VDU bendradarbiauja su Kauno „Rotary“ klubu „Romuva“

Vasario 11 d., antradienį, bendradarbiavimo sutartį pasirašė Vytauto Didžiojo universitetas ir tarptautinės labdaros organizacijos „Rotary“ Kauno klubas „Romuva“ (Kauno Romuva RK). Tarp sutarties tikslų – bendradarbiavimas rengiant specialiuosius pedagogus ir gabių vaikų ugdymo programą.

Universitetas su „Rotary“ klubu „Romuva“ planuoja organizuoti bendrus projektus ir renginius, sudaryti sąlygas VDU studentams ir darbuotojams atlikti praktiką klube, kviesti darbuotojus ir studentus dalyvauti klubo renginiuose. Sutarties šalys taip pat numato bendradarbiavimą organizuojant studentų meistriškumo pamokas ir kitas iniciatyvas.

Itin aktyviai tikimasi bendradarbiauti kartu su VDU Švietimo akademija rengiant specialiuosius pedagogus – ugdytojus, dirbančius su moksleiviais, turinčiais specialiųjų poreikių. Specialiąją pagalbą teikia logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai. Ne mažiau svarbus siekis – parengti nacionalinę programą, skirtą gabių vaikų atpažinimui ir ugdymui, paruošti pedagogus darbui su jais ir sudaryti sąlygas atsižvelgiant į skirtingus vaikų poreikius.

„Labai džiaugiamės, kad radome universitete bendraminčių. Išsikeltas tikslas padės daugybei visuomenės grupių – pavyzdžiui, šeimoms, kurios paliestos autizmo, vaikams, tėveliams, bendruomenėms. Tai, kad šie žmonės užaugtų pilnaverčiai ir galėtų patys išsilaikyti, nebūtų našta, yra visos visuomenės reikalas – ne tik mūsų klubo, universiteto ar šeimų. Matome, kad Jūsų universitetas tampa svarbiausia pedagogų rengimo kalve, sekame, į kurią pusę jis krypsta, todėl siejame su juo labai daug vilčių“, – projekto sėkme neabejojo Kauno „Rotary“ klubo „Romuva“ prezidentė Rasa Noreikienė.

VDU rektorius prof. Juozas Augutis, prieš pasirašydamas sutartį, padėkojo klubui „Romuva“ už vykdomą prasmingą humanitarinę veiklą ir pažymėjo, jog užmezgamas bendradarbiavimas pedagogų rengimo srityje yra labai reikalingas Lietuvai: pastaraisiais metais gerokai sumažėjus studentų skaičiui, tuo pačiu mažėja ir jaunų mokytojų, o ir pati mokytojo profesija vis dar visai nelaikoma prestižine.

„Jūsų iniciatyva ne tik siekia tiesiogiai padėti vaikams ir mokytojams, bet ir turi gerokai platesnę prasmę – visuomenė pradeda suprasti, kad neskirdami dėmesio mokytojams, patekome į didelę bėdą, kurios sprendimui reikės mūsų visų pastangų. Kviečiame dalintis tyrimais ir žiniomis, bendradarbiauti su Švietimo akademija, aktyviai įsilieti į bendras veiklas“, – kalbėjo rektorius.

„Rotary“ yra tarptautinė labdaros organizacija, vienijanti aukštos reputacijos verslininkus, profesionalus ir vykdantis humanitarinius projektus. Organizacija remiasi tarnavimo idealu, ugdo ir skatina dorovinius profesinės veiklos pradus, tarptautinį tarpusavio supratimą, gerą valią ir taiką. Iš viso pasaulyje yra daugiau nei 1,2 mln. rotariečių, susibūrusių į daugiau nei 32 tūkst. „Rotary“ klubų 200 šalių.

 

LRT Klasikos radijo laidoje „Ryto allegro“ – VDU ŠA doc. dr. Žydronė Kolevinskienė apie mokytojų rengimą

Vasario 12 d. LRT Klasikos radijo laidoje „Ryto allegro“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Kalbinio ir menininio ugdymo programų grupės vadovė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė. Laidoje dėstytoja kalbėjo apie mokytojų rengimą VDU Švietimo akademijoje, lietuvių filologijos studijų programą, lituanisto darbą mokykloje.

Laidą kviečiame klausyti nuo 40 min: čia. 

Studijų mainų konkursas ne į ES/EEE šalis

VDU Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus dalyvauti konkurse vieno semestro trukmės studijų mainams į ne ES/EEE šalis pagal „Erasmus+“ arba VDU dvišalių mainų programas.

Studentai, norintys dalyvauti konkurse, el. atrankos anketą (Outgoing – Application for Bilateral and Erasmus Study Exchange) turi pateikti iki 2020 m. kovo 1 d.

Plačiau apie konkurso sąlygas.

 

Prasidėjo registracija į sporto ir meninės veiklos užsiėmimus

Kviečiame Vytauto Didžiojo universiteto studentus registruotis ir pradėti lankyti sporto ir (ar) meninės veiklos užsiėmimus, kuriuos organizuoja VDU Sporto ir Menų centras 2019/2020 m. m. pavasario semestre.

Visi VDU studentai gali lankyti sporto ar meno kolektyvų veiklų užsiėmimus nepriklausomai nuo to, kur ir ką studijuoja (pvz. studijuodami teisę galite lankyti VDU Žemės ūkio akademijos studentų mišraus choro ,,Daina“ užsiėmimus).

Visi užsiėmimai VDU studentams – nemokami. Galima registruotis į kelis užsiėmimus, tad kviečiame aktyviai prisijungti prie siūlomų veiklų.

 

Žinių ir karjeros planavimo paroda „STUDIJOS 2020“

Atėjo tas metas, kai internete dažniau ieškai informacijos „kur stoti“, nei „kokiu oru galima neiti į mokyklą“? Rask tau rūpimus atsakymus vasario 6-7 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, kuriame vyks XVIII-oji tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „STUDIJOS 2020“. Čia studijų galimybes pristatys ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Nepraleisk šanso pabendrauti su VDU komanda, kuri yra pasiruošusi supažindinti su visomis galimybėmis, teikiamomis universitete, Žemės ūkio ir Švietimo akademijose bei kituose padaliniuose.

Universiteto komanda suteiks visą naudingą ir išsamią informaciją apie vykdomas bakalauro ir magistrantūros studijas, apie galimybę mokytis net 30 užsienio kalbų, artes liberales studijų sistemą, gretutinių studijų programas, galimybes išvykti pagal mainų programas, apgyvendinimo sąlygas ir daugelį kitų dalykų, kurie slypi už šūkio „Išsilavinimas 360˚“.

Jeigu dar neturi konkrečių klausimų, tai VDU stende galėsi rasti naujausių informacinių leidinių, kuriuose sudėta aktualiausia informacija, skirta besiruošiantiems stoti ar sugrįžti į studijas. Mokytojai, moksleiviai ir jų tėveliai aukštųjų mokyklų mugės metu taip pat galės dalyvauti ir gausybėje papildomų renginių, diskusijų bei seminarų. Juose išgirsti bus galima ne vieną VDU dėstytoją.

 

Studijų metu VDU Švietimo akademijos edukologai skaitys pranešimus:

 

Vasario 6 d. Ketvirtadienis

13:40-14:10 val. „Ko tikimės iš naujos kartos mokytojų?“. Prof. dr. Vilija Salienė (Mokytojų kambarys)

14:20-14:50 val. „Moksleivių (ne)raštingumas ir technologijos šiandieninėje mokykloje“. Prof. dr. Regina Rinkauskienė (Mokytojų kambarys).

 

Vasario 7 d. Penktadienis

 

13:00-13:30 val. „Mokytojo lyderystė – realybė, lozungas ar…?“. Doc. dr. Vilma Žydžiūnaitė (Mokytojų kambarys)

13:40-14:10 val. „Istorijos mokytojas šiandien: tarp tradicijos ir ateities vizijos“. Dr. Mindaugas Nefas (Mokytojų kambarys)

14:20-14:50 val. „Pamokos kokybė: ką atskleidžia 2019 m. mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo duomenys?“. Doc. dr. Linas Jašinauskas (Mokytojų kambarys)

 

Konkursas studijų ir apgyvendinimo mokesčių lengvatoms

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia mokestinių lengvatų konkursą 2019/2020 m. m. pavasario semestrui VDU studentams, kurio tikslas – įgyvendinti socialiai atsakingo universiteto misiją mažinant studentų socialinę atskirtį, siekiant sudaryti tinkamas finansines sąlygas VDU studentams (įvertinus skirtingą jų socialinę (materialinę) padėtį, studijų rezultatus ir (ar) gyvenamąją vietą bendrabutyje) gyventi ir (ar) studijuoti.

2019/2020 m. m. pavasario semestrui skelbiamas konkursas šioms mokestinėms lengvatoms, kurios gali sudaryti iki 100 proc. mokamo mokesčio.

MOKESČIO UŽ STUDIJAS LENGVATAI gauti, kuri gali būti skiriama nuolatinių studijų formos I, II pakopų ir vientisųjų studijų studentams, kurių:

  • sunki socialinė (materialinė) padėtis
  • paskutinės sesijos išklausytų studijų dalykų, įvertinus kreditus, vidurkis ne mažesnis kaip 8 (aštuoni) balai

APGYVENDINIMO MOKESČIO LENGVATAI gauti, kuri gali būti skiriama nuolatinės studijų formos I, II, III pakopų ir vientisųjų studijų VDU studentams gyvenantiems universiteto bendrabutyje ir sudariusiems apgyvendinimo sutartį galiojančią visam studijų laikotarpiui arba iki 2020 birželio 30 d., atsižvelgiant į studento:

  • socialinę (materialinę) padėtį
  • bendrabutį ir kambario tipą, kuriame studentas gyvena (SVARBU: studentams gyvenantiems vienviečiame bendrabučio kambaryje lengvata – neskiriama).

Mokestinės lengvatos konkurso būdu, vertinant sudėtingą socialinę (materialinę) padėtį,  yra skiriamos šia prioriteto tvarka:

  • studentams, kuriems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo priskirta globa (rūpyba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę
  • studentams, turintiems negalią
  • studentams iš šeimų, kurios augina 4 (keturis) ir daugiau vaikų, jei jie yra:
    • mažamečiai
    • mokosi pagal bendrojo ugdymo programą
    • būdami vyresni kaip 18 metų, mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą
    • studijuoja aukštojoje mokykloje
  • studentams, atsižvelgiant į šeimos pajamas, tenkančias vienam asmeniui

SVARBU:

  • Našlaičiai, neįgalieji ir studentai iš šeimų auginančių 4 ir daugiau vaikų turi teisę prašyti tiek mokesčio už studijas, tiek už apgyvendinimą lengvatų
  • Studentai, kurių šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažos, gali teikti pasirinktinai tik vienos – studijų arba apgyvendinimo mokesčio – lengvatos prašymą

Mokesčio už studijas ir apgyvendinimą lengvatos skiriamos atsižvelgiant į visą studentui skirtą VDU paramą, mokamas stipendijas, suteiktas lengvatas ir (ar) universitetui mokamų mokesčių dydį, ar iš valstybės biudžeto lėšų (per Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinį studijų fondą ir t. t.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos institucijų nustatyta tvarka, ar iš privačių juridinių ar fizinių asmenų studentui suteikiamą paramą ir (ar) skiriamas stipendijas.

Studentai, norėdami pretenduoti į mokesčių lengvatas, turi užpildyti elektroninę paraiškos formą, joje pateikdami (įkeldami) dokumentus, įrodančius socialinę (materialinę) studento šeimos situaciją iki š. m. vasario 16 dienos, konkurso rezultatai bus paskelbti iki š. m. kovo 1 d. , informuojant kiekvieną lengvatos prašiusį studentą elektroniniu laišku nurodytu elektroninėje paraiškos formoje.

Daugiau informacijos                   

Informacija apie konkursui reikiamus pateikti dokumentus

Paraiška mokestinėms lengvatoms 2019 / 2020 m. m. pavasario semestre

  • Studentų centras 
  • AdresasS. Daukanto g. 27–206, 44249 Kaunas
  • Telefonas   (8 37) 751 175
  • El. paštas  studentas@vdu.lt

LRT Klasikos radijo laidoje „Ryto allegro“ – VDU ŠA prof. dr. R. Rinkauskienė apie mokinių raštingumą

Sausio 29 d. LRT Klasikos radijo laidoje „Ryto allegro“  dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos prof. dr. Regina Rinkauskienė ir kalbėjo apie mokinių ir studentų raštingumo problematiką. „Neraštingumo priežasčių gali būti labai įvairių. Žinoma, galima kaltinti kompiuterines technologijas, bet ne vien jos kaltos. Raštingumo lygį lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, tas faktas, kad jaunimas beveik neskaito knygų“, – teigė prof. Regina Rinkauskienė.

Laidą kviečiame klausyti nuo 41:05 min. 

 

 

 

 

TV3 laidoje „Visi mes žmonės“ – VDU ŠA istorikas, istorijos mokytojas M. Nefas kalba apie vaikų aukėjimą

2020 m. sausio 29 d. TV3 laidoje „Visi mes žmonės“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos istorikas, istorijos mokytojas dr. Mindaugas Nefas, kuris kalbėjo apie vaikų auklėjimą, darbą mokykloje su moksleiviais.

„Klaida numeris vienas –  už vaiką daryti namų darbus. Reikia ne daryti, o tiesiog būti šalia“, teigė Mindaugas Nefas.

Laidoje galima išgirsti VDU Švietimo akademijos (buv. Lietuvos edukologijos universiteto) absolvento, grupės  „G&G Sindikatas“  vokalisto Gabrieliaus Liaudansko-Svaro mintis apie mokytojo darbą ir vaikų auklėjimą. „Mokytojas – tai patarėjas ir sąjungininkas, toks turės pagarbą mokinių akyse. Jei mokytojai ateina formaliai atlikti savo darbo, tai mokiniai ateina formaliai „atidirbti“ savo statusą. Baime arba taisyklėmis pagarbos neužsidirbsi“, – laidoje teigė Svaras.

Laidą kviečiame žiūrėti: čia. 

VDU Švietimo akademija kviečia 11 ir 12 klasių moksleivius dalyvauti „Mokytojas 360°. Ateities lyderiai“

Vasario 17-21 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija kviečia 11 ir 12 klasių moksleivius dalyvauti  moksleivių akademijoje „Mokytojas 360°. Ateities lyderiai“ Kaune ir Vilniuje, kurios metu dalyviai geriau pažins pedagogo profesiją, klausys edukologų, švietimo ekspertų, mokytojų paskaitų,  ugdysis lyderystės, bendravimo, komandinio darbo ir organizavimo įgūdžius.  Renginyje moksleiviai susipažins su inovatyviais pedagogais, naujos kartos mokytojų rengimu VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje. Moksleiviai nemokamai gyvens studentų bendrabučiuose, susipažins su biblioteka, universiteto erdvėmis.

Kviečiame dalyvauti moksleivius, norinčius rinktis ugdymo krypties studijas VDU ir mąstančius apie pedagogo profesiją.

Norintys dalyvauti moksleivių akademijoje „Mokytojas 360°. Ateities lyderiai“ Kaune ir Vilniuje, turite užpildyti: https://forms.gle/HpCruMiz9ZavxUun6

Kilus klausimas, kviečiame rašyti: svietimo.akademija@vdu.lt

 

 

 

 

 

 

 

 

Doc. dr. A. Mickevičius: „Be humanitarinių dalykų neįsivaizduojama jokia mokykla“

Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Socialinio ugdymo programų grupės vadovu, istoriku doc. dr. Arturu Mickevičiumi.

Istorija – tai seniai ne tik mokslas apie praeitį. Istorija padeda suvokti ateitį – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos socialinio ugdymo programų grupės vadovas doc. dr. Artūras MICKEVIČIUS. Humanitarinių mokslų daktaras tiki, kad taip galvoja ir vis dažniau galvos ateities istorijos mokytojai, senąjį mokslą pateiksiantys naujai, ieškosiantys balanso tarp klasikinių ir interaktyvių mokymo metodų. O kaip tarp naujovių gausos nepasiklysti, mokymosi nepaverčiant tik žaidimu, ir kuriais aspektais galėtų būti patobulinta vidurinio ugdymo bendroji programa, šiandien ir kalbamės.

Gerb. Artūrai, esate socialinio ugdymo programų grupės vadovas VDU Švietimo akademijoje. Vieni Jūsų ruošiamų būsimų pedagogų – istorijos studentai. Papasakokite, kas akcentuojama rengiant būsimus istorijos mokytojus?

Dar iki Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir VDU integracijos Vilniuje pradėti rengti dviejų dalykų mokytojai: istorijos ir pilietinio ugdymo, istorijos ir anglų kalbos, istorijos ir geografijos ir kt. Šiuo metu likusi tik viena tokia programa – istorijos ir geografijos, kitos dėl mažo norinčių studijuoti skaičiaus nebevykdomos. Sprendimas rengti mokytojus, galinčius mokyti dviejų skirtingų dalykų, manau, buvo teisingas. Mažesnėse mokyklose pedagogams neretai trūksta krūvio, tad įgyta „dviguba“ specialybė būtų naudinga ir būsimiems mokytojams, ir mokykloms.

Būsimieji mokytojai Švietimo akademijoje rašo ne tik bakalauro darbą, bet ir pedagoginių studijų baigiamąjį darbą (PSBD), kuriame atskleidžia savo gebėjimus atlikti ugdymo analizę, ieškoti sprendimų ugdymo procesui tobulinti. Šiuose darbuose studentai analizuoja istorijos ir geografijos mokymosi motyvacijos stiprinimo, naujų technologijų taikymo, dalyko integravimo, aktyvių mokymosi metodų taikymo problemas ir dar daugybę probleminių klausimų. Skatiname studentus daugiau orientuotis į savianalizę, parodyti savo pedagogines kompetencijas, pasirengimą mokytojo profesijai.

Daug dėmesio skiriame pedagoginėms praktikoms, jų – net trys. Pradžioje tik stebimas ir analizuojamas mokytojo darbas. Per antrąją praktiką jau tampama mokytojo asistentais, padedama vesti pamokas ar renginius. Per trečiąją praktiką pamokos jau vedamos savarankiškai.

 

Kokios naujovės pastaraisiais metais buvo įtrauktos į istorijos pedagogų rengimo programą?

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriame įtraukiajam ugdymui: kaip dirbti su skirtingų poreikių ir gebėjimų, skirtingos socialinės padėties, skirtingų pasaulėžiūrų vaikais. 2019 m. Švietimo akademijoje Vilniuje pradėta vykdyti magistro studijų programa „Įtraukusis ugdymas“.

Atskirai reikėtų paminėti, kad dalis mūsų dėstytojų dirba ir mokyklose. Tad jie turi galimybę tiesiogiai matyti ir vertinti, kaip jų formuluojami teoriniai teiginiai veikia praktikoje, kaip mokyklose naudojami parengti vadovėliai, mokymo ir metodinės priemonės, kokie ne tik mokinių, bet ir mokytojų poreikiai. Vargu ar kuriame kitame universitete yra sutelktos tokios teoretikų-praktikų pajėgos. Apskritai reikia pažymėti itin stiprią mūsų didaktikos studijų orientaciją į praktinių įgūdžių ugdymą. Šiais laikais, kada mokytojas dažnai kaltinamas viskuo ir dėl visko, leidžiu sau tikėti, kad tapti mokytojais nusprendžia labiausiai to siekiantys ir apsisprendę jauni žmonės.

Galbūt pastebėjote, kas studijų ir profesijos prasme labiausiai džiugina besiruošiančius istorijos mokytojo duonai? Ir atvirkščiai – kokie iššūkiai jauniems žmonėms kyla, kaip padedama juos įveikti?

Deja, pastaraisiais metais mokytojų darbas visuomenės – tiek politikų, tiek verslo atstovų, tiek pačių vaikų tėvų – ne kartą buvo menkinamas ir niekinamas. Kritikuotas ir pats mokytojų rengimas (LEU čia tapo svarbiu taikiniu, mano žvilgsniu, dėl viso komplekso kitų, su mokytojų rengimu nesusijusių, priežasčių).

Šiandien pasirinkusius pedagogines studijas galbūt kiek pradžiuginti gali politikų kalbos apie mokytojo profesijos prestižo kėlimą? Čia jau reikėtų klausti pačių studentų. Aš pats itin vertinu tų jaunuolių siekį tapti mokytojais. Šiais laikais, kada mokytojas dažnai kaltinamas viskuo ir dėl visko, leidžiu sau tikėti, kad tapti mokytojais nusprendžia labiausiai to siekiantys ir apsisprendę jauni žmonės.

O Švietimo akademijos studentams gelbsti, pataria ne tik paskirtieji mentoriai. Gal kiek ir paradoksaliai skamba, tačiau negausus stojančiųjų skaičius leidžia dėstytojams skirti daugiau dėmesio kiekvienam studentui ne tik akademiniais, studijų klausimais. Atsiranda galimybė formuotis gilesnei bendrystei. Maža yra gražu.

Galime naudoti pačius inovatyviausius būdus, moderniausias priemones, tačiau svarbiausia suvokti tikslus, kurių siekiame. Čia kaip su moderniausia GPS technika – ji nepadės, jei nežinosime, kur norime nukeliauti.

Kaip, Jūsų nuomone, mokytojas gali priartinti šiuolaikinį paauglį – „ekrano žmogų“ – prie senosios istorijos? Kaip būtų galima, pavyzdžiui, LDK mūšius paversti jam aktualiais, įdomiais? Ar čia galėtų padėti mūšių inscenizacija, interaktyvios pamokos, netradicinės ekskursijos?..

Nežinau, ar reikia paauglį „artinti“ tik prie senosios istorijos? O kaip su jo paties istorija? Ką paauglys žino apie savo tėvus, senelius, prosenelius, apie savo kaimą, miestelį ar miestą? Klausdama apie būdus, jūs iš esmės ir atsakėte. Interaktyvios pamokos, edukacinės ekskursijos, pamokos muziejuje, istorinėje vietoje, dalyvavimas gyvosios archeologijos renginiuose ir t. t. neabejotinai mokinius įtraukia, yra įsimintina ir reikalinga. Tačiau tai neturi virsti ištisine patrauklia atrakcija. Esu linkęs manyti, kad mokymasis visų pirma yra darbas, o šiuolaikiškos priemonės, įdomūs žaidimai turėtų padėti tą darbą atlikti tinkamai, bet netapti savitiksliu užsiėmimu. Nereikėtų pamiršti ir skirtingų amžiaus grupių poreikių ir interesų. Tai, kas domintų dešimtmetį, greičiausiai nepatrauks septyniolikmečio dėmesio. Manau, kad mokytojui čia daug sudėtingiau už pasiruošimą tradicinei pamokai. Galime naudoti pačius inovatyviausius būdus, moderniausias priemones, tačiau svarbiausia suvokti tikslus, kurių siekiame. Čia kaip su moderniausia GPS technika – ji nepadės, jei nežinosime, kur norime nukeliauti.

Skaitykite daugiau: čia. 

.