VDU ŠA – Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo grupės IV kurso studenčių meno terapijos kūrybinių darbų paroda

Sausio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyksta Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo grupės IV kurso studenčių meno terapijos kūrybinių darbų paroda „Spalvotas jausmų pasaulis“.  Studentai lankydami meno terapijos įtraukiojo ugdymo paskaitas, atliko kūrybinius darbus.

Daugiau informacijos: čia.

 

 

Kas aktualu pradinio ugdymo pedagogams?

Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas straipsnis „Kas aktualu pradinio ugdymo pedagogams“.

Profesinė praktika – svarbi studijų dalis, galimybė pritaikyti turimas žinias ir įgyti darbui reikalingų kompetencijų. Metų pradžioje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vyko renginys „Pasirinkę pradinio ugdymo pedagogo profesiją“, per kurį Pradinio ugdymo pedagogikos nuolatinių studijų III kurso ir ištęstinių studijų V kurso studentai pristatė pedagoginių praktikų patirtį stendiniuose pranešimuose, atsakinėjo į klausimus. Būsimieji pradinio ugdymo pedagogai mokytojo profesiją išbandė įvairiose valstybinėse ir privačiose Vilniaus, Kauno miestų ir kitose Lietuvos mokyklose. Po trumpo pristatymo buvo surengta apskritojo stalo diskusija, kurioje kalbėta apie tai, ko iš mokyklos tikisi būsimieji pradinių klasių mokytojai, su kokiais iššūkiais jie susiduria, kas gali padėti šiuos iššūkius įveikti ir pan.

Pirmiausia klausimų apie savo mokytoją, ištęstinių studijų programos studentę Margaritą Pičuginaitę, sulaukė jauniausi diskusijos dalyviai, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos 4 klasės mokiniai Rapolas ir Emilija, kuriems patinka tai, kad mokytoja pajuokauja, paaiškina nesuprantamus dalykus, su ja mokiniai dirba interaktyviai ir pan.

Tėvų ir mokytojų lūkesčiai

 

Vilniaus „Ryto“ progimnazijos mokytoja Kristina Mišeikienė, vadovavusi studentės Urtės Vylimaitytės praktikai, pasakojo, kad ir tėvų, ir mokytojų lūkesčiai panašūs: norima, kad į mokyklas ateitų žmonės, norintys dirbti, pareigingi, atsakingi, prisiimantys atsakomybę, mokantys bendrauti, suburti. Svarbu keisti visuomenės požiūrį – mokytojas žino, kaip mokyti vaikus, to mokosi ne vienerius metus. Reikia jam nedrausti to daryti, mažiau kontroliuoti. Pasitikintis savimi, turintis žinių ir gebėjimų mokytojas padarys tai, ko nori. Pradinio ugdymo programos studentė Urtė Vylimaitytė teigė pastebėjusi, kad mokinių tėvai nori jauno, komunikabilus mokytojo, kuris domėtųsi, bendrautų ir bendradarbiautų. Studentė teigiamai vertina tokį rūpestį, nes tik tuo bendradarbiavimu galima pasiekti aukščiausių rezultatų. K. Mišeikienė papildė: „Visur yra gera, kur yra gera atmosfera. Pedagogai negali mokyti, kol neturi vidinės ramybės. Tai svarbu ir mokytojų kolektyve, ir vaikų būryje. Kol gerai nesijaučiama (juntama įtampa, didelė konkurencija), negalima užsiimti mokslais. Reikia jaustis ne linksmai, bet gerai.“

Pradinio ugdymo programos studentas Darius Savickas sakė, kad privačioje mokykloje jaučiasi laisvas, nėra suvaržomas, bet ateityje norėtų dirbti valstybinėje mokykloje – norisi keisti ten dirbančių mokytojų požiūrį.

VDU Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programų grupės Studijų programų vykdymo grupės vadovė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė pasakojo apie naujausius Kanados, Šveicarijos, Prancūzijos mokslininkų tyrimus, kuriuose rašoma, kad jei bendruomenė ne itin palankiai nusiteikusi priimti veržlų, norintį veikti pedagogą, per penkerius metus veržlumas dingsta. Turi būti motyvavimo sistema – visos bendruomenės viduje, kad visi jaustųsi gerai – nuo ikimokyklinio ugdymo iki mokymosi visą gyvenimą. Taigi reikia įgalinimo ir pagalbos.

Šiaurės licėjaus pradinio ugdymo vadovė Nomeda Kasperavičienė teigė atėjusi į privatų sektorių, nes čia dirba jauni žmonės, kurie be kontrolės, išorinio audito, įvairių baimių, stereotipų, dokumentų pildymo gali kurti – nėra vidinės kontrolės, pasiruošimo standartizuotiems, diagnostiniams testams. „Valstybinėje mokykloje vaiką ruošiame ne gyvenimui, o kontroliniam darbui, egzaminui. Džiaugiuosi sutikusi praktikantes, joms buvo nauja, kad kai kuriose privačiose mokyklose, kaip ir mūsų, nėra skambučio į pamoką, paskelbto pamokos uždavinio. Studentės mokėsi pagal tam tikrą šabloną ir buvo nusiteikusios taip atlikti praktiką, bet teko dirbti pagal kitokį modelį.“ Jei mokytojas nuo atėjimo į mokyklą pradeda kurti save, jis ir atranda save. Vadovė tikisi, kad mažėja mokyklų, turinčių griežtas taisykles ir reikalavimus. Geras mokytojas, pasak jos, yra tas, kuris randa ryšį su vaiku, tėvais. Vėliau yra akademinės žinios, psichologija ir kiti dalykai. Jaunas pedagogas, kuriam kyla daug klausimų, turi matyti, kad mokykloje yra laukiamas.

Skaitykite daugiau: čia. 

 

Renginyje „Aš galiu būti mokytoju“ – gimnazistai domėjosi pedagogo profesija

Sausio 15 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune vyko renginys „Aš galiu būti mokytoju“, kuriame Kauno rajono gimnazijų III, IV klasių mokiniai klausėsi edukologų, dėstytojų, mokytojų pranešimų apie pedagogo profesiją.

 

 

 

 

 

LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ – lietuviškos tapatybės paieškos

2020 m. sausio 11 d. LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“  dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamento Tarptautinių ryšių grupės vadovė, Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų organizatorė Vilma Leonavičienė, Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų dalyvė Sandra Carezzanto de Souza.   Laidoje studentė, atvykusi iš Brazilijos, sakanti, jog lietuvių kalba jai reikalinga – mat dega noru lietuvių kalba perskaityti sakmes ir pasakas.

Apie šiuo metu vykstančius lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus, lietuviškos tapytybės paieškas galima išgirsti: čia. 

VDU ŠA – diplomų teikimo šventės

Vasario 13 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje (T.  Ševčenkos g. 31, Vilnius)  vyks diplomų teikimo šventė.

 

9.30 val. Kalbinio ir meninio ugdymo  ir Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programų grupių absolventams bus įteikti diplomai.

12 val. Socialinio ugdymo ir Sporto ir gamtamokslinio ugdymo programų absolventams bus teikiami diplomai.

 

Kaip ir kasmet, naujieji absolventai pasidalins šios ypatingos progos džiaugsmu su visais šventės dalyviais ir šiltai atsisveikins su savo Alma Mater.

Maloniai kviečiame visą universiteto bendruomenę, artimuosius ir draugus dalyvauti šventiniuose renginiuose.

Žinių ir karjeros planavimo paroda „STUDIJOS 2020“

Atėjo tas metas, kai internete dažniau ieškai informacijos „kur stoti“, nei „kokiu oru galima neiti į mokyklą“? Rask tau rūpimus atsakymus vasario 6-7 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, kuriame vyks XVIII-oji tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „STUDIJOS 2020“. Čia studijų galimybes pristatys ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Nepraleisk šanso pabendrauti su VDU komanda, kuri yra pasiruošusi supažindinti su visomis galimybėmis, teikiamomis universitete, Žemės ūkio ir Švietimo akademijose bei kituose padaliniuose.
Universiteto komanda suteiks visą naudingą ir išsamią informaciją apie vykdomas bakalauro ir magistrantūros studijas, apie galimybę mokytis net 30 užsienio kalbų, artes liberales studijų sistemą, gretutinių studijų programas, galimybes išvykti pagal mainų programas, apgyvendinimo sąlygas ir daugelį kitų dalykų, kurie slypi už šūkio „Išsilavinimas 360˚“.

Jeigu dar neturi konkrečių klausimų, tai VDU stende galėsi rasti naujausių informacinių leidinių, kuriuose sudėta aktualiausia informacija, skirta besiruošiantiems stoti ar sugrįžti į studijas. Mokytojai, moksleiviai ir jų tėveliai aukštųjų mokyklų mugės metu taip pat galės dalyvauti ir gausybėje papildomų renginių, diskusijų bei seminarų. Juose išgirsti bus galima ne vieną VDU dėstytoją.

Pranešimų laikai:

 

Vytauto Didžiojo universitetas dalyvauti kviečia tuos, kuriems rūpi jų ateitis. Visi atvykę turės progą pabendrauti su dėstytojais, studentais ar VDU darbuotojais ir iš pirmų lūpų išgirsti vertingų patarimų apie universitetą bei gyvenimą studentiškiausiame mieste – Kaune.

Ateik ir susipažink su VDU!

Daugiau apie parodą
Renginio puslapis socialiniame tinkle „Facebook“

Būsimi ir esami pradinių klasių mokytojai diskutavo apie pedagogo profesiją

Sausio 7 d.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko renginys „Pasirinkę pradinio ugdymo pedagogo profesiją“, kuriame pradinio ugdymo pedagogikos III ir V kurso studentai pristatė savo pedagoginės praktikos patirtį Lietuvos mokyklose. Po pristatymo vyko diskusija apie pradinio ugdymo pedagogo profesiją, kurioje dalyvavo studentai, dirbantys mokyklose, Švietimo akademijos edukologai doc. dr. Linas Jašinauskas, prof. dr. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė, doc. dr. Ilona Tandzegolskienė, Nacionalinės švietimo agentūros Vertinimo skyriaus metodininkė Ginta Orintienė, Vilniaus Ryto progimnazijos  mokytoja metodininkė Kristina Mišeikienė, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos IV klasės mokiniai Rapolas ir Emilija.

 

Kontroversiški istorijos klausimai: mokymas(is) „kitaip“

Interneto portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos istoriko prof.  dr. Benedikto Šetkaus straipsnis „Kontroversiški istorijos klausimai: mokymas(is) „kitaip“

Antisemitizmas ir holokaustas – viena sudėtingiausių istorijos temų. Kaip rodo kitados atliktas Pilietinės visuomenės instituto tyrimas, pasitaiko, kad mokytojai vengia su mokiniais kalbėtis jautriomis temomis. Tai yra suprantama – egzistuoja įvairūs požiūriai daugeliu klausimų apie Lietuvos okupacijas ir okupacinių rėžimų įvykdytus nusikaltimus ar apskritai valdžios vykdytą politiką arba žmonių poelgius. Todėl ne kiekvienas mokytojas ryžtasi plačioms diskusijoms, per kurias gali tekti išgirsti labai skirtingus požiūrius ir pagrįstus ar nepagrįstus argumentus, o paties mokytojo išsakyta nuomonė gali sulaukti kritikos. O kai kuriais atvejais net ir daugiau nei tik kritinių pastabų.

 

Ir vis dėlto viena svarbiausių šiuolaikinių istorijos mokymo specialistų rekomendacijų yra nevengti su mokiniais kalbėtis įvairiais kontroversiškais praeities klausimais. Geriau kalbėtis negu tai nutylėti! Antra šiuo metu populiari idėja skatina mokinius daugiau suvokti ne tiek „save“ – savo tautos arba savo požiūrį labiausiai atitinkančius faktus, argumentus ar kt., bet daug svarbiau yra suvokti „kitus“ – kitos tautybės, religijos, pasaulėžiūros ar panašiai žmones. Ir labai svarbu mokytis suprasti, kas lėmė jų tokią poziciją.

Ir trečias dalykas. Seniai yra vartojamas posakis: blogas mokytojas pateikia tiesą, geras – moko ją rasti. Taigi mokytojo pateiktas praeities įvykių vertinimas tikrai nėra pats geriausias dalykas. Geriau yra sudaryti sąlygas patiems mokiniams „atrasti“ tiesą, nagrinėjant istorijos šaltinius, iš kurių svarbiausi yra pirminiai šaltiniai, t. y. to laikmečio dokumentai ar kt.

 

Aiškinantis antisemitizmo ir holokausto temą negalima jos atsieti nuo platesnio istorinio konteksto. Neretai mokiniams susidaro įspūdis, kad žydų padėtis nepriklausomoje Lietuvoje buvo labai gera, jie gyveno ramiai ir jautėsi saugūs. Ir tik prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas staiga viską apvertė aukštyn kojomis.

Žemiau surinkti „Lietuvos žinių“ straipsniai atspindi laikotarpį nuo 1933 m. iki 1940 m.: nuo Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (nacių) atėjimo į valdžią Vokietijoje iki sovietinės Lietuvos okupacijos. Jie sudaro prielaidas mokiniams suvokti, kaip galėjo jaustis ir ką galėjo galvoti Lietuvoje gyvenantis žydas, kuris nuolat skaitė laikraštį „Lietuvos žinios“. Todėl mokiniams galėtų būti pateikta iš esmės ta pati užduotis visiems minėto laikraščio straipsniams aptarti.

 

Užduotis: įsivaizduokite, kad jūs esate Lietuvos žydas ir gyvenate bet kuriame Lietuvos mieste ar miestelyje. Kaip reaguojate ir apie ką galvojate perskaitę kiekvieną iš šių straipsnių?

Iš pradžių turime prisiminti, kad 1932 m. vykusiuose rinkimuose į Reichstagą naciai gavo daugiausia balsų. Rinkimus laimėjusios Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos vadas Adolfas Hitleris 1933 m. sausio 30 d. buvo paskirtas Vokietijos kancleriu. Apie šiuos įvykius plačiai buvo rašoma „Lietuvos žiniose“. Praėjus dviem mėnesiams minėtame laikraštyje pasirodė tokio turinio straipsniai, iš kurių atrinkau tik tris. Ir nepamirškime prieš duodami skaityti šiuos straipsnius ar jų ištraukas, paviešinti prieš tai iškeltą klausimą.

 

„Lietuvos žinios“, 1933 m. balandžio 1 d.

Vokietijos žydai paskelbti už įstatymo ribų.

Teisingumo ministerių įsakymais visi žydai juristai pavaromi iš pareigų.

Paskutinės instrukcijos boikotui pradėti.

Berlynas. IV. 1. Elta. Nacionalsocialistų būstinė Miunchene vakar išleido paskutines instrukcijas dėl žydų boikoto. Instrukcijose vietiniai komitetai perspėjami prieš bet kokius smurto veiksmus.

Iš žydų krautuvininkų pareikalauta tučtuojau atleisti žydus tarnautojus ir savo tarnautojams krikščionims išmokėti iš anksto 2 mėnesių algą. Be to, žydų tarnautojams krikščionims įsakyta šiandien 3 val. popiet surengti demonstracijas prieš savo darbdavių krautuves. Darbdaviams krikščionims įsakyta tučtuojau atleisti visus tarnautojus žydus, o darbdaviams žydams uždrausta atleisti tarnautojus ne žydus. Nacionalsocialistų būstinės skiria tam tikrus žmones „imtis žygių“ prieš tuos įsakymus nepildančius žydus.

Boikotas, kaip jau buvo pranešta, jau prieš kelias dienas prasidėjo įvairiuose Vokietijos miestuose. Vakar Berlyne, Kelne ir kituose miestuose nacionalsocialistų smogiamosios dalys užėmė teismo rūmus ir privertė advokatus ir teisėjus žydus išeiti iš rūmų. Teisingumo ministeris paskelbė įsakymą, kuriuo visi teisėjai, valstybės gynėjai ir advokatai žydai suspenduojami nuo pareigų. <…>

 

„Lietuvos žinios“, 1933 m. balandžio 6 d.

Didelis žydų mitingas prieš hitlerininkus.

Vakar Kauno žydai surengė didelį mitingą protestui dėl žydų persekiojimo Vokietijoje pareikšti.

18 val. buvo uždarytos parduotuvės. Dar gerokai prieš skirtą mitingui pradėti laiką prisirinko pilna choralinė sinagoga. Greit aptvino visa Ožeškienės g-vė ir įspindo, užtvenkė L[aisvės] alėjos galą. Policijai teko daryti tvarką. Spėjama, kad buvo susirinkę apie 10 000 žydų.

Mitinge kalbėjo „Idiše Štime“ red. Rubinšteinas, „Volksblato“ red. Markas ir rašytojas Grinbergas. Kalbėtojai nušvietė žydų būklę Vokietijoje, suminėjo daug žiaurių ir baisių žydų persekiojimo faktų, pabrėžė hitlerininkų nekultūringumą ir fanatišką rasinę neapykantą. Be kita buvo pabrėžta, kad Vokietijos žydų persekiojimas esąs labai skaudus Lietuvos žydams, nes Didžiojo karo metu Lietuvos žydai, buvę įtarti šnipinėjimu vokiečiams ir buvo tremiami į Rusijos gilumą.

Priimta rezoliucija, kuria reiškiama pasipiktinimo ir protesto dėl hitlerininkų pastangų Vokietijoje išmarinti žydus. Ši rezoliucija nutarta įteikti visiems užsienio valstybių atstovams Kaune.

Gauta žinių, kad vakar 18 val. ir Kėdainių miesto žydai uždarė parduotuves ir taip pat padarė didelį mitingą. Kėdainiškiai žydai priėmę rezoliuciją boikotuoti vokiečių prekes, kino teatrų filmus ir laikraščius.

<…> Šiauliuose taipogi buvo protesto mitingas, kur nutarta atšaukti iš vokiečių progimnazijos žydų moksleivius.

 

„Lietuvos žinios“, 1933 m. balandžio 18 d.

Atvyko hitlerininkų sužalotas žydas.

Prieš pat Velykas Kaunan atvyko vienas žydas iš Karaliaučiaus, kuriam hitlerininkai padarė net 29 žaizdas: rankoje išdegino hakankreucą, peiliais subadė šonus, pečius, nuspaudė panages ir kitaip žiauriai kankino. Keista, kad tortūras šiam piliečiui darę ne eiliniai hitlerininkai, o žmonės su aukštu mokslu, Karaliaučiaus valdinikai.

 

Skaitykite daugiau: čia. 

Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje 0d4

Interneto portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamento Tarptautinių ryšių grupės vadove Vilma Leonavičiene.

Trys tūkstančiai studentų iš daugiau nei 30 viso pasaulio šalių – tiek Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros centras jau išugdė lietuvių kalbos mylėtojų. Centro vadovė Vilma LEONAVIČIENĖ gimtosios kalbos įdomybėmis su kalbos kursų dalyviais dalijasi beveik dvidešimtmetį. Edukologė teigia esanti laiminga, kad jos darbas parodo kitą, dažno lietuvio nepastebimą šalies pusę –traukiančią net iš kitų žemynų atvykstančius entuziastus. Pašnekovė džiaugdamasi pastebi, kad lietuvių kalba užsieniečiams studentams padeda atrasti save – štai viena kursų absolventė savarankiškai Japonijoje įkūrė lietuvių kalbos ir kultūros centrą, o meile lietuvių kalbai užsikrėtęs slovakas dėlioja paskutinius Slovakijos–Lietuvos verslo draugijos įkūrimo žingsnius.

Vilma, kadangi turite ilgametę darbo su studentais patirtį, pasidalykite su mūsų skaitytojais savo pastebėjimais, kas yra sudėtingiausia kitataučiams, besimokantiems svetimos kalbos? Kas jiems lietuvių kalboje neįprasta, keista ir sunkiai įsisąmoninama?

Sudėtingas klausimas. Kiekvienam – savaip. Atvyksta studentai, neturėdami arba turėdami kalbų mokymosi patirtį, savą tapatybę, kultūrą. Per 18 darbo metų mokant kalbos, išskirčiau tris grupes, tris lietuvių kalbos mokymosi kelius. Pirmasis, lengvasis, – tokiu keliu eina didelę patirtį turintys besimokantieji. Jie aiškiai žino, kodėl nori mokytis lietuvių kalbos. Tai susiję su mokslu, moksliniais tyrimais. Jie arba rašo magistro darbus, arba dirba filologinį darbą, arba yra tiesiog humanitarai, politologai, tarptautinių ryšių studijų specialistai, kuriems reikia lietuvių kalbos. Jie nori mus pažinti iš arčiau, sužinoti, kas yra Lietuva. Taip pat gali būti, kad su Lietuva susijęs jų darbas.

Antrasis – stiprios motyvacijos vedami. Tai grupė studentų, turinčių arba ieškančių lietuviškų šaknų. Tokių vis daugėja, jie ieško savo tapatybės, o tapatybei trūksta kalbos. Į Lietuvą ieškoti savo šaknų atvažiuoja ir studentai iš Sibiro, kurių seneliai buvo ištremti, taip pat studentai iš Argentinos, Kolumbijos. Įdomios jų istorijos, klausant jų, atsiveria gelmės. Nuo šių žmonių užsikreti pozityvumu. Būna jautru, kai jie čia atranda savo giminaičių, su kuriais negali susikalbėti, nes ką tik atvyko, o giminaičiai kalba tik lietuviškai. Tada mentoriai važiuoja į kaimus, vertėjauja, susipažįsta.

Tretieji – ieškotojai. Dar viena grupė, kuri yra bene pati įdomiausia – į Lietuvą užklydę žmonės, kurie su mūsų šalimi apskritai neturi nieko bendra. Vieni Lietuvą žemėlapyje pamatė atsitiktinai ir nutarė atvažiuoti. Bene įdomiausia, kad nemažai studentų vėliau „suserga“ Lietuva, į ją sugrįžta, o savo šalyse garsina ir mūsų šalį, ir jos kalbą. Tai žmonės, ieškantys naujų iššūkių arba susidomėję posovietine šalimi, kurioje skamba viena seniausių iš išlikusių indoeuropiečių kalbų. Šiuos žmones aš vadinu stipriausiais ambasadoriais ir labai didžiuojuosi. Suprantu tuos, kurie turi lietuviškų šaknų ar mokslinį interesą, bet šie užsikrėtėliai yra ypatingi. Kiti net nežino, kodėl atvyko.

 

Ar baigę vieno mėnesio kursą žmonės turi galimybę pratęsti kalbos mokymąsi? Kaip?

Baigę vieno mėnesio intensyvius kursus studentai turi galimybę toliau tęsti studijas. Jeigu jie lieka mūsų universitete, gali ir toliau lankyti paskaitas. Jeigu išvyksta iš Lietuvos, gali ieškoti artimiausio Baltistikos centro ir studijas tęsti ten arba grįžti į Lietuvą pagal įvairias programas – dalinių studijų, Baltistikos projekto, įvairių trumpalaikių studijų… Tokių galimybių – labai daug. Ir, iš tikrųjų, grįžta ir tęsia. Netgi turime tokių pavyzdžių, kai labai stipriai lietuvių kalbą pamilę studentai nuo A1 lygio per keletą metų pasiekė B2 ar net C1 lygį!

 

Papasakokite, kuo gyvena Lietuvių kalbos ir kultūros centras?

Lietuvių kalbos ir kultūros centre organizuojamos veiklos jau nuo 2005 m. Veiklų yra daug. Po universitetų susijungimo Centro veiklos tapo tarptautinių ryšių grupės Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos veiklomis: lietuvių kalbos ir kultūros vasaros bei žiemos intensyvūs kursai, lituanistinės studijos, tarptautinių projektų veiklos, susijusios su Europos ir pasaulio lituanistikos ir Baltistikos centrais, studentų ir dėstytojų mainais, „Erasmus+“ programos veiklos, įvairios socialinės veiklos (Pasaulinė pyragų diena, kas mėnesį rengiami susitikimai su „Taboo“ organizacija, „Jaunimo linija“ ir Švietimo akademijos bendruomene ir kt.). Šiais laikais, kai susiformavusi nuomonė, kad emigracija vyksta tik viena kryptimi – iš Lietuvos, kad tik lietuviai mokosi svetimų kalbų, svetimų papročių svetimose šalyse, galime pasigirti, kad vyksta ir priešingi procesai. Kasmet į universitetą atvyksta būrys studentų iš daugybės šalių. Pas mus mokėsi ir pasiekė įvairius lietuvių kalbos mokėjimo lygius daugiau kaip 3 tūkst. studentų iš per 30 pasaulio šalių. Man pasisekė – esu subūrusi nuostabių dėstytojų, administratorių, mentorių būrį, kuris išties gali didžiuotis darbo rezultatais.

Skaitykite daugiau: čia. 

Islandijoje dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė dalyvavo renginyje „Pedagoginių studijų studentų mobilumo skatinimas“

2019 m. gruodžio 3-6 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorė dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė dalyvavo Islandijoje, Reikjavike, Europos aukštųjų mokyklų, rengiančių pedagogus, ir Nacionalinių agentūrų atstovų renginyje „Pedagoginių studijų studentų mobilumo skatinimas“ (Enhancing student mobility in teacher education).

Šiame renginyje dalyvavo apie 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Renginio metu ne tik buvo gilinamąsi į internacionalizacijos procesus, bet ir pristatyta Suomijos ir Islandijos patirtis šioje srityje. Vis dėl to visi dalyviai pripažino, kad „ERASMUS+“ mobilumo apimtys kalbant apie pedagoginės krypties studentus visose šalyse yra kritinės. Kitaip tariant, tik mažas studentų skaičius linkę pasinaudoti „ERASMUS+“ programos teikiamomis galimybėmis. Todėl renginio metu visi dalyviai buvo įtraukti į priežasčių ir galimų sprendimų paieškas.

Renginio metu per formalias ir neformalias veiklas buvo užmegsti bendradarbiavimo ryšiai su kitomis aukštosiomis mokslo ir studijų institucijomis ruošiančiomis pedagogus.