VDU šimtukininkai – ateitį sprendžiame savo valios pastangomis

Šiemet tiek vidurinio, tiek aukštojo mokslo proceso organizavimą pakoregavusi koronaviruso pandemija nesutrukdė aukščiausių rezultatų siekiantiems moksleiviams įstoti į savo svajonių specialybę. Savo akademinį kelią susieti su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) pasirinkę bent po kelis aukščiausius įvertinimus iš brandos egzaminų gavę studentai įsitikinę, jog įdėtos pastangos mokantis savarankiškai nuotoliniu būdu nenuėjo veltui.

Nors rugsėjį prasidėję nauji mokslo metai leido studentams trumpam sugrįžti į auditorijas ir mokytis išlaikant gyvą kontaktą, ne visi pirmakursiai spėjo pasinaudoti šią galimybe. Dauguma jų studijas, kaip ir paskutiniaisiais mėnesiais mokykloje pavasarį, yra priversti tęsti mokydamiesi nuotoliniu būdu. Tai išlieka nemenku iššūkiu tiek dėstytojams, tiek ir patiems studentams. „Reiškiu didžiulę pagarbą dėstytojams, kurie iš paskutiniųjų stengiasi kaip įmanoma geriau dėstyti dalyką ir perteikti kuo daugiau žinių mums“, – teigia psichologijos pirmakursis Laurynas Nacevičius.

Ką daryti gavus kelis šimtukus?

Kalbintų pirmakursių, iš valstybinių brandos egzaminų gavusių bent po du šimto balų įvertinimus, studijų krypčių pasirinkimą, kaip atskleidžia jie patys, lėmė įvairūs aspektai. Vieniems tai buvo iš anksto žinomas kelias, kuria profesine kryptimi jie ketina žengti, kiti tikina ilgai svarstę, kokias studijas pasirinkti.

Pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo studijas pasirinkusi Eimantė Jodenytė tikina – būti mokytoja svajojusi nuo vaikystės. „Galimybė mokyti vaikus mokytis, ugdyti juos kaip asmenybes ir padėti jiems formuoti savo pasaulėžiūrą  mane visuomet žavėjo – savanoriaudavau vaikų vasaros stovyklose, jaunesniems mokiniams vesdavau pamokas mokytojų dienos proga, tad visos šios patirtys leido suprasti, ką reiškia darbas su vaikais.  Nuo pat pradinės mokyklos mane supo puikūs mokytojų pavyzdžiai, kurie tik dar labiau paskatino pasirinkti šią profesiją,“ – tikina E. Jodenytė. Studijuoti VDU merginą paskatino galimybė įgyti ne vieno, o kelių dalykų pedagoginę kvalifikaciją ir rinktis iš daugybės užsienio kalbų. „Tai ne tik suteikia didesnes darbo galimybes, bet ir platesnį išsilavinimą, pasaulėžiūrą, ko tikrai reikia šiuolaikiniam mokytojui“, – įsitikinusi būsima pedagogė.

Eimantė Jodenytė

E. Jodenytei pritaria ir Rytų Azijos šalių kultūrą ir kalbas VDU studijuojanti Viktorija Dudinska, kuri akcentuoja universiteto teikiamą plačios aprėpties išsilavinimą.. „Pasirinkau būtent Vytauto Didžiojo universitetą, nes nė vienas kitas Lietuvos universitetas nesiūlė tokių studijų bei galimybių,“ – pabrėžia V. Dudinska, šimtukus gavusi iš anglų ir rusų kalbų.

Karina Korsakova šimtukus gavo taip pat iš anglų ir rusų kalbų, tačiau pasirinko studijuoti istoriją. Mergina atvirauja – ilgą laiką svarsčiusi, kokios srities studijos jai būtų patraukliausios. „Besimokydama 11 klasėje pradėjau daugiau domėtis istorija, skaityti įvairius šaltinius ir pamažu suvokiau, jog norėdama suprasti kaip susiformavo šiandieninis pasaulis, kultūra, ar kaip išvengti praeities klaidų, turiu atsigręžti į praeitį,“ – sako pašnekovė. Studijų pasirinkimą VDU lėmė ir dalyvavimas iki tol universitete organizuojamuose įvairiuose konkursuose. „Jau tuomet man patiko šio universiteto aplinka, siūlomos galimybės bei sutikti dėstytojai,“ – prisipažįsta K. Korsakova.

Į psichologijos mokslus besigilinantis pirmakursis Laurynas Nacevičius tikina būsimą studijų kryptį žinojęs iš anksto. „Jau gimnazijoje pradėjau domėtis žmonėmis ir jų elgsena, tad nusprendžiau, kad man būtų įdomu juos analizuoti. Tam studijavimo sąlygos VDU pasirodė palankiausios ir patogiausios,“ – sako L. Nacevičius, kuris šimtukus gavo iš anglų ir vokiečių kalbos.

Svarbiausia – mokytis tikslingai

Skirtingose studijų kryptyse besimokantys VDU studentai neslepia, jog iš brandos egzaminų gauti bent po du šimto balų įvertinimus – nesitikėję. Dalis jų linkę tokius aukštus rezultatus sieti su intensyviu ruošimusi egzaminams, gebėjimu mokytis tikslingai ir vertinti mokslą

Pradinio ugdymo pedagogiką ir ankstyvąjį užsienio kalbos mokymą studijuojanti E. Jodenytė samprotauja, jog sulaukti aukšto įvertinimo iš egzaminų buvo ir tyli siekiamybė, ir sėkmė. „Nekėliau sau tokių aukštų reikalavimų ir nesitaikiau į pati aukščiausią įvertinimą, tačiau tai buvo visų dvylikos metų darbo rezultatas, prie kurio ypač prisidėjo intensyvus ruošimasis lietuvių kalbos egzaminui paskutiniaisiais mėnesiais. Vis dėlto, aukščiausi įvertinimai niekada nebuvo mano siekiamybė, visada žinojau, kad svarbiausia įdėti visas pastangas ir padaryti tai, ką galiu, o rezultatai, kokie jie bebūtų, tik atspindi tavo pasiruošimą,“ – samprotauja E. Jodenytė, šimtukus gavusi iš lietuvių ir anglų kalbos.

Istorijos pirmakursė K. Korsakova tvirtina – visuomet labai vertinusi mokslus, nuolatos siekusi įgyti papildomų žinių, dalyvaudavusi įvairiuose konkursuose. „Tokiu būdu išmokdavau daug naujų dalykų, laiką praleisdavau turiningai. Egzaminų sesijai ruošiausi intensyviai, nemažai padėjo ir papildomai įgytos žinios, tad tikėjausi gerų rezultatų, tačiau du „šimtukai“ vis vien atrodė kaip atsitiktinumas“, – prisipažįsta K. Korsakova.

Karina Korsakova

Vis dėl to, ne visi kalbinti studentai aukštus egzaminų įvertinimus yra linkę vertinti teigiamai. Rytų Azijos šalių kultūrą ir kalbas studijuojanti V. Dudinska iš egzaminų gautus aukščiausius balus apibūdina kaip nepakankamą rezultatą. „Tai tikslas, kurio link judėjau nuo pat gimnazinių klasių pradžios. Tiesą sakant, nesu patenkinta savo rezultatais. Taip, du šimtukai yra gerai, bet tai tik dviejų iš penkių laikytų egzaminų rezultatai“, – nusivylimo neslepia mergina.

Savo ruožtu psichologijos pirmakursis L. Nacevičius tikina, jog gerus egzaminų rezultatus lėmė gabumai ir gebėjimais mokytis tikslingai. „Buvo įdėta ir nemažai darbo, bet galiausiai prie gero rezultato prisidėjo ir sėkmė, kuri dažnai suvaidiną lemiamą faktorių“, – įsitikinęs vaikinas.

Didžiausias iššūkis – nuotolinis mokymasis

Bene svarbiausias pokytis, pastaraisiais metais į švietimo procesą įnešęs daugiausia neaiškumo – nuotolinis mokymasis. Kalbinti pirmakursiai prisipažįsta – prisitaikyti prie pakitusios kasdienybės buvo nemenkas iššūkis, neabejotinai turėjęs įtakos brandos egzaminų rezultatams.

Studentės E. Jodenytės įsitikinimu, gyvas kontaktas ir konsultacijos klasėje buvo daug produktyvesnės ir naudingesnės, tačiau nuotolinis mokymas leido labiau planuoti savo laiką ir daugiau dirbti savarankiškai. „Turėjome daugiau konsultacijų su mokytojais, nei jų būtų buvę ruošiantis egzaminams įprastomis sąlygomis. Pavyzdžiui, paskutinę savaitę prieš istorijos egzaminą mokytoja kiekvieną vakarą organizuodavo nuotolines pamokas, per kurias kartodavome medžiagą egzaminui. Tai buvo labai naudinga. Vis dėlto, nuotolinių pamokų kokybė tikrai neatitiko klasėje vykstančių pamokų kokybės ir jų produktyvumo, o tai tikrai turėjo įtakos egzaminų rezultatams“, – savo pastebėjimais dalijasi mergina. Tačiau čia pat pabrėžia ir kitų įstaigų įsitraukimą į mokymosi proceso gerinimą. „Turėjome nemokamą prieigą prie mokymuisi skirtų interneto svetainių, universitetai suskubo padėti dvyliktokams pasiruošti egzaminams: pati dalyvavau VDU organizuojamose paskaitose, kurios padėjo ruošiantis lietuvių kalbos egzaminui – be karantino tikrai nebūtume turėję tokių galimybių“, – džiaugiasi E. Jodenytė.

Tuo metu istoriją studijuojanti K. Korsakova nuotolinį mokymąsi išskiria kaip turėjusį daug teigiamos įtakos egzaminų rezultatams. „Atsirado daugiau laisvo laiko, kurį buvo galima skirti mokslams, pamokos vyko daug sklandžiau, mokytojai visuomet buvo pasiryžę paaukoti didelę dalį savo laisvo laiko papildomoms konsultacijoms ir padėti su iškilusiais neaiškumais. Nusikėlusi egzaminų sesija suteikė dar daugiau papildomo laiko pasiruošti“, – nuotolinio mokymosi privalumus vardija mergina.

Į Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbų studijas besigilinanti V. Dudinska teigia negalinti savo nuotolinio mokymosi patirties pavadinti absoliučiai gera ar bloga. „Buvo pozityvių aspektų, kaip, pavyzdžiui, daugiau laiko savarankiškam pasiruošimui, kas pagelbėjo laikant anglų kalbos bei dailės egzaminus, bet buvo ir negatyvių, nes tokia laisvė leido vengti pasiruošimo mano nemėgstamų dalykų egzaminams, pavyzdžiui, matematikos“, – tikina V. Dudinska.

Kiek skeptiškai nuotolinio mokymosi atžvilgiu nusiteikęs psichologiją studijuojantis L. Nacevičius. Vaikinas pasakoja,  jog toks mokymosi būdas jam turėjo daugiau neigiamos įtakos. „Nepaisant, jog nereikia gaišti laiko kelionei į mokyklą ir mažiau teršti gamtą automobilio išmetamomis dujomis, nematau jokios naudos iš tokio mokymosi. Mokykla yra tam pritaikyta aplinka, o namuose daugybė pašalinių dirgiklių, kurie nukreipia dėmesį. Tačiau kiekvienas esame pats savo likimo kalvis ir patys, savo valios pastangomis, nusprendžiame, kiek laiko ir pastangų įdėsime siekdami mus tenkinančių rezultatų“, – prisipažįsta L. Nacevičius.

Ateities perspektyvos – plėsti akiratį ir tobulėti

Pirmuosius žingsnius akademiniame gyvenime žengiantys studentai apie ateitį kol kas linkę kalbėti nedrąsiai. Dauguma jų  prisipažįsta dar nesuspėję išbandyti visų universiteto teikiamų galimybių ar geriau pažinti savo bendramokslių. Tačiau nepaisant kiek neįprastai prasidėjusių naujų mokslo metų pasaulyje tebevyraujant viruso sukeltai pandemijai VDU studentai tikina sieksią per ateinančius ketverius studijų metus visokeriopai plėsti akiratį ir tapti geriausiais savo srities žinovais.

„Kol kas neturiu konkrečių planų ateičiai, svarbiausia, kad galėčiau dirbti darbą pagal savo profesiją, ten parodyti visas sukauptas žinias ir tobulėti. Ateityje galbūt norėčiau magistro studijas tęsti užsienyje ir labiau gilintis į pati ugdymą ar vaikų psichologiją“, – teigia pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo studijas pasirinkusi E. Jodenytė.

Istoriją studijuojanti K. Korsakova galvoja ir apie galimybę mokytis magistrantūroje, tačiau per ateinančius ketverius studijų metus norėtų sužinoti, kokias galimybes turi būsimi istorikai. „Sieksiu įgyti žinių, kurios labiau praplėstų mano akiratį“, – teigia mergina.

Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbų studijų pirmakursė V. Dudinska neslepia, jog ateityje norėtų iš arčiau pažinti šio regiono kultūrą. „Labai tikiuosi, kad pavyks išvykti mainams ir įgyti patirties gyvai bendraujant su Rytų Azijos gyventojais. Baigusi šias bakalauro studijas planuoju įgyti dar vieną bakalaurą menuose, bet konkretaus plano neturiu ir viskas gali pasikeisti“, – svarsto V. Dudinska.

Viktorija Dudinska

Žmonių elgsenos ypatumais besidomintis psichologijos studentas L. Nacevičius teigia studijų metu stengsiantis pažinti žmogų, kaip įmanoma giliau. „Noriu pažinti save ir pasaulį, kad galėčiau jį suprasti kaip įmanoma pilniau. Stengsiuosi plačiai paimti viską, ką tik universitetas gali pasiūlyti: nuo Minded programos iki meno kolektyvų. Nežinau savo tikslaus profesinio kelio, tačiau žinau, kad pabaigęs bakalaurą tikrai planuoju studijuoti magistrantūroje“, – ateities planais dalinasi L. Nacevičius.

Naujoje VDU Taryboje – VDU Švietimo akademijos prof. dr. V. Žydžiūnaitė

Gruodžio 2 d. vykusio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Senato posėdžio metu patvirtinta naujoji VDU Taryba. VDU Senato pirmininkas skelbia naujai išrinktos universiteto Tarybos sudėtį, kurią sudarys 10 narių: 5 vidiniai, 4 išoriniai bei 1 studentų atstovas.

Į naująją tarybą vidiniais nariais išrinkti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorė Auksė Balčytienė, Muzikos akademijos docentas, Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta, Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė Rūta Petrauskaitė, Žemės ūkio akademijos profesorius Rimantas Velička, Švietimo akademijos profesorė Vilma Žydžiūnaitė.

Išoriniais nariais tapo žemės ūkio technikos įmonių grupės „Dojus“ valdybos pirmininkas, VDU Žemės ūkio akademijos „Alumni“ klubo prezidentas Pranas Dailidė, Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo (VšĮ „Žalgirio krepšinio centras“) direktorius, „Žalgirio arenos“ (UAB „Kauno arena“) direktorius Paulius Motiejūnas,  ambasadorius, VDU garbės daktaras, teisininkas, diplomatas, ekspertinės bendruomenės – Europos užsienio reikalų tarybos narys Vygaudas Ušackas, VĮ „Registrų centras“ paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė.

VDU Studentų atstovybės nustatyta tvarka studentų atstovu tapo VDU SA prezidentas Paulius Vaitiekus.

Pirmasis naujai išrinktos VDU Tarybos posėdis įvyks 2020 m. gruodžio 9 d.

Kaip ir kodėl nuotolinis mokymas pakeis XXI a. Lietuvos mokyklą?

Siekiant atliepti švietimo iššūkius, populiarinti mokslą ir įgalinti mokytojus, Kaune spalio 21 dieną vyko „Intelekto forumas“ – renginys, kuriame mąstymo ir mokymosi iššūkius aptarė edukologai, psichologai, neuromokslininkai, filosofai, technologinių ir kitų mokslų atstovai. Pranešimą „Kaip ir kodėl nuotolinis mokymas pakeis XXI a. Lietuvos mokyklą?“ skaitė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorius dr. Mindaugas Nefas. Daugiau informacijos apie forumą: https://akade.eu/forumas

 

lntegruotas mokymas – inovatyvios mokyklos pamatas

Siekiant atliepti švietimo iššūkius, populiarinti mokslą ir įgalinti mokytojus, Kaune spalio 21 dieną vyko „Intelekto forumas“ – renginys, kuriame mąstymo ir mokymosi iššūkius aptarė edukologai, psichologai, neuromokslininkai, filosofai, technologinių ir kitų mokslų atstovai. Pranešimą „lntegruotas mokymas – inovatyvios mokyklos pamatas“ skaitė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorė, profesorė Daiva Jakovonytė-Staškuvienė.

 

Nacionaliniame žmogaus teisių forume – apie įvairovių Lietuvą Europoje

Gruodžio 10 dieną Lietuvoje įvyks tradiciniu tapęs Nacionalinis žmogaus teisių forumas (NŽTF). Kasmet Tarptautinę žmogaus teisių dieną vykstantis renginys dėl karantino šalyje bus virtualus.

Šiemet forumas simboliškai dedikuojamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 70-mečiui. 1950 m. priimta konvencija sukūrė vieną veiksmingiausių ir pažangiausių tarptautinio lygmens žmogaus teisių apsaugos sistemų, pagrįstą pagarba įvairovei ir žmogaus orumui. Lietuva prie Konvencijos prisijungė 1995 m. Tuo metu neseniai nepriklausomybę atkūrusi valstybė turėjo suderinti nacionalinę teisę su Konvencijos keliamais aukštais žmogaus teisių apsaugos standartais. Prisijungimas prie šios sistemos taip pat suteikė galimybę Lietuvos gyventojams kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuriame buvo konstatuotas ne vienas žmogaus teisių pažeidimas, o Lietuva įpareigota keisti teisės aktus bei kompensuoti patirtą žalą.

Renginio šūkis šiemet skelbia „Įvairovių Lietuva Europoje“. „Visuomenė yra kaip kaleidoskopas, kuriame skirtybės sudaro tobulą darną. Kiekvienai socialinei grupei gerovė reiškia skirtingus dalykus, todėl modernios valstybės pareiga – užtikrinti gerovę įvairių tautybių, tikėjimų, lyčių, amžiaus, rasės, socialinių padėčių, įsitikinimų ir pažiūrų asmenims. Esama daugybė įvairovių – žmonių, nuomonių, religijų ir kt. – ir visos jos turi būti saugomos pagal aukščiausius tarptautinius standartus”, – įsitikinę organizatoriai.

Vienoje iš plenarinių renginio diskusijų bus aptarta žmogaus teisių vieta Lietuvos politikoje. Šiemet minimos Konvencijos pasirašymo metinės yra ir puiki proga ne tik įvertinti šios pažangios sutarties svarbą, bet ir diskutuoti, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus įvairiose žmogaus teisių srityse. Deja, ekspertai pažymi, kad žmogaus teisės mūsų šalyje dažnai atsiduria politinės darbotvarkės paraštėse, joms nėra skiriama daug dėmesio ir politinių partijų programose.

Forume pristatomas platus ir kitų temų spektras: nuo pandemijos poveikio visuomenės psichikos sveikatai ir švietimui, tėčių įsitraukimo į ankstyvą vaikų gyvenimą, efektyvaus atsako į neapykantos nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, lyčių lygybės iki duomenų apsaugos ir teisės į privatumą.

NŽTF po vienu stogu suvienija akademinę, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bei tarptautinę bendruomenes ir pritraukia šimtus klausytojų. Kaip ir kasmet, renginyje dalyvaus įvairių sričių ekspertai, kuriems rūpi žmogaus teisių klausimai ir padėtis Lietuvoje bei pasaulyje: žurnalistai, nevyriausybinio, ekonomikos, švietimo, kultūros sektorių atstovai, psichologai, aktyvūs visuomenės nariai, politikai. Tarp jų – Birutė Sabatauskaitė, Dainius Pūras, Erica Jennings, Rita Miliūtė, Dovilė Filmanavičiūtė, Nerijus Mačiulis, Donatas Puslys, Jonas Ruškus, Milda Ališauskienė, Urtė Neniškytė, Karolis Vyšniauskas, Aidas Puklevičius, Agneta Skardžiuvienė, Edita Žiobienė ir kiti.

Forume diskutuos ir svečiai iš užsienio – Eva Sophia Myers iš Pietų Danijos universiteto, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje dirbantis Aleš Gião Hanek, Lankasterio universiteto Teisės mokyklos (D. Britanija) profesorius emeritas Paul Iganski, Švedijos visuomeninio transliuotojo komunikacijos specialistė Seher Yilmaz bei kiti.

NŽTF taip pat bus prisiminta ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, Lietuvoje  ratifikuota prieš dešimtmetį, bei Pekino veiksmų platforma, prieš 25 metus nubrėžusi svarbias gaires moterų teisių užtikrinimui. Renginyje numatoma ir filmo „Sveiki atvykę į Čečėniją“ peržiūra, po kurios bus surengta diskusija apie žodžio laisvę ir neapykantos ribojimą.

Iš viso šiemet renginyje numatoma aštuoniolika diskusijų įvairiomis su žmogaus teisėmis susijusiomis temomis, kuriose diskutuos virš šimto įvairių sričių ekspertų.

Forumo programa ir registracija

Diskusijos bus verčiamos į lietuvių gestų kalbą ir iš/į anglų kalbą.

Renginys bus transliuojamas tiesiogiai organizatorių svetainėje ir portale Lrt.lt.

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU dar 472 mokytojų galės įgyti galimybę mokyti kelių dalykų

Dar 608 mokytojai galės įgyti kito dalyko ar pedagoginės specializacijos kompetencijų ir mokyti ne vieno, o bent dviejų dalykų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kartu su Europos socialinio fondo agentūra paskelbtą konkursą laimėjusios aukštosios mokyklos, kurių projektai surinko daugiausiai balų, – Vytauto Didžiojo universitetas ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas – mokytojams perkvalifikuoti gaus 1,5 mln. eurų  iš ES investicijų.

„Mokytojai, galėdami mokyti kelių dalykų, išplės savo profesinės veiklos lauką, turės galimybę vesti daugiau pamokų vienoje mokykloje. Tai jiems garantuos didesnį stabilumą ir išaugusį atlyginimą“, – sako Algirdas Monkevičius, laikinai einantis švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas.

Pasak ministro, mokykloms ši mokytojų perkvalifikavimo galimybė – viena iš realių priemonių, padedančių racionaliai planuoti pedagogų darbo krūvius bei spręsti mokytojų stygiaus problemą.

„Tai aktualu ypač mažesnėse ir tose mokyklose, kuriose atitinkamų dalykų pamokų per savaitę yra labai mažai, kad susidarytų mokytojui pakankamas krūvis,“ – pažymi A. Monkevičius.

Pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos galėjo teikti paraiškas studijų programų ar mokomojo dalyko moduliams finansuoti. Per dvejus metus papildomo dalyko kompetencijų ES lėšomis galės įgyti 472 mokytojai Vytauto Didžiojo universitete ir 136 mokytojai ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Vytauto Didžiojo universitete mokytojai galės įgyti kito mokomojo dalyko, taip pat ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bei pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas mokytojams suteiks galimybę įgyti ekonomikos ir verslumo mokomojo dalyko žinių.

Tai ne vienintelis ES lėšomis finansuojamas mokytojų kvalifikacijų plėtrai skirtas projektas. Per 2018–2020 m. vykdomą projektą „TĘSK“ papildomų kvalifikacijų įgis 820 mokytojų, o pagal  Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatytas priemones iki 2022 m. – dar apie 800 mokytojų.

VDU Taryba patvirtino ŠA kanclerę

Lapkričio 25 d. vykusio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarybos posėdžiu metu patvirtinta VDU Švietimo akademijos kanclerė. VDU Švietimo akademijos kanclerės pareigas eis prof. dr. Lina Kaminskienė.

Profesorė Lina Kaminskienė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje dirba nuo 2008 m. Nuo 2014 m. yra Edukologijos katedros vedėja, o nuo 2017 m. Edukologijos instituto direktorė. Nuo 2018 m. iki dabar prof. dr. L. Kaminskienė ėjo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojos pareigas. Profesorė L. Kaminskienė yra aktyvi įvairių tarptautinių mokslinių projektų ir tyrimų dalyvė. VDU Švietimo akademijos studentams profesorė dėsto švietimo inovacijų valdymo, projektų planavimo ir įgyvendinimo, tarpkultūrinio ugdymo, pradinio ugdymo įstaigos valdymo ir lyderystės dalykus.

Skelbiamas dėstymo vizitų konkursas pagal „Erasmus+“ programą

VDU Tarptautinių ryšių departamentas skelbia dėstymo vizitų konkursą pagal „Erasmus+“ programą 2020-2021 m. m. pavasario semestrui. Vizitų įgyvendinimo laikotarpis: 2021 m. vasario 1 d. – 2021 m. birželio 30 d.

Dėstymo vizito tikslas – skaityti paskaitas užsienio universiteto studentams bei pritraukti juos „Erasmus+“ studijoms Vytauto Didžiojo universitete.

Visus dėstytojus, norinčius dalyvauti konkurse, kviečiame iki 2020 m. gruodžio 9 d. pateikti užpildytą dėstymo sutartį fakultetų tarptautinių programų vadovams/koordinatoriams, ŽŪA dėstytojus – tarptautinių ryšių skyriui, ŠA Vilniaus dėstytojus – ŠA tarptautinių ryšių grupei.

Dėstymo sutarties formą galite rasti čia (skiltyje „Dėstymo vizitų atranka“). Galima vizito trukmė: trumpiausia – 2 dienos, neįskaitant kelionės, ilgiausia – 6 dienos, įskaitant kelionę. Valandų skaičius: ne mažiau kaip 8 dėstymo valandos. Atrankoje dalyvaujantys dėstytojai, turintys spec. poreikių, turi galimybę gauti papildomą finansavimą.

Atrankos rezultatai bus skelbiami nuo š. m. gruodžio 18 d. (kiekvienas atrankoje dalyvavęs dėstytojas bus informuotas el. paštu).

Daugiau informacijos apie „Erasmus+“ dėstymo vizitų organizavimą, atrankos kriterijus, finansavimą.

Kviečiame žiūrėti „Intelekto forumo“ pranešimų vaizdo įrašus

Siekiant atliepti švietimo iššūkius, populiarinti mokslą ir įgalinti mokytojus, Kaune spalio 21 d. vyko „Intelekto forumas“ – renginys, kuriame mąstymo ir mokymosi iššūkius aptarė edukologai, psichologai, neuromokslininkai, filosofai, technologinių ir kitų mokslų atstovai.

Kviečiame žiūrėti renginio pranešimų ir diskusijų vaizdo įrašus. Visą forumo vaizdo įrašų sąrašą galima rasti čia.

Virtualioje parodoje „Mokykla 2022“ VDU Švietimo akademijos edukologai kalbės apie inovatyvią mokyklą, mokymosi erdves

Lapkričio 20-21 d. vyks virtuali švietimo inovacijų paroda „Mokykla 2022“. Paroda „Mokykla 2020“ – vienas iš svarbiausių Lietuvos švietimo bendruomenės metų renginių. Šias metais paroda vyks jubiliejinį – 10-ąjį – kartą. Pagrindinė parodos tema – Skaitmeninė mokykla, kviečianti suprasti, jog atei  . Šie metai švietimo bendruomenei – itin ypatingi. Susidurta su daugybe iššūkių ir pokyčių, paspartinusių mokyklų skaitmenizacijos procesą, ugdymo metodų bei bendravimo formų kaitą. Tad tradicinis renginys su netradicine tema ir formatu bei aktyviais, pasirengusiais atsakyti į visų parodos dalyvių klausimus, lektoriais, išskirtiniais pranešimais, „Atradimų laboratorijomis“ ir kitomis, smalsioms akims skirtomis, veiklomis laukia ne tik švietimo bendruomenės narių, bet ir visų švietimui neabejingų žmonių.

Lapkričio 21 d. virtualioje švietimo inovacijų parodoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos edukologai, kurie skaitys apie inovatyvią mokyklą, integruotą ugdymą, mokymąsį už mokyklos ribų, socialinę atskirtį ir pozityvią tėvystę karantino akivaizdoje.