos, Estijos, Austrijos, Šveicarijos ir kitų šalių ekspertai. Tad ir naujoji komanda planuoja naujas studijų programas su Izraelio bei Vokietijos mokslininkais. Taip pat kanclerio pavaduotojos Ilonos Tandzegolskienės teigimu, ateityje būtų galima kalbėti apie naujų programų parengimą, skirtą studentams, atvykstantiems iš užsienio. Jau dabar yra studentų užsieniečių, kurie studijuoja ugdymo krypties studijų programose ir žada dirbti mokytojais tiek mūsų šalyje, tiek svetur.

Akademijoje Vilniuje stiprinamas tautinių mažumų švietimas

Prieš porą metų po integracijos duris atvėrusi VDU Švietimo akademija, didžiausias pedagogikos centras Lietuvoje, rengia mokytojus visiems švietimo lygmenims. Akademija veikia Kaune ir Vilniuje. Akademijos studijų, mokslo infrastruktūros, administracijos, partnerysčių su išorinėmis institucijomis klausimus kuruos  kanclerio pavaduotojas prof. dr. Algirdas Raslanas. Profesorius ketina stiprinti materialinę bazę, atnaujinti auditorijų įrengimą, įveiklinti esamas ir naujas mokslo laboratorijas. Keletą metų Vilniuje veikia Švietimo akademijos vaikų darželis „Mažųjų akademija“ – patyriminė bazė ugdymo krypties studijų studentams, kur pastarieji atlieka pedagogines praktikas, mokslinius tyrimus, dalis studentų lieka dirbti ilgiau.

Pasak profesoriaus, Švietimo akademijoje Vilniuje viena aktyvių veiklų – tautinių mažumų švietimas. „Vilniuje sėkmingai veikia Lenkų kalbos ir kultūros centras. Kitais metais startuos ir Tautinių mažumų švietimo centras, kuris bendradarbiaus su tautinėmis bendrijomis, tautinių mažumų mokyklomis, atliks edukologinius tyrimus. Plečiantis pedagoginių studijų programų skalei, nutarta Vilniuje steigti gabių ir perspektyvių mokinių mokymo grupes, kurios gali peraugti į stiprų inovatyvių ugdymo metodų kupiną ugdymo centrą. Jis gali veikti jau sėkmingai Kaune veikiančiu Tarptautinio Lietuvos-Izraelio gabių vaikų ugdymo centro „Gifted“ pagrindu“, – pasakoja prof. dr. A. Raslanas.

VDU Švietimo akademija – daugiau nei devyniolika metų buria užsieniečius, besimokančius lietuvių kalbos, ir lituanistinių mokyklų mokytojus. Ateityje ši veikla irgi bus tęsiama ir plečiama.

Kanclerio pavaduotojo A. Raslano tikinimu, pastaraisiais metais džiugina studentų apsisprendimas rinktis mokytojo profesiją. Tiek Kaune, tiek Vilniuje Švietimo akademija leidžia abiturientams rinktis sau patrauklų miestą.

 

In Memoriam. Buvęs dėstytojas, metereologas Juozapas Tomkus

Su giliu liūdesiu pranešame, jog 2020 m. gruodžio 17 d.  mirė geografas, metereologas, dėstytojas doc. Juozapas Tomkus.

1958 m.  baigė Vilniaus universitetą. 1958–71 metais dirbo Geologijos ir geografijos instituto (nuo 1963 Geologijos institutas) Geografijos skyriuje. 1971–94 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute (dab. VDU Švietimo akademijoje).
Tyrinėjo Lietuvos mikroklimatą, fenologiją, kurortologiją, vertino gamtinės aplinkos pokyčius pradėjus veikti Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei, atliko Nemuno krantų menzulinę nuotrauką, Kauno marių dugno nuosėdų matavimus. Panaudojęs V. Batmanovo (Rusija) matematinio kartografavimo metodą sudarė tikslesnius sezonų ir jų periodų indikatorių fenologinius žemėlapius (M 1:1 500 000), suskirstė Lietuvos teritoriją į fenoklimatinius rajonus ir parajonius. Parašė daugiau nei mokslinių ir mokslo populiarinamųjų straipsnių.

Atsisveikinimas su urna pirmadienį, 2020.12.21 d. 10-14 val. Vilniaus laidojimo rūmuose, 9 salėje, Olandų 22, Vilniuje.

 

VDU Švietimo akademijos dėstytojai diskutavo apie literatūrinį ugdymą mokykloje

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gruodžio 14 d. visų Lietuvos universitetų literatūros dėstytojus, mokslininkus pakvietė į nuotolinę akademinę diskusiją „Literatūrinis ugdymas mokykloje: kokie kūriniai ugdys mūsų vaikų kultūrinį sąmoningumą?“.
Renginio tikslas buvo apžvelgti 2008 m., 2011 m., 2016 m.  lietuvių kalbos ir literatūros programų literatūros dalis, jų raidą, aptarti  2020 m. lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos projekto literatūros dalį ir pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai mokslininkų argumentus bei rekomendacinę išvadą dėl 2020 m. lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos projekto literatūros dalies ir dėl tolesnės
literatūrinio ugdymo mokykloje perspektyvos.

Diskusiją moderavo VDU Švietimo akademijos docentė dr. Žydronė Kolevinskienė.

Taip pat diskusijoje dalyvavo VDU Švietimo akademijos profesoriai: dr. Gitana Vanagaitė ir dr. Dainius Vaitiekūnas.

Diskusijos vaizdo įrašas.

In memoriam. Teatralogė, literatūrologė, prof. Irena Veisaitė

Su giliu liūdesiu pranešame, jog mirė teatrologė, literatūrologė, profesorė, Lietuvos nacionalinės ir kultūros premijos laureatė Irena Veisaitė.

1953–1997 m. Irena Veisaitė buvo Vilniaus pedagoginio instituto (dab. VDU Švietimo akademijos) docentė, dėstė Vakarų Europos ir vokiečių literatūros istoriją. Tuometinio Lietuvos edukologijos universiteto Garbės daktarė. Profesorė paskelbė per 200 straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, yra uždrausto užsienio literatūros vadovėlio bendraautorė ir kelių knygų sudarytoja. Taip pat yra mokyklinių vadovėlių bendraautorė, keliolikos knygų sudarytoja.

Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė: gyvenimas turėtų būti skaidrus“ profesorė prisiminė darbą universitete. „Dirbau su jaunais žmonėmis ir „augau“ kartu su jais, išgryninau savo vertybes. Kai man studentai įteikė medalį – tokį kartoninį paveikslėlį – už laisvės dvasią „skęstančiame Titanike“, buvau labai laiminga.  Vertinu ir myliu savo studentus, su daugeliu jų likome draugai“, – sakė prof. I. Veisaitė.

Būdama viena iš nedaugelio Lietuvos žydų, išgyvenusių holokaustą, I. Veisaitė visuomet pasisakydavo už santaiką, stengėsi puoselėti lietuvių ir žydų dialogą. I. Veisaitė buvo įvertinta daugybe apdovanojimų: Ketvirtojo laipsnio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu; Sugiharos fondo – „Diplomatai už gyvybę“ apdovanojimu – Metų Tolerancijos žmogus; Barboros Radvilaitės medaliu už nuopelnus kultūrai ir švietimui; Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklu. Gėtės institutas apdovanojo Gėtės medaliu už viso gyvenimo veiklą, kuri buvo varomoji vokiečių ir lietuvių kultūrinių mainų jėga, už kūrybiškumą ir pilietinę drąsą sakyti tai, kas ne visiems patinka.

Taip pat įvertinta LR Vyriausybės kultūros ir meno premija; Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. Lenkijos Respublikoje, Seinuose įsikūręs Tautų, kultūrų ir menų „Paribio“ fondas skyrė „Paribio Žmogaus“ („Człowiek Pogranicza“) titulą. Yra gavusi Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių (Großes Bundesverdienstkreuz).

 

VDU bendruomenės vardu reiškiame užuojautą prof. I. Veisaitės artimiesiems.

Tarptautinėje konferencijoje mokslininkai diskutuos apie švietimo pagalbos specialistų poreikį

Akivaizdu, pandemija turės įtakos lietuvių ekonominiam, socialiniam, kultūriniam gyvenimui. 2019 metais kas penktas žmogus Lietuvoje gyveno žemiau skurdo ribos. Deja, pandemija dar pakoreguos šiuos skaičius, o neigiamus padarinius pajus keli šimtai tūkstančių moksleivių. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo instituto vadovės prof. dr. Giedrės Kvieskienės tikinimu, dar labiau išaugs švietimo pagalbos specialistų poreikis.

„Deja, statistika, jog daugiau nei pusė milijono gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, nedžiugina. Karantino laikotarpiu skurdo ir socialinės atskirties problemos yra dar aktualesnės ir būtina ieškoti sprendimų“, – sako prof. dr. G. Kvieskienė.

Mokslininkės tikinimu, pandemijos metu privalu nepamiršti moksleivių ir dar efektyviau užtikrinti vaiko ir šeimos gerovę. Daugėjant socialiai ir emociškai apleistų, specialiųjų poreikių bei sudėtingas situacijas išgyvenančių vaikų skaičiui, socialinio pedagogo vaidmuo darosi vis didesnis. Deja, VDU atliktas mokslininkų tyrimas parodė, jog 2019 metais trūko 504 pedagoginės pagalbos specialistų. Po ketverių metų jų Lietuvos mokyklose reikės dar mažiausiai 726.

Šiandien būtina garsiai kalbėti apie švietimo pagalbos specialistų vaidmenį mokymosi įstaigose ir jų įtaką visuomenei. Tam pritaria Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos direktorė dr. Auksė Petruškevičiūtė. „Jeigu matome, kad kokiai nors Lietuvos kaimo ar miesto mokyklai kažko reikia ar kur nors vaikai patiria ugdymo bei psichologinių problemų, tiesiog imkimės jas spręsti. Imkimės darbų, kurie neatidėliotini. Turime kalbėtis ir ieškoti sprendimų čia ir dabar“, – sako dr. A. Petruškevičiūtė.

Dr. Auksė Petruškevičiūtė

Tad VDU Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas kviečia Lietuvos ir užsienio mokslininkus dalintis efektyviausiomis įtraukiojo ugdymo patirtimis. Gruodžio 21–22 d. organizuojama tarptautinė konferencija „Įtraukusis ugdymas vaiko sėkmei“, skirta paminėti socialinės pedagogikos programos įkūrimo 30-metį.

Tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitys beveik 60 pranešėjų iš Estijos, Italijos, Ispanijos, Rumunijos, Turkijos, Suomijos ir kitų užsienio šalių universitetų. Vienas pagrindinių konferencijos pranešimų – Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegijos gerosios patirties pasidalinimas, dalyvaujant Europos Sąjungos COST tarptautiniame tyrimu tinkle „Žaidimai vaikams su negalia“.

 „Šiuo sudėtingu laikotarpiu kartu su geriausiais savo srities profesionalais ieškome alternatyvių įtraukiojo švietimo metodikų ir siekiame dalintis šiomis gerosiomis praktikomis savo šalyje ir už jos ribų“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius akademikas Juozas Augutis.

Konferencijoje bus pristatytos sėkmingos Lietuvos bei užsienio šalių įtraukiojo švietimo patirtys, o renginys kvies mokslininkus ir praktikus interaktyvioms diskusijoms.

Registracija į konferenciją: https://bit.ly/2VXEXkZ

Konferencijos programa.

Tautinių mažumų švietimo komisijoje – VDU Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro mokslininkės

Gruodžio 8 d.  patvirtinta nauja Tautinių mažumų švietimo komisija. Į naują komisiją konkurso būdu išrinkti mokytojai, dirbantys mokyklose tautinės mažumos kalba, mokyklų vadovai, mokslininkai, savivaldybių švietimo padalinių, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, taip pat Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Tautinių mažumų bendrijų tarybos atstovai.

Konkursui buvo pateiktos 36 paraiškos, ministerijos komisija išrinko 23 narius. Kandidatus galėjo siūlyti organizacijos, jie galėjo siūlytis ir patys. Kandidatams keltas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, jie turėjo būti tautinių mažumų formalaus ar neformalaus švietimo bendruomenės nariai, mokslininkai, taip pat darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip dviejų metų patirtį tautinių mažumų švietimo srityje, tautinių mažumų jaunimo organizacijų, savivaldybių atstovai. Komisijos nariai savo pareigas atliks visuomeniniais pagrindais.

Tarp komisijos narių – dvi Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centroi docentės: Irena Masoit ir Henrika Sokolovska.

Doc. dr. Irena Masoit

Tautinių mažumų švietimo komisija yra kolegiali ministerijos patariamoji institucija. Pagrindinis jos darbas – teikti pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo ir atlikti prieš metus Varšuvoje pasirašytos deklaracijos dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje švietimo įgyvendinimo plano stebėseną.