Pedagogams – perkvalifikavimo ir projekto „Tęsk“ galimybės

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia pedagogus dalyvauti Universiteto pedagogų perkvalifikavimo programose bei projekto „Tęsk“ programoje. Abi šios programos pedagogams suteikia galimybes mokyti antrą mokomąjį dalyką arba dirbti pagal antrą specializaciją.

Galimybė mokyti dviejų ar daugiau dalykų ypač aktualu dirbantiems pedagogams nedidelėse regionų mokyklose, kuriose darbo krūviai yra nedideli, o mokyklose trūksta tam tikrų sričių specialistų. Bus atsižvelgiama ir į konkretaus regiono poreikius.

Vytauto Didžiojo universiteto pedagogų perkvalifikavimo programos

Vytauto Didžiojo universitetas siūlo šias programas Kaune ir Vilniuje:

gamtos mokslų moduliai (fizikos, chemijos, biologijos, geografijos);
tiksliųjų mokslų moduliai (matematikos);
kalbų moduliai (anglų, lietuvių, lenkų kalbų);
ikimokyklinio ugdymo modulis;
pradinio ugdymo modulis;
istorijos modulis;
technologijų modulis;
meninio ugdymo moduliai (šokio, muzikos, dailės, teatro ir kino);
fizinio ir sveikatos ugdymo modulis;
socialinės pedagogikos modulis;
specialiosios pedagogikos modulis;
religijos pedagogikos modulis;
informatikos modulis.

Studijos, priklausomai nuo turimų mokytojo kompetencijų, truks 1,5 metų (3 semestrus). 1 semestro kaina – 1475,5 Eur. Programos nėra finansuojamos universiteto ar kitomis lėšomis.

Susidarius pakankamam pretendentų į pasirinktos programos modulį skaičiui, studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje. Pakankamam pretendentų į pasirinktos programos modulį skaičiui nesusirinkus, bus apsispręsta, kur vyks ir ar vyks to modulio studijos.

Projekto „Tęsk“ pedagogų perkvalifikavimo programos

Projekto „Tęsk“ programoje šiemet siūlomi du moduliai:

pradinio ugdymo modulis Kaune ir Vilniuje;
ikimokyklinio ugdymo modulis Vilniuje.

Studijos finansuojamos projekto „Tęsk“ lėšomis.

Studijų vykdymas ir priėmimas

Tiek VDU siūlomų pedagogų perkvalifikavimo programų, tiek projekto „Tęsk“ programų vykdymas pritaikytas dirbantiems. Paskaitos vyks nuo 2020 metų rugsėjo mėn. penktadieniais (po pietų) ir šeštadieniais, konsultacijos su dėstytojais organizuojamos

nuotoliniu būdu – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir užduotims atlikti informacija pateikiama virtualioje Moodle aplinkoje. Paraiškos dalyvauti abejose programose priimamos internetu nuo 2020 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. 23:59 val.

Bendrieji reikalavimai pareiškėjams:

aukštasis pedagoginis ar jam prilygintas išsilavinimas.

Reikalavimai pareiškėjams, pretenduojantiems į projekto „Tęsk“ finansuojamą programą:

pareiškėjas dirba arba ketina dirbti pedagogu valstybinėje, savivaldybės ugdymo įstaigoje, įgyvendinančioje ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, ir nori įgyti papildomą dalykinę kompetenciją / kvalifikaciją; Pirmumas bus teikiamas dirbantiems ugdymo įstaigoje pedagogu arba turintiems darbo pasiūlymą bei galimybę įsidarbinti nuo 2020 m. rugsėjo 1 dienos;

darbdavio rekomendacija (dirbančiam arba ketinančiam dirbti ugdymo įstaigoje). Pirmumas bus teikiamas tiems kandidatams, kurie pateiks ugdymo įstaigos vadovo ar steigėjo rašytinį įsipareigojimą užtikrinti mokytojo darbo krūvį pagal įgytą kompetenciją / kvalifikaciją.

Dokumentų pateikimas. Prašymai studijuoti pateikiami internetu sistemoje (prisijungus pasirinkti prašymo formą „Priėmimo į pedagogų perkvalifikavimo modulius forma“).

Internete užpildžius prašymą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

aukštojo mokslo baigimo diplomų kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
diplomų priedėlių kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija (VDU absolventams, jei nesikeitė duomenys, pateikti nereikia);
dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu;
darbdavio rekomendacija (sistemoje pateikiamas skenuotas variantas, pasirašytas pareiškėjo darbdavio).

Rezultatų paskelbimas

Atrankos į studijas posėdžiai vyks birželio 5 d., penktadienį, VDU Švietimo akademijoje Kaune: Jonavos g. 66 ir Vilniuje: T. Ševčenkos 31. Posėdžių tvarkaraštis Kaune ir Vilniuje bus paskelbtas atskiru pranešimu VDU Švietimo akademijos internetiniame puslapyje.

Atrankos posėdyje pretendentams dalyvavimas privalomas (jei tuo metu Lietuvoje nebūtų atšaukta nepaprastoji padėtis, atrankos posėdis vyks nuotoliniu būdu; kandidatai bus informuoti asmeniškai).

Apie atrankos rezultatus dalyvavusieji bus informuoti per 15 darbo dienų elektroniniu paštu paraiškos formoje nurodytu elektroninio pašto adresu.

Pastabos

Atranką į studijas vykdo Vytauto Didžiojo universitetas. Atrankos vykdytojas gali pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius arba patikslinančius paraiškoje pateiktą informaciją. Paraiška, pateikta po nurodyto termino pabaigos, jei nevyks papildoma atranka, nebus priimta ir svarstoma.

Paraiškos, pateiktos nesilaikant nustatytų reikalavimų arba nevisiškai užpildytos, nebus vertinamos.

Daugiau informacijos

Ketinantiems studijuoti Kaune:

Sportininkų auksiniame dešimtuke – VDU Švietimo akademijos absolventai

Lietuvos sporto federacijų sąjunga kartu su visuomeniniu transliuotoju LRT kvietė sporto mėgėjus sureitinguoti 2019-ųjų Lietuvos sportininkų šimtuką, kuriame – net 65 sporto šakų atstovai. Remiantis visuomenės ir komisijos balsų skaičiavimais, paskelbti sportininkų auksinis 10-ukas, sidabrinis 30-ukas ir bronzinis 60-ukas (sportininkai išvardinti abėcėlės tvarka).

Daugiausia balsų surinko ir auksinėmis sporto žvaigždėmis tapo sportininkai, kurie yra Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (buvusio Lietuvos edukologijos universiteto) kūno kultūros pedagogikos absolventai. Auksiniame sporto dešimtuke yra šie absolventai: Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė), Mindaugas Griškonis (irklavimas), Simona Krupeckaitė (dviračių sportas, trekas), Henrikas Žustautas (baidarių ir kanojų irklavimas).

11–40 vietas užėmusiems sportininkams atiteko sidabrinių sporto žvaigždžių vardas. Jomis tapo irgi absolventai: Edgardas Sečinskis (kiokušin karatė), Artūras Seja (baidarių ir kanojų irklavimas), Tadas Tamašauskas (boksas).

Broznine sporto žvaigždės vardą gavo absolventė Živilė Vaiciukevičiūtė (lengvoji atletika, sportinis ėjimas).

Sveikiname absolventus! Džiaugiamės, jog mūsų alumnai – sporto lyderiai ir garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Tai įkvepiantis pavyzdys jaunimui.

Primename, jog šiais metais startuoja nauja Mokomojo dalyko pedagogikos (Fizinis ir sveikatos ugdymo) bakalauro studijų programa, kur galės studijuoti sportininkai, žmonės, norintys tapti kūno kultūros, sveikatos ugdymo mokytojais, treneriais. Studijų programa vykdoma VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje.

VDU Švietimo akademijos studentai apie tarptautinę pedagoginę patirtį

„Baisiau yra tada, kai nepabandai, tiki ne savimi pačiu, bet kitų žmonių kuriama nuomone apie tave“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos (ŠA) absolventė Monika Jovaišaitė, kuri visai neseniai grįžo iš Erasmus+ absolventų praktikos Ispanijoje, BIS (Baltic International School) mokykloje. „Juk nebūtina po mokslų staigiai bėgti dirbti. Gyvenime taip išvažiuoti progų gali daugiau ir nepasitaikyti,“ – kolegei antrina taip pat BIS praktiką atlikęs Gytis Krivickas VDU ŠA baigęs kūno kultūros specialybę. Abu absolventai džiaugiasi savo sprendimu pasinaudoti VDU teikiama Erasmus+ absolventų praktikos galimybe įgyti tarptautinės patirties ir dalinasi savo įspūdžiais iš saulėtosios Tenerifės.

Praktikoje įgyta patirtis

„Labiausiai neramino tai, kaip vyks ugdymo procesas, bet tuo pačiu metu džiaugiausi, jog turėsiu progą gyventi prie Atlanto vandenyno“, – prisimena M. Jovaišaitė ir priduria, jog prieš praktiką manė, kad teks vienu metu mokyti daug mokinių, tačiau BIS klasėse mokinių ne daugiau nei dvylika. BIS mokyklėlė skirta Tenerifėje gyvenančių lietuvių vaikams. Praktikos vietą studentai susirado patys. „Ieškojau organizacijos, kuri vadovautųsi naujovėmis ir remtųsi kitomis vertybėmis nei įprastinės mokyklos. Būtent tokia man pasirodė BIS mokykla“, – pasakoja G. Krivickas bei užsimena, jog geras praktikos vietos oras taip pat turėjo reikšmės pasirinkimui.

„Vaikai yra vaikai – Lietuvoje, Ispanijoje ar bet kur pasaulyje. Vieni nori sportuoti, kiti – ne. To neišvengsi“, – sako G. Krivickas. Šiltas oras čia turi ir savų minusų, vaikų motyvacija sportuoti alinant kaitriai saulei – itin žema. „Teko perdėlioti pamokų tvarkaraštį, jog kūno kultūros pamokos vyktų rytais,“ – teigia VDU ŠA absolventas, kuriam papildomai teko vesti ir anglų kalbos pamokas. Po jų G. Krivickas organizuodavo neformalaus ugdymo sporto būrelį į kurį ateidavo ir ispaniškas mokyklas lankantys arba tik atostogoms atvykę vaikai.

„Nuo praktikos pradžios buvome įtraukti į mokyklos veiklą su kitais praktikantais. O per įvairiapusišką, mokykloje vykdomą ugdomąją veiklą patyrėme iš ties daug emocijų, nuotykių, pakilimų ir nusileidimų“, – pasakoja M. Jovaišaitė, kuri su kitais praktikantais organizavo „Šeštadieninę lituanistinę mokyklėlę“ ilgai saloje gyvenantiems lietuvių vaikams.

„Išmokau savianalizės ir savikritikos, kūrybiškumo, per kurį siekiau sudominti mokinius gamtos pamokomis, skatinau atlikti bandymus. Išmokau ieškoti netradicinių sprendimų ir nepasiduoti baimėms“, – įgyta patirtimi dalinasi M. Jovaišaitė ir priduria, jog čia suprato, kad ateityje norėtų dirbti mažose klasėse, nes tik tokiu būdu, VDU absolventės nuomone, galima sukurti ryšį tarp mokytojo ir mokinio, kuris yra būtinas siekiant sėkmingo bendradarbiavimo. „Mokykla daug dėmesio skiria mokinių emocijoms, todėl ir pats pradėjau labiau į tai gilintis. BIS vykdavo vidiniai mokymai skirti mokytojams, kuriose ir patys turėjome gilintis į savo vidų, vertybes“, – įspūdžiais dalinasi G. Krivickas.

Praktika po mokslų baigimo – ne žingsnis atgal

„Tenerifė – magiška sala. Nenuostabu, kodėl ji taip pamėgta lietuvių, savo grožiu bei šiluma ji užburia kiekvieną ten atvykusį“, – pasakoja VDU ŠA absolventė, kuriai gyvenimas saloje pasirodė lėtas ir jaukus. Po pamokų praktikantai leisdavosi į keliones po salą, kalnus. „Vietiniai žmonės mandagūs, atsipalaidavę ir laimingi, bet gal kartais per daug tingūs“, – sako G. Krivickas ir priduria, jog nors praktikoje praleido pusę metų – neaplankytų vietų saloje liko daugybė.

„Praktika ne tik padeda įgyti patirties, bet per ją susipažįsti su daug bendraminčių. Tai puiki proga pagyventi užsienyje, pažinti kitos šalies kultūrą, žmones. Išvykti praktikuotis į kitą šalį, vos pabaigus mokslus, nėra žingsnis atgal, tai išėjimas iš savo komforto zonos, taip leidžiant sau tobulinti jau įgytas kompetencijas, tam tikra prasme tai iššūkis, padedantis realizuoti save bei išryškinti konkrečius sau išsikeltus tikslus“, – teigia M. Jovaišaitė. Jai antrina ir G. Krivickas pridurdamas, jog Vytauto Didžiojo universitetas visais klausimais labai daug padeda ir skatina studentus išvykti – „tarptautinės studijos ir praktika – neatsiejama VDU dalis“, – tikina universiteto absolventas.

„Erasmus+ absolventų praktikos programa yra puiki proga po studijų padaryti pertrauką ir atlikti tam tikrą repeticiją prieš vis labiau didėjančius gyvenimo iššūkius“, – sako M. Jovaišaitė ir skatina visus nebijoti žengti žingsnį pirmyn pasiryžtant geriausiam nuotykiui gyvenime.

VDU skatina savo studentus bei absolventus pasinaudoti praktikos galimybėmis, juk niekada nežinai ar tokia proga gali dar kada pasitaikyti.

„Erasmus“ praktikos konkursas

LRT radijo laidoje – VDU ŠA istorikė prof. dr. R. Šmigelskytė-Stukienė apie XVIII amžiaus Velykas

LRT radijo laidoje „Džiazuojanti istorija“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, kuri kalbėjo apie XVIII amžiaus Velykas Lietuvoje. Laidoje pristatyta Izabelės Pliaterienės asmenybė ir kasdienybė, XVIII amžiaus didikų tradicijos.

Laidą galima klausyti: čia.

Karjeros centro paslaugos karantino laikotarpiu

VDU Karjeros centras ir toliau teikia paslaugas VDU studentams ir absolventams bei kviečia konsultuotis įvairiais karjeros klausimais nuotoliniu būdu. Parašykite el. laišką paštu cv@vdu.lt, o karjeros konsultantas su jumis susisieks ir susitars dėl tinkamiausio konsultacijos formato.

Karantino laikotarpiu studentus kviečiame naudotis „Virtualios CV klinikos“ paslaugomis. Jei turite paruošę savo gyvenimo aprašymą (CV) ir norite pasitarti ar išgirsti konsultanto nuomonę, tuomet siųskite jį cv@vdu.lt. Karjeros konsultantai peržiūrės ir pakomentuos, pateiks pastabas bei suteiks patarimų, kaip patobulinti, kad jūsų CV būtų patrauklus ir atitiktų visus keliamus reikalavimus!

Edukologijos mokslo krypties disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursas

Balandžio 8 d. skelbiamas konkursas edukologijos mokslo krypties (007 S) disertacijų tematikoms šiose mokslinių tyrimų kryptyse:

Suaugusiųjų mokymasis;
Švietimo vadyba ir politika;
Profesinis rengimas;
Technologijomis grįstas mokymas(-is);
Socialinė pedagogika;
Pedagogikos istorija;
Fizinis lavinimas, judesių mokymas, sportas;
Pedagogika ir didaktika;
Švietimo kultūra;
Mokytojų rengimas;
Švietimo kokybė;
Karjeros projektavimas;
Šeimotyra

Disertacijų tematikos gali būti formuluojamos plačiau ir iš vienos tematikos gali būti rengiamos kelios disertacijos.

Disertacijų tematikas gali siūlyti mokslininkai arba mokslinių tyrimų grupės.

Disertacijų tematikų konkursui pateikiamas Disertacijos tematikos pristatymas.
Prašymus dalyvauti konkurse galima teikti nuo balandžio 8 d. iki gegužės 8 d.

Doktorantų vadovų konkursas
Balandžio 8 d. skelbiamas doktorantų vadovų konkursas. Prašymus dalyvauti konkurse galima teikti nuo balandžio 8 d. iki gegužės 8 d.

Daugiau informacijos.

Tematikos forma.

VDU Švietimo akademijos kanclerė apie brandos egzaminus

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė mano, kad tik metiniai pažymiai kol kas nebūtų pats geriausias rodiklis stojant į aukštąsias mokyklas. Tačiau švietimo ekspertė atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, atėjo laikas keistis valstybinių brandos egzaminų sistemai, nes mokiniai mokymąsi dažnai įsivaizduoja kaip rengimąsi egzaminui, o metiniai įvertinimai nėra svarbūs, todėl jiems neskiria daug dėmesio.

„Jaunas žmogus, baigdamas mokyklą, gauna brandos atestatą – ne egzaminai matuoja žmogaus brandą“, – Delfi atsiųstame interviu teigia profesorė. Vis dėlto ši situacija atvėrė ir kitą dar skaudesnę problemą – visuomenėje neliko pasitikėjimo mokytoju.

– Prasidėjus karantinui, pasigirsta keli scenarijai dėl valstybinių brandos egzaminų organizavimo. Kokios, Jūsų nuomone, yra galimos išeitys?

– Viena vertus, iššūkiai, su kuriais dabar susiduria visos ugdymo įstaigos, yra netikėti, jiems nebuvo ruošiamasi ir pasiruošta. Kita vertus, egzaminų vykdymas visuomet keldavo įvairių diskusijų. Taigi karantinas gali būti geras laikas permąstyti, ar mus tenkina esanti brandos egzaminų sistema. Bet laikino sprendimo reikia dėl šių metų egzaminų organizavimo. Matyčiau kelias išeitis. Tik norėčiau pasakyti, kad nei viena iš jų nėra tobula, neturinti minusų. Esant ekstremaliai situacijai, reikia imtis sprendimų, kurie padarytų kuo mažiau žalos ir sukeltų kuo mažiau papildomos psichologinės įtampos. Vienas iš jų – vėlinti egzaminus ir juos vykdyti įprastu būdu. Manyčiau, kad tai daugiausia įtampos keliantis variantas, nes nežinios dėl karantino tęsimosi yra daug. Jei nepavyktų egzaminų suorganizuoti birželio mėnesį, situacija būtų labai įtempta tiek mokinių, tiek mokytojų ir tėvų bendruomenėse. Kitas variantas – egzaminų vykdymas nuotoliniu būdu. Toks kelias vargu ar kol kas įmanomas: vykstantis nuotolinis mokymas mokyklose visų pirma susiduria su techninėmis problemomis, o jei mokiniai egzaminus laikys namuose, užtikrinti objektyvumą būtų neįmanoma. Visgi, jei mokiniams tam numatytose erdvėse būtų užtikrintos techninės ir sveikatos atžvilgiu saugios sąlygos, toks variantas būtų svarstytinas. Dar viena galima išeitis – apskritai šiais metais atsisakyti egzaminų. Atestatus išduoti už ugdymo turinio rezultatus ir spręsti, kaip organizuoti priėmimą į aukštąsias mokyklas. Švietimo ekspertas dr. A. Zabulionis svarstė apie galimybę egzaminus pagal nusistovėjusią tvarką organizuoti vėliau tik tiems, kurie stoja į aukštąsias mokyklas. Tikėtina, būtų mažesnis laikančiųjų skaičius, ramesnė situacija. Esant tokiam variantui, aukštosios mokyklos galbūt galėtų svarstyti mažinti reikalaujamų išlaikyti egzaminų skaičių, koreguoti stojimo sąlygas LAMA BPO sistemoje. Pritarčiau dr. A. Zabulionio siūlymams.

– Ar metiniai pažymiai mokykloje atspindi moksleivių žinias ir gebėjimus? Ar iš tiesų yra didelis skirtumas tarp didžiųjų miestų ir regionų? Kokia Jūsų nuomonė dėl galimybės atšaukti valstybinius brandos egzaminus ir remtis metiniais pažymius, stojant į aukštąsias mokyklas? Kokios būtų tokio priėmimo pasekmės aukštajam mokslui?

– Apie metinius pažymius galima atsakyti labai trumpai: ir taip, ir ne. Vienareikšmio atsakymo nėra. Metiniai pažymiai turėtų atspindėti tikrąsias mokinių žinias ir gebėjimus. Visų pirma, tie pažymiai nėra atsitiktiniai, juos mokiniai „susirenka“ sistemingai mokydamiesi, atlikdami labai įvairias užduotis. Metiniame įvertinime mažiau atsitiktinumo, subjektyvumo. Jie labiau atspindi mokinio padarytą pažangą nei vienas standartizuotas egzaminas.

Tik norėčiau pasakyti, kad nei viena iš jų nėra tobula, neturinti minusų. Esant ekstremaliai situacijai, reikia imtis sprendimų, kurie padarytų kuo mažiau žalos ir sukeltų kuo mažiau papildomos psichologinės įtampos. Vienas iš jų – vėlinti egzaminus ir juos vykdyti įprastu būdu. Manyčiau, kad tai daugiausia įtampos keliantis variantas, nes nežinios dėl karantino tęsimosi yra daug. Jei nepavyktų egzaminų suorganizuoti birželio mėnesį, situacija būtų labai įtempta tiek mokinių, tiek mokytojų ir tėvų bendruomenėse. Kitas variantas – egzaminų vykdymas nuotoliniu būdu. Toks kelias vargu ar kol kas įmanomas: vykstantis nuotolinis mokymas mokyklose visų pirma susiduria su techninėmis problemomis, o jei mokiniai egzaminus laikys namuose, užtikrinti objektyvumą būtų neįmanoma. Visgi, jei mokiniams tam numatytose erdvėse būtų užtikrintos techninės ir sveikatos atžvilgiu saugios sąlygos, toks variantas būtų svarstytinas. Dar viena galima išeitis – apskritai šiais metais atsisakyti egzaminų. Atestatus išduoti už ugdymo turinio rezultatus ir spręsti, kaip organizuoti priėmimą į aukštąsias mokyklas. Švietimo ekspertas dr. A. Zabulionis svarstė apie galimybę egzaminus pagal nusistovėjusią tvarką organizuoti vėliau tik tiems, kurie stoja į aukštąsias mokyklas. Tikėtina, būtų mažesnis laikančiųjų skaičius, ramesnė situacija. Esant tokiam variantui, aukštosios mokyklos galbūt galėtų svarstyti mažinti reikalaujamų išlaikyti egzaminų skaičių, koreguoti stojimo sąlygas LAMA BPO sistemoje. Pritarčiau dr. A. Zabulionio siūlymams.

Skaitykite daugiau.

Internetiniame seminare bus kalbama apie karjerą, studijas ir mokytojo profesiją

2020 m. balandžio 15 d. 15 val. VDU Švietimo akademija organizuoja internetinį seminarą „Karjera, studijos, profesijos 2020 metais – apie ateities mokytojo misiją ir viziją“. Seminaras skirtas abiturientams, karjeros specialistams ir mokytojams.

Seminare bus kalbama apie studijų pasirinkimo galimybes Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje. Taip pat pateiksime aktualią informaciją planuojantiems pasirinkti pedagogo profesiją, papasakosime apie sudarytas galimybes studijuojantiesiems, dėstytojai, karjeros specialistai, studentai, dirbantys mokyklose, pasidalys gerąja patirtimi.

15.00 – 15.05	*Įžanginis žodis*
15.05 – 15.20	Ar įmanomas viso gyvenimo projektas? Lekt. Mantautas Ruzas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija
15.20 – 15.40	Profesijos pasirinkimo iššūkiai XXI amžiuje. Ko ieško mokinys ir ką gali karjeros specialistas? Daiva Šilienė, karjeros konsultantė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorė
15.40 – 16.00	Mokytojas šiandieninėje ugdymo sistemoje. Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos, pradinio ugdymo ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo, mokomojo dalyko pedagogikos bakalauro studijų programų pristatymas VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune.
16.00 – 16.15	Geroji ugdymo patirtis pasirinkus mokytojo profesiją. Odeta Bielskytė, VDU Švietimo akademijos Pradinio ugdymo studijų programos III kurso studentė, Kauno „Herojaus“ mokyklos pradinių klasių mokytoja.
16.15 – 16.30	*APIBENDRINIMAS*

Seminarą-diskusiją organizuoja:

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Mokytojų rengimo institutas,

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas,

Lietuvos karjeros specialistų asociacija

Kviečiame registruotis.

Papildoma informacija apie seminarą el. paštu:

svietimo.akademija@vdu.lt

Prof. A. Volungevičienė: daug nuotolinio ugdymo problemų – išvengiamos

Šią savaitę prasidėjęs nuotolinis ugdymas mokyklose įnešė nemažai sumaišties – mokyklai teko ne tik pergalvoti ugdymo turinį, susitarti su mokytojais, kaip jie turi dirbti, tačiau atrasti ir tinkamiausius technologinius sprendimus. VDU Inovatyvių studijų instituto vadovė prof. Airina Volungevičienė pastebi, kad daugelio šių iššūkių galima išvengti, jei būtų susistemintas valstybinis skaitmeninio ugdymo turinio paketas ir mokyklos būtų galėję pasirengti ir gal net turėtų licenciją organizuoti ugdymą nuotoliniu būdu. Apie technologijų taikymą švietime, svarbiausius iššūkius ir jų sprendimus pasakoja daugiau nei dešimtmetį Lietuvos ir užsienio ugdymo įstaigas konsultuojanti buvusi Europos nuotolinio ir e. mokymosi tinklo (EDEN) prezidentė.

Mokymasis Lietuvoje persikėlė į virtualią erdvę. Nors šiomis aplinkybėmis jis yra gana skubotas, į ką rekomenduotumėte mokykloms pirmiausia atkreipti dėmesį? Kaip joms padėti?

Mokytojams ir mokyklų direktoriams teko didžiulis iššūkis. Įsivaizduokite: mokytojas turėjo savo dalyko pratybas, knygas, užduotis vienu formatu, o dabar, persikėlus į skaitmeninę erdvę, jis jo neturi arba jis nesusistemintas, o mokykla nežino kaip padėti.

Nuotolinio mokymosi integracija į organizaciją yra ilgalaikis procesas ir tiesiogiai paveikia ugdymo organizavimo tvarkas, mokytojų skaitmenines kompetencijas, ugdymo turinio pritaikymą skaitmeninėms erdvėms, bendravimo ir bendradarbiavimo perkėlimą į skaitmeninę erdvę, IT infrastruktūrą, pagalbos organizavimą mokytojui ir mokiniui, kokybės užtikrinimą.

Lietuvoje buvo įgyvendinta daugybė projektų, skirtų ugdymo turinio skaitmenizavimui, skaitmeninių ugdymo objektų kūrimui ir skaitmeninių aplinkų parengimui. Didžiausią atsakomybę čia priskirčiau valstybei, kuri turi puikiausias galimybes padėti mokykloms šiuo sudėtingu metu: susisteminti visas investicijas, parengti skaitmeninės aplinkos versiją ir atiduoti ją mokykloms kartu su vientisu valstybiniu skaitmeninio ugdymo turinio paketu. Visas skaitmeninis turinys jau yra sukurtas ir prieinamas emokykla.lt ar „Ugdymo sodas“ portaluose, o ir kur dar kitų ES projektų metu sukurti produktai. Visa tai tereikia susisteminti ir perduoti mokykloms.

Jei mokykla gautų skaitmeninę ugdymo aplinką su turiniu, tai išspręstų daug problemų mokyklų ir savivaldybių vadovams. Turėdamas šią medžiagą mokytojas galėtų redaguoti turinį, planuoti jo panaudojimą, skirti laiką ugdymo organizavimui, mokymosi laiko planavimui, kiekvieno mokinio individualiam pasiekimui. Kitaip tariant, galėtų profesionaliai dirbti savo darbus.

O dabar mokyklos gavo didžiulį iššūkį – neturėdamos nei aplinkos, nei skaitmeninio ugdymo turinio, jos tikrai nebus pajėgios galvoti apie ugdymo paradigmos kaitą. Galbūt tik pasimokiusios, po pirmųjų žingsnių, jos galės pagalvoti, kad kažką galima buvo ir geriau atlikti.

Nemanau, kad tokia pagalba mokykloms, kai yra pristatoma galimybių įvairovė, yra naudinga. Kaip mokykla gali pasirinkti, jei neturi tam kompetencijos? Ar tikrai elgiamasi atsakingai patariant mokyklai rinktis „pabirusias“ ir labai atskiras technologines priemones? Ar galvojame apie 2 savaites ar ilgesnį laiką? O gal mokykla savo laiko ir pastangų investicijas gali naudoti ir kitus mokslo metus?

Manau, kad šiuo metu LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skleidžiama informacija apie galimybes (beje, kai kurias nemokamai prieinamas tik šiuo metu) tik padidina mokykloms naštą, nes informacija yra išskaidoma, nėra analitinės informacijos, kokiais kriterijais remiantis mokykla gali pasirinkti sprendimą, nėra patariama, kaip galima sumažinti kaštus, kurių reikės mokyklai ar savivaldybei pasirinkus vieną ar kitą sprendimą ir naudojant jį ateityje. Valstybės įmonės turėtų padėti mažinti kaštus mokyklai, savivaldybei, tėvams ir vaikams bei atsakingai teikti informaciją apie tokius sprendimus. Bet čia kitas opus klausimas.

Ministerija tikrai gali pasiūlyti ir skaitmeninę aplinką, ir skaitmeninį turinį mokykloms, netgi žadėjo tai padaryti. Todėl tikiuosi, kad kiekviena mokykla turės savo skaitmeninę aplinką, su savo mokiniais ir mokytojais ir kurioje bus integruota pažymių knygelės. Mes nežinome, ko tikėtis po metų, o tuo labiau po pusmečio, todėl turime mokytis iš šių klaidų. Kokybės klausimas dažnai keliamas tada, kai norima ką nors apriboti – tai nėra gerai. Ar šiandien kokybės klausimas toks pat, kaip prieš epidemiją? Abejoju. Prie šio klausimo reikia grįžti.

Kokiose šalyse galime rasti sėkmingų pavyzdžių, kuriais galėtume remtis čia, Lietuvoje?

Dominuojantis šiandien pavyzdys – Danijos mokyklos, kurios technologijas pradėjo integruoti ugdymo procese palaipsniui. Kiekvienas mokytojas moksleiviams turėjo duoti kūrybines užduotis, o moksleiviai mokykloje galėjo dirbti su planšetėmis, nešiojamais ar stacionariais kompiuteriais. Savo atliktas užduotis moksleiviai išsaugojo savo asmeniniame profilyje, kaupė savo darbus, personalizavo juos.

Egzaminų arba tarpinių atsiskaitymų metu, moksleiviams čia leidžiama naudotis praktiškai visais savo pačių sukurtais darbais. Kitaip tariant, egzamino metu vietoje testo ar kitokio žinių patikrinimo moksleiviai gauna kūrybines užduotis. Visi žavimės, kai apie tai kalba danų švietimo ministerijos atstovai Europos Komisijos darbo grupėje. Toks jų sprendimas rodo gerus rezultatus. Tačiau reikia pabrėžti, kad jie atsirado tik po 5-6 metų laiko ir pokyčių investicijų.

Tuo tarpu Lietuvoje, Kroatijoje ir kitose šalyse kompiuteriai naudojami elementariai – pavyzdžiui, testavimui egzaminų metu. Tą galima prilyginti atėjimui į vairavimo teisių egzaminą – moksleivis ateina, užpildo testą ir tiek. Žinoma, taip moksleiviai netobulėja ir jokie jų kūrybiniai ir tarpiniai darbai nėra kaupiami.

Aukštajame moksle yra įvairių modelių. Nuotolinio mokymo srityje lyderiauja atvirieji universitetai (angl. Open University) – jie jau seniai visas studijas organizuoja tik nuotoliniu būdu ir turi įvairias savas aplinkas. Atvirieji universitetai turi daugybę studentų, jie masiški, todėl ten darbas dažnai vyksta asinchroniškai, tai yra – ne bendraujant su dėstytoju realiuoju laiku, tiesioginėse transliacijose, o prisijungiant, kai patogu, žiūrint paskaitų vaizdo įrašus ir pan.

Tikiu, kad ir Lietuvos universitetai po pandemijos laikotarpio, keisis ir drąsiau integruos nuotolinio mokymosi galimybes. Tačiau svarbu pabrėžti, kad atvirojo arba suaugusiųjų mokymo principas yra paremtas atsakomybe ir savarankiškumu. Todėl svarbu, kad ir mokykloje būtų galima kuo anksčiau skatinti nuotolinį mokymąsi, tuomet ir mes su studentais galėtume dirbti kaip su savarankiškais žmonėmis – dirbti ir mokytis nuotoliniu būdu, nes jis tam tikrais atvejais gali būti ir gerokai efektyvesnis.

Kokios nuotolinio mokymo perspektyvos Lietuvoje?

Manau, kad nuo pat pirmos ar antros klasės galima ugdyti vaikų planavimo įgūdžius – sudaryti užduočių atlikimo grafiką, kad pats vaikas žinotų, ką ir kada jis turi atlikti, leisti jam kūrybiškai vykdyti užduotis, savarankiškai pasiskirstyti savo laiką. O jau atliktą užduotį galima įkelti į nuotolinio mokymosi aplinką, leisti moksleiviui pristatyti savo darbą, gauti grįžtamąjį ryšį. Norėtųsi, kad mokykloje atsirastų daugiau pagarbos ir kultūros – tuomet vaikai tikrai galėtų jaustis savarankiški, atsakingi už savo veiklą ir nuoširdžiau patys skirtų dėmesį tai veiklai. Žinoma, būtų puiku, jeigu kiekvieno moksleivio kaupiamas kūrybinių užduočių portfelis skaitmeninėje erdvėje vėliau būtų perkeltas į jo(s) visą gyvenimą trunkančio mokymosi skaitmeninę erdvę, kartu su jo(s) profiliu, tiek studijų, tiek darbo skaitmeninės rinkos erdvėse. Tokios erdvės jau egzistuoja, jos asmeniškai žmogui pasiūlo studijų, įsidarbinimo galimybes, jeigu žmogus to nori, ir jeigu mes pajėgiame žmogui tokį portfelį pasiūlyti jau mokykloje.

Lietuva neturi skaitmeninio švietimo strategijos. Tai yra rimta problema, nes tokios strategijos nebuvimas ir sukūrė prielaidas visoms problemoms, kurias matome šiandien.

Daug metų nuotolinio ugdymo klausimais Jūs konsultuojate universitetus, mokyklas ir kitas įstaigas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriama?

Pirmiausia – žinoma, dėstytojų ir mokytojų reakcija. Jiems tai atrodo labai sudėtinga, nes iš esmės keičiasi jų darbo pobūdis ir priemonės.

Vienas dažniausių psichologinių iššūkių žmogui yra bendrauti ir bendradarbiauti per atstumą. Prigimtinis poreikis matyti kito asmens reakciją, apsisaugoti nuo neigiamo žvilgsnio ar neverbalinės komunikacijos ženklų – tai didžiulis barjeras ir mokytojui, ir dėstytojui. Todėl pradžioje mes kviečiame dėstytojus ir mokytojus pabandyti naują būdą, o tada apgalvoti, ką jie prarado ir kaip jautėsi.

Net ir didžiausias auditorijas sutraukiantys dėstytojai, nuotolinių studijų aplinkoje jaučiasi keistai, jei studentai ar moksleiviai nenaudoja vaizdo kamerų ir jie nemato jų veidų. Juk keista, ar ne? Kodėl mums taip rūpi aplinkinių pritarimas, bet ne argumentas pateiktas raštu ar garsu?

Taigi svarbiausias iššūkis yra susijęs su santykiu tarp mokytojų ir moksleivių (arba studentų ir dėstytojų) – kaip jie bendraus ir bendradarbiaus, kaip pasieks mokymo turinį, kokias priemones naudos. Todėl, mano nuomone, nuo pat pradžių diegiant nuotolinį ugdymą ypač svarbus yra bendruomenės narių įtraukimas – jie turėtų apsispręsti, kokias technologines priemones ir kūrybines užduotis taikys mokymosi proceso metu.

Antroje vietoje, ko gero, yra asmens tapatybės nustatymas nuotolinių atsiskaitymų metu. Vėlgi, paminėsiu Danijos sprendimus mokyklai, kai egzaminas yra kūrybinė užduotis ir moksleivis gali naudotis visa planšetėje esančia medžiaga egzamino metu, o prireikus, jo(s) paprašoma komentaro žodžiu.

Trečioje vietoje būtų organizacijos sprendimai: kaip ji užtikrina skaitmeninio turinio kokybę (kokios priemonės, kas dalyvauja, kokie kriterijai ir t.t.), ir kaip vyksta mokymosi organizavimas.

Su kokiais dar – socialiniais, psichologiniais – iššūkiais susiduria ugdymo įstaigos, diegiančio nuotolinio mokymo priemones? Kaip juos bando spręsti?

Daugeliui tai yra didžiulis pokytis – tai reiškia, kad nebegaliu toliau dirbti taip, kaip iki šiol, ir turiu keisti ne tik savo komunikavimo būdą, bet ir priemones. Čia slypi didžiuliai iššūkiai, susiję su mūsų požiūriu į naują darbo formą, kaip mes priimame naujus darbo ir bendravimo metodus. Paprastai tai bandoma padaryti dviem būdais.

Pirmąjį dažniausiai renkasi technologijų srities universitetai: organizacija pasirenka įrankius, juos standartizuoja ir suburia didelę technologinę komandą, kuri dirba prie studijų turinio standartizavimo. Tuomet dėstytojai yra apmokomi dirbti tomis priemonėmis. Šis būdas leidžia lengviausiai perdavinėti turinį daugelį metų – iš vieno dėstytojo perduodant vis kitam. O priemones, kurias siūlo universitetas, masiškai naudoja visa bendruomenė, studentai ir dėstytojai.

Antrasis būdas – kūrybiškas, paremtas bendruomenės įtraukimu ir suteikiantis daugiau laisvės dėstytojams, tačiau jis reikalauja daugiau laiko. Šį kelią nuėjome ir mes Vytauto Didžiojo universitete, kai prieš 10 metų pradėjome taikyti nuotolinį ugdymą.

Šiuo atveju dėstytojui pasiūloma nuotolinio darbo aplinka, kuri nėra standartizuota, ir į ją yra integruojamos įvairios kūrybinės priemonės – minčių žemėlapiai, sąvokų kategorizacijos įrankiai, socialinio kontakto palaikymo priemonės ir t. t. Tuomet dėstytojai gali pasirinktinai taikyti vienas ar kitas priemones toje aplinkoje. Pavyzdžiui, jie gali įkelti kokį nors elementarų resursą – tarkim, paskaitą, užduotį ar skaidres – ir organizuoti diskusiją apie jį. Toks principas nebus standartinis, jis netaikomas visuose dalykuose, nes kiekvienas dėstytojas gali laisvai pasirinkti tokią aplinką, kokia tinka jam – kiekvienas gali toliau kurti, atrasti naujas priemones, kurios jam pasiteisina ir efektyviau veikia mokymo procese.

Tai yra taip vadinamas technologijų priėmimo modelis (angl. technology acceptance model). Tai ilgesnis kelias, reikalaujantis daugiau kantrybės, bet tokiu būdu technologijos yra priimamos nuoširdžiau ir lengviau.

Kokie yra svarbiausi faktoriai, lemiantys nuotolinio darbo ar mokymo efektyvumą?

Esu visiškai įsitikinusi, kad nuotolinio darbo efektyvumą nulemia visos įmonės ar organizacijos įsitraukimas, visos akademinės bendruomenės dalyvavimas kuriant naujas darbo ar mokymosi formas, nuo pat pradžių. Kartu aptariant ir suderinant visus procesus ir aktualius klausimus, kaip tas nuotolinis darbas ar mokymas bus organizuojamas. Ši taisyklė galioja ir mokykloms – kiekviena mokykla turi nuspręsti, koks yra kokybiškas ugdymas nuotoliniu būdu. Ne kažkokie vienas ar du ekspertai, ne ministerija, o pati mokykla. Kai sprendimai priimami bendrai, tuomet smagiau juos ir įgyvendinti bei susitarti dėl kokybės.

Sėkmės pavyzdžiu galima laikyti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) nuotolines studijas – ne veltui mūsų patirtimi remiasi ir kitos įstaigos. VDU sėkmę nulėmė būtent akademinės bendruomenės įtraukimas, naujos studijų formos integravimas į visą procesą. Prieš pradedant vykdyti nuotolines studijas, universitete buvo sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti visų fakultetų atstovai, taip pat ir studentai. Jie visi kartu ir suderino pirmąsias nuotolinio mokymo organizavimo tvarkas, kokybės užtikrinimo procedūras ir t. t. Ši darbo grupė veikia iki šiol – šiuo metu joje yra 32 nariai, kurie savanoriškai peržiūri kiekvieną studijų dalyką pritaikyta nuotolinėms studijoms, diskutuoja apie nuotolinio mokymo galimybes ir kokybę.

Rektoriaus laiškas bendruomenei (akademinio kalendoriaus pakeitimai)

Brangūs bendruomenės nariai,

Praėjo dvi savaitės, kai buvo paskelbtas karantinas šalyje ir Vytauto Didžiojo universitetas persikėlė į virtualią erdvę. Šiuo laikotarpiu mes ne tik mokėmės prisitaikyti prie naujos kasdienybės, bet ir siekėme užtikrinti nenutrūkstamą studijų ir mokslo procesą – tam reikėjo ne tik didesnių nei paprastai fizinių ir protinių, bet ir psichologinių pastangų. Noriu visiems Jums padėkoti už susitelkimą, bendruomenišką dvasią, o svarbiausia – už rūpestį šalia esančiu ir tuo, kam šiuo metu labiausiai reikia pagalbos.

Per šias savaites mūsų bendruomenė pradėjo darbą nuotoliniu būdu. VDU nuotolinių studijų aplinkoje jau buvo suorganizuota ~1650 studijų dalykų paskaitų, vaizdo paskaitų kambariais naudojosi ~1400 dėstytojų ir studentų, sukurta ~1000 paskaitų įrašų ir bendruomenės narių iniciatyva suteikta pagalba 300 mokyklų (organizuojami internetiniai seminarai, sukurta infrastruktūra nuotoliniam mokymui). Sėkmingai plėtojama iniciatyva „Universitetas namuose“, į kurią aktyviai įsitraukia vis daugiau ir daugiau VDU žmonių.

Situacija šalyje ir pasaulyje yra vis dar neapibrėžta, todėl studijų procesas ir toliau bus organizuojamas nuotoliniu būdu. Šiandien rektorato posėdžio metu patvirtinome šiuos akademinio kalendoriaus pakeitimus:

Studentų atostogos – balandžio 9–15 d.

Egzaminų sesija numatoma – birželio 8 d.–liepos 3 d.

Diplominių darbų gynimai – birželio 8–23 d.

Diplomų įteikimas – liepos 1–3 d.

Semestro pabaiga – liepos 3 d.

Atsižvelgiant į naujausias žinias, informacija bus nuolat atnaujinama universiteto svetainėje.

Laboratoriniai ir praktiniai užsiėmimai universiteto patalpose yra laikinai sustabdyti – į jas bus galima grįžti pasibaigus karantinui šalyje. Suprantame, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl, kilus papildomų klausimų, maloniai prašome susisiekti su fakultetų atsakingais žmonėmis, katedrų vedėjais ar studijų programų vadovais.

Esame viena didžiausių akademinių bendruomenių šalyje, todėl siekiant užtikrinti sklandžią veiklą šiuo laikotarpiu mums ypač svarbi yra komunikacija: kelkite klausimus, dalinkitės nuomonėmis ir siūlymais – ieškokime sprendimų kartu. Pagarba humanistinėms ir demokratinėms vertybėms, atsakomybė ir savarankiškumas yra išbandymų laikotarpyje, todėl mūsų visų pastangos yra ypač svarbios.

Nuoširdžiai Jūsų,

Rektorius Juozas Augutis

2020 m. akademinio kalendoriaus pakeitimai po rektorato posėdžio