VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Joniškio rajono savivaldybe

Rugsėjo 23 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Joniškio rajono savivaldybės meru Vitalijumi Gailiumi. Susitikime dalyvavo ir VDU Švietimo akademijos Mokytojų rengimo instituto vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys.

Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta siekiant abipusiai naudingų tikslų kvalifikuoto pedagogų rengimo, užtikrinant pakankamą mokytojų poreikį rajono švietimo įstaigose.

Sutartyje numatomas bendradarbiavimas įgyvendinant Tūkstantmečio mokyklų programos Pažangos planą, teikiant visokeriopą pagalbą švietimo įstaigoms ieškant jaunų specialistų – informuojant studentus apie karjeros ir praktikos galimybes rajono ugdymo įstaigose, rajono mokiniams teikiant informaciją apie ugdymo krypties studijas, mokslą ir šviečiamąją veiklą VDU.

Susitikime taip pat aptartos pedagogų kvalifikacijos kėlimo galimybės,  diskutuota apie Tūkstantmečio mokyklų programos Pažangos plano įgyvendinimą ir kitus švietimo klausimus.

Joniškio rajono savivaldybės nuotraukos.

 

Forume „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“ – mokslininkų, pedagogų ir studentų patirtys

Ką šalies mokyklos turi daryti, kad visi joje besimokantys vaikai – ir tie, kurie turi individualių poreikių, ir jų bendraklasiai – galėtų pilnavertiškai mokytis kartu vienoje klasėje, darydami individualią pažangą pagal savo turimą potencialą?

Tris dešimtmečius įvairiose pasaulio šalyse įtraukties praktikas kurianti Bethel universiteto (JAV, Minesota) Švietimo programos vadovė profesorė Katie Bonawitz tikina: „kai mokyklose įgyvendinsime įtrauktį, po dešimt metų aštuonmečiai manys, kad bendrauti su su neįgaliaisiais visuomenėje yra normalu.  Tokiam vaikui didėja savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi“.

 Rugsėjo 20 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kaune, vykstančiame forume „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“ kalbėjoJAV profesorė pabrėžia, įtraukusis ugdymas yra svarbus, nes suteikia natūralias galimybes visiems vaikams mokytis ir augti kartu.

„Švietimas yra mūsų gyvenimo pagrindas. Jei augsime ir mokysimės su tais, kurie yra kitokie nei mes, būsime geriau pasiruošę pasauliui, kuriame yra įvairių žmonių, turinčių nevienodų gebėjimų, skirtumų ir panašumų“, –  Bethel universiteto profesorė K. Bonawitz.

Įtraukusis ugdymas apie mus visus

Įtraukusis ugdymas yra apie įvairius besimokančiųjų poreikius, jų pažinimą bei siekį užtikrinti kokybišką ugdymąsi kiekvienam vaikui, nepaisant poreikių įvairovės ir vengiant bet kokios diskriminacijos. Visgi Lietuvoje gan ilgą laiką įtraukusis ugdymas buvo suprantamas siaurąja prasme: jis sietas tik su kažkuria viena besimokančiųjų grupe, dažniausiai – vaikais, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių dėl negalios ar sutrikimų.

Išgirdę sąvoką įtraukusis ugdymas mes tarsi automatiškai susiejame, kad bus kalbama  apie vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių.

„Iš tiesų įtraukusis ugdymas yra ne tik apie šiuos vaikus, bet apie mus visus kartu, nuolatinį mokymąsi būti, gyventi, mokytis drauge, nepaisant jokių individualių skirtumų. Ir nors įtraukiojo ugdymo šiuolaikinė plačioji samprata skatina mus matyti didesnę poreikių įvairovę, skatina personalizuotą požiūrį ir įvairių poreikių aprėptį, visgi taip nutinka, kad kai kurios asmenų grupės, kalbant apie įtraukties procesus, minimos dažniau, joms skiriama daugiau dėmesio. Tai yra susiję su tam tikrų grupių asmenų didesniu pažeidžiamumu ir didesne rizika būti diskriminuojamiems, nesulaukti pagalbos, pavyzdžiui, dėl finansų stokos, arba didesne rizika būti atstumtam arba tapti patyčių objektu dėl turimų individualių, labai skirtingų poreikių, kurie kitiems yra mažai pažįstami ar sunkiai suprantami“, – sako viena iš forumo „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“ organizatorių, VDU Švietimo akademijos docentė L. Miltenienė.

Vykstančiame forume „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“ dalyvavo Bethel universiteto (JAV, Minesota) Švietimo programos vadovė profesorė Katie Bonawitz, Lietuvos įtraukties švietime centro ekspertai, VDU Švietimo akademijos mokslininkai, tyrėjai,  studentai, pedagogai.

Forumu siekiama diskutuoti apie įtraukiojo ugdymo iššūkius būsimųjų pedagogų pasirengimui mokyti visus mokinius bei aptarti galimas pedagogų kompetencijų plėtojimo kryptis ir reikalingą pagalbą.

Forumą galite stebėti nuotoliniu būdu: https://www.youtube.com/watch?v=rzkd96X5Xj8

 

 

VDU Kaune vyks forumas „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“

Rugsėjo 20 d., penktadienį, 9.30 val. VDU (Putvinskio g. 23, 414 aud., Kaune) vyks forumas „Naujos kartos pedagogai įtraukčiai švietime: kaip mokyti visus mokinius?“

Forumu siekiama diskutuoti apie įtraukiojo ugdymo iššūkius būsimųjų pedagogų pasirengimui mokyti visus mokinius bei aptarti galimas pedagogų (būsimųjų ir jau esančių profesiniame lauke) kompetencijų plėtojimo kryptis ir reikalingą pagalbą.

Kviečiami renginio dalyviai: pedagoginių studijų programų studentai, moksleiviai besidomintys pedagoginėmis studijomis, pedagogai, pagalbos specialistai, mokyklų vadovai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, pedagoginių studijų programų komitetų nariai.

Į lietuvių gestų kalbą bus verčiama. 

Konferencija vyks kontaktiniu ir nuotoliniu būdu!

Programa

Registracija

Forumą bus galima stebėti nuotoliniu būdu.

Pažymėjimai nebus teikiami!

Maironio universitetinėje gimnazijoje aptartos būsimų pedagogų ugdymo galimybės

Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.  Maironio universitetinėje gimnazijoje komplektuojamos ugdymo srities (būsimųjų pedagogų) klasės, į kurias kviečiami mokytis mokiniai, norintys įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų pedagogo profesijai, pasitikrinti pašaukimą bei pasirengti būsimoms studijoms. Idėja kurti tokias klases kilo stažuotės Šveicarijoje metu. Organizuojant klasės veiklą bendradarbiaujama su Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi, Kauno švietimo inovacijų centru ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija.

Rugsėjo 5 d., susitikimo metu aptarti jau trečius metus gimnazijoje veikiančių būsimų pedagogų klasių veiklos. Į Kauno Maironio universitetinę gimnaziją atvyko Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja dr. Ona Gucevičienė, VDU  Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė ir Kauno švietimo inovacijų centro direktorė Rasa Bortkevičienė.

Gimnazijos atstovės  direktorė dr. Daiva Garnienė, direktoriaus pavaduotoja Kristina Porcikaitė ir universitetinės veiklos koordinatorė Edita Naidaitė pasidžiaugė, kad kasmet pavyksta sukomplektuoti klases gimnazistų, norinčių įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų pedagogo profesijai, pasirengti būsimoms studijoms, papasakojo, kaip sekėsi atlikti gimnazistams pedagoginę praktiką darželiuose ir  mokyklose. Gimnazistai ypač vertina dėstytojų vedamas pamokas (vyksta kartą per savaitę), mokslo metų pabaigoje – aptarimus, projektų gynimus VDU.

Pasitarimo metu atrasta naujų idėjų šių klasių veiklos plėtotei. Svarbu atlikti tyrimus, kokio mokomojo dalyko  pedagogikos studijas ateityje žada rinktis gimnazistai, organizuoti susitikimus su Švietimo akademijos dėstytojais, studentais, aukštos kvalifikacijos mokytojais, pristatyti pedagogų poreikio tendencijas Lietuvoje.

Susitikime nutarta didesnį dėmesį skirti mokinių motyvacijai siekiant rinktis pedagogo profesiją. VDU Švietimo akademijos kanclerė patvirtino, kad visiems ugdymo klasės gimnazistams bus įteikti  pažymėjimai, suteikiami kreditai, kurie bus įskaityti jau studijuojant universitete. Dėstytojai ir studentai dalyvaus ir gimnazijoje vyksiančiose Atvirų durų dienose, mokinių priėmimo komisijose.

„Būtų naudinga būsimiems pedagogams ir jų mokytojams sudaryti galimybę nuvykti į Šveicariją, aplankyti mokyklas, kuriose veikia būsimų pedagogų klasės, surasti partnerių tarptautiniam bendradarbiavimui, mokinių mainams.  Tikimasi, kad ši inovacija padės išauginti gerus, motyvuotus būsimuosius pedagogus, kurie papildys Kauno mokytojų gretas“, – sako Maironio universitetinės gimnazijos direktorė dr. Daiva Garnienė.

 

Video kviečiame susipažinti su ugdymo krypties klasės moksleiviais ir idėja!

 

Giedrės Riškutės paroda ,,Šilta spalva ir juoda linija“ Kuršėnuose

Šiauliečiams ir Šiaulių krašto parodų lankytojams scenografės, tapytojos Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Giedrės Riškutės kūriniai yra gerai pažįstami. Dailininkę, vaizdžiai sakant, galima vadinti tarptautinio dailės festivalio ,,Šiaulių Monmartro Respublika“ senbuve: jos kūriniai eksponuoti grupinėse festivalio parodose, o Šiaulių ,,Laiptų galerijoje”, Kelmės kultūros centre buvo surengtos personalinės dailininkės parodos.

Šiauliai ir Šiaulių kraštas yra gerai pažįstamas pačiai Giedrei Riškutei, kadangi kaip tik čia, Šiaulių universitete ji pradėjo savo profesines studijas, kurias vėliau pratęsė Valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademijoje), įgydama scenografės specialybę. Savarankišką meninę veiklą menininkė pradėjo 1978 m., imdamasi dailininkės statytojos pareigų Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, kuriame dirbo iki 1991 m. Yra sukūrusi scenografiją ir kostiumus 45 pastatymams, Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėms bei įvairiems miesto renginiams.

Į scenografijos pasaulį dailininkė atėjo tuo metu, kada pastarajame, vyko atsinaujinimas. Kurdama scenovaizdžius muzikiniems pastatymams Giedrė negalėjo įgyvendinti kokių nors itin radikalių pokyčių – muzikiniai pastatymai labai ilgai saugojo konservatyvią puošnaus, prabangaus tikrovės iliuziją kuriančio vaizdo tradiciją. Vis dėlto jos scenovaizdžiai buvo unikalūs. Naudodama ryškius spalvinius kontrastus, lydimus niuansuotų pustonių mirgesių, Giedrė sugebėdavo sukurti švarų, beribį, muzikai akomponuojantį vaizdą. Tokių spektaklių kaip B. Britteno ,,Statykime operą…” (1979), B. Kutavičiaus „Kaulo senis ant geležiniokalno“ (1983), F. Leharo „Grafas Liuksemburgas“ (1987), ar B. Pavlovskio ,,Snieguolė ir septyni nykštukai“ (1988) pastatymai, kuriems Giedrė kūrė scenografiją, labai ilgai neišnyko iš Kauno valstybinio muzikinio ir Nacionalinio operos ir baleto teatrų repertuaro.

VDU prof. dr. Giedrė Riškutė-Kariniauskienė

 

Atmintis, ištrynusi kadaise matytų spektaklių libretų siužetus, melodijas, scenografijos smulkmenas, vis dėlto tebesaugo spalvotos stebuklinės Riškutės kurtos erdvės švytėjimo įspūdžius. Tų prisiminimų tikrumą liudija ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fonduose bei asmeninėje dailininkės kolekcijoje likę eskizai, kuriuose intensyvus spalvotos erdvės ryškis jungiamas su elegantiška, grakščia scenografijos detalių bei kostiumų siluetų linija. Taigi, dėmesys spalvai, pasitikėjimas jos emocinio poveikio galia visada buvo ir tebėra svarbus G. Riškutės kūrybos dėmuo.

Jau dirbdama teatre G. Riškutė pradėjo tapyti plenere, o tapymas gamtoje vertė dailininkę atidžiai stebėti apšvietimo pokyčius, spalvų kaitą, mirgant vėjo judinamiems vandenų paviršiams ar medžių lajoms. Panoraminiai Giedrės peizažai ir kameriniai gamtovaizdžiai pasižymėdavo vos įžvelgiamų tikrovės objektų persipynimu su jų formas modeliuojančiais ritmiškai suguldytais trumpais potėpiais, ilgainiui tapusiais savarankiškais jos kūrinių plastiniais veikėjais arba tiesiog – spalvine dėme.

Kuo labiau tirpo tikrovė Giedrės tapyboje, tuo didesnę autonomiją paveiksluose pradėjo įgyti spalva. Palaipsniui Riškutės tapyboje pradėjo rastis lesūriniai plonyčio dažo sluoksnio klojiniai, leidžiantys pradinių sluoksnių spalvoms įgyti neapibrėžtumo ir pasiekti paviršiaus plazdėjimo efektą bei minkštos, tirpios plastikos vaizdą. Tokį švelnų, šviesą sugerenčių formų vaizdą ji perkėlė ir į savo monochrominius piešinius, kuriuos taip pat nesyk yra eksponavusi įvairiose parodose.

2016 m. Osteno piešinių bienalėje Makedonijoje garsiojo Salvadoro Dali piešiniai buvo eksponuoti drauge su Giedrės Riškutės piešiniais. Šioje parodoje Giedrės piešinių minkštumas, abstrakčiuose paviršiuje išsisklaidžiusi šviesa pabrėžė realistinę Dali piešinių įtaigą. Kuo labiau, skleisdami subtilius koloristinius niuansus, virpėjo taip pat minkštai nutapyti dailininkės paveikslų paviršiai, tuo labiau iš paveikslų traukėsi atpažįstami motyvai, virtę vaizduotę budinančiomis abstrakcijomis, kurių spalviniai deriniai formuoja pasakišką, nematytą, žvilgsnį įtraukiančią erdvę.

Į Giedrės paveikslus galima žvelgti ir kaip į dekoratyvias, maloniai prie akies glundančias kompozicijas, ir kaip į menininkės vidaus, jos nuotaikų, patiriamų būklių peizažus. Parodos darbų pavadinimai rodo, kad šios vidinės paveiksluose įvaizdintos būklės formavosi iš gyvenime patirtų įspūdžių, tarp kurių yra ir Šiauliai, ir Šiaulių krašto miesteliai. Tai – „Kuršėnų lurdas“, „Ventos pavasaris“, „Vakaro fragmentas. Venta“. Jau nekalbant apie tai, kad šiltas parodos kūrinių koloritas leidžia manyti, kad ryškiame oranže ir gelsvame balzganume ištirpusių Šiaulių, kuriuos asocijuojame su saule, paveiksluose esama ir kituose šios parodos paveiksluose, kurie yra visi nutapyti šiemet. Nors visi spalvos poveikį išgyvename individualiai, šiltos, ochrinės, oranžinės, geltonos spalvos kelia nuotaiką ir formuoja pozityvią žiūrovo emocinę laikyseną. Jos mums niekada nebūna per daug.

Dr. Dalia Karatajienė.

VDU doc. dr. Dalia Karatajienė

Vaiko teisių gynėjai su VDU ŠA dr. I. Mereckaite-Kušleikė parengė metodines rekomendacijas mokytojams, kaip kalbėti su vaikais apie jų teises ir atsakomybes

Rugsėjį visos šalies pirmokus tradiciškai į naujus mokslo metus palydės Vaiko konstitucijos knygelės. Tačiau siekiant, kad vaikai su savo teisėmis ir atsakomybėmis susipažintų ne vien savarankiškai, o pamokose vykstančių įdomių diskusijų ir įtraukiančių kūrybinių projektų metu – vaiko teisių gynėjai kartu su edukologijos mokslų daktare Ingrida Mereckaite-Kušleike parengė mokytojams skirtas metodines rekomendacijas. Konkretūs patarimai, vaizdingos situacijos ir inovatyvi mokomoji medžiaga padės mokytojams geriau perteikti vaiko teisių ir atsakomybių temą ugdymo procese, o vaikams – įgytas žinias pritaikyti kasdienybėje.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė sako, jog Vaiko konstitucijos ir jose įvardijamos svarbiausios kiekvieno vaiko turimos teisės bei atsakomybės mokyklose jau tampa neatsiejama ugdymo proceso dalimi. Tad šiemet vaiko teisių gynėjai ypatingą dėmesį skyrė kokybiškesniam mokytojų paruošimui, padėsiančiam su vaikais apie jų teises ir atsakomybes pamokose kalbėti įtraukiai ir įsimintinai.

„Vis girdime, jog mokytojams, norintiems integruoti vaiko teisių ir atsakomybių temą į mokomuosius dalykus, dažnai iškyla iššūkių ir klausimų, kaip tai padaryti. Kartu su vaikais perskaityta Vaiko konstitucijos knygelė ar peržiūrėtas įgarsintas vaizdo klipas – puikus būdas pamokos metu vaikus supažindinti su teisėmis, kurios juos saugo ir atsakomybėmis, kurios lydi kasdienėse situacijose. Visgi norėjome, jog vaikai apie tai plačiau sužinotų šiuolaikiškais ir interaktyviais metodais. Tad sukūrėme mokytojams specialias metodines rekomendacijas, kurios padės jiems susikurti įdomios pamokos planą, suteiks praktinių veiklų organizavimo pavyzdžių, parodys, kaip pasitelkti dirbtinio intelekto įrankius – visa tai skatins vaikus noriai domėtis ir geriau išmanyti savo teises bei atsakomybes bei suteiks žinių, kaip jomis išmintingai naudotis bet kurioje aplinkoje“, – sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Vaiko teisių ir atsakomybių temai yra svarbus holistinis požiūris

Pasak edukologijos mokslų daktarės, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorės, Nacionalinės švietimo agentūros skaitmeninio turinio kūrimo specialistės Ingridos Mereckaitės-Kušleikės, išties džiugu, kad ir Lietuvoje į vaiko teisių ir atsakomybių ugdymą yra žiūrima holistiškai.

„Neužtenka tik žinoti ar pamokos metu išvardinti vaiko teises ir atsakomybes. Labai svarbu, kad vaikas jam artimoje aplinkoje visa tai patirtų, turėtų galimybę pasitreniruoti, kaip elgtis vienose ar kitose situacijose, daugiau suvoktų tiek apie savo, tiek apie kito žmogaus poreikius, elgesį, jauseną.  Tada teisės ir atsakomybės tampa savastimi, kuri lydi kiekvieną dieną įvairiose situacijose“, – sako dr. Ingrida Mereckaitė-Kušleikė, parengusi mokytojams metodines rekomendacijas vaiko teisių ir atsakomybių tema.

I. Skuodienė su dr. Ingrida Mereckaite-Kušleike

Ji pastebi, jog integruotas ugdymas vaikams atneša pačias įdomiausias pamokas, tad šios metodinės rekomendacijos padės mokytojams paįvairinti mokyklose tas mokomąsias disciplinas, kuriose dažniausiai paliečiama vaiko teisių ir atsakomybių tema.

Vaiko konstitucija bus dar labiau prieinama kitataučiams ir skaitymo sunkumų turintiems žmonėms

Pasak Tarnybos vadovės I. Skuodienės, kasmet atnaujinant Vaiko konstituciją yra stengiamasi pritaikyti inovatyvių, praktiškų sprendimų, kurie leistų apie vaiko turimas teises ir atsakomybes sužinoti kuo didesnei daliai žmonių.

Vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, kiekvienais metais į Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklas atvyksta mokytis vis daugiau vaikų iš įvairių pasaulio šalių, tad šiemet viena iš įgyvendintų Vaiko konstitucijos naujovių – galimybė apie vaiko teises ir atsakomybes sava kalba suprasti ir kitataučiams vaikams.

„Mums labai svarbu, kad iš svetur atvykę vaikai, gyvendami Lietuvoje, jaustųsi saugūs, priimti ir gerai išmanytų, kiek daug saugiklių veikia dėl jų visapusiškos gerovės namuose, ugdymo įstaigose ir visur kitur. Žinoma, vaikams taip pat svarbu žinoti, jog šioje šalyje jų turimas teises lydi ir atsakomybės, kurios kuria draugišką ir harmoningą aplinką visiems šalia esantiems. Tad pasirūpinome, kad Vaiko konstituciją video formatu nuo šiol galėtų peržiūrėti ir visą informaciją lengvai suprastų vaikai, kalbantys 24 oficialiomis Europos Sąjungos šalių kalbomis. Žiūrint informatyvų filmuką, beliks tik pasirinkti norimos kalbos subtitrus“, – pokyčius įvardija I. Skuodienė.

Tarnybos vadovė primena, jog praeitais metais didžiausias dėmesys bus skirtas Vaiko konstitucijos tekstų ir iliustracijų pakeitimams, šriftų korekcijoms bei video įrašo, kuriame įgarsintos vaiko teisės ir atsakomybės, sukūrimui. Visa tai leido pačiu patogiausiu būdu suprasti knygelės turinį žmonėms, turintiems įvairių skaitymo sunkumų ar regos negalią.

„Dėl šių įgyvendintų atnaujinimų Lietuvos audiosensorinė biblioteka sertifikavo Vaiko konstituciją ePUB ir PDF formatais. Nuo šiol tai padės užtikrinti kokybišką šios knygelės skaitymo patirtį visiems skaitytojams – kartu ir žmonėms, turintiems skaitymo sutrikimų ar regos negalią, kurie naudojasi ekrano skaitymo programine įranga“, – sako I. Skuodienė.

Šiemet Vaiko konstitucijos bus išdalintos daugiau nei 30 tūkst. visos šalies pirmokų.

Metodines rekomendacijos mokytojams galima rasti čia.

https://vaikoteises.lrv.lt/ informacija

 

 

 

Mokslo metų pradžios šventės akimirkos. Fotogalerija

Perkvalifikavimo (modulių) studijos pedagogams.

Vytauto Didžiojo universitetas vykdo Švietimo akademijos pedagogų perkvalifikavimo programas, pasirinkus modulio studijas, kur galima įgyti papildomą dalykinę kompetenciją/specializaciją.

Studijas papildomų dalykinių kompetencijų įgijimui finansuoja NŠA, įgyvendindama projektą „TĘSK: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Projektas Nr. 10-045-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.

Daugiau informacijos NŠA interneto svetainėje: https://www.nsa.smm.lt/projektai/ugdymo-projektai/projektas-tesk-ateik-tobulek-prisidek/

VDU rektorius J. Augutis: „Ukrainos laisvė yra mūsų visų laisvė“

„Išties sudėtinga dirbti, kuomet nesijauti saugus. Vedi paskaitą ir pradeda gausti oro antskrydžių pavojaus signalai, turi baigti darbą ir nusileisti į slėptuvę, o kur dar dingstanti elektra, ryšio ir interneto sutrikimai“, – jau daugiau nei dvejus metus taip gyvena Kijevo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto Baltistikos centro vadovas prof. Igoris Koroliovas.

Rugpjūčio 24 d. minima Ukrainos Nepriklausomybės diena, pasak Igorio, ši diena ypač reikšminga ir aktuali karo metu. „Šiandien mano mintys apie taiką, saugumą, gerumą ir meilę“, – teigia Igoris.

 

Darbas padeda įveikti sunkumus

Šią vasarą Igoris dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistinėse studijose. Igorio studentai ukrainiečiai lankė lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus. „Man asmeniškai tokia patirtis neabejotinai naudinga, nes suteikia galimybę susipažinti su kolegomis iš įvairių šalių ir užmegzti kontaktus tolesniam bendradarbiavimui. Vasaros kursų metu organizatoriai daug dėmesio skiria šiuolaikiniams lietuvių kalbos mokymo metodams, o tai man ypač naudinga ir reikalinga norint tobulėti ir augti kaip dėstytojui“, – pasakoja profesorius iš Ukrainos.

Igoris Koroliovas

Paklaustas, kas padeda jam ir kolegoms išgyventi baisiomis karo sąlygomis ir išlaikyti tikėjimą rytojumi, profesorius atsako: „Remdamasis savo asmenine patirtimi, galiu pažymėti, kad būtent darbas, bendravimas su kolegomis ir mokiniais padeda psichologiškai susidoroti su nerimu, įveikti sunkumus ir siekti būti naudingam visuomenei sudėtingoje situacijoje. Paskaitos, darbas su studentais, konferencijos organizavimas Lietuvoje, kiti akademiniai darbai padeda atitrūkti nuo liūdnos kasdienybės“.

Ukrainos laisvė yra mūsų visų laisvė

Šiandien VDU esančiame Ukrainos centre Vilniuje vyko Ukrainos nepriklausomybės dienos minėjimas, kur dalyvavo Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, įvairių šalių ambasadoriai, VDU rektorius Juozas Augutis, VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė bei kiti svečiai. Renginio metu VDU rektorius Juozas Augutis pabrėžė, jog ši diena simbolizuoja tautos laisvės, orumo ir nepriklausomybės siekį.

VDU akademinė bendruomenė palaiko ir remia Ukrainą šiuo sunkiu metu. „Intelektualinės minties galia buria, vienija, teikia paguodos ir erdvės naujiems impulsams bei laisvės idėjoms. Toks yra ir VDU Ukrainos centras, kuris tapo saugumo sala ukrainiečiams Lietuvoje. Čia vykstantys renginiai ir susibūrimai padeda išlaikyti ryšį su tėvyne, įkvepia vilties ir suteikia drąsos akistatoje su ateitimi – kai Ukraina bus laisva“, – teigė VDU rektorius prof. J. Augutis.

Galiausiai VDU rektorius dar kartą pabrėžė: „Ukrainos laisvė yra mūsų visų laisvė. Todėl šiandien reiškiame tvirtą palaikymą Ukrainai ir jos žmonėms. Mes esame kartu su jumis“.

 

                                          Vyrauja savitarpio pagalbos ir palaikymo dvasia

Nuo 2022 m. birželio VDU Švietimo akademijoje Vilniuje veikiantis Ukrainos centras ne tik telkia Lietuvoje įsikūrusią ukrainiečių bendruomenę, bet ir rūpinasi jos poreikiais, siūlo atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę, rengia Lietuvos ir tarptautinius ekspertus įtraukiančias konferencijas.

Šią vasarą trečiąsyk Ukrainos centre įvyko vasaros stovyklos, kurios subūrė tiek ukrainiečių, tiek lietuvių vaikus. Stovyklose dalyvavo net 111 vaikų. Šios vasaros stovyklos tema – „Kelionės aplink pasaulį“, tad kiekvieną stovyklos savaitę vaikai per skirtingus užsiėmimus, žaidimus ir patyrimines veiklas nagrinėjo skirtingus pasaulio žemynus: Šiaurės ir Pietų Ameriką, Aziją, Afriką ir Europą. Su ukrainiečiais dirbanti VDU Tarptautinių ryšių koordinatorė Laura Lapinskė pabrėžia gavusi ne vieną svarbią pamoką. „Šiandien ir minėjime skambėjo ukrainiečių moterų bei vaikų chorų, atlikėjų dainos, man gera, kuomet centre tiek dienos metu, tiek vakarais vyksta repeticijos, dirbtuvės bei paskaitos. Džiaugiuosi galėdama prisidėti prie centro veiklų, per kurias iš darbuotojų ir savanorių kolektyvo nuolat mokausi sutelktumo, dėmesingumo, atkaklumo, bendrystės. Čia jaučiu stiprią bendruomeniškumo, savitarpio pagalbos ir palaikymo dvasią, kuri įkvepia toliau veikti, kurti ir rūpintis vieni kitais“, – sako L. Lapinskė.

 

 

VDU Mokslo metų pradžios šventė

Rugsėjo 2 d. kviečiame Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenę į Mokslo metų pradžios šventę Kaune ir Vilniuje. Švęskime mokslą, naujas pradžias ir daug žadantį metų bei gyvenimo laiką!

Vilniuje Mokslo metų pradžios šventė prasidės 10 val. VDU Švietimo akademijoje (T. Ševčenkos g. 31, fojė).

Kaune pradėsime 14 val. susitikdami prie Vytauto Didžiojo paminklo. Čia vyks įsimintinas universiteto pasisveikinimas, kurį lydės bendra universiteto eisena iki Studentų skvero, kur mėgautis koncertu kvies VDU Muzikos akademijos dėstytojas Mantas Jankavičius.

Renginio metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.